Kultūra yra ne jūsų draugas?

[a.t.sielis]

Kaimuose puse vyrukų buvo kiauri alkoholikai. Skurdas visur. Išsilavinimas daug prastesnis. Žmonėm reik truputėlį gyvenimiško botago, kitaip daugelis nukrypsta į šalis.

Apie ką mes ir kalbam. "Kultūra" kurioje norma alkoholio vartojimas - pasmerkta savęs kankinimui. Skurdą sukelia išnaudojimas, kuris ne mažiau žymus dabartinėje "kultūroje". Išsilavinimas nekelia sąmoningumo kažkodėl, vadinasi, netikras išsilavinimas. Dėl paskutinio teiginio sutikčiau.

Aha, kaip užauginsi pakankamai maisto bute visai šeimai? Gyvent ne bute? Tai visa Lietuva bus pristatyta namukų.

Na tai puiki vizija, kodėl ne. Ne miestai, o ištisinis sodas.

O iš kur tie namukai atsiras? Iš cemento? Blogai. Iš medžių? dar blogiau. O kas juos statys? Patys žmonės? Nekompetetingi.

Iš grunto galima statyti. Bet kas gali susilipdyti namiūkštį, jeigu nėra pretenzingas ir iracionalus. Mitas apie nekompetencija - eilinė "sistemos" apgavystė, skirta padidinti išnaudojimą. Tipo, "tu pats nesugebėsi gyventi laisvėje, ne kalėjime, todėl lik čia", "tu pats nesugebėsi, todėl imk pusės milijono litų paskolą, už ją mes tau pastatysim tavo svajonių namą (bet tu atidirbinėsi tą pusę milijono 30 metų). O dar geriau - svajok apie namą, kurio vertė 5 milijonai, taip dar labiau mums įsiskolinsi".

[czech-kuolis]

Kam kurti tokią sistemą, kurioje iš viso egzistuoja bjaurios darbo vietos?

Įvardinkit man kokių nors bjaurių darbo pozicijų senoviniame kaimiškame gyvenime

Šiaip tai labai daug. Tik kaimietis buvo universalus ir konkrečios pozicijos neturėjo, bet turėjo tarkim vežti mėšlą (svajonių darbas, ar ne?), skersti kiaules (mmm, pasaka), pjauti rugius (kai lauke +30 ir nėra vėjo - geresnės patirties nė įsivaizduoti negali) etc.

Čia dar neseniai radau kaimo žmogaus komentarą po straipsniu naivios moters svajones apie ekologinį kaimą:
"Šiaip jau esu užaugęs kaime. Netgi galima pasakyti, kad ekokaime. Iš visų "nuodėmių" turėjom tik elektrą, radiją, tv, šaldytuvą ir valgėm mėsą. Visa kita buvo eko. Patys sėjom, patys su arkliuku arėm. Patys duoną kepėm.
Viskas faina ir gražu... Bet kai reikia hektarą rankom nušienaut, apvartyt išdžiovint ir po to liūtys užeina ir supūdo, po to kitą hektarą šienauji... arba kai reikia pačiam su pjukleliu malkų pasidaryt (turbūt gi benzininiu pjūklu ekologiški kaimiečiai nesinaudos?), tada labai greitai praeina NAIVIOS FANTAZIJOS"

Ir kas juokinga šioje konkrečioje situacijoje - ar patys turit kažkokių principų jau dabar? Kol dar neišsikraustėt į miškus? T.y. nežiūrit vaidybinių filmų (technologija), neklausot sintezatorinės ar elektroninės muzikos (same sh*t), neinat į vieną iš keturių didžiųjų prekybos centrų (oligopolija), o geriau nueinat į kioskelį ir remiat vargšą smulkųjį žmogų? Nes - ir tai svarbiausia - turbūt 90% procentų pamatę Into the wild irgi pasvajojo apie galimybę viską mesti, bet kodėl jie nieko nemeta? Nes esam pripratę prie karšto vandens, prie to, kad nereikia kelias valandas laukti pasaloje, norint sumedžioti žvėrį maistui ir t.t. (jau ir taip ilga žinutė gavosi, daugiau nevardinsiu). Ir šūkavimai, kad ojojojoi, kur mes einam, aš žinau, ko žmonijai iš tiesų reikia (bravo ezekieli ploju) primena 80% šiuolaikinių "anarchistų" veiklą, kai pasharinamas koks nors paveikslėlis per Facebooką, nusiperkama "kairė" knyga - jo darbas atliktas ir jis galiausiai gali ramia širdimi prisipirkti jam nereikalingų daiktų, ar ką nors diskriminuoti.

