Ar Džihadas blogis?

[zipphead]

XXXXVII sūra
MUCHAMEDAS

,,Tiems, kurie netikėjo ir išsisukinėjo iš Alacho kelio, Jis stumtelės į klystkelius jų veiklą.
O tiems, kurie įtikėjo ir darė gerus darbus, ir įtikėjo tuo, kas buvo atsiųsta Muchamedui, - o tai - tiesa iš jų Viešpaties, - jis sušvelnins kvailus poelgius ir sutvarkys jų padėtį.
(...)
O kada sutiksite tuos, kurie neįtikėjo, tai - kirtis kardu per kaklą; o kada imsitės didžiojo jų išnaikinimo, tai suveržkite pančiais. (...)"

Kai pagalvoji, tai juk Islamas tikrąja savo prasme niekada nekvietė pulti ar engti taikiųjų, o veikiau aiškiai apibrėžė ir įteisino gynimosi teisę, kaip ir nepamirštinas faktas, kad islamo ištakų laikais, t. y. kai pranašui Muchamedui buvo apreikšta Korano išmintis, vieninteliai tuo laikotarpiu engiamieji iš tiesų buvo musulmonai.
Vėliau, jau islamo plėtros laikais iš esmės be retų išimčių musulmonai nesiaubė kitatikių miestų, nežudė taikių kitatikių, nesikišo į jų religinio kulto reikalus ir nenaikino užimtų šalių infrastruktūros, o tepaskirdavo savo vietininką mokesčiams rinkti.

Kai kurie teigia, kad Džihadas - viduramžiais krikščionių ir žydų interpretuotas kaip aklas grobuoniškas aktas vos ne apokaliptiniame kontekste, nes Islamo išpažintojų įtaka aplinkinėms valstybėms vis didėjo ryšium su populiacijos augimu, o krikščionys turėjo kažkokią legendą, leidžiančią patiems naudoti prievartą, paskleisti.
Gi Islame, taip pat kaikurių tyrinėtojų požiūriu, pirmiausia yra vidinė kova su linkusia į blogį siela (agresorius), su iracionaliąja prigimtimi.

(Apskritai Bizantijoje Bažnyčia daug žiauriau elgėsi su neortodoksiniais krikščionimis nei islamas su krikščionybe. Paradoksas, bet faktas, kad kai Bizantija atsikariavo kai kurias arabų užimtas teritorijas, dalis krikščionių su Sirijos Bažnyčios vadovu priešakyje pabėgo į kalifato sritis.)

Klausimas diskusijai - Vis dėl to mąstant logiškai, ar tikrai Džihadas yra nukreiptas prieš vakarų civilizaciją, o gal tai tik gynybinė pozicija prieš nuolatinę agresiją?

[A.C.A.B]

http://www.dr.dk/tv/se/horisont/horisont-40#!/15:20

Kaip tik žiūriu reportažą/dokumentiką apie džihadistus/islamistus Malyje. Vietiniai pasakoja, jog užėjus tiems bepročiams negalėjo klausytis muzikos, žaisti, o vaikams buvo draudžiama eiti į mokyklą. Krikščioniška bažnyčia, kuri seniau buvo tolerancijos kitoms religijoms simbolis, buvo stipriai apgadinta džihadistų.
Taip pat buvo sunaikinta daug neįkainuojamų raštų, kitų istorinių vertybių.
Kitais žodžiais tariant, "kova prieš vakarus" ten įsivaizduojama kaip savo tautiečių engimas.

Džiugu, kad pastarieji buvo pavaišinti raketomis ir po to išsinešdino.
Gaila, kad video danų kalba

[preacher]

Žmogaus prigimtis yra užkariauti ir valdyti!
Žymiausi arabų/muslimų - conquest'ai
http://en.wikipedia.org/wiki/Ottoman_empire
http://en.wikipedia.org/wiki/Umayyad_Caliphate
Religija buvo geras propagandinis ginklas suvienyti ir nukreipti, žmones užkariavimams.

