Ivykis nutiko ne man, bet mano labai gerai draugei. Tai atsitiko kazkur pries 4 metus, tiksliai nepasakysiu.
Zodziu, mano drauge susilauke vaikelio. Pavadinkime ja Akvile, o sunui duokime Manto varda. Vaika augino viena (taip jau kartais atsitinka, ar ne?). Augant Mantui jokiu keistenybiu namie nebuvo. Tiesiog augo mazylis ir tiek. Kartais patriuksmaudavo, kartais neduodavo naktimis issimiegoti ir t.t. Bet vienas ivykis mano drauge Akvile labai isgasdino.
Kai mantui buvo apie 1,5-2 metai, jis visus zmones isskyrus mama, vadindavo "ba". Ten stovi "ba", tu esi "ba" ir pns. Viena vakara, zaidziant su Mantu lovoje Akvile pastebejo, kad Mantas be perstojo ziurejo i viena taska kampe. Kad ir kaip Akvile ji bepaimtu (ant ranku, pasukdavo i sona) jis visvien vel galva atsukdavo i viena ir ta pati taska. Drauge paklause: kas ten Mantuk? Jis atsako "Ba". Ji vel jo klausia kur tu matai "ba"? O jis jai sako ten "ba" ir rodo pirstu i ta kampa kur pats labai ilgai ziurejo.
Kai jis taip pasake ir parode pirstu ir kampa kambaryje, drauge prisipazino, kad net siurpas nukrate. Pradejo jam sakyti, kad jokio "ba" ten, nera ir t.t. Bet po kurio laiko pastebejo, kad Mantas pradejo savo zvilgsni po visa kambari "vedzioti". Kazkas panasaus jeigu mazam vaikui ant siulo koki nors daikta pakabintumem ir pries akis mosikuotumem, tik jis ta "ba" akimis vedziodavo pamazu. Ta akimirka drauge priglaude sunu prie saves ir pati pradejo stebeti kambari, bet absoluciai nieko nemate. Mantas akimis palydejo kazka jiems virs galvu (jie tuomet sedejo ant lovos) ir istiese pirsta rodydamas i virsu (dangu) ir vel sako "ba". Ta akimirka drauge pradejo melstis ir garsiai saukti, kad jeigu kas nors dar yra kambaryje tegul dingsta is jo (na galime isivaizduoti kaip tai atrode).
Kaip supratau tuo metu kai ji meldesi ir vijo salin to ko nemate buvo uzsimerkusi, bet kai atsimerke pirmas dalykas kuri pastebejo, buvo tai, kad Mantas vel zaidzia su jos plaukais ir jo demesys veliau tapo sukoncentruotas i visus dalykus kuriuos ir ji pati mate. Taip pat neisgirdo ir is Manto, kad kazkur vis dar "ba" yra. Ta nakti ji neuzmigo, o sunus miegojo labai ramiai.
Taip pat kai klausiau ar sunus matydamas "ba" neatrode issigandes ar neverke, ji atsake, kad ne. Jis labiau atrode susidomejes.
Po sio ivykio nieko panasaus nutike nebuvo.
Butu idomu isklausyti tiek racionalias nuomones tiek ir paranormalias.
Tam, kad nereiketu rasyti papildomu zinuciu atsakant i amzinus forumo klausimus/pranesimus, is karto parasysiu atsakymus:
1. Kiek man zinoma vaikas nera Supermenas is tolimos planetos, taigi jis negalejo matyti mikroskopines muses tolimame kambario kampelyje. Beje, zodziu "ba" jis vadindavo tik zmones (na iki tos istorijos).
2. Vaikas neserga ir nesirgo lunatizmu, taigi mazai tiketina, kad tai galejo buti SUPER realistiskas sapnas ar "miego paralyzius be kuno paralyziaus". Ta akimirka jie tiesiog zaide ir net nesiruose miegoti.
3. Vaizdo iraso neturiu is sio nutikimo, nes motina "kazkodel" nepagalvojo ta akimirka viska iamzinti atminciai ir irodymui.
4. Ne, specialistu dokumentu neturiu, kad motina nera sizofrenike. Galiu tik savo subjektyvia nuomone pasakyti, kad kazkokiu nukrypimu per tuos visus metus kai su ja bendravau nepastebejau.