Nes dabar šitie pamokymai nėra nuoširdūs. Tarsi gydytojas dėstytų jums apie rūkymo žalą papsėdamas pypkę. Kai iš tiesų, kuris iš judviejų persikraustys į mišką, atsiųskit pašto balandį.

[a.t.sielis]

turėjo tarkim vežti mėšlą (svajonių darbas, ar ne?),

Pats mėždavau tvartą kaime, nematau problemos. Tai neįvardintina kaip bjauri pozicija. Manau, dirbti kasininke Maximoje yra nepalyginti sunkiau ir bjauriau.

Čia dar reiktų pastebėti, kad egzistuoja racionalaus tvarkymosi ir šiaurinio klimato problema. Jeigu žmonės kvailai augina gyvulius mėsai, ko visai nebūtina daryti, ir apsikrauna su tuo susijusiais darbais, tai jau čia jų savanoriška bjauri veikla. Tokią nieko gero nenešančią veiklą reiktų iš karto atmesti.

Mėšlą galima džiovinti ir naudoti kaip kurą. Ir kitų racionalaus naudojimo būdų yra. Mėšlas yra vertybė. Bet kaip jau minėjau, tik ne tuo atveju, kai tai mėsai auginamų gyvulių mėšlas.

skersti kiaules (mmm, pasaka),

Jau minėjau, tokią veiklą bet koks sveikai mąstantis žmogus turi atmesti iš karto. Tai patenka ne tik į bjaurios veiklos kategoriją, bet ir į morališkai blogos veiklos kategoriją, kas gresia gyvenimo trukmės mažėjimu ir skausmingais atoveiksmiais.

pjauti rugius (kai lauke +30 ir nėra vėjo - geresnės patirties nė įsivaizduoti negali) etc.

Kiek maišų grūdų per metus suvartoja vienas žmogus? Nusipjauti šiek tiek grūdų sau, be godulio, ir perteklinio poreikio, kuris kyla iš to, kad tau ant sprando sėdi dar 100 išnaudotojų - gražus dalykas. Karštis - niekas neliepia dirbti vidurdienį. Pietiečiai turi siestą. Lietuviai gi dirba negalvodami.

Bet kai reikia hektarą rankom nušienaut, apvartyt išdžiovint ir po to liūtys užeina ir supūdo, po to kitą hektarą šienauji... arba kai reikia pačiam su pjukleliu malkų pasidaryt (turbūt gi benzininiu pjūklu ekologiški kaimiečiai nesinaudos?), tada labai greitai praeina NAIVIOS FANTAZIJOS"

Šieno pjovimo niekaip neįvardinčiau kaip bjaurios pozicijos. Tempas tavo. Veždavom mes tą šieną, ir vartydavom, ir supūdavo. Visko būdavo. Galima ieškoti racionalesnių išeičių. Nevežti jo niekur, krauti į kupetas ir gyvulius laikyti toje vietoje. Arba kt.

Kurui iš tikro galima naudoti ne vien medieną, bet kad ir jau minėtą kiziaką (ką sėkmingai daro tibetiečiai ir daugelis kitų kraštų gyventojų).

Ir kas juokinga šioje konkrečioje situacijoje - ar patys turit kažkokių principų jau dabar? Kol dar neišsikraustėt į miškus? T.y. nežiūrit vaidybinių filmų (technologija), neklausot sintezatorinės ar elektroninės muzikos (same sh*t), neinat į vieną iš keturių didžiųjų prekybos centrų (oligopolija), o geriau nueinat į kioskelį ir remiat vargšą smulkųjį žmogų?

Šitų klausimų filosofija klaidinga. Sistema išmušė mūsų turėtas priemones iš rankų, ir davė kitas, o po to reikalauja kad mes iš viso nesinaudotume priemonėmis. Vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis reikia naudotis. Tegu grąžina buvusią situaciją ir buvusias priemones, tada ir pakalbėsime.

