Tinklaraštis: Paranormalūs reiškiniai trumpai

[paragraf 78]

http://paranormaleco.blogspot.lt/2015/10/pr-tyrejo-prieigos-ypatumai.html

Paranormalių reiškinių tyrėjo prieigos ypatumai

[paragraf 78]

http://paranormaleco.blogspot.lt/2015/10/agdy-tunguskos-dievybe.html

Apie vieną Tunguskos dievybę

[paragraf 78]

http://paranormaleco.blogspot.lt/2015/10/alienarchatas.html

Kas yra alienarchatas?

[paragraf 78]

http://paranormaleco.blogspot.lt/2015/10/ateiviu-asimiliacija.html

Ateivių asimiliacija

[paragraf 78]

http://paranormaleco.blogspot.lt/2015/11/wellsas-pilkuju-pradininkas.html

Apie pilkųjų ateivių įvaizdžio kilmę

[paragraf 78]

http://paranormaleco.blogspot.lt/2015/11/lawsono-tyrimas.html

Lawsono tyrimas

[paragraf 78]

http://paranormaleco.blogspot.lt/2015/11/apie-tyrima-skeptiskuma-ir-tikejima.html

Apie tyrimą, skeptiškumą ir tikėjimą

[klajunas]

Idėja gera, bet ji tinka tiems, kas kalba apie paranormalius reiškinius, kurie susiję su kitais žmonėmis, jų pasakojimais ar žiniasklaidos pranešimais. Tačiau yra ir kita kategorija žmonių, kurie su anomalijom susiduria patys tiesiogiai ir kalba iš savo patirties. Tokiems žmonėms kyla ne tikėjimo-netikėjimo dilema, bet kaip teisingai įvertinti tai, kas vyksta arba įvyko. Vienas iš metodų yra panašių pranešimų tikrinimas ir lyginimas ar yra tarp reiškinių panašumų. Juk kuo daugiau žmonių patiria kažką panašaus, tuo patikimesnė informacija, išskyrus tuos atvejus, kai visuomenę apima masinė psichozė, atsiranda mada ir kyla noras mėgdžioti. Tačiau yra segmentas tikrų patirčių, kurios, labai tikėtina, yra tikros. Aš, pavyzdžiui, kalbu daugiausiai apie psichotroninę telepatiją todėl, kad pats girdžiu balsus galvoje ir su jais bendrauju. Tai vadinu ne sutrikimu, bet slapta technologija. Ir per daugelį metų tyrimo radau, kad tai labai paplitęs reiškinys. Natūralu, kad tai patyrę žmonės tai linkę asocijuoti su slaptais projektais. Aš ne tikiu, tuo ką kalbu, bet žinau. Skeptiku tokioje situacijoje paprasčiausiai būti neįmanoma.

[paragraf 78]

Na taip, deja kiek mano praktika rodo, tai tavo aprašytam pobūdžiui paprastai yra būdingas netikslus informacijos ir patirties interpretavimas, kuris nuveda toli į žalias lankas. Labai jau kada būna, jog taip atrandama kažkas nauja

[klajunas]

Bet tada kyla klausimas, kieno interpretavimas tikslesnis sisteminis ar asmeninis (gali būti ir grupinis). Juk sistema taip pat turi daug interesų, kurie interpretavimą verčia pagal juos iškreipti.

Juk čia tam tikra prasme vyksta ir kova dėl valdžios, nes didindamas savo pasekėjų skaičių mažini sistemos valdžia Čia būna viena iš didžiausių priežasčių, kodėl sistema nenori, kad tam tikros idėjos arba žinios taptų per daug populiarios. Tuo gina savo įtaką ir įtakos paslaptis.

Objektyvumui vietos nelieka.

[paragraf 78]

Gamtamokslio sistema puikiai veikia norint išvengti subjektyvumo. Subjektyvios teorijos ilgai neatsilaiko. Pseudomoksluose tokio stabdžio nėra, o tada asmeninės ir subjektyvios interpretacijos pasipila kaip iš gausybės rago.

