Oksfordo profesorius: nesąmonė, kad mokslininkai netiki Dievu

[idenmeyou]

Sakyčiau ne visi ateistai atmeta galimybę egzistuoti po mirties, yra manančių mokslininkų, kad apskritai dabartinis mūsų gyvenimas yra iliuzija, o po mirties gal būt bus kažkas realesnio, bet tarp ateistų aišku teorijų ir nuomonių yra skirtingu, bet visi ateistai atmeta visokias karmas, bausmę už visokias nuodėmes ir kitus panašius dalykus, bei savaime aišku Dievo garbinimą, manant, kad jis yra kūrėjas.

[Vytautas]

bet visi ateistai atmeta visokias karmas, bausmę už visokias nuodėmes ir kitus panašius dalykus, bei savaime aišku Dievo garbinimą, manant, kad jis yra kūrėjas.

Pasijaučiau esas ateistas nes ir mano žinojime tų dalykų nėra  Neatitinka tik pats kūrėjų egzistavimo atmetimo momentas. Na ir ne kūrėjas o kūrėjai mano atveju. Na va susivokiau prie ko save priskirti bent dalinai. 

[TinSoldier]

Pasijaučiau esas ateistas nes ir mano žinojime tų dalykų nėra  Neatitinka tik pats kūrėjų egzistavimo atmetimo momentas. Na ir ne kūrėjas o kūrėjai mano atveju. Na va susivokiau prie ko save priskirti bent dalinai. 

Tikiuosi, neturi galvoje, kad dalinai ruošiesi priskirti save prie ateistų?
Neklaidink savęs, ir kitų net dalinai taip save vadindamas. Ateistai atmeta visas dievybes ir dieviškumą.

Neatitinka tik pats kūrėjų egzistavimo atmetimo momentas.

Čia ir yra pats svarbiausias momentas. Iš dalies ir ta karma gali tikėti, ir būti ateistu. Na, bet jokiu būdu negalima tikėti kurėju, ir save vadinti ateistu.

Negalima sakyti, kad esi ateistas, jei netiki Dzeusu, Horu, Perkūnu, Dionisu, bet tiki kokiu nors Amonu Ra.

Jei tiki bet kokio ar bet kokių kūrėjų egzistavimu - tu jau teistas.

Taip kad dar geriau pagalvok, prie ko save priskirti

[Vytautas]

Panašu kad esu katinas kuris vaikščioja vienas. Prie nieko nelimpu.  Dievą suprantu net taip, persikūnijimas vėl kitaip, sielą dar trečiaip. Kaltos tos keistos patirtys, bet esu laimingas kad man tai pavyko išgyventi. Nereikia naudotis svetimomis ir jaudintis dėl svetimų autentiškumo.

[a.t.sielis]

Vytautai, tai jūs savo patirtis vertinate kaip tobulas ir atspindinčias galutinę tiesą? Arba, taip pat ir savo anapusinius kontaktus - jie tobuli ir atspindi galutinę tiesą?

Aš tai pavyzdžiui suvokiu skirtumą bei distanciją tarp savo dabartinės kasdieninės ir nekasdieninės patirties ir to, kas yra tobula pilnavertė patirtis, absoliučios galutinės tiesos patirtis.

[Vytautas]

Vytautai, tai jūs savo patirtis vertinate kaip tobulas ir atspindinčias galutinę tiesą? Arba, taip pat ir savo anapusinius kontaktus - jie tobuli ir atspindi galutinę tiesą?

Aš tai pavyzdžiui suvokiu skirtumą bei distanciją tarp savo dabartinės kasdieninės ir nekasdieninės patirties ir to, kas yra tobula pilnavertė patirtis, absoliučios galutinės tiesos patirtis.