[varpainis]

Žmogaus prigimtis yra užkariauti ir valdyti!
Žymiausi arabų/muslimų - conquest'ai
http://en.wikipedia.org/wiki/Ottoman_empire
http://en.wikipedia.org/wiki/Umayyad_Caliphate
Religija buvo geras propagandinis ginklas suvienyti ir nukreipti, žmones užkariavimams.

Kryziaus zygiai dar vienas puikus pavyzdys

[a.t.sielis]

Klausimas diskusijai - Vis dėl to mąstant logiškai, ar tikrai Džihadas yra nukreiptas prieš vakarų civilizaciją, o gal tai tik gynybinė pozicija prieš nuolatinę agresiją?

Tokį variantą įžvelgčiau: jeigu religingumas reiškiasi su agresija (neteisinga agresija), tai tiesiog tamsumas, toli nuo religijos esmės. Islamo sekėjai čia pasižymėję, bet ir kitose religijose tamsių agresorių netrūko ir netrūksta. Tamsa kelia pasaulyje destrukciją. Kas kaltas? Nenoras eiti iš tamsos į šviesą. Religija tiesiog moko mylėti Dievą, o ne užsiimti kokiais žudymais. Kartais teisingas karas reikalingas, bet kad reikia engti kitus agresijos būdu - niekur taip nerasim parašyta. Arba jeigu parašyta, tai nėra aukščiausias dalykas, kažkokios išimtinės ir specifinės situacijos.

[Teroras]

Kartais teisingas karas reikalingas

Pvz.?

[.L.U.T.H.O.R.]

Teisingas karas, kaip seniau būdavo. Dėl žemių kovodavo Su kardais ir skydais.

[a.t.sielis]

Teisingo karo pvz.:

tarkim, gyvenam kaip gyvenam Lietuvoje, dar aiškumo dėlei pagražinkim situacija: jeigu Lietuvos valdžia būtų labai gera, jai gerai sektųsi harmonizuoti visuomenės būvį ir padėti žmonėms būti laimingiems. Ir va, nei iš šio, nei iš to, užpuola kokie nors agresoriai, kurie tik engtų Lietuvos žmones ir sugriautų šią harmoningą visuomenės situaciją. Tada gintis ir kovoti būtų teisingas karas.

[Ezekiel]

Žmogaus prigimtis yra užkariauti ir valdyti!
Žymiausi arabų/muslimų - conquest'ai
http://en.wikipedia.org/wiki/Ottoman_empire
http://en.wikipedia.org/wiki/Umayyad_Caliphate
Religija buvo geras propagandinis ginklas suvienyti ir nukreipti, žmones užkariavimams.

Jeigu taip būtų aš abejoju, kad žmonija ar net planeta dabar egzistuotų. Svarbesni dalykai yra kūryba ir rūpestingumas, o karai visalaik veda link destrukcijos ir naudos iš jų nedaug.

Užkariauti ir valdyti yra patinų dominavimo kultūros dalis. Tokios religijos kaip Islamas ar Krikščionybė vykdžiosios užkariavimus, šventuosius karus irgi buvo paremtos tokiomis vertybėmis, o moteris turėjo mažiau teisių ir nebuvo ieškoma taikos, harmonijos, humaniškumo.

Beje Islamui pagrindus padėjo vienas Muhamedas ir tai labai patogų pasinaudoti tironui, kuris galėjo laisvai sukurti norimas dogmas, o pavyzdžiui Krikščionybė susiformavo ne iš karto, rėmėsi daugelių pranašų pasakojimais, mitais, sapnais.
Islamas taip apriboja laisvę, kad net draudžiama mene vaizduoti gyvus žmones ir gyvūnus, draudžiama šviesotamsa ir viskas kas meta šešėlį vaizduoti. Todėl ir susiformavo tokia dekoratyvi, įmantri kaligrafija.

[a.t.sielis]

Beje Islamui pagrindus padėjo vienas Muhamedas ir tai labai patogų pasinaudoti tironui, kuris galėjo laisvai sukurti norimas dogmas, o pavyzdžiui Krikščionybė susiformavo ne iš karto, rėmėsi daugelių pranašų pasakojimais, mitais, sapnais.

