Dvasiu kvietimas
Tam norui išblėsus, lerva kabinasi į gyvenimą ir prisisiurbusi prie žmogaus gali tą norą atgaivinti, idant pati galėtų gyventi.
(P.S. Tu gi sakei jog pasitrauki iš forumo. Meluoti negražu 🙂 )
Beje, gal gali parašyti, kokie būdai išsikviesti tas lervas? Ką reikia daryt? Bus įdomus pažaidimas naktį kurią nors.. Nes, jaučiu, jau visus internete randamus kvietimo būdus esu išbandęs..
Negirdėjau kad Lietuvoje ją galima kur nors įsigyti, bet internetu parsisiųsti iš užsienio tikrai galima.
insomnia rašė:Šiaip jau ouija.
Negirdėjau kad Lietuvoje ją galima kur nors įsigyti, bet internetu parsisiųsti iš užsienio tikrai galima.
Siaip tai galima ir paciam ja pasidaryti, nemanau, kad yra didelis skirtumas. Svarbiausia – igudziai.
Tą Ouija, ar kaip ten ji, galima sakyti bandžiau.. Tik ne pirktinę, o paprasčiausiai savadarbę pasidariau. Iš popieriaus. Su kabančia ant siūlo adata. Ir žvakėmis.
Veidukas, sudarytas iš raidžių, jo viduje burna iš skaičių, akys – "taip" arba "ne". Nosis – taškas virš kurio laikyti adatą.
Aišku, nieko įdomaus neįvyko. Kažkur girdėjau, kad reikia, kad būtų daugiau žmonių. Bet, jei bus daugiau žmonių, lažinuosi, kad visada atsiras pokštininkas, kuris sugalvos pavaduoti tą dvasią/lervą ir pats parinkinės raides. Kai ne pažaist noriu, o tiesą išsiaiškinti, man patikimiau vienam viską daryti..
Beje, galiu papasakot visai smagų nutikimą su dvasių kvietimu 🙂 Patį pirmą savo kartą. Čia kažkur prieš metus buvo. Jau buvau skeptikas, bet tik teoretikas, t'sakant 🙂 Neskaitant visokių psichokinezių, nieko nebuvau bandęs. Ir, nors skeptikas, bet kažkur giliai širdy dar tikėjau "kažko" egzistavimu.
Sedėjom kažkada su kambarioku ir drauge, gėrėm. Ir kažkaip kalba pasisuko apie vaiduoklius. Jie abudu aiškino, kad tikrai dvasios egzistuoja. Ta draugė prisiekinėjo, kad dar pas ją namuose kažkada vaidenosi. Na, o aš gyniau sveiką protą 🙂 Nors dar nelabai tikėdamas pats savo žodžiais. T.y. tikėjau dar vaiduokliais, bet man svarbiau buvo pasiginčyt :)) Nusprendė jie, kad Pikų dama – pati pikčiausia dvasia. Aš sakiau, kad jie nusišneka. Draugas taip leptelėjo, kad pats šikčiau į kelnes ir niekad neišdrįsčiau išsikviesti tos Pikų damos.
Po poros dienų nusipirkau žvakes, palaukiau kol tas kambariokas paliks mane vieną nakčiai bute. Kviečiau pagal visas instrukcijas – vidurnaktį, prieš veidrodį, su žvakemis. Tik dar tel. filmuoti pastačiau, kad būtų įrodymas kambariokui ir draugei. Su žvakėmis atsistojau prieš veidrodį, kviečiau ir angliškai: "Bloody Mary" ir lietuviškai. Nu, lyg ir nieko neįvyko.
Draugas grįžo namo, nieko jam nesakiau. Galvojau, palauksiu kol vėl susitiksim su ta drauge ir abiems vienu metu parodysiu nufilmuotą video. Kurį, beje, paredagavau, uždėjau muziką, pats biški paišsidirbinėjau. Visai smagus klipukas gavosi :))
Žodžiu, grįžo tas draugas. Po kiek laiko pasileidom filmą. Žiūrim, geriam alų. Užsinorėjau į tuliką. Nueinu, o vonioj – raudonos kraujo dėmės. Grynai, 100procentinės kraujo dėmės. Tokios nuvarvėjusios, kai kuriose vietose susitelkusios į baseinėlį, bet išdžiuvusios jau. Klausiu kambariokio, kokį velnią jis vionioj darė, kad prikruvino visą. Sako, net nebuvo ten nuo tada, kai grįžo. Atėjo pats, žiūri – nu tikrai kraujo pilna.
