Civilizacijos "viršūnė"?

[puodukas]

Jeigu nebutu nuodemiu, nebutu ir tokios savokos kaip nuodemiu atleidimas. Jeigu nebutu korupcijos, kysiu, smurtautoju, zagintoju - tada is viso pasaulis idealus butu Bet taip nera. Ir kazkuria prasme gerai, kad taip nera.

O jei rimtai, tai ar būtų norinčių gyventi tokiame pasaulyje, kur vyrauja viena teisinga nuomonė, vienodos pažiūros kas yra gerai, o kas blogai, visų garbinama pati teisingiausia valdžia?
  Ar tai būtų civilizacijos "viršūnė", ar pats žemiausias taškas?

[a.t.sielis]

Bet RKB kaip tik tokio modelio ir siekia, ar ne? Popiežius ir hierarchai - vienintelė pati teisingiausia valdžia, kurią visi turi garbinti ir jai paklusti, katekizmas - viena teisinga nuomonė, ir vienodos pažiūros kas yra gerai, o kas blogai.

Nekritikuoju..., šiaip mintis.

[puodukas]

Na nežinau, kokie planai pas ką galvoje, bet kiek pamenu evangelijoje apie politiką tik vienoje vietoje rašo: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo - Dievui"(Mt 22;21).

[a.t.sielis]

Vis dar neatsitraukiu nuo konteksto, kur ėjo kalba apie kryžiaus žygius. Tais laikais RKB turėjo nemažą politinę valdžią Europoje. O tai, kad buvo kariaujama, rodo, kad buvo užmojai dėl dar didesnės įtakos ir valdžios.

[puodukas]

Vis dar neatsitraukiu nuo konteksto, kur ėjo kalba apie kryžiaus žygius. Tais laikais RKB turėjo nemažą politinę valdžią Europoje. O tai, kad buvo kariaujama, rodo, kad buvo užmojai dėl dar didesnės įtakos ir valdžios.

Kiek supratau iš tavo reakcijos, tai tu visai ne taip supratai temos mintį, o ir pačią krikščionybę ne taip supranti, nes palei Bibliją kaip tik, kai liks pasaulyje tik vienas valdovas, ir dauguma jį garbins, krikščionims tai bus antikristas.
  Mano nuomone, tai apskritai neįmanoma, kad žmogus neprarasdamas laisos valios, nustotų pažeidinėti įstatymus. Galima tik išorinė tvarka ir įstatymų laikymasis.

[a.t.sielis]

Temą supratau, tik pažiūrėjau savaip.

Ar norėčiau gyventi pasaulyje kur viena tiesa, vienas vadas, viena tvarka? Nemanau, kad tai įmanoma, pasaulio įvairovė - prigimtinė, ir tie, kas jos nenori, yra prieš kūriniją.

Toliau, iškėliau mintį, kad RKB lyderiai (kaip kai kurie popiežiai, hierarchai, kunigai ir aktyvūs veikėjai ir pan.) nori vieno modelio, ir bando neigti tą įvairovę. Nepakenčia kitų tiesų, kitų religijų ir t.t.. Viena tiesa - katekizmas, visa kita - daugiau ar mažiau melas. Dvišaku liežuviu dar pakalba kad kitur yra tiesos, bet netikrOs, pasikviečia kitų religijų atstovų dėl piaro, bet ideologiją varo savo.

Ar jie siekia vientisos politinės įtakos pasaulyje? Sure, tokia tendencija buvo ir yra. Vadinasi, tai iš antikristo, t.y., tai yra prieš sekimą RKB autoritetu Jėzumi Kristumi. Na, visa tai visi mato, visiems žinoma ir akivaizdu, ir čia jokia ne kritika, tiesiog tų akivaizdžių, "karalius nuogas" lygio dalykų eilinis pakartojimas.

Ar gali būti žmogus nenuodėmingas? Eilinis žmogus negali. Ar gerai smerkti nuodėmingą žmogų, kuris seka Kristumi? Negerai. Ar nuodėmingo žmogaus sekimas Kristumi ir nuodėmingo žmogaus nesekimas Kristumi skiriasi ir ar įmanoma atskirti? Įmanoma. Ar reikia užmerkti akis prieš nesekimą Kristumi ir pripažinti tai, kaip sekimą (pvz. "kryžiaus žygių" blogąja prasme faktus ar kitus visokius žiaurius istorinius dalykus)? Nereikia. Ar reikia ginti nuodėmingo žmogaus nesekimą Kristumi? Nereikia. Tokia mano mintis.

Bet, viskas kas paminėta galioja ir kitoms religijoms, tai čia nėra kažkas pasakyta prieš RKB, prašome neįsižeisti. Visi tame pačiame š... sėdime. O problemos sprendimas labai paprastas ir gražus - atmetame visokius š... ir stiebiamės į Amžiną Saulę, kaip augaliukai. Tai nereiškia atmesti savo religiją, bet atmesti savo vidinį š... ir nepateisinti išorinio.

Gera idėja ar prasta?