Nes - ir tai svarbiausia - turbūt 90% procentų pamatę Into the wild irgi pasvajojo apie galimybę viską mesti, bet kodėl jie nieko nemeta?

Aš jau išbandžiau tą visko metimą, o "Into The Wild" pamačiau praėjus kokiems 7 metams po to. Man "Into The Wild" nekalba apie svajones ar idealus, bet apie realybę, kurią pats patyriau.

Nes dabar šitie pamokymai nėra nuoširdūs. Tarsi gydytojas dėstytų jums apie rūkymo žalą papsėdamas pypkę. Kai iš tiesų, kuris iš judviejų persikraustys į mišką, atsiųskit pašto balandį.

No problem, atsiųsiu e-mailą, ir į svečius pakviesiu O svarstyti gyvenimo strategiją - nepriekaištingas užsiėmimas bet kokiomis aplinkybėmis "Oi, tu nieko nepasiekei, tai užsičiaupk." Argumentas toks? Juokinga. Tai gal tada nereikia mąstyti iš viso, stebėti gyvenimo, daryti išvadų?

[czech-kuolis]

Subjektyvu - "Maximos" kasininkė greičiausiai pasakytų, kad ir koks šūdinas darbas yra kasoje, ji tikriausiai rinktųsi tą bjaurų darbą, nei visą dieną lakstyti kaime. Nesužinosim, kol "Maximos" kasininkė neparašys. Ir tai, gal ji sakys, kad taip taip, nieko nėra blogiau už darbą kasoje, bet padirbus du mėnesius laukuose pagalvos, kad gal geriau būtų grįžti. Nes apie alternatyvas, apie kurias rimtai nemąstome yra labai lengva kalbėti.

Ir OK, tau patiko dirbti kaime, bet kiek ten tų žmonių yra 7,5 mlrd, gal daugiau. Idealistų klaida, ar gal tiesiog dirva kurioje jie formuojasi paprastai būna išimtinai vienalytė, t.y. aš taip manau, ir mano draugai taip mano, vadinasi žmonija taip mano. Nu ne. Yra daug žmonių su skirtingais poreikiais. Man pačiam irgi nešlykštu dirbti žemės darbus, bet man daug labiau patinka, kad vietoj to, kad dirbčiau laukuose aš galiu skaityti knygas, groti muzikos instrumentais ir užsiimti kitais hedonistiniais polinkiais (nes kaip suprantu mano išvardinta veikla yra bevertė). Ar pagaliau parašyti į anomalija.lt
Man patinka, kad galiu skirti laiko tiems dalykams, kurie man patinka, o ne svarstymais, kaip apsirūpinti maistu, karštu vandeniu ir t.t. Pirmykščiai žmonės galėjo taip ir likti urvuose ir olose, bet kažkodėl nusprendė keltis į miestus - tik nesakykit, kad tai lėmė "sistema". Lėmė patogumo paieškos. Žuvis ieško kur giliau, taigi.

O šiaip gražiai bandai sukti - bet, tikiuosi tai nepasirodys kišimasis į privačią erdvę, "išbandei visko metimą" - ir kaip sekėsi? Ar dar tęsi? Sprendžiant iš to, kad bendraujam internetu, turbūt nebe. "Sistema išmušė mūsų turėtas priemones iš rankų, ir davė kitas, o po to reikalauja kad mes iš viso nesinaudotume priemonėmis" - priemonės, kiek suprantu, buvo labai primityvios, ir jas nesunku susigrąžinti. Bet aš klausiu konkrečiai - juk išvardinti dalykai nėra gyvybiškai svarbūs, juos lengvai galima ignoruoti, bet ar taip daroma.

"Oi, tu nieko nepasiekei, tai užsičiaupk." Argumentas toks? Juokinga.

