Tikėjimas į aukštesnes jėgas

[paragraf 78]

Na aš tik paklausiau kaip tavo asmeniniame gyvenime reiškiasi tavo agnostiškumas. Kas tai yra aš žinau, tad neatsakei į mano klausimą

[preacher]

Aš negalių aklai teigti, kad jo nėra, nei, kad jis yra. Neturiu svariu faktų, įrodymų patvirtinančių jo egzistavimą, nei, kad jo nėra.

[Ezekiel]

Aš tikių tuo ką matau, patyrių, daug kuo tikiu ir žinoma yra dalykų kuriais netikiu. Tik nežinau ar mano tikėjimo objektai yra "aukštesnės" ar "žemesnės" jėgos. Ką reiškia aukštesnis iš viso šiame kontekste?

[Dreamer]

Na, aukštesnės tai tikriausiai tos, kurių mes negalime paaiškinti, tačiau tikime jog tokios egzistuoja ir kažkaip kontroliuoja tam tikrus dalykus mūsų gyvenime bei pasaulyje  Čia tik mano nuomonė 

[paragraf 78]

Pagal tavo apibrėžimą tinka daug kas, pavyzdžiui ateiviai, šešėlinė vyriausybė, iliuminati ir t.t.
Konkretizuok

[Dreamer]

Na labiau turėjau omeny Dievą, bet turbūt kiekvienas tiki skirtingom aukštesnėm jėgom 

[Ezekiel]

Na geriau vartoti šiuo atveju Karlo Jungo terminą numinas ar numinozinis patyrimas, kuriuo paremtos religijos, nes pati Dievo sąvoka jau yra tam tikras mistinio potyrio paaiškinimas, proto konstruktas paremtas įsitikinimais.

Be abejo egzistuoja kažkas kam žmonės taip sunkiai atsiduoda, garbina, aukoja. Gal tai kažkoks universalus archetipas būtinas žmonijos išlikimui, motyvacijai, sunkumų pakėlimui, baimių įveikimui.

[_Anonimas_]

Esu agnostinis ateistas. Netikiu dievais ar auštesniąja jėga, kurią apibūdina bent viena iš žinomų religijų. Negaliu įrodyti, kad jų nėra, bet mano mąstymas tiesiog neleidžia man tikėti pasauliu, kuris paremtas kažkokia dieviška jėga - visada stengiuosi ieškoti racionalumo.

[Liksiubevardo]

As tai tikiu kad zmogus turi siela, tikiu pomirtiniu pasauliu, nu ir galbut kokia nors aukstesnia jega, bet ne dievu trijuose asmenyse o tiesiog kaip kokia energija .

[Neiprastas]

As tai tikiu kad zmogus turi siela, tikiu pomirtiniu pasauliu, nu ir galbut kokia nors aukstesnia jega, bet ne dievu trijuose asmenyse o tiesiog kaip kokia energija .

Ar ta energija negali buti visko kas mus supa aplinkui visuma:)?

[paragraf 78]

Na geriau vartoti šiuo atveju Karlo Jungo terminą numinas ar numinozinis patyrimas, kuriuo paremtos religijos, nes pati Dievo sąvoka jau yra tam tikras mistinio potyrio paaiškinimas, proto konstruktas paremtas įsitikinimais.

Be abejo egzistuoja kažkas kam žmonės taip sunkiai atsiduoda, garbina, aukoja. Gal tai kažkoks universalus archetipas būtinas žmonijos išlikimui, motyvacijai, sunkumų pakėlimui, baimių įveikimui.

Kad man rodos čia ne Jungo sugalvotas terminas, jis tiesiog jį perėmė iš religijotyros. Jei atmintis neapgauna, tai šį terminą sugalvojo Rudolfas Otto, religijotyrininkas. Nes tai grynai religijotyrinis terminas.
Neremčiau visko vien tik numinozinėmis patirtimis. Nes dievogarba ne tik per jas reiškiasi, yra begalė sudedamųjų dalių: hierofanija, tremendum ir t.t. kurios sudaro santykio su dievybe reiškinį. Remdamasis tik vienu šiuo femenu susiaurini patį dievogarbos aktą.

[Ezekiel]

Numinozinis patyrimas tinka apibūdinti visiems potyriams, kuriai religijos remiasi. Tai yra kažko neapčiuopiamo, nemąstomo, nematomo jutimas. Religija tiesiog uždeda simbolius ir savo filosofija tam paaiškinti nepaiškinamam. Gal Dievo sąvoka atsirado tą patyrimą lyginant su motinos ar tėvo archetipu, kuris rūpinasi, saugo ir myli, todėl žmonės ir yra taip pakvaišę dėl religijos.

[paragraf 78]

Yra begalė religijų kuriose nėra transcendencijos ar dievo, tačiau numinozinis patyrimas būdingas bet kuriai religijai.
Dievas kaip tėvo archetipas gana pasenusi teorija, yra naujesnių teorijų, nes čia labai išpopuliarinta Froido idėja. Tačiau froidas, kaip ir kiti psichoanalitikai nusivažiavo gerokai į lankas kalbėdami apie religijas, nes nebuvo religijų specialistai ir viską rėmė krikščionybės pavyzdžiu, o kalbant apie religiją kaip tokią negali remtis viena religija, turi imti visumą.
Psichoanalitikai susikurdavo kažkokį siaurą religijos ar dievo modelį kurį aprašydavo. Bet vėl gi, dėl gausos religijų ir dievo sampratų, nėra visuotinai pripažįstamo religijos ar dievo apibrėžimo. Religijotyrininkai jau pora šimtų metų bando tokį apibrėžimą sugalvoti, kurios apimtų visas religijas, tačiau kolkas nesėkmingai.

[Ezekiel]

Tikriausiai kai kurie dalykai ir turėtų likti mistika...

[paragraf 78]

Mistika dvelkia nepažinumu, tai geriau jau viską išsiaiškinti ir nebekurti mistikos ten kur jos nėra