[paragraf 78]

Bet RKB kaip tik tokio modelio ir siekia, ar ne? Popiežius ir hierarchai - vienintelė pati teisingiausia valdžia, kurią visi turi garbinti ir jai paklusti, katekizmas - viena teisinga nuomonė, ir vienodos pažiūros kas yra gerai, o kas blogai.

Nekritikuoju..., šiaip mintis.

Popiežius ir kiti nėra pati teisingiausia valdžia. Jie vieni iš mūsų. Popiežius vadinamas Servus servorum, t.y. tarnų tarnas. Kiek suprantu, Pranciškus siekia šitai įgyvendinti praktikoje. Žinoma, senesniais laikais visko būta, būta ir laiko kai kunigas laikytas aukštesniu luomu. Tačiau dabar siekiama tai panaikinti.
Katekizmas nėra vienintelė teisinga nuomonė. Tai yra tikėjimo tiesų sąvadas, apibrėžiantis kuo tiki katalikai. Tik tiek.
Siaubas, kiek aš čia prisiklausau mitų apie krikščionybę

[a.t.sielis]

Tai yra tikėjimo tiesų sąvadas, apibrėžiantis kuo tiki katalikai

Dar pavarysiu mitų:)

Žmonės susėdo kartu (bažnyčios susirinkimai), sutarė, kuo jie tiki, surašė į vieną vietą, ir nori kad tai būtų vienintelė tiesa. Todėl jie kovoja prieš visokias kitas tiesas, kaip pvz. karmą ar reinkarnaciją. Nors tos gal labiau pagrįstos.

[puodukas]

Todėl jie kovoja prieš visokias kitas tiesas, kaip pvz. karmą ar reinkarnaciją. Nors tos gal labiau pagrįstos.

Na tu pats pavartojai šį žodį kovoja. 
"Kovoja" , kad tai nebūtų pateikiama, kaip krikščioniškas mokymas, kad nebūtų sugriauta krikščionybė iš vidaus, o ne prieš kitas religijas, kurios tai skelbia. Girdėjau tokį neblogą palyginimą, apie tokius "patobulinimus": čia gautusi panašiai, jei prie pastatyto namo pradėtum lipdyti papildomus antstatus, o paskui belipdant , dar sugalvotum kokią kapitalinę sieną nugriauti, kad daugiau erdvės būtu.

[a.t.sielis]

Jeigu būtų kaip tu sakai, puoduk, tai būtų idealu. Tiesos yra. Prieš budizmą lygtai krikščionys nekariauja. Atseit nekariauja.

[paragraf 78]

Dar pavarysiu mitų:)

Žmonės susėdo kartu (bažnyčios susirinkimai), sutarė, kuo jie tiki, surašė į vieną vietą, ir nori kad tai būtų vienintelė tiesa. Todėl jie kovoja prieš visokias kitas tiesas, kaip pvz. karmą ar reinkarnaciją. Nors tos gal labiau pagrįstos.

Na ne per susirinkimus buvo nuspręsta kuo tikima. Susirinkimų esmė buvo apibrėžimas to kuo jau buvo tikėta.
Prieš karmą ir reinkarnaciją nebuvo niekada kovojama, nes Europoje nebuvo aktualūs šie klausimai. Vienintelis kuris kalbėjo apie reinkarnacijos galimybę buvo Platonas. Šiaip buvo kai kur tikėta metempsichoze, bet tai buvo pavieniai atvejai.
Susirinkimai išgrynino tai kuo tikima. Kai kurie mokymai buvo pripažinti neatitinkančiais evangelinės žinios.
Bet tikrai nebuvo taip, kad susėdo ir sako, dabar nuspręskime kuo tikėsime. Susirinkimuose vykdavo diskusijos kelis metus, iidant būtų išgrynintas tikėjimas. Tai turi visos religijos. Visos religijos turi erezijos sampratą. Erezija yra tai, kas neatitinka tikėjimo tiesų.

[a.t.sielis]

Iš teorinės perspektyvos, tai gerai skamba.

Galbūt išskyrus, kad teoriškai, diskusijos negali apspręsti mokymo, kuris yra iš aukščiau, išgrynynimo, tuo atveju, jeigu diskutuojantys yra nenuolankūs. Jeigu ten nėra pagarbos tiems, kurie iš jų tarpo yra geriausiai pažinę mokymo esmę, ir tų asmenų išvadų neklausiama ir jos nepriimamos, tada tai žemiškas procesas.

Bet kaip konkrečiai buvo krikščionybės atveju, nesiimu teigti.

[paragraf 78]

Tokius dalykus sprendžia tie kas gerai išmano tikėjimo tiesas. Va aš neapsiimčiau tokio darbo, nors ir esu baigęs teologiją. Kiekvieną klausimą sprendžia tos srities specialistas. Tarkime mariologinius dalykus sprendžia mariologai ir t.t.
Kiekviena religija turi tokius tikėjimo išgryninimo susirinkimus. Be jų neįmanoma, nes tada skirtingos mokymo dalys prieštarauja viena kitai, o kad būtų vientisa visuma, reikia susivokti, kas tai visumai netinka.
Šiaip esu už tikėjimo grynumą ir nemėgstu visokių sinkretinių dalykėlių, nes tada tikrai žmogus pats nesupranta kuo tiki. Ne kartą tuo jau įsitikinau.

