Žvaigždės lemia žmogaus likimą?

[a.t.sielis]

Kažkada lankiau kosmologijos paskaitas. Tai dėstytojas, fizikos mokslų daktaras berods, pateikė tokį argumentą: žvaigždžių gravitacinės jėgos veikia žmogų ne labiau, negu kokių nors artimų objektų, kaip pvz. koks pastatas, gravitacinės jėgos. Todėl jokio ryšio tarp žmogaus gyvenimo ir žvaigždžių negali būti.

Argumentas gal ir logiškas, bet neišmanėliškas, apverčiantis visą paveikslą aukštyn kojomis. Strawman argument.

Kiek suprantu iš savo ne per didelio susipažinimo su šia sritimi, tai ne žvaigždės lemia žmogaus likimą. Žvaigždžių išsidėstymo konfigūracija tik atspindi tuo metu visatoje susiklosčiusią situaciją, tuo metu vykstančių globalių pamokų pobūdį. Tai panašu į oro ženklų skaitymą jūroje. Pagal tam tikrus įprastinius simptomus jūrininkai gali nusakyti, kokios orų permainos vyks. Tai ne tai kad tie simptomai sukelia audrą, bet jie yra bendro reiškinio dalis. O tada, įvairūs laivai įvairias oro sąlygas jūroje pergyvens skirtingai. Mažą laivą audra gali paskandinti, dideliam laivui mažiau rizikų. Panašiai, iš susiklosčiusios bendros situacijos daromos išvados apie tai, koks bus skirtingų prigimčių žmonių gyvenimas tuo metu, kokios tendencijos.

Žinant, kad visata turi "astralinius lygmenis", galima suprasti, kad tų lygmenų skirtingų savybių sustiprėjimas ar susilpnėjimas, įvairios savybių konfigūracijos, veikia žmogaus "astralinį" gyvenimą, t.y. proto funkcionavimą, galimybes, apibrėžtis. Kadangi žmogus yra socialinis gyvūnas, kai didelė žmonių masė veikiama tų pačių "astralinių" salygų, bet visi yra skirtingų prigimčių, susiformuoja bendra dinamika, kuri reiškiasi kaip įvykiai, su kuriais žmogus susiduria.

Pvz. jeigu žmonės staiga taptų agresyvūs, mums reiktų pereiti prie elgesio, kuriame svarbios pastangos išgyventi. Jeigu žmonės tampa godūs vartojimui, kyla kainos, pučiasi ekonomikos burbulai (kaip įvyko Lietuvoje 2006-2009 m.). Atitinkamai, įvykus krizei, sunku tam tikrų profesijų žmonėms. Ir t.t. ir pan.

Kartais žiūrint dokumentiką apie Antrajį Pasaulinį Karą, kyla klausimas, kokia beprotybė tada žmonijai buvo užėjusi, kad masėmis jie veržėsi užkariauti didelių žemės plotų, ir buvo pasiruošę dėl to negailestingai nužudyti milijonus žmonių? Kažkokia nevaldoma stichija. Tai žmonių prigimčių ir visatos globalinių sąlygų sąveikos rezultatas. Šiais laikais, žmonių prigimtys kažkiek skiriasi, skiriasi ir tendencijos, todėl tokio aršaus nukariavimo instinkto nėra. Daugiau tai reiškiasi per ekonominę konkurenciją, beprotišką ekonomikų auginimą.

Turint labai geras orų prognozes, ir gerai žinant kažkokios gyventojų veiklos pobūdį, gana tiksliai galima numatyti jų veiksmų seką. Pvz. jeigu vasarą savaitę numatomas oras be lietaus, bus pjaunama žolė ir išdžiūvęs šienas vežamas į kluonus. Ir t.t. ir pan.

Taigi, ateities tendencijų visai visuomenei ir žmonėms individualiai pagal kiekvieno prigimtį numatymas gali būti tikslus tarsi mokslas, paremtas skaičiavimu, jeigu yra atitinkamos žinios ir ryšys tarp ženklų (pvz. žvaigždžių padėties) ir bendros situacijos iš tikro egzistuoja.

Ar gali egzistuoti toks ryšys? Kartais sakoma, kad Zodiako žvaigždynus sudarančios žvaigždės yra toli viena nuo kitos, ne vienoje kažkokioje vietoje kartu, todėl Zodiako žvaigždynai yra atsitiktiniai ir beprasmiai.

Manau, tai nėra stiprus argumentas. Jeigu žvaigždės tik atspindi "astralinių savybių" lygmenis, tada jų tarpusavio atstumai žvaigždynuose neturi reikšmės. Bendra iš Žemės matoma konfigūracija, išsidėstymas sudaro tam tikrą tų "astralinių savybių" rinkinį. Kadangi tai yra kaip matoma iš Žemės, tai tas rinkinys būtent taip galioja Žemei. Viskas logiška ir susidėsto į savas vietas.

