Tikėjimas į aukštesnes jėgas

[Owldies666]

Taip, aš tikiu į kažkokią aukštesnę jėgą, kuri gali kontroliuoti mano veiksmus, gal net likimą. Manau, kad kiekviename žmoguje atsispindi kažkokia dievybė. Pagal krikščionybę, žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą. Ir žmogus turi skleisti Dievo meilę pasauliui. Bet dėl šito kažkaip abejoju. Šiaip esu linkus save vadinti krikščione, tačiau yra dalykų, kurie mano tikėjime nesiderina su krikščionybės dogmomis. Pavyzdžiui, aš tikiu reinkarnacija, kuri tikrai nepripažįstama krikščionybėje. Netikiu nei amžinu gyvenimu, nei amžinomis kančiomis. Taip pat netikiu tuo, kas rašoma Biblijoje, nes ten grynai fantastinė knyga. Į Bažnyčią mano artimųjų rate nėra tradicijos vaikščioti, todėl ir aš paprastai nevaikštau. Tačiau, kai nueinu, stengiuosi nusiraminti, pabandyti pajusti Dievo buvimą joje. Bažnyčiomis, kaip architektūriniais meno kūriniais, šiaip labai žaviuosi.

[idenmeyou]

Skaičiau mintį, kad tikras tikėjimas yra tada, kai tu tiki absoliučiai, net negalvodamas koks yra Dievas ir dėl ko ir pnš. Iš vienos pusės tai atrodytų tinkama tikėjimui, nes tu net nedvejoji, kad gali klysti ir nesigilinęs į tiesas atsiduodi visiškai ir tiki besąlygiškai. Bet toks tikėjimas veda į visiškos analizės, skepticizmo nebuvimą, aklumą.

Yra žmonių einančių į bažnyčias labai dažnai, besimeldžiančių nuolatos, bet nematau, kad jie gautų kažkokios pagalbos. Vienintelis dalykas, kad dauguma pasimeldusių, kažko prašančių Dievo, įteikia sau patys to nesuprasdami, kad jiems iš tiesų kažkas padėjo.

Tikinčių yra daug, ar jie sulaukia kažkokios pagalbos? Greičiausiai ne. Jei žmogus įdeda didžiules pastangas ir tikslas gal būt sunkiai pasiekiamas, bet realus tai tikrai labai tikėtina, kad jam gali pavykti ir čia nereikės jokių maldų. Bet jei žmogus neįdės daug pastangų ir situacija bus sunki tai nepadės jokios maldos. Lygiai taip pat su žmonėmis bažnyčioje, ar jie kažkuo geresni už tuos, kurie į bažnyčią nenueina, nemanau. Jie lygiai taip pat turi problemų ir lygiai taip pat trūkumų, o jei jiems viduje palieka geriau savo pačių nesuprantamais įsitikinimais tebūnie, bet gerai mokant dirbti su savimi ir namuose būdamas gali sau ir būsena ir nuotaika labai gerą pasidaryti.

[puodukas]

Skaičiau mintį, kad tikras tikėjimas yra tada, kai tu tiki absoliučiai, net negalvodamas koks yra Dievas ir dėl ko ir pnš.

Čia man atrodo tu sumaišei tikėjimą į Dievą, su atsidavimu dvasinei vergystei žmonės.

[idenmeyou]

  Čia man atrodo tu sumaišei tikėjimą į Dievą, su atsidavimu dvasinei vergystei žmonės.

Niekas čia nesumaišyta. Jei turi tikrąjį tikėjimą, tai net neturi kilti minties Dievas yra ar ne, tai turi būti absoliutus pasitikėjimas, kad kitaip ir būti negali. Jei tik tikintysis pradeda gilintis į tiesas, jo tikėjimas iškart susilpnėja, nes jam neužtenka vien tikėti, jis nori žinoti, gal būt yra mėtomas dvejonių, spėlionių, o tai jau veda į įžvalgas, analizes ir galų galiausiai pasirinkimą būti tikinčiu ar ne, bet tai tik pasirinkimas, nes jei iš tiesų būtų tikima, tai prie Dievo ir tikėjimo temų net nebūtų kažkokių klaustukų ar kalbų, visi tiesiog nuoširdžiai tikėtų.

[puodukas]

Jei turi tikrąjį tikėjimą, tai net neturi kilti minties Dievas yra ar ne, tai turi būti absoliutus pasitikėjimas, kad kitaip ir būti negali.

Ir kaip tu įsivaizduoji, kaip galima tikėti į nežinia ką, nežinia kokį, ir nežinia iš vis kam tikėti,.... ir kaip iš vis gali ateiti pačiam mintis, kad yra toks žodis Dievas, jei niekuo nesidomi, į nieką nesigilini?