Tikrai nenorėjau to pasakyti, atsiprašau, jei taip pasirodė. Man tikrai nereikia užsičiaupimo, tiesiog įsitikinimo, kad žmogus yra principingas ir kalba nuoširdžiai. Jeigu žmogus nori tapti guru (gerai, gerai, gerai, nesikabinkim prie žodžių) man atrodo kalbėti turi pavyzdys. Tiesiog esu sutikęs daug žmonių, kurie daug daugiau kalba, nes nori pateisinti save, nori būti aukščiau, bet jokio judesio nedaro. Ir todėl kiekvienas pamokymas skelia skepticizmą, bet (žr. aukštesnę pastraipą) tikiuosi sužinoti, kad šis atvejis kitoks. Taigi, kiek laiko truko "visko metimas" ir ko gyvenime atsisakai (apart svaigalų)?

sori, kažkaip kableliai šiandien nenoriai stoja į vietas

[2Pacas]

czeh,sakai kaip sunku butu kaime patciam laukus sienaut ir t.t.t Bet tu man pasakyk kaip zmones taip isgyvendavo 1000 metu? Juk nebuvo nei Maximu nko bet kaskaip visiem buvo gerai ir visi pragyvendavo.

[a.t.sielis]

Subjektyvu - "Maximos" kasininkė greičiausiai pasakytų, kad ir koks šūdinas darbas yra kasoje, ji tikriausiai rinktųsi tą bjaurų darbą, nei visą dieną lakstyti kaime. Nesužinosim, kol "Maximos" kasininkė neparašys. Ir tai, gal ji sakys, kad taip taip, nieko nėra blogiau už darbą kasoje, bet padirbus du mėnesius laukuose pagalvos, kad gal geriau būtų grįžti. Nes apie alternatyvas, apie kurias rimtai nemąstome yra labai lengva kalbėti.

Gali būti, bet siūlau daugiau koncentruotis į objektyvius bjaurios veiklos atributus, tokius kaip smogas, užterštumas, triukšmas, gyventojų koncentracija vienoje vietoje ir atitinkamos problemos, stresas, ekologinės katastrofos, socialinis susvetimėjimas, pelno vaikymasis, priklausomybės ir bomžavimas. Ir etc.

Yra daug žmonių su skirtingais poreikiais. Man pačiam irgi nešlykštu dirbti žemės darbus, bet man daug labiau patinka, kad vietoj to, kad dirbčiau laukuose aš galiu skaityti knygas, groti muzikos instrumentais ir užsiimti kitais hedonistiniais polinkiais (nes kaip suprantu mano išvardinta veikla yra bevertė). Ar pagaliau parašyti į anomalija.lt

Kuo čia dėtas hedonizmas? Jeigu tu groji ar skaitai, puoselėji meną, kultūrą, poeziją, filosofiją, dvasingumą, etc., puiku. Kas sako, kad turėtum dirbti žemę? Mes kalbam ne apie tai. Graikai neturėjo tokių urbanistinių problemų, kaip šiuolaikinė "civilizacija", bet jiems visai neblogai sekėsi minėtuose frontuose.

Man patinka, kad galiu skirti laiko tiems dalykams, kurie man patinka, o ne svarstymais, kaip apsirūpinti maistu, karštu vandeniu ir t.t. Pirmykščiai žmonės galėjo taip ir likti urvuose ir olose, bet kažkodėl nusprendė keltis į miestus - tik nesakykit, kad tai lėmė "sistema". Lėmė patogumo paieškos. Žuvis ieško kur giliau, taigi.

Na tai va, kaip tik ir atkreipčiau dėmesį, kad patogumo neliko, daug kas išvirto į nepatogumą. Fabrikai ir daugelis kitų bjaurių dalykų - nebūtini. Nebūtina kaukiančių automobilių armija ir lakstymas tarsi šuneliams be vietos - ten ir šen, ten ir šen, imituojant kažkokią progresyvią veiklą.

priemonės, kiek suprantu, buvo labai primityvios, ir jas nesunku susigrąžinti.

Tegu grąžina, jeigu nesunku. Normalias žemės ir kitų išteklių kainas, neišprotėjusius žmones, mažesnį ekonominį aktyvumą, mažesnį užterštumą. Tegu grąžina.

O šiaip gražiai bandai sukti - bet, tikiuosi tai nepasirodys kišimasis į privačią erdvę, "išbandei visko metimą" - ir kaip sekėsi? Ar dar tęsi?