Jis dar nežinojo, kad Pikų damą kviečiaus. Pagalvojau, kad gal geriau nesakysiu kol kas, nes žmogus labai tikėjo tokiais dalykais. Bet pats tai žinojau, ką kviečiausi. Visas nustėręs buvau. Belekoks jausmas.. Visiškai smgenys neišnešė, kaip taip gali būti.. Net baisu prisiliest prie tos vonios buvo.. Abudu galvojam, kad: "blin, tikrai vaidenas", bet sakiau tiek sau, tiek jam, kad viską galima paaiškint.. Bet absoliučiai jokio paaiškinimo nesuradom.
Susitvardžiau kažkaip, vis dėl to, reikėjo neišsiduoti, kad kviečiausi kažką. Belekaip įsitempę pabaigėm tą filmą žiūrėt ir nuėjom miegot. Miegu miegu, girdžiu kaip žadina tas draugas. Neištvėrė – nuėjo į vonią ir pabandė valyt tas kraujo dėmes.
Pasirodo – vaškas nuo žvakių. Aš ten kažkaip nuo veidrodžio į telefono kamerą sukdamasis sugebėjau pritaškyti vaško į vonią. O, kadangi, šviesa buvo užgesinta, tamsu, pats to nepastebėjau. O po to net nepagalvojau, kad nuo žvakių tas prakeiktas vaškas gali varvėti.. Bet jūs net neįsivaizduojat, kaip panašu į kraują buvo! Ir kiek šikimo į kelnes buvo :))
Esmė tame, kad ne viskas, kas iš pirmo žvilgsnio pasirodo – iš tiesų taip ir yra. Kartais tereikia žiupsnelio šalto proto ir visi vaiduokliai pradingsta. Nuo to karto kiek kviečiausi dvasias, absoliučiai nieko neįvyko. Tiksliau, neįvyko nieko, ko negalima būtų paaiškinti..
Gaila pasidarė – gi norėjo, kad bent kas perskaitytų… Tad susikaupiau ir šiaip ne taip… Štai vienas žmogus perskaitė, tai kiti gali ir neskaityti – kaip nori…
Soldieris išsipasakojo apie pirmas mėnesines… Ech tas kandumas…Iš tikro, trumpai tariant, papasakota, kaip vidurnaktį vonioje per kvailumą pritaškė raudono vaško…
OKULTISTE rašė:<…>
Soldieris išsipasakojo apie pirmas mėnesines…<…>
:)))))))
Tikriausiai, daugiau tikrai niekas neskaitė. Jei trumpai, ką, bent jau aš manau, kad ten parašiau:
Absoliučiai visi vaiduokliai ir dvasios tėra fantazijos, kvailumo, žioplumo ir nemąstymo vaisius. Toks pat buvo ir mano vaiduoklis.
Čia kad negalvotumėt, kad tikrai tenorėjau išsipasakot, koks žioplas esu 🙂
Kadangi iš milijonų atvejų nėra nei vieno patvirtinto, įrodyto, ar šiaip patikimo dvasių pasirodymo,(kaip ir kalbančių akmenų) šitai galima priimti kaip faktą.
Priminei man vieną XIX a. mokslininką kuris teigė kad viskas kas įmanoma jau išrasta.
insomnia rašė:Juo labiau jei nėra patvirtinto atvejo generalizavimas yra didelė klaida. Generalizavimas yra nemoksliška, o tai ką tu parašei vadinama sofizmu.
Priminei man vieną XIX a. mokslininką kuris teigė kad viskas kas įmanoma jau išrasta.