[idenmeyou]

Ir kaip tu įsivaizduoji, kaip galima tikėti į nežinia ką, nežinia kokį, ir nežinia iš vis kam tikėti,.... ir kaip iš vis gali ateiti pačiam mintis, kad yra toks žodis Dievas, jei niekuo nesidomi, į nieką nesigilini?

Čia nebūtinai į Dievą tikėt, nesvarbu tikėt į ką, tikėjimas turi kilt ne iš proto įžvalgų, o iš kažkur kitur. Gali siekti kažkokio tikslo, kuris yra beveik tau nepasiekiamas ir jei bent pagalvosi apie nesekmę, siekiant to tikslo, vadinasi tikėjimas visvien yra trapus, nes tada pradedi dvejot, o tikėjimas yra be abejonių. Žinoma aš neteigiu, kad pvz absoliučiai tikėti Dievu ar kažkuo yra logiška, tai labai naivu, bet kai yra gilinamasi į tiesas, abejojama, tuomet tai jau nebe tikėjimas, o pasirinkimas kuriai barikadai priklausyti tikintiesiams, ateistams ar dar kuo.

Tie žmonės, kurie tarkime apsiskaito ir patiki, kad jei tikės Dievu viskas bus gerai, tai jau yra netikėjimas, o savanaudiškas pasirinkimas. Kai žmogus sako tikiu į Dievą, bet gilinasi koks jis yra ir pnš, kad sužinotų daugiau, vadinasi jis nori tikėti, bet iki tikėjimo labai toli.

[puodukas]

tikėjimas turi kilt ne iš proto įžvalgų, o iš kažkur kitur.

Tikrai pats nesi skaitęs Naujojo Testamento, nes ten rašo vos ne priešingai tavo supratimui:
Rom 10,17
¹⁷Taigi tikėjimas iš klausymo,....

[gidas]

Pacituosiu save.
Sąvoka "tikėjimas" redukuota dėl aiškumo.

...netikiu tuo, ko nematau jokios galimybės pažinti. O pažinimas yra racionaliai/logiškai „sutvarkyta" patirtis. Ir ką žinau (ar pažinsiu) yra žinojimas, ne tikėjimas.

O "neredukuotai" patinka ši E. Hemingvėjaus mintis (savais žodžiais) apie pasitikėjimą (plg. tikėjimas) - kad sužinotum, ar gali pasitikėti žmogumi, tėra vienintelis būdas - juo pasitikėti.

[idenmeyou]

Gera Hemingvėjaus mintis, viską sudėlioja ką norėjau pasakyt.

[Owldies666]

Iš dalies pritariu Hemingvėjaus minčiai, bet čia dar yra kur diskutuoti.
Tikėjimas, paskleistas Katalikų bažnyčios, kad reikia tikėti, nieko nematyti, nieko neklausyti ir nenorėti girdėti. Tiesiog aklai tikėti be jokių žinių, informacijos. Nepalaikau šio požiūrio. Jeigu tu tiki kažkuo, tu apie tą kažką turi ką nors nutuokti. Kaip galima tikėti, ir negalėti pasakyti, apibūdinti, KUO tikėti?
Ir argi nesakoma, kad tikėjimo aukščiausias laipsnis ir pagrindinė siekiamybė yra pažinti tikrąją tiesą? Argi tai ne tikėjimo tikslas? Vadinasi, reikia pamažu "eiti" į tą tiesą, stengtis pažinti ir t.t.

[do]

tikėjimas dievu yra dvasios stiprybė

[.L.U.T.H.O.R.]

tikėjimas dievu yra dvasios stiprybė

Kuriuo dievu?

[do]

Druvi,čia klausi kokia religija?
katalikė aš, gimiau katalikų giminėje,šeimoje,buvau krikštyta, todėl lakstymą iš sektos į sektą ar religijų keitimą laikau dešimties dievo įsakymų nesilaikymu
bet tai mano pasirinkimas, nes vistiek turiu galimybes sukti kur panorėjusi
jaučiuosi stipri ir nelaimėje,turėdama dvasinę atramą ,stipri ir laimėje,nes moku dalintis,kaip reikalauja tikėjimas,
visa tai man netrukdo domėtis kitais žmonių tikėjimais, netgi naudinga susipažinti,
esu tolerantiška bet kokiems įsitikinimams
atsakiau išsamiai kad būtų aišku

[gidas]

Paprasta ir aišku - esi geras ir vertas pasitikėjimo žmogus.

[do]

au,dėkoju,GIDAI
tik dabar pasijutau priimta į forumo bendruomenę