Čia kaip laikraštis ar žurnalas. Tarkim, vienam straipsniui vienos žinios atkeliavo iš Niujorko, kitos iš Vilniaus ar dar iš kažkur. Niujorkas toli nuo Vilniaus, toliau negu Varšuva, bet tai neturi reikšmės - svarbu, kaip skirtingos žinios iš skirtingų vietų derinasi arba nesiderina vienam straipsniui. Iš to vieno straipsnio eina vientisa prasmė. O iš daugelio straipsnių - atspindima bendra aplinkos situacija.

Turint galvoje, kad pasaulis tam tikrais atžvilgiais degraduoja, o senaisiais laikais žmonės turėjo daugiau "astralinio matymo" (arba "ekstrasensorinių") sugebėjimų, galima kelti prielaidą, kad tais laikais jie galėjo per savo aukštesnę įžvalgą gauti tikslias žinias apie ryšį tarp žvaigždžių išsidėstymo ir kokią bendrą visatos situaciją toks išsidėstymas atspindi kaip simptomas, ir todėl išvystė astrologijos mokslą.

Bet šiais laikais, tikslusis astrologijos mokslas yra prarastas ir degradavęs, iš jo daugiausiai beliko rudimentai ir neefektyvus "popsas". Nėra astrologų turinčių aukštesnio pobūdžio įžvalgą.

[puodukas]

Žinant, kad visata turi "astralinius lygmenis", galima suprasti,

Ar ne per drąsus teiginys Žinant?

[a.t.sielis]

Teiginys drąsus, bet tai nėra blogai, manau.

"Žinant" nereiškia, kad aš mačiau ir žinau. Mes girdėjome tai iš kitų, kas turi aukštesnį matymą. Senosios kultūros tai teigia, šiuolaikiniai regėtojai taip pat. Šitos žinios gana visuotinės.

[A.C.A.B]

Jokios žvaigždės nelemia žmogaus likimo. Ir jei pasidomėtum kaip žmonės gyveno viduramžiais, tai suprastum, jog pasaulis kaip tik eina į gerą pusę. O ir WW2 nebuvo kažkoks labai jau išskirtinis karas žmonijos istorijoje, tik tiek, kad be ne pirmą kartą buvo naudojami tikrai modernūs ginklai.

O visi tie astrologai yra paprasčiausi šarlatanai. Didelė dalis žvaigždžių, kurias jie tipo mato, jau seniai net nebeegzistuoja...

[a.t.sielis]

Jokios žvaigždės nelemia žmogaus likimo.

Aš irgi taip sakau. Žvaigždės likimo nelemia. Jos tik kaip laikraštis, iš kurio galima pasiskaityti apie visatos sąlygas.

Ir jei pasidomėtum kaip žmonės gyveno viduramžiais, tai suprastum, jog pasaulis kaip tik eina į gerą pusę.

Istorijos tėkmę suprasti nėra taip paprasta. Prieš 5 metus Lietuvoje buvo ekonominis pakilimas, o po to buvo krizė. Kokią tiesę išvesime: einančią aukštyn ar žemyn?

Jeigu viduramžiais europiečiai gyveno kaip barbarai, elgėsi necivilizuotai, pvz. nesiprausė, tai nieko neįrodo. Inuitai ir šiais laikais mažai prausiasi. Mūsų bomžai irgi švara nepasižymi. Bet yra žinoma, kad tūkstančius metų prieš mūsų erą buvo kultūrų, kuriose švara buvo pavyzdinė.

Technologijos vėlgi nieko neįrodo. Prieš 15 metų mano atmintis buvo geresnė nei dabar, o kaime visada jaučiausi daug geriau, negu mieste. Naudojimasis kompiuteriu irgi nieko labai gero man nedavė. Manau, ne technologijų pažanga lėmė Vakarų civilizacijos pažangą, bet kiti dalykai. Tiesiog atsisakyta dalies barbarizmo, sukaupta kitų žinių nei technologinės, išsivystė moralė tam tikrais atžvilgiais, todėl situacija ir pagerėjo. Viduramžiais žolininkės buvo deginamos, šiais laikais tik užsipuolamos kai kurių fanatikų. Vadinasi, agresyvumas sumažėjo, prievarta jau taip beprotiškai nebenaudojama.

Šiais laikais užterštumas lemia vėžio ir kitų ligų paūmėjimą. Farmacija didelis biznis. Sakoma, kad šiuolaikinė medicina yra pranašesnė, bet pvz. daroma daug abortų, o taip pat, daug žmonių miršta dėl užterštumo lemiamų ligų ir farmacinių preparatų šalutinių poveikių,  taigi, bendram rezultate, mirtingumas didelis.