Nei joks čia ne sofizmas buvo. Paaiškink pirmą savo sakinį. Nes kaip aš supratau, tai kažkas tokio: "Jei surandi skraidantį strutį, reiškia stručiai skraido. Jei tokio nerandi, reiškia jie vis tiek skraido, tik dar tokio neradai". Jei nėra patvirtinto atvejo, negalima generalizuoti? Bet jei tai NEEGZISTUOJA, kaip tu surasi tą patvirtintą atvejį? Tai absoliučiai niekada nieko negalima generalizuoti? Tu tą nori pasakyti? Taigi, pvz, sakyti, kad objektus vienus prie kitų traukia gravitacija, yra nemoksliška ar ne? Nes juk gali būti, kad tai visai ne gravitacijos jėga, o kokie elfai už virvučių tampo?
(Pavogsiu biški iš Bill Maher kalbos)
Jei nori, kad žmonija tobulėtų, kai kurie dalykai nebegali būti problemos. Kai man buvo 5, man buvo problema: iš kur atsiranda vaikai? Tuo metu įtikinamiausia teorija atrodė, kad atneša gandrai. Bet dabar juk žinau, kad taip nėra? Kas bus, jei lytinio akto ir gandrų teorijas statysiu ant to pačio lygmens? Juk, jei teigsiu, kad visi vaikai gimsta iš lytinio akto, aš vėl standartizuosiu, generalizuosiu kažką? Bet ar tai blogai? Ar tai nėra moksliška? Jei nori, kad mes tobulėtume, reikia kai kuriuos praeities mitus pamiršti ir susitaikyti su tiesa, kad galėtume į ją gilintis toliau. Vaikai gimsta iš vadžainų, o gandrai neneša vaikų.
Lygiai taip pat galima teigti, kad dvasios tėra fantazijos. Nes absoliučiai visais įvykusiais ir tirtais atvejais – taip ir buvo. O tikėti tais atvejais, kurie nebuvo patikimai ištirti – nemoksliška. :)) Nes kitaip reiktų patikėti ir tais, kurie teigia, kad jie gimė iš kopūsto.
P.S. Gal tau sofizmas pasirodė todėl, kad bandau įvairius pavyzdžius naudoti. Bet tai nėra tas pats. Tiesiog sulyginu lygiaverčius atvejus, kad būtų aiškiau, ką noriu pasakyti.
Taigi… Kiek žinau, dvasių kvietimas kitaip vadinamas spiritizmu (lot. spiritus – dvasia)… Gal kas nors man pasakytų, kodėl žmonės užsiima spiritizmu? Kokia jiems iš to nauda?
O žmonės spiritizmu manau užsiima dėl to kad siekia dvasinio pasaulio apsireiškimo jų gyvenime, tokio savotiško įrodymo.
Bilduk, esu įsitikinęs, kad taaaip pagražinai savo istoriją, kad tiesos grūdelio čia ir su žiburiu neberastum. Bet, jei skaitykim, tai yra tiesa, vis tiek puikiai paaiškinama.
Dingo laikas, ane? Žolės parūkėt? Jei rimtai, man su gitara grojant jis dingsta. Atrodo, tik pasiimi į rankas, o jau valanda praėjusi. Tai čia jau mistika? Tiesiog, kai darai kažką, kas įdomu, nauja, kai būni susitelkęs, visada atrodo, kad laikas eina greičiau..
Iš nosies bėgdavo kraujas? Pasimatuok spaudimą po tų seansų. Matosi, kad truputį tiki tokiais dalykais. Lažinuosi, kad paprasčiausiai sukilęs spaudimas buvo ir trūko smulki kraujagyslė nosyje. Būna kartais taip..
Tai, kad po seansų jauteisi pavargęs, patvirtina įtampą ir aukštą kraujo spaudimą. Jei buvai įsitempęs, susikoncentravęs 2-3 valandas per tą seansą, tai aišku, kad po to jausies pavargęs. Juk ir po sunkių pamokų jautiesi pavargęs ir išsunktas? Bet neskelbi pasauliui, kad tavo mokytoja – vaiduoklis išsiurbiantis energiją?