Muhamedas labai akcentavo, kad persako per transo būseną gautą angelo Gabrieliaus diktavimą. Berods, Korane sakoma, kad jeigu Muhamedas pakeistų nors raidę iš to, ką gauna, jam būtų galas.

Islamas remiasi tais pačiais pranašais, taigi, islamo formavimasis taip pat susijęs su tuo laipsniškumu.

Islamas taip apriboja laisvę, kad net draudžiama mene vaizduoti gyvus žmones ir gyvūnus, draudžiama šviesotamsa ir viskas kas meta šešėlį vaizduoti. Todėl ir susiformavo tokia dekoratyvi, įmantri kaligrafija.

Kiek suprantu, tas draudimas susijęs su kova prieš stabmeldystę. Kadangi garbindavo įvairius atvaizdus, žmonių, gyvūnų, etc., tai uždraudė bet kokį vaizdavimą. Arba vėliau taip buvo suprasta, kad uždraudė, o gal draudė kaip tik būtent stabų kūrimą.

[a.t.sielis]

Ateisto Christopher Hitchens ir Europos muslimo Tariq Ramadan debatai tema: "ar islamas - taikos religija?"

Įdomu buvo stebėti emocinę abiejų kalbėtojų raišką. Hitchens akylai įvardijo daug islamiško pasaulio problemų, pagrinde, vidinė/išorinė agresija, užprogramuota pačiam Korane. Muslimai žudo muslimus ir t.t.

Ramadano esminis atsakymas: islamas - ne taikos religija, islamas - komprehensyvi religija, kuri turi reikalą tiek su agresyviais, tiek su gerais žmogaus polinkiais, tiek su karo, tiek su taikos realybėmis pasaulyje. Džihadas visų pirma reiškia vidinę žmogaus kovą su savo blogybėmis, o tada vidinės taikos pasiekimą.

---

Jeigu kas manęs klaustų, tai manau, agresyviems muslimams istoriniais laikais reikėjo duoti kietą atkirtį, kad apsiramintų, bet nebuvo tokios stiprios jėgos. O kodėl nebuvo? Todėl kad prarasta valdančių sluoksnių dorovė, priedermės. "Civilizacijų karo" būtų mažiau, jeigu krikščioniškas pasaulis nebūtų degradavęs. Tada šio pasaulio nedėkingi kūdikiai, kaip pvz. sekuliaristinės ekonomiškai stiprios valstybės užsiima politine, ekonomine, kultūrine veikla, kuri turi destruktyvų poveikį viso pasaulio visuomenėms, kas sukelia ir taip agresyvių muslimų jau pagrįstą priešiškumą.

[A.C.A.B]

Nu ir ką aš galiu pridurti

http://www.vaseljenska.com/vesti/kazna-za-citanje-biblije-u-saudijskoj-arabiji/

[a.t.sielis]

Košmaras. Represijos, agresija. Ne viskas yra religija, kas įsivaizduoja save religija.

Teroras ir Afrikoje teroras: teroras iš nacistų, teroras iš sovietų, teroras iš islamistų.

[exdead]

bando mus valdyt? Ant lauzo juos ir viskas, kadel gi mes tolerantiski ir isileidziame visokius neaiskius zmones i sali? Deretu atsakyti tuo paciu ka daro tie neisilavine padarai, kazin ar toki kuris kapoja galvas imanoma pavadinti zmogumi?

[a.t.sielis]

"And fight in the way of God those who are fighting against you, and do not exceed the limits, surely God does not love those who exceed the limits. And kill them wherever you find them, and drive them out from whence they drove you out-persecution is severer than slaughter.