Viduramžiais, žmonės jeigu žudydavo tai žudydavo savo rankomis. Šiais laikais, žudymas paverstas industrija. Tokio masinio žudymo kaip II p.k., holokaustas, Stalino ir Pol Poto metodai pasaulis anksčiau vargu ar regėjo. Tokių pramoninių skerdyklų, kuriose bendroje sumoje kas dieną paskerdžiama milijonai gyvūnų, irgi nebuvo. Taip pat, abortai, kaip minėjau.

Nesveikas ekonomikų auginimas ir vartojimas greitai pavers Žemę dideliu užterštu nustekentu šiukšlynu. Kokiu būdu tai galima vadinti pažanga?

[paragraf 78]

Kaip tik rašau straipsnelį apie astrologijos nepatikimumą. Ne už ilgo įmesiu į forumą tai ir bus mano atsakymas, tamstai

[a.t.sielis]

Kaip tik rašau straipsnelį apie astrologijos nepatikimumą. Ne už ilgo įmesiu į forumą tai ir bus mano atsakymas, tamstai

Gerai Bet jeigu paskaityti mano paskutinę frazę, tai aš irgi nesakau, kad astrologija yra patikima. Anksčiau ji galėjo būti patikima. Dabar jau ne.

[paragraf 78]

Kad ji niekada patikima ir nebuvo

[a.t.sielis]

nežinau. Artimųjų Rytų ir Europos areale gal ir nebuvo. Bet esu girdėjęs apie tikslius numatymus kitur.

------

Didelė dalis žvaigždžių, kurias jie tipo mato, jau seniai net nebeegzistuoja...

Racionalus paaiškinimas galėtų būti toks: pvz. kai Saulė išskiria savo energijų bangą, jai pasiekus Žemę, tai vadinama Saulės audra ar pan. Bet tuo metu Saulės audra Saulėje jau būna praėjusi. Jeigu žvaigždės parodo visatos sąlygas, tol, kol jos matomos Žemėje, tol tos sąlygos gali ir egzistuoti Žemei. Panašiai, kaip laikraščiai gali aprašinėti istorinius įvykius, kurie dabar nevyksta. Bet tie istoriniai įvykiai gali turėti labai didelę įtaką dabarčiai.

[puodukas]

Mes girdėjome tai iš kitų, kas turi aukštesnį matymą. Senosios kultūros tai teigia, šiuolaikiniai regėtojai taip pat.

Toks jausmas, kad pats netiki tuo ką čia parašei.

[a.t.sielis]

Toks jausmas, kad pats netiki tuo ką čia parašei.

Žiūrint kaip apibrėžti tikėjimą. Aš manau, kad tai galimas dalykas, ir esu linkęs jį priimti. Mano būsena artimesnė tikėjimui negu "X files" herojaus, kurio pozicija "I want to believe", bet racionalus jo protas tam priešinasi. Man tai priimtina racionaliai, ir aš linkęs tuo tikėti, bet jausminiame lygmenyje yra tam tikras atsietumo nuo tų dalykų sandas, greičiausiai kylantis dėl gyvenimo būdo, kuriame ne tiek daug yra tiesioginės gyvos patirties, kiek mąstymo.

[paragraf 78]

Astrologijos koncepcijose, žvaigždėmis laikomos galaktikos ir visiškai nesvarbu, kad žvaigždė jau yra mirusi, svarbiausia, kad žvaigždyne būtų Saulė, tada jo įtaka akivaizdi. Na bet šiaip, astrologija vis dar vadovaujasi Ptolemėjaus pasaulio koncepcija, o ji jau nebeegzistuoja nuo Koperniko revoliucijos.

[a.t.sielis]

In astronomy, the geocentric model (also known as geocentrism, or the Ptolemaic system), is a description of the cosmos where Earth is at the orbital center of all celestial bodies. This model served as the predominant cosmological system in many ancient civilizations such as ancient Greece. As such, they assumed that the Sun, Moon, stars, and naked eye planets circled Earth, including the noteworthy systems of Aristotle (see Aristotelian physics) and Ptolemy.[1]

Aš irgi pirmenybę teikiu geocentriniam pasaulėvaizdžiui. Pagal modernų mokslą, viskas priklauso nuo atskaitos taško pasirinkimo. Jeigu atskaitos tašku imti Saulę, tai Žemė juda apie Saulę, kartu su kitomis Saulės sistemos planetomis, o pati Saulė juda dar apie kažką, savo esamos galaktikos gravitacijos centrą. Jeigu atskaitos tašku imti Žemę, tai viskas juda apie Žemę. Atskaitos taško pasirinkimas turėtų būti vertinamas neutraliai.

Žemę galima sąmoningai pasirinkti kaip atskaitos tašką.