[a.t.sielis]

Bet ar tai, ką tu apibūdini, nėra tam tikras "dvasinis biurokratizmas"? Marijai - mariologijos specialistas, Jėzui - kristologijos specialistas, ir t.t. ir pan. Išdėliojam viską į stalčiukus, surūšiuojam, užrakinam teologų bibliotekose.

O kas mums iš to? Kas Jėzui iš to? Kas Marijai iš to? Kas Dievui iš to? Kame apskritai religijos esmė, būti kabinetiniais žinovais ir tyrinėtojais ar kažkas kita?

Dėl susirinkimų tai taip, šventųjų susirinkimai yra šventas dalykas.

Aš irgi už kiekvieno tikėjimo grynumą.

Dėl sinkretikos - manau, tas dalykas kartais įžvelgiamas ten kur jo nėra, ir atvirkščiai, ten kur jis yra, jo nematoma.

Svarbiausia turėtų būti tiesa ir realybė.

Suprantu neigimą ir atsiribojimą nuo sinkretinių tendencijų, pvz. tokio pobūdžio nuostatas: "mes tikime tuo ir tuo, kiti dalykai mums nesuprantami, ir mes jais netikime". Bet neigimas a la "mes tikime tuo ir tuo, o kiti dalykai (tikrai žinome) yra netiesa ir nesąmonė (kaip karma ar reinkarnacija ir t.t. ir pan.,)", tiesiog lazdos perlenkimas. Nežinom tai nežinom, ką čia dar vystyti? Nesuprantam, tai nesuprantam, svetimos tai koncepcijos, tai svetimos; nepriimti, tai nepriimti. Bet neieškoti gilesnės tiesos ir neigti viską, iš tikro nežinant - tai nėra kelias. Mano nuomone.

Kompetencijos ribų peržengimas.

Sakai, žmonės nesupranta kuo tiki. Be abejo, jeigu vyksta neigimai ir kontrneigimai, koncepcijų karai, niekas normalia kalba  solidžiai nenagrinėja ir neaiškina dalykų, tai be abejo, kad žmonės bus sumaištyje. Pvz. krikščionybė nebando įsigilinti į veiksmo-atoveiksmio esmę, nebando to paaiškinti ir patikrinti savo autoritetingais metodais, todėl krikščionybės ganomieji (t.y., kuriuos krikščionybė kaip ir laiko savo auditorija, tie ,kurie krikštyti, bet kartu tiki visokiom "ezoterinėm nesąmonėm") ir lieka su ezoteriniu marmalu. Va kas atsakingas, tie kas kaltina, o nieko nedaro Bando išlikti "švariom rankom", mol, "jeigu pradėsim kalbėti apie tuos dalykus, pas mus New Age pasidarys". Netgi taip ir parašyta, kad "vengiam bet kokių koncepcijų susijusių su New Age". Arba "parasim įtaką ir galią, pinigus, ganomieji nebus taip prie mūsų pririšti".

Žodžiu, daug kritikos galėčiau pažerti, bet patylėsiu Ką čia kritikuoti, pasaulis yra pasaulis. O.K., užrišu šias temas, negrūzinsiu daugiau. Nepykit

[paragraf 78]

Na nepasakyčiau, kad tai yra biurokratizmas. Visos religijos išsigrynina savo tikėjimą. Apsibrėžia kas yra tos religijos tikėjimo terpė, o kas ne. Tai yra visiškai normalu. Todėl religijose ir nėra tokio bardako koks vyrauja tarkime ezoterikoje, kur kas kuo nori tas tuo tiki. Ir kiek mano praktika rodo, tai bando tokie žmonės suderinti tarpusavyje nederančius dalykus, o tada ir lieka galų gale prie sudužusios geldos.
Kuo senesnė religija, tuo daugiau ji turi visokių apibrėžtų sričių, jų visų neįmanoma pažinti, todėl ir reikia kiekvienos srities specialisto. Ir šį reiškinį sutiksi visose senose religijose.

Žinai, svarbu visada atminti jog tikroji teologija daroma klūpint. Na čia yra toks posakis, kuris apibrėžia jog teologija visų pirma kyla iš maldos ir gyvenimo su Dievu, ji negimsta iš oro. Čia tik ezoterikoje tokie dalykai gimsta iš oro. O po to visokie lengvatikiai jais tiki.

Kas dėl neigimo, tai vienintelė religija kuri gerbia svetimas koncepcijas, nors ir neskuba jų priimti, nors kitų religijų dalykus kurie neprištarauja tikėjimo tiesosm ir integruoja į savo tarpą, yra katalikybė. Puikus pavyzdys yra krikščioniško zen praktika, kurią išpopuliarino jezuitai. Katalikai vieninteliai kurie tikrai rūpinasi tarpreliginiu dialogu ir kažką dėl to daro. Tu kažkaip keistai supranti sinkretizmą. Sinkretizmas nėra svetimų tiesų neigimas ar nesupratimas. Tai yra visokių, net ir prieštaraujančių koncepcijų suplakimas į vieną krūvą.