Man tai jau praeitas etapas, dabar neturiu ką mesti, nes kuriu savo gyvenimą ta linkme, kuria noriu kurti. Esu pakankamai pasotintas ir transformuotas per praeitus gyvenimo etapus. Mane labiau domina emocinis viso to vyksmo aspektas, emociniu lygiu aš ir veikiau. Neturėjau tikslo išeiti į laukinį būvį, būti survaivalistu, bet daugiau orientavausi į klajojimą, gatvės gyvenimą, betarpiškai susietą su žmonėmis. Tame buvo daug beatodairiško extreem'o. Buvimo gamtoje taip pat. Kaip sekėsi? Labai praturtinanti patirtis. Bendroje sumoje tai netruko ilgai, bet aš nieko tokio ir neplanavau.

Man tikrai nereikia užsičiaupimo, tiesiog įsitikinimo, kad žmogus yra principingas ir kalba nuoširdžiai. Jeigu žmogus nori tapti guru (gerai, gerai, gerai, nesikabinkim prie žodžių) man atrodo kalbėti turi pavyzdys. Tiesiog esu sutikęs daug žmonių, kurie daug daugiau kalba, nes nori pateisinti save, nori būti aukščiau, bet jokio judesio nedaro. Ir todėl kiekvienas pamokymas skelia skepticizmą, bet (žr. aukštesnę pastraipą) tikiuosi sužinoti, kad šis atvejis kitoks. Taigi, kiek laiko truko "visko metimas" ir ko gyvenime atsisakai (apart svaigalų)?

Na, šiokių tokių principų stengiuos laikytis, kas visai nedaro manęs kažko pasiekusiu, bet tiesiog tokia yra natūrali mano proto būsenos ir asmenybės formavimosi išdava. Visiškai jokių svaigalų (kompiuterį reiktų įskaičiuoti prie svaigalų, taigi, irgi stengiuosi riboti). Jokio apgaudinėjimo (savo laiku dirbau finansų įstaigoje, bet tai žmonių apgaudinėjimas). Žiaurumo produktų nevartojimas (mėsa, pieno produktai, oda ir pan.). Pinigo nesivaikymas (būk patenkintas su tiek pinigų, kiek ateina savaime). Nesilankymas baruose ir panašiose vietose. Ir daug kitų detalių. Apskritai materializmo atmetimas. Šiaip aš ne už survaivalizmą, bet už tikrą, žmogišką civilizaciją, be pačių susikurtų absurdiškų problemų.

----

Labai į temą šis klipukas :

[zalia.arbata]

Visur turi būt pusiausvyra. Kraštutinumai niekad gerai nesibaigia. Reikėtų tik pagerint šią sistemą- kitaip išgaut elektrą, stengtis pirkt daržoves iš mažesnių lietuviškų ūkių, nepirkt iš laukinių gyvūnų odos padarytų produktų (šiaip beveik visi odiniai batai, rankinukai ir pan. yra gaminami iš kiaulių odos- manau tai gerai, išnaudojamas visas lavonas), pakeisti kaleimų sistemą, robotizuot nemalonius darbus ir tt.

[czech-kuolis]

czeh,sakai kaip sunku butu kaime patciam laukus sienaut ir t.t.t Bet tu man pasakyk kaip zmones taip isgyvendavo 1000 metu? Juk nebuvo nei Maximu nko bet kaskaip visiem buvo gerai ir visi pragyvendavo.