Aš savo patirtį vertinu kaip šiam momentui maksimaliai tobulą pasiekiamą tiesą. Tai gali kisti įgyjant kažkokią naują patirtį. Kontaktai šiam momentui tobuli. Kaip žemiškam variantui tiesiog abejoju ar galima dar ką išpešti. Nors esu atviras. Esama žemiška informacija neneigiama tik tarsi apgobiama. Einama toliau už jos. Toks patirčių visumos suformuotas žinojimas.
Mano atveju nėra skirtumo tarp kasdieninės ir nekasdieninės. Šiuo metu tai paprasta kasdienybė be jokių spec efektų. Savo laiku buvo kitaip. Absoliuti galutinė tiesos patirtis per griežtai pasakyta. Manau tai žemišku variantu neįmanoma. Kai veikė spec efektai tiesos atrodė vienos. Kai dabar žiūriu tai buvo gana apytikslės tiesos. Tiesiog tarsi konkrečiu momentu negalima žinoti to momento tiesos. Geriausiu atveju tik užuominas. Tai reikalinga kad nebūtų įtakojami sprendimai. Bent man susidarė toks vaizdas. Aišku gal tai buvo susiję su sistemos dalumu tikroji pasaulėdara ir psiaudo. Bet čia reik tiesiog toliau gyvent ir stebėt.

[a.t.sielis]

Aš savo patirtį vertinu kaip šiam momentui maksimaliai tobulą pasiekiamą tiesą. Tai gali kisti įgyjant kažkokią naują patirtį. Kontaktai šiam momentui tobuli.

Na, beveik kaip ir mokslas - "šiandieninis mūsų žinojimas tobulas, o rytoj jis gal dar padidės". Dėl mokslo tai viskas aišku. O jūs kaip įvertinate tą tobulumą, pagal kokius kriterijus skiriate, kad tai tobula, ir kokiomis savybėmis pasižymi, kad galima sakyti, kad tai tobula?

[Vytautas]

Tiesiog nėra naujesnės patirties papildančios ar paneigiančios senesnę. 

[a.t.sielis]

Aišku. Dėkui, savo sampratą aprašėte tiesiai ir nuoširdžiai.

[idenmeyou]

Nesuprantu kodėl žmonės kalbą apie kažkokį dvasinį pakilimą, tobulybę jei to mano nuomone niekada nebus. Gal būt, kad kada nors žmogus padedamas technologijų, galės tobulinti ir save visomis prasmėmis, bei koreguoti pasaulį, gal būt taip bus. Bet kai eina kalba apie dabartį, nušvitimą, be technologijų, o remiantis tik kažkokiu tikėjimu, nemanau, kad kam pavyks. Pažiūrėkime į tai, kad ir senais laikais ir dabar buvo įvairiausių tikinčiųjų, mokslininkų, žinių, išminčių, kurie skleisdavo tiesas apie žmogaus vidų, pati žmogų ir panašiai, bet per tą ilgą laikotarpį žmogus kaip buvo žiaurus taip ir liko, manau tokia jo prigimtis, tik per laiką atsirado suvokimas ir apie kitus, bei pati save, aišku čia labai jau diskutuotina iš kur pas mus gailestis, sąžinė ir t.t. Bet noriu tą pasakyti, kad jei kalbėsime apie dvasišką lygmenį, tai žmonija nepažengė nei žingsnio pirmyn, senovėje vykdavo žiaurūs karai, dėl žemių, kur žūdavo daug vyrų, be abejo nukentėdavo ir civiliai, tų karų senovėje įvyko tikrai daug, o kas dabar? Prisiminkime ne taip senai buvo pirmas ir antras pasauliniai karai, ką jau kalbėti apie šiaip įvairius valstybinius karus. Per tuos karus juk žūva ne tik kariai, bet ir pagrinde paprasti civiliai, net nepradėsiu kalbėti apie žmonių sekimą ir t.t. , nes nukrypsiu nuo temos, žodžiu esmė ta, kad žmogus liko toks pat, yra suteikiama tik kažkokia iliuzija, kad žmonės eina į priekį, taip techniškai vystomės sparčiai, bet dvasiškai niekas nepasikeitė ir labai sunku yra kažkuo patikėti aukščiau, Dievu ar kuo, kuris neva harmonijos ir gėrio šaltinis.

[a.t.sielis]

Jeigu gyventume kalėjime, atrodytų, kad ten niekas nesikeičia. Kaliniai ten gyveno ir gyvens, ir visai jie nepasitaiso. Bet vienetai išeina, pasiryžę pradėti kitokį gyvenimą. Ateina nauji kaliniai. Kalėjime niekas nesikeičia, bet tiems vienetams, kurie pasikeitė, gali prasidėti naujas gyvenimas laisvų žmonių visuomenėje.