[klajunas]

Dėl gamtamokslio iš principo viskas gerai, čia nesiginčysim. Bėda ta, kad jis atveria labai įvairias galimybes, ypač karinėje srityje. Įsivaizduokime, kad nebuvo 1 ir 2 pasaulinio karo, bet karinių priemonių prikurta tiek pat, o gal net daugiau. Kaip jums atrodo, ar būtų noras valdžiai ir visam establishmentui rodyti visus mokslo pasiekimus karinėse technologijose, kurias galima perkelti ir į bet kokią civilinę sritį? Tokiu atveju spėju neegzistuotų ir termobranduolinės raketos, neutroninės bombos. Sakytų, kad galbūt teorijos yra, bet praktiškai "susiduriama su dideliais sunkumais" ir šiuo metu nėra veikiančių prototipų. Taip kalbėtų, ir tai būtų visiškas melas.

Ir tai tik vienas pavyzdys. Tas pats principas galioja bet kokiai mokslo sričiai, kur visada nustatomos ribos to, kas leidžiama žinoti, o jeigu kas nors pradeda per daug giliai kapstytis, sudoroja per viešą propagandą, visais įmanomais kanalais išjuokdami ir diskredituodami. Čia tinka ir parapsichologijai ir ne tik, praktiškai bet kam. Psichikos moksluose ši skirtis taip pat turi egzistuoti, dirbtinai uždedant ribas to kas leistina žinoti. Taip atsiranda tokie terminai, kaip netikra arba pseudopsichologija, kuriai pritaikomas parapsichologijos pavadinimas. O reiškiniai - irgi ne normalūs, tokie, kuriems leidžia egzistuoti mokslininkų susitarimas, bet paranormalūs, arba patenkantys į slapto mokslo rėmus, arba sunkiai apibrėžiami net čia.

Tai, kas "nenormalu", bet iš tikro veikia dažniausiai būna slaptuose projektuose vykdomi eksperimentai, vadinamieji "field experiments".

[paragraf 78]

Na taip, kurdami sąmokslo teorijas mes galime įrodyti iš esmės bet ką
O tai kad kažkas mokslą panaudojo karo tikslams, tai čia jau to žmogaus ar grupės atsakomybė. O nebūtų mokslo, dabar sėdėtume prie lauželio, apsikarstę kailiais ir šnekėtume apie mamutų medžioklę
Beje, ne vienas pseudomokslininkas irgi bandė savo produkciją panaudoti karinėje pramonėje, pvz. Rusijoje pagarsėjęs Grabavojus, arba visas Anenerbe reikalas taip kad nevarykime dievo į medį ir nekaltinkime mokslo tuo kuo visi smirdime

[klajunas]

Kad šitas požiūris netiesa įrodo geras pavyzdys iš astronomijos: iki labai neseniai nebuvo absoliučiai jokių mokslinių įrodymų, kad už saulės sistemos ribų taip pat egzistuoja planetos, net tinkamos gyvybei.

Tačiau buvo pilna tvirtinimų ir teorijų, kad yra taip, nes kitaip paprasčiausiai negali būti; kad tokių planetų pilna galaktika, nepaisant to, kad mokslininkai neturėjo jokių įrodymų. Užtenka pažiūrėti į mokslinę fantastiką.

Iki įrodymų - tai buvo tik pseudomokslas arba literatūra. Bet atėjus laikui, šis pseudomokslas buvo patvirtintas. Tai rodo, kad galima teisingus dalykus kalbėti net jeigu tai išeina už kažkokio laikmečio mokslo ribų.

Pažinimas ar nutuokimas nėra vien mokslinis. Mokslas tiesos monopolijos neturi. Kad tiesa nemokslinė, tai nebūtinai reiškia, kad ji pseudomokslinė, arba melas.

[TinSoldier]

1. Tai, jog už Saulės sistemos galėjo egzistuoti planetos, niekada nebuvo pseudomokslas. Kaip ir dabar nėra pseudomokslas teigti, jog kitose planetose gali egzistuoti gyvybė. Tokios teorijos turi gana stiprią teorinę bazę, remiasi įvairiausiais netiesioginiais stebėjimais ir atradimais bei, svarbiausia, su jomis elgiamasi kaip su galimybėmis, atsižvelgiant į visus ribotumus ir abejones, o ne kaip su neabejotinais teiginiais.

2. Kad tiesa arba "tiesa" nemokslinė, tai nebūtinai reiškia, jog ateityje ji pasitvirtins. Yra daugybė teorijų, spėjimų, hipotezių, kurios, nors ir labai išplėtotos, nepasiteisino ir niekada nepasiteisins. Tad vien tai, kad kol kas kažkas yra mokslo užribyje, nepadidina jos patikimumo, o nebent tik sumažina (nepaisant to, jog visiškai nepanaikina).