Mielai. Žmonės išgyvendavo ir prieš 10 000 ir prieš 20 000 metų, bet tai nereiškia, kad tai, ką jie darė buvo lengva. Ar kad aš turėčiau ten grįžti. Jeigu nusikeltum į tą laikotarpį prieš 1000 m. ir pasakytum valstiečiui "Brolau, ką tu į tai, jei tau nereikėtų dirbti žemės, pjauti, sėti ir akėti ir taip toliau, o tu vietoj to šiek tiek pasimokytum ir  vėliau galėtum praleisti dienas tarkim sėdėdamas prie staklių ir rinkdamas raides (tarkim, Gutenbergo era) ar perrašinėdamas manuskriptus ir t.t. Ar važinėdamas po kaimus ir siūlydamas mano produkciją kitiems kaimiečiams? Arba bandytum išsiaiškinti kaip pagerinti dabar naudojamus plūgus? Už tai gautum maisto, drabužių, nereikėtų lenkti nugaros ir to daryti pačiam". Iš 50 valstiečių manau atsirastų neblogas procentas, kurie sutiktų, dalis atsisakytų vien dėl to, kad pasiūlymas skamba per gerai, o kitiems tiesiog patinka dirbti žemę, ir jiems gerai kaip yra". Šiuo visiškai fantastiniu pavyzdžiu noriu pasakyti, kad būtent tai, kad kaimiečiui beveik nebuvo alternatyvų(t.y. "Maksimų", t.y. gatavų produktų), tiksliau, nebuvo tokių gerų galimybių jas gauti, žmonės ir dirbdavo. Bet tarkim, jei kaimas X išaugina daug burokų, bet išaugina mažai kopūstų, o kaimas Y atvirkščiai, atstumas tarp jų yra kokie 40 km, kodėl jiems nepadarius natūrinių mainų ir kaimui X apskritai atsisakyti auginti kopūstus, o kaimui Y burokus? Ir sutaupyti laiko ir pastangų? Bet įsivaizduokim, kad kaimas X yra kaimas, o kaimas Y - tai "Maxima". Ir jeigu už savo kokią nors santykinai lengviau pagaminamą produkciją (kokią nors vilną ir malkas), kaimas X galėtų gauti maisto iš "Maximos", tai kodėl jiems reikėtų imtis sunkesnio maisto auginimo darbo, o ne medžių kirtimo?
Kita vertus, ir tuo metu visgi buvo alternatyva - yra toks posakis "gyventi kaip karalius". Kuris iš valstiečių tuo metu nebūtų iškeitęs žemės darbų į karališką gyvenimą? Ir aš nekalbu apie moralines šios santvarkos nuostatas.

Kadangi už dvigubas žinutes muša, atsieliui atsakysiu, kai kas nors pakomentuos po manim

[a.t.sielis]

Visur turi būt pusiausvyra. Kraštutinumai niekad gerai nesibaigia.

Visiškai pritariu. Žiūriu į beatodairišką BVP auginimą bei urbanizaciją kaip į kraštutinumą, kuris tikrai gerai nesibaigs, ir jau dabar duoda apie tai žinoti (užterštumas, ekonominės-socialinės krizės). Tai sukuria žmogui neįkandamas ekonomines problemas. Sukyla visų reikalingų išteklių kainos, jos yra nepagrįstos ir iškreiptos. Sukyla nežabota konkurencija.

Pacituosiu save iš kitur: Jeigu žmogus nuolat augtų ir didėtų, galiausiai prasidėtų mirtinos problemos dėl viršsvorio - 200 kg svoris, 300 kg svoris - jau nebegali pajudėti iš namų, reikia krano. Analogiškai, moderni koncepcija, kuri sako, kad ekonomika turi nuolat augti - gali prasilenkti su sveiku protu. Iki kokios begalybės auginsime ekonomikas? Jeigu ekonomikos augimas yra ekonomikos išlikimo būdas, tai darosi panašu į finansines piramides - tol kol piramidė auga, tol ji gyvuoja, kai nustoja augti, ji sugriūna.

Verta atidžiai apmąstyti, kiek skurdas iš tikro yra problema. Kažkas turi skursti, čia ne rojus. Kartais tenka paalkti. Žemėje būna derliai ir nederliai, žiema ir vasara, taigi, kartais geriau, kartais blogiau. Gimimas ir mirtis. Tiek gimimo, tiek mirties neišvengiamybė.

Aišku, mes norime kad visuomenė turėti žmogiško harmoningo gyvenimo standartą, ir jo siekiame. Bet neįmanoma turėti auksinius kiaušinius dedančią vištą, nukirtus jai galvą, kad ji nereikalautų lesalo.

Harmoninga visuomenės sistema - kompleksinis dalykas, kuriame stabilios moralinės, religinės, dvasinės vertybės sudaro stuburą. Nesant to, arba sąmoningai to atsisakius ir bandant tai išeliminuoti iš visuomenės gyvenimo, galima tikėtis "džiungliškos" atmosferos, kurioje be abejo kad bus žiaurių ir aštrių dalykų, kaip socialinė atskirtis, nusikalstamumas, žalingų įpročių paplitimas, savižudybės, depresija, ir t.t. ir pan.