Šiaip, daug religijų nurodo, kad pasaulis laikui einant degraduoja (vadinasi, nėra ko ir tikėtis pažangos čia Žemėje). Tačiau pasaulyje vyksta ir dvasinio pakilimo bangos, naujos didesnės malonės laikas, kai nepaisant degradacijos, dvasiniai kiekvieno žmogaus šansai padidėja.

Apie tobulumą kalbama kaip ilgalaikį kiekvieno individualų siekinį ir galimybę, o ne kaip Žemės tobulumą šioje epochoje. Žemė, kaip ir visa kūrinija, ir taip tobula - tobula mokykla, su visais išbandymais ir problemomis.

Sąjūdis padėjo Lietuvai žengti žingsnį į priekį. Jeigu visa žmonija iš tikro kada nors istorijoje būtų patikėjusi, ir pradėjusi dvasinį sąjūdį, pasaulis būtų kitoks. Bet šiaip, dvasiniai sąjūdžiai, kurie taip ir neišaugo kaip iki gelmių visuotiniai, vis vien sudaro šiuolaikinio pasaulio gerovės pagrindą. Jeigu nebūtų nieko aukščiau, kas spinduliuoja gėrį ir harmoniją, žmonės jau seniai būtų vieni kitus išpjovę ir išsprogdinę; o dabar va pažiūrėkim, gyvenam gana ramų ir patogų gyvenimą, džiaugiamės laisve, galimybėmis šviestis ir bendrauti, keliauti ir tobulėti.

[idenmeyou]

Tai visų dar neišpjovė, nes per laiką žmogui išsivystė moralė, supratimas, bei daugelis jausmų. Tie patys jausmai, kai mylime, džiaugiamės ar pykstame, smegenų produktas, laikui bėgant kadangi kaip nustatyta žmogus protingėja, gal būt ir jausmus valdysime lengviau, bet nerandu už ko užsikabinti, kad būčiau užtikrintas jog egzistuoja kažkas labai jau harmoningo pasaulyje, gal būt priešingai yra didžiulė nedarna, tik matome gražesnį vaizdą, juk net ir pasaulis, kuris mums atrodo gražus, jei mūsų smegenys šviesą suvoktų šiek tiek kitaip visai viskas kitaip atrodytu, vadinasi matome kažką gražesnio nei yra ištikrųjų.

[a.t.sielis]

Lengva pasakyti, "išsivystė", o kaip ir kodėl išsivystė? Iš kur tai? Kas šaltinis?

Pvz. viskas Žemėje auga ir vystosi, nes šviečia Saulė. Nebūtų Saulės, šviesos šaltinio, nebūtų ir gyvybės Žemėje.

O kaip su jausmų ir moralės vystymusi? Kur šaltinis, kas maitina?

[Marius]

Neišpjovė,nes tiesiog nugalėjo,''silpnūjų'' kasta,kuri sukūrė taisykles,(nes yra dauguma)kurios neleidžia skerst ar kitaip isigalėt ''stipriesiems'' Dabar tai vadinam YSTATYMAIS. Nebūtų tų saugiklių ystatiminių,perkastume vieni kitiems gerkles,beabejo atsirastų visokių moralizuotojų,bet juos greit nušluotų..zmogų nuo smurto,ir pavadinkim ''nusikaltimo'' sulaiko ne moralė,ne pseudo atsieliška meilė,o papraščiausias baimė atsakomybei,kuri ir sukuria tą pseudo moralę(aišku,yra ir kurių net to nesulaiko)
Atsmeskim saugiklius ir neliks,nei meilės,nei moralės,nei visokių aukštų materijų..Per daug gerai apie save galvojam ponai..

[a.t.sielis]

Tarkim, visuomenė turi įvairių sąmoningumų žmonių, vieni kaip laukiniai, pjautų vieni kitus, ir pjauna (paskaitykit kriminalines kronikas), kiti darbštūs, treti turtą kaupia ir moka skaičiuoti, ketvirti lyderiauja, penkti aukštesnėm kategorijom mąsto. Visų šių grupių sąveika ir sudaro visuomenę. Todėl visuomenė nėra be smegenų, bet elgiasi su tam tikru protu, nors iki galo protui ir nepaklūsta. Kompromisinis variantas. Iš čia ir įstatymai yra, kad suvaldyti džiungliškus polinkius. Visuomenė - kaip organizmas.