And do not fight them at the Sacred Mosque [in Mecca] until they fight with you in it; but if they do fight you, then slay them; such is the recompense of the unbelievers. But if they desist, then surely God is Forgiving, Merciful. And fight them until there is no persecution and religion should be only for God; but if they desist, then there should be no hostility except against the oppressors."
Surah al-Baqara, 190-193

"Permission (to fight) is granted to those who are fighting because they have been oppressed, and most surely God is well able to assist them. Those who have been expelled from their homes without a just cause except that they say, 'Our Lord is Allah.' (Surah al-Hajj, 22:39)

"Had there not been God's repelling some people by others, certainly the monasteries, churches, synagogues, and mosques in which God's name is mentioned would have been demolished. And surely God will help him who helps His cause; most surely Allah is Strong, Mighty." (Surah al-Hajj, 22:40)

"Prepare against them (i.e., the enemy) with whatever force and trained horses you can in order to frighten thereby Allãh's enemy, your enemy, and others besides them who you do not know but Allãh knows them." (Surah al-Anfal, 8:60)

"But if they (the enemies) incline to peace, then you (also) incline to it, and put your trust in Allãh…" (Surah al-Anfal, 8:61)

Islamo apologetai skelbia: islamas - taikos religija. Krikščioniškoji Biblija teigia, kad tikėjimas turi nešti ramybę ir susitaikymą.

<...>

Geras gabalas laiko, pragyvento tarp musulmonų, jau seniai leido pasidaryti kai kurias išvadas. Mūsų paranojišką terorizmo baimę išties gali sušvelninti tas faktas, kad tokia pat paranoja siaučia ir tarp musulmonų. Paisčioti, kad visos tos minios, penketą kartų per dieną barkšinčios kakta į mečetės grindinį, yra pasirengusios čia pat Dievo vardan išversti savo žarnas priešais pirmąjį didesnį prekybcentrį, gali nebent ta višta, kuri tuo metu laikosi per užtikrintai saugų atstumą nuo trinkos; didžioji dalis atsidūrusių arčiau trinkos natūraliai instinktyviai darys viską, kad tik tas atstumas nevirstų centimetriniu. Kad ir kaip būtų keista, bet dar jokia ideologija Žemėje nebuvo tiek paveiki, kad visuotinai pergalėtų kokio gyvojo organizmo natūrą - atpratintų valgyti, tuštintis, palaikyti fizinį buvimą ar daugintis. Deja ar beje, bet islamas šiuo atveju irgi ne kokia išimtis, jei norėtume manytis, kad apskritai jis tokią užmačią turėtų.

Žiūrint blaiviai istoriškai islamo plėtros laikais iš esmės be retų išimčių musulmonai nesiaubė miestų, nežudė taikių kitatikių, nesikišo į jų religinio kulto reikalus ir nenaikino užimtų šalių infrastruktūros, o tepaskirdavo savo vietininką mokesčiams rinkti. Beje, Abasidų kalifate buvo leidžiama judėjams ir krikščionims turėti vergų musulmonų.

Nespjaunant ant konteksto nepamirština, kad islamas tikrąja savo prasme niekada nekvietė pulti ar engti taikiųjų, o veikiau aiškiai apibrėžė ir įteisino gynimosi teisę, kaip ir nepamirštinas faktas, kad islamo ištakų laikais, t. y. kai pranašui Muchamedui buvo apreikšta Korano išmintis, vieninteliai engiamieji iš tiesų buvo musulmonai. Kristaus dešiniojo ir kairiojo skruosto pamoka gal ir pavyzdinė, bet klausimas, kiek tų prikišamai baksnojančių ir kritikuojančių musulmonišką „nuožmumą" ryžtųsi smūgiams atgręžti savo antrąjį skruostą.

<...>

Džihadas - viduramžiais krikščionių ir žydų interpretuotas kaip aklas grobuoniškas aktas mažne apokaliptiniame kontekste - islame pirmiausia yra vidinė kova su linkusia į blogį siela, su iracionaliąja prigimtimi. Apskritai Bizantijoje Bažnyčia daug žiauriau elgėsi su neortodoksiniais krikščionimis nei islamas su krikščionybe. Paradoksas, bet faktas, kad kai Bizantija atsikariavo kai kurias arabų užimtas teritorijas, dalis krikščionių su Sirijos Bažnyčios vadovu priešakyje pabėgo į kalifato sritis.

http://www.satenai.lt/?p=489