---

Jeigu kam neteko matyti dokumentinio filmo "Home. A date with a planet", tai rekomenduoju.

http://www.youtube.com/watch?v=jqxENMKaeCU

[Master]

O man tai atrodo, kad mūsų mąstymas supuvęs. Nepykit žmonės. Bet tiesiog visa sistema, visa pasaulėžiūra yra statoma ant blogų pamatų. Mano asmenine nuomone, nelaimingų žmonių per daug. Mes vis kažko vis ieškom... Reiktų rauti lauk visą egoizma ir grauti ekonomika. Tiesa pasakius turiu kvailą mintį. Jog visi žmonės vėl imtų gyventi bendruomėnėje... kaip ir seniai seniai... pirnykščiais laikais ... Visi vienas kita palaikytu, problemas spręstu bendrai, tobulėtų drauge... Žodžiu... (:, mano galva, nors mes ir manome jog padarėm progresa, bet humaniški nesame. O išvis kelti kam nors kančia ir manyti jog tai normalu yra mažu mažiausiai beširdiška...

[paragraf 78]

Aš manau, kad visas kultūrinis ir moralinis nuosmukis yra dėl to, kad Dievas buvo išvarytas iš mūsų gyvenimų

[TinSoldier]

Apie viduramžius ir kt. laikus, kuomet degradacija, amoralumas ir religingumas klestėjo - dievas niekuo dėtas, tokia buvo visuomenė, su savo kurta kultūra. Religija ir dievas nėra atsakingi už amoralumą tais laikais.

Apie šiuos laikus: kultūrinis ir moralinis nuosmūkis, nes atsisakoma dievo.

Atseit logiška. Ir tikrai visai visai neveidmainiška..

[czech-kuolis]

Kalbant apie graikus, jie turėjo vergų (tų tikrųjų, beteisių), matyt todėl jiems taip gerai ir sekėsi, nes galėjo nukreipti savo veiklą į aukštesnes materijas.

Na tai va, kaip tik ir atkreipčiau dėmesį, kad patogumo neliko, daug kas išvirto į nepatogumą. Fabrikai ir daugelis kitų bjaurių dalykų - nebūtini. Nebūtina kaukiančių automobilių armija ir lakstymas tarsi šuneliams be vietos - ten ir šen, ten ir šen, imituojant kažkokią progresyvią veiklą.

Man asmeniškai mieste gyventi vis dar patogu. Labai reali išeitis, tiesa sakant, netgi panaši į tai ką siūlai - didesnis regionų urbanizavimas (tiksliau tolygesnis žmonių paskirstymas), nes sutinku - megapoliai užknisa. Bet žiūrint iš savo varpinės, Lietuvoje šitos problemos (triukšmas, smogas ir draugai) palyginti menkos, o tai, kad Šanchajuje kažkas kvėpuoja ne oru, o dūmais, manęs į kaimą persikelt neprivers.

Mane labiau domina emocinis viso to vyksmo aspektas, emociniu lygiu aš ir veikiau. Neturėjau tikslo išeiti į laukinį būvį, būti survaivalistu, bet daugiau orientavausi į klajojimą, gatvės gyvenimą, betarpiškai susietą su žmonėmis. Tame buvo daug beatodairiško extreem'o. Buvimo gamtoje taip pat. Kaip sekėsi? Labai praturtinanti patirtis. Bendroje sumoje tai netruko ilgai, bet aš nieko tokio ir neplanavau.

OK, tai gal čia net su tuo asmeniu ginčijuosi, nes pasirodė, kad kalbame apie vos ne ekokaimų revoliuciją. Tai jeigu esmė yra ekologija, didesnis bendravimas su žmonėmis, dvasinis tobulėjimas, savęs pažinimas ir žinios, tai kodėl mes tada ginčijamės apie tai ar geriau kaime auginamus javus pjauti kombainu ar rankomis Aš kalbu apie patogumą. Imi dalykus, kurie yra patogūs (dušas, maistas, gaunamas po 20 min apsilankymo prekybcentryje), grįžti namo ir skaitai filosofiją. Bet neskaitai "Tik vyrams".