Ten kur apie trinksėjimą bute – prisiekiu, jau fantazijos prasideda. Arba tavo čia rašant, arba tiesiog jūsų haliucinacijos. Sprendžiu iš to, kad padėjo šventintas vanduo. Nes, jei jis padėjo, reikia daryti prielaidą, kad krikščionybė veikia. T.y. ji yra teisi. O ji iš pačių pagrindų nusipeza ir yra sukurta paprastų žmonių. Taigi, arba šventintas vanduo neveikia ir ten tebuvo jūsų fantazijos, arba Žemė yra iki 10.000 metų senumo, seniau žmonės gyvendavo po 800-900 metų, iš tiesų egzistuoja iš dešimčių kitų religijų nukopintas egoistas, sadomazohistas, tuščiagarbis, piktavalis veidmainis dievas. Kažkaip sunku tuo patikėti..
Savaitę kvietėtės? Išsikvietėt – pavyko, ir vėliau dar kartą kvietėtės? Oba.. Drąsus.. Lažinuosi, sužinojot atsakymus į tokius klausimus, kaip "kodėl mes čia", "kaip mes čia atsiradome" ir t.t. Ar ne? 😀
Ir, kaip supratau, ne vienintelį kartą pavyko išsikviesti? Žinai ką? Turiu pasiūlymą. Registruokis į Randi million dollar challenge. Jei sutinki, pažadu padėti – surasiu Lietuvoje mokslo žmogų, kuris galėtų patvirtinti, kad tu tikrai išsikvietei dvasias. Prisidėsiu visom keturiom. Nufilmuosim dvasios kvietimą, nusiųsim video su mokslininko patvirtinimu Randi. Aišku, kelionė į JAV truputį kainuos.. Bet ar tai bus problema, kai laimėsi 1.000.000 JAV dolerių? Ar neapsimoka atlikti tokios investicijos? Juk, jei čia parašei tiesą, kam tau myžti dėl kelių tūkstančių litų kelionei?
Skorpy, iš esmės, tu teisus. Kažkur giliai giliai širdyje/smegenyse yra tikėjimas kažkuo paranormaliu. Ir kurį laiką atvirai norėjau, kad egzistuotų dvasios, dievas, psichokinezė ir t.t. Bet dabar visiškai nuoširdžiai to nebenoriu. Nes mano visas suvokimas apie pasaulį remiasi mokslo žiniomis. Jei tai būtų paneigta – tektų kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir pasaulėžiūrą. To tikrai nenorėčiau. Bet, jei atsirastų patikimų įrodymų, kad aš dabar klystu, neabejodamas tai padaryčiau.
Kaip jau kažkur rašiau, aš čia lankausi todėl, kad manau, kad tokie puslapiai bukina žmones, naikina kritinį mąstymą, skleidžia dezinformaciją, melus ir t.t. Todėl norėjau truputį skepticizmo įnešti. Ir straipsnių tikrai visų neskaitau. Tik tuos, kurių antraštės užkabina – kurie, iš karto matosi, kad skleis melus ir kvailystes.
Aš nelaikau kitų kvailesniais. Tik manau, kad galima gyventi puikų, pilnavertį, gražų gyvenimą ir netikint Kalėdų seneliais. Aklas tikėjimas burtininkais, būrėjom, astrologais, dievais, healeriais, dvasiomis ir t.t. ir pan. padaro žmogų daug pažeidžiamesnį, juo tampa lengva manipuliuoti. Manau, kad tai yra blogai. Todėl noriu nors minimaliai pabandyti tai pakeisti.
Aš nenoriu kitų užgaulioti. Tiesiog žinau, kad provokuojantys, agresyvus ir kategoriški tekstai priverčia daugiau pamastyti, gali lengviau įžiebti diskusiją, išprovokuoti atsakymus. Todėl taip ir darau.
Bilduk, gal tu ir vyresnis. Aš nežinau. Ir niekada nesakiau, kad tau 15. Ne amžiuje esmė. Bet paklausyk, jei tu tikrai tvirtai kažkuo tiki – tu turi žinoti kodėl. Apgink savo tikėjimą. Rašyk, kur aš suklydau? Paaiškink, kuo tau padeda tas tikėjimas(jei tokia tema yra) ir t.t.