Although its progress was slow, the heliocentric model eventually replaced the geocentric model. As new evidence appeared though, some began to question whether the Sun was actually the center of the universe. The Sun is not the geometric center of the planets' orbits, and the center of gravity of the Solar System is not quite at the center of the Sun. What this means is that although children are taught in schools that heliocentrism is the correct model of the universe, astronomers use either view of the universe depending on what they are studying, and what theory makes their calculations easier.

Read more: http://www.universetoday.com/33113/heliocentric-model/#ixzz2X2PzF3ar

Manau, šiuolaikiniai visatos modeliai yra klaidingi, ir mokslas nesuvokia erdvės, laiko sąryšių bei visatos sandaros. Tai nulemia percepcijos ribotumai. Artimųjų matavimų sėkmingumas neįrodo globalinio visatos modelio sėkmingumo.

[paragraf 78]

Geocentrinis pasaulėvaizdis sako, jog Žemė yra visatos centras. O tai kaip ir aiški klaida. Tuo pačiu klaidingai suvoki pasirenkamą tašką. Taškas pasirenkamas ne iš lempos, nuo kur patogiau, o nuo to kas daro didesnę įtaką. Saulė niekada nesisuks aplink žemę, nes žemės gravitacijos jėga yra per menka, kad išjudintų tokį milžiną (palyginus su žeme) kaip saulė. Žemė sukasi aplink saulę, nes tokie fizikos dėsniai. O pasirinkdamas atskaitos tašką nuo tos vietos kur patogiau, tik nutolsi nuo tiesos.

[a.t.sielis]

Pagal mane, viskas tiesiog juda, ir absoliutaus atskaitos taško nėra. Jį reikia pasirinkti. Pvz. heliocentrinis modelis irgi neteisingas, nes saulė nėra visatos centras.

Saulė sukasi apie kažką, vadinasi, ta pati problema išlieka. Jeigu geocentrinis modelis netinka, kadangi Žemė pati sukasi apie kažką, tai ir heliocentrinis netinka, kadangi Saulė irgi sukasi apie kažką.

Kartu su besisukančia Saule juda planetos, tai Saulės sukimosi atskaitos taško atžvilgiu jų judėjimas būtų spiralinis. Iš esmės, niekas apie nieką nesisuka, visi tiesiog juda. O žmonės tai matuoja tam tikrais būdais, orbitomis ir t.t. , kuria modelius ir atlieka skaičiavimus.

Posakis "sukasi apie" jau priklauso nuo atskaitos taško pasirinkimo. Jeigu sakome, kad "Saulė apie kažką sukasi", vadinasi atskaitos taškas yra ne Saulė, o kažkas kita. O jeigu kas nors nustatė, kur yra visatos centras, tegul pasako Tada imsime nustatytąjį visatos centrą atskaitos tašku.

Mano geocentrinio modelio samprata būtų tokia: planetos ir Saulė nesisuka apie Žemę. Bet tas judesys, kuris suprantamas kaip Žemės sukimasis apie savo ašį aplinkinės erdvės atžvilgiu, pasirinkus atskaitos tašku Žemę gali būti įvardijamas "viskas erdvėje sukasi, juda, o Žemė nejuda".

Manau, tarp heliocentrinio ir geocentrinio judėjimų nėra prieštaravimo. Tai tiesiog žvelgimas skirtingais kampais į judėjimą visatoje, kurį lemia Laikas (čia verta pastebėti, kad Laikas valdo ir priežasties-pasekmės sąryšius, arba veiksmo-atoveiksmio dėsnį, kas natūraliai susideda į tai, kad žvaigždynų konfigūracija dėl Laiko įtakos gali pranešti apie Laiko lemiamas sąlygas, kurios atneša tam tikro pobūdžio atoveiksmių bangas). Tas judėjimas yra daugiaplanis ir įvairialypis, todėl jo apibūdinimui naudojamos įvairios perspektyvos. Greičiausiai, visatos sandara per daug sudėtinga, kad kokie nors modeliai galėtų ją apibūdinti iki galo. Visi modeliai daliniai ir nesudaro vientisos sistemos.

Tuo būdu, išlieka galimybė, kad astrologija praeityje buvo patikima. Geocentrinio modelio naudojimas - natūralus ir sveikintinas. Kažkurio modelio neigimas riboja dalykus. Heliocentristai laiko kvailiais geocentristus, o geocentristai - heliocentristus. Tarp jų vyksta tuščias ginčas. Bet tikroji išmintis - suprasti įvairių modelių panaudojimo prasmę, turint žinių apie visatą. Jeigu senovėje astrologai-astronomai turėjo aukštesnį matymą, ir tikslesnių  bei aukštesnio lygmens žinių apie visatą nei mes, jie tą galėjo daryti pilnai prasmingai.