[paragraf 78]

Apie viduramžius ir kt. laikus, kuomet degradacija, amoralumas ir religingumas klestėjo - dievas niekuo dėtas, tokia buvo visuomenė, su savo kurta kultūra. Religija ir dievas nėra atsakingi už amoralumą tais laikais.

Apie šiuos laikus: kultūrinis ir moralinis nuosmūkis, nes atsisakoma dievo.

Atseit logiška. Ir tikrai visai visai neveidmainiška..

Na taip, buvo tokių laikų, bet kiek iš Bažnyčios istorijos paskaitų atsimenu, tai moralinis nuosukis visada buvo lydimas problemų bažnyčioje. Va iki šventojo pranciškaus reformos buvo visiška bezobrazija europoje, po jo sąjūdžio pradėjo atsigauti ir pati bažnyčia ir europos moralinis gyvenimas. Tas pats apšvietos laiku buvo.

[a.t.sielis]

OK, tai gal čia net su tuo asmeniu ginčijuosi, nes pasirodė, kad kalbame apie vos ne ekokaimų revoliuciją. Tai jeigu esmė yra ekologija, didesnis bendravimas su žmonėmis, dvasinis tobulėjimas, savęs pažinimas ir žinios, tai kodėl mes tada ginčijamės apie tai ar geriau kaime auginamus javus pjauti kombainu ar rankomis  Aš kalbu apie patogumą. Imi dalykus, kurie yra patogūs (dušas, maistas, gaunamas po 20 min apsilankymo prekybcentryje), grįžti namo ir skaitai filosofiją. Bet neskaitai "Tik vyrams".

Neturiu nieko nei prieš kombainus, nei prieš patogumą Tiesiog reikia žiūrėti, ar patogumas neturi "nematomų" (arba tokių, kurių nenorima pastebėti ir žinoti) šalutinių pasekmių, kurios kankina kuriuos nors žmones, kitas gyvas esybes arba planetą, ir ar patogumas kitaip pažiūrėjus nėra efemerinis, susietas su krūva dar didesnių nepatogumų.

Pavyzdys gali būti pieno produktai. Labai patogu, maistinga, skanu. But what am I eating, really? Someone's tears, someone's pain, exploatation, cruelty, inhuman behaviour.

Kitas pavyzdys, industrinė ekonomika, daug prekių galima patogiai vartoti. Bet tai sukelia užterštumą. Bach, to pasekoje tu susirgai vėžiu, tave gydo chemoterapija, švitinimu. Tuo metu teršiančių fabrikų vadybininkai labai patogiai gyvena, bet tuo pat metu tu kankiniesi ne prasčiau negu žydai koncentracijos lageriuose. Išgaravo visi patogumai. O į tave niekas nenori net pažiūrėti, ir niekas net tavo gydymui nenori skirti lėšų, reikia taupyti biudžeto lėšas. Sergi, tavo problema, kankinkis ir mirk.

Ir tokių pavyzdžių galima prigalvoti be galo.

---

Apie viduramžius ir kt. laikus, kuomet degradacija, amoralumas ir religingumas klestėjo - dievas niekuo dėtas, tokia buvo visuomenė, su savo kurta kultūra. Religija ir dievas nėra atsakingi už amoralumą tais laikais.

Apie šiuos laikus: kultūrinis ir moralinis nuosmūkis, nes atsisakoma dievo.

Kažką tu čia veli. Religingumas gali būti blogo pobūdžio. Religija gali būti veidmaininga. Religingumas ir šventumas - netapatūs dalykai. Amoralumas gali klestėti. Kuo dėl to atsakinga Aukščiausioji Esybė?

Šiais laikais - ateistų mažuma, keli procentai. Virš 85 proc. Lietuvos gyventojų - tikintieji. Bet jie vis vien atsisako Dievo, ir gyvena materialistiškai. Sekdami paskui komunistus ir kapitalistus, pasiduodami aistringam žemiškųjų gėrybių goduliui, visuomenę jie sukuria nepakenčiamą. Kuo dėl to atsakingas Dievas?