Ar žmogus pajėgus pažinti svetimą religiją?

Pradėjo paragraf 78, vasario 21, 2013, 17:29:57

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

paragraf 78

Citata iš: a.t.sielis  gegužės 26, 2015, 11:04:37
Yra yra, galėčiau konkrečiai kelias išvardinti, bet tiesiog nesinori offtopinti ir temos kreipti į konkrečių religijų aptarinėjimą.
Na bent jau vieną pavyzdį pateik, nes kažkaip nelabai suprantu kokias tu vaikškas klaidas čia įžvelgi

CitataSakyčiau, G.Beresnevičiaus, A. Pažėraitės kai kurios idėjos tempia link intelektualinės egzotikos.


Paradoksalu, kad Beresnevičius mane sužavėjo savo paprastumu. Žinoma, jei kalbėtume apie kokį Darida, tai tas kartais išties perlenkia lazdą, nors irgi gal ne tiek egzotika, kiek nusivažiavimu į perdėtai teorinius pasvarstymus.

a.t.sielis

Pvz. vaikiška klaida, kai pasiremi kažkokiu atsitiktiniu šaltiniu, nepasitikrini informacijos, ir pasakai visišką nesąmonę.

paragraf 78

Citata iš: a.t.sielis  gegužės 26, 2015, 13:02:36
Pvz. vaikiška klaida, kai pasiremi kažkokiu atsitiktiniu šaltiniu, nepasitikrini informacijos, ir pasakai visišką nesąmonę.


Kad tokių dalykų išvengtum, reikia nustoti skaityti prastus autorius :) rimti autoriai, kurie daro kokią nors įtaką religijotyrai, kiek pastebėjau remiasi pirminiais ir itin patikimais šaltiniais. Žinoma kaip ir bet kokioje terpėje yra daug tyrėjų kurie daro klaidas, bet nėra tikslinga sakyti, kad pvz. religijotryninkai daro vaikiškas klaidas (pvz. tavo nurodytą) nes tai paskirų autorių klaidos, kurios lemiamos įtakos viai mokslo sričiai nedaro.
Na čia būtų tas pats, kad dabar pradėtum sakyti, kad anomalijos forumiečiai nekenčia religijų, nes va jie pastoviai ant jos varo, vien tik todėl kad kai kurie mažiau išmanantys pastoviai nesąmones šneka :)

TinSoldier

Ei, o a.t.sieli, kodėl tu pažindiniesi su svetima religija? :)
Kodėl išdavei savo "krikščionišką mentalitetą" ir įnikai į tokią rytietišką religiją (ir kaip ji ten vadinasi? kažkokia induizmo atšaka ar pan.?). Kuo tau krikščionybė arba bent vakarietiškos religijos nepatiko?

a.t.sielis

Citata iš: TinSoldier  gegužės 26, 2015, 15:11:14
Ei, o a.t.sieli, kodėl tu pažindiniesi su svetima religija? :)


Aš pažindinuosi su sava religija. Tikriausiai dar prieš gimdamas ją pasirinkau.

TinSoldier

Bet kokia konkrečiai tai religija?
Ir kodėl ji tau artimesnė už 'vakarietiškas'?

a.t.sielis

Na, čia offtopas.

Paminėkim tiek, kad religijos skiriasi savo nuotaika. Dėl skonio nesiginčijama, kur tau patrauklu, ten ir būsi. Dar yra tyrumo, pilnumo ir konkretumo skirtumai.

---

Grįžtant prie religijotyros, tai tema kabina ir šitą aspektą. Ar gali žmogus (religijotyrininkas) pažinti svetimą religiją? Kiek pastebėjau, net ir profesionaliausi religijotyrininkai būna pririšti prie akademinių  spekuliacijų.

paragraf 78

Citata iš: a.t.sielis  gegužės 26, 2015, 16:12:19
Grįžtant prie religijotyros, tai tema kabina ir šitą aspektą. Ar gali žmogus (religijotyrininkas) pažinti svetimą religiją? Kiek pastebėjau, net ir profesionaliausi religijotyrininkai būna pririšti prie akademinių  spekuliacijų.


Religijotyrininkas gali tirti tik svetimą religiją, tiesiog tarp religijotyrininkų yra nerašyta taisyklė netirti tos religijos kuriai priklausai, nes tada būsi ne religijotyrininkas, o teologas.
Religijotyrininkas gali tirti dvejopai: iš šalies ir stebėtojo-dalyvio metodu. Pirmuoju atveju jis tiria teoriniu lygmeniu (čia labiau akcentuojamos įvairios disciplinos kaip psichologija, istorija, filosofija, mitologija ir t.t.); antruoju atveju vertinimas eina iš praktinių įžvalgų.
Retas kuris religijotyrininkas tiria vieną konkrečią religiją (tai dažniau daro religijų istorikai). Paprastai yra tiriama religijos fenomeno visuma, gali būti ir per vienos religijos prizmę.
O ką tu vadini akademinėmis spekuliacijomis? Kalbėjimo manierą ar ką? Nes nelabai suprantu ką turi omenyje.

a.t.sielis

Tai paragrafai, tu atsisakai savo išeitinės pozicijos? Religijotyrininkas, kaip ir bet kuris kitas žmogus, yra užaugęs tam tikroje kultūroje, ir jį lygiai taip pat įtakoja tie kultūriniai-religiniai įspaudai, net jeigu jis ateistas, agnostikas ir kt. Tada išeina, religijotyrininkų išvada, kad religijos pakeisti neįmanoma (tas pats kas pakeisti odą), iš dalies tinka ir jų pačių darbui - svetimos religijos iš esmės ištirti neįmanoma, nes esi sąlygotas savo kultūrinio bagažo. Kas iš tikro pakankamai matyti.

Akademinės spekuliacijos - na visokiausios akademinės teorijos, hipotezės, idėjos apie tai, kaip maždaug vystėsi senasis pasaulis ir religijos jame. Pvz. jeigu akademinis teoretikas mąstys, kad religija vystosi evoliuciniu būdu - iš pradžių susiformuoja tam tikra pradžia, paskui prisideda dar kažkas, dar kažkas, tai religijose kurios formuojasi apreiškimo būdu bus gautas visiškai iškreiptas vaizdas, nes jos nesiformuoja evoliuciškai. Ir daug tokių visokių dalykų. Na čia siejasi su scientizmo ydomis.

Ezekiel

Citata iš: paragraf 78  vasario 21, 2013, 17:29:57
Šiandien paskaitoje užsimezgė diskusija: ar žmogus pajėgus studijuoti ir pažinti svetimą religiją?
Kodėl ne:


Dauguma net nepažįsta savos religijos. Bent jau šiuolaikiniai krikščionys susidaro įspūdis tiki