Kažkur insomnia rašė, kad tik tikintysis gali būti geras skeptikas, nes jis atviras viskam. Bet, Bilduk, tu geras skeptikas tikrai nebūtum :)) "Nesvarbu, nors ir 100proc. įrodysi, kad klystu, aš vis tiek tikėsiu, kuo tikėjau" 🙂 Naudokis sveiku protu, žmonės kartais klysta. Ir tu gali klysti. Juk augdamas tobulėji. Sužinai kažką naujo apie pasaulį. Pagal naujas žinias turi keistis ir tavo pasaulėžiūra, mąstymas ir tikėjimas. Nebūk toks sustabarėjęs senis, neigiantis viską, kas prieštarauja tau. O, jei prieštarauji – tai bent aiškiai žinok kodėl prieštarauji. Aš tai žinau..
Beje, jei iš tiesų būtum keletą kartų išsikvietęs dvasią, tai nebebūtų tikėjimas, o žinojimas. Bet kadangi taip perėjai prie 'aš tikiu, nes man patinka' argumentų, galiu daryt išvadą, kad jokios dvasios ten iš tiesų nebuvo, ar ne? Vadinasi, melavai. Kaip ir visi(?) kiti.. Prisipažink, kad pagražinai savo istoriją. Būk tikras vyras: sąžiningas ir nebijantis suklysti.
Diskusija neįmanoma jei viena iš pusių aklai atmeta bet kokį tvirtinimą.
O dabar grįžkime prie temos.
Bilduk, o kas Jus paskatino kviestis tas dvasias? Kokios iš to naudos ar pan. tikėjotės?
Bilduk, dėl žolės tai visiškai nerimtai parašiau 🙂 Bet vienas dalykas: aš tikrai nesistengiu išjuokti. Ir, manau, realiame gyvenime nelabai kas tave išjuoktų. Nes tikinčių dvasiomis yra daugiau, nei netikinčių.
Tiesiog aš manau, kad tikintieji tiki todėl, kad neteisingai suprato kažkokį atsitikusį įvykį ar istoriją. Aš nesityčioju, nesijuokiu, nelaikau idiotais(nebent iš tiesų tokie yra). Tiesiog manau, kad tie žmonės klysta ir tiek. O ant klaidos statyti gyvenimą, yra dar didesnė klaida..
Pats sakei, kad tas dvasios išpranašavimas tave nemažai paveikė. Visą gyvenimą prisiminei jos žodžius ir neramiai jausdavaisi. Dar dabar tas vienas įvykis belekiek tave veikia. Ir, tik pabandyk įsivaizduoti, jei tu tuomet, būdamas 17 metų, paprasčiausiai suklydai?… Jei tai tebuvo vaikiško proto įaudrinta vaizduotė, papokštavęs draugas ar dar bala žino kas?.. Jei nebūtum ėmęs į galvą tos pranašystės? Tik pagalvok, gal tavo gyvenimas būtų buvęs visai kitoks? Gal net tų klinikinių mirčių nebūtų buvę? (Saviįtaiga siaubingai galingas įrankis. Galbūt pasąmonė, paveikta pranašystės, bandė „atjungti“ organizmą? Tik spėlioju).
Beje, tavo dvasia neatspėjo nei vieno dalyko. Nei amžiaus, nei įvykio. Negalima būtų visko nurašyti paprasčiausiam atsitiktinumui? Pvz, ir 9/11 ataka buvo išpranašauta studento, norinčio parodyti, kad pranašystes nėra tikros(vėliau ta pranašystė neteisingai buvo priskirta Nostradamui). Kartais ir sapnai išsipildo. Būna tų atsitiktinumu..
Turint galvoje, kad kontroliuojamoje aplinkoje niekada niekur niekaip nebuvo pasirodžiusi dvasia, galima būtų daryti išvadą, kad jų nėra.. Jos praktiškai visuomet pasirodo tik per paaugliškus dvasių kvietimų žaidimus. Sakykit ką norit, bet man tai neatrodo labai patikima.
Todėl man atrodo žiauru, kad žmonės, galbūt kartą per gyvenimą, ne taip supratę vieną įvykį, pakeičia absoliučiai visą pasaulėžiūrą.Net nežinau kaip pasakyt.. Norėčiau, kad žmonės kiek atsakingiau kurtųsi savo gyvenimus..
Ir dar kartą, aš tikrai nelaikau nei tavęs, nei kitų psichiniais ligoniais. Tiesiog manau, kad klysti. Gali būti, kad ir aš klystu. Aš tik išsakau savo nuomonę. Rašei, kad per tokius kaip aš, nebesinori dalintis išgyvenimais. Bet, jei tu iš tiesų nori suprasti savo patirtus įvykius, kodėl iš karto atmetinėji skeptišką požiūrį? Net nenori jo matyti.. Galbūt tu ne bandai suvokti savo patirtis, bet tiesiog ieškai patvirtinimo, kad buvai teisus, nepaisant ar iš tiesų esi teisus?.. Aš jūsų išgyvenimų nemenkinu. Tiesiog pasiūlau vieną iš variantų, kas ten galėjo būti. Kad pagalvotumėt. Ypač jaunesni žmonės, kurie dar tik formuojasi..
Dvasių kvietimas sutinkamas vienokia ar kitokia forma įvairiose pasaulio kultūrose. Žmonės išgyvena panašias patirtis. Man tai kalba apie tai kad kažkokie reiškiniai veikia ir kad kažkas vyksta invokacijos metu.
1TinSoldier rašė:Aš tik išsakau savo nuomonę.
Kaip rašė Merfis: Nuomonė yra pats netiksliausias matavimo vienetas.
Jei tu išsakai savo nuomonę, pasistenk nekritikuodamas išklausyti ir kitų nuomones.
Mes jau supratome tavo požiūrį, nebūtina apie tai rašyti kiekviename pranešime.
Aš išklausau kitų nuomones. Bet tai, kad jas išklausau, nereiškia, kad turiu jas priimti. Ir nekritikuoju, bet paprieštarauju.
Ir kaip man nekartot savo požiūrio kiekviename pranešime, jei jūs kiekvienam pranešime vėl apie tą patį rašot?
Kad ir tu čia:
insomnia rašė:Tu kaip žmogus nematęs Bilduko įvykio, tik mažas nuotrupas perskaites, darai labai kategoriškas išvadas. Ne moksliška. Kai empiriškai bus patikrinta, tada galėsime atmesti.
Šitoje pačioje temoje jau rašiau:
Tas pats, kas sakyti: "dauguma akmenų nekalba". arba "dauguma žuvų moka plaukti". Aišku, kad su viso pasaulio akmenimis ar žuvimis nesu susipažinęs. Bet šansai, kad dvasios yra, o akmenys kalba – tokie maži, kad tikrai galima generalizuoti.
Kadangi iš milijonų atvejų nėra nei vieno patvirtinto, įrodyto, ar šiaip patikimo dvasių pasirodymo,(kaip ir kalbančių akmenų) šitai galima priimti kaip faktą.
Absoliučiai kiekvieno įvykio patikrinti neįmanoma. Iš Bilduko įvykio liko tik jo paties prisiminimai. Kaip tu tikiesi tai patikrinti? Tačiau, remiantis praeities analogiškų atvejų tyrimais, galima teigti, kad jis suklydo. Jei su manimi nesutinki, vadinasi manai, kad reikia tikrinti absoliučiai visus pasaulio akmenis – ar kuris nors prakalbės? Dabar lažinuosi, patylėsi. O po poros dienų vėl tą patį argumentą rašysi. O aš tą patį atsakymą. Išsiaiškinam iki galo.
Blemba, ir aš kategoriškas išvadas darau? O kaip tie, kurie mano, kad Bildukas yra teisus? Ne kategoriškos išvados? Du variantai: arba tiesa, arba ne. Atsakymo – dvasios truputį egzistuoja – nėra. Mano išvados ne mažiau kategoriškos, nei jūsų.
omcik rašė:Man tai gaila tu zmoniu, kurie niekuo netiki, kurie viska linke aiskinti, mokslu, savaiminiais sutapimais ir pan.. nors as ir laikydamas save tikinciu zmogumi negaliu atsakyti i visus klausimus, be to negali padaryti ir mokslas. Jei atidziau isanalizuotume savo gyvenima tikrai pastebetume keistu nutikimu kaip kad atsidurimas tam tikroje vietoje tinkamu laiku, tik per laiminga "atsitiktinuma" isvengta nelaime, zmogaus apie kuri pagalvojame sutikimas ir pan.. skeptiko akimis nereiksmingu nutikimu. Teko karta pabuvoti viename tikinciuju susiburime i kuri vaziavau noriai, bet su visisku skeptizizmu ir cininzmu pradzioje sedejau sukryziuotom rankom ir abejingu veidu, bet isvaziavau jau visai su kitokia nuotaika gryzes namo kuri laika jauciausi tarsi nusiploves visa vidini purva ir blogi. Nenoreciau leistis i detales kas nutiko to susitikimo metu, bet tikrai buvo kazkas nepaprasto.
Galima paklausti, kodėl tau gaila tokių žmonių? Prašau, paaiškink. Man tikrai labai smalsu. Arba, kurioj skiltyje galima būtų sukurti temą: "Ar laimė priklauso nuo tikėjimo?". Manau, visai įdomi tema būtų..
Mokslas negali atsakyti į visus klausimus. Bet gali atsakyti į beveik visus klausimus. Jei tik pasidomi.. Jei pamatai naktį skriejantį žiburėlį, kurio neatpažįsti, ir iš karto sakai: "nu, šito tikrai neįmanoma paaiškinti", tai, žinoma.. Tokiu atveju, jei mokslui net neleidi pasireikšti, jis – bejėgis.
Ką tu laikai keistais nutikimais? Jei pagalvoji apie kokį nors žmogų ir jį sutinki? Tau taip labai dažnai būna? Nes bent jau dauguma žmonių labai dažnai galvoja apie įvairius žmones, įvairius dalykus ir…nieko nenutinka. Bet, kai nieko nenutinka, į tai ir neatkreipi dėmėsio. Tačiau, jei milijonintą kartą pagalvoji apie kokį žmogų ir jį tuoj pat sutinki – apie tai sužino visas pasaulis – kad tu matai ateitį ar pan. Bet tai pagalvok: tu nuolat apie kažką galvoji. Žmonės nuolat kažkur vaikšto. Tu nuolat sutinki pažįstamus. Nejaugi manai, kad niekada niekaip negali įvykti toks dalykas, kad tiesiog sutaps tavo mintis ir praeinantis žmogus? Tau tikrai nuoširdžiai taip atrodo?
Tie "tikinčiųjų susitikimai" tikrai moka praplauti smegenis. Apeliuoja į žmonių emocijas, jausmus, nežinomybę, kitas silpnybes ir patraukia į savo pusę. Todėl aš ir manau, kad aklas tikėjimas – žalingas. Nes va visokios tokios sektos po to labai lengvai manipuliuoja ir išnaudoja žmones. Na, tai tik viena iš priežasčių..
Žinai kodėl jauteisi "nusiplovęs purvą"? Todėl, kad gyvenimas nėra paprastas. Todėl, kad žmones kamuoja klausimai: kokia gyvenimo prasmė? koks mano tikslas? Kodėl aš čia? Kas bus po mirties? ir t.t. ir pan. Tai yra svarbiausi gyvenimo klausimai, į kuriuos tikro atsakymo galbūt net nėra. O štai pasirodo kažkokia sekta, kuri į visus tuos sudėtingus klausimus pateikia labai paprastus atsakymus. Ir, silpnesni žmonės juos priima kaip tiesą. Vien todėl, kad galėtų panaikinti tą nežinomybę, abejones, surasti gyvenimo pilnatvę. Taigi, nežinomybę pakeičia guodžiančiais melais. Todėl tau "palengvėjo". Mano asmeninis tikėjimas yra toks, kad tą paguodą, gyvenimo prasmę ir pilnatvę galima surasti ir be fantazijų, melų ir t.t.
Primenu, kad tema vadinasi "Dvasių kvietimas"
Na jis mūsų negalėjo išgirsti, niekas jo nešaukė, bet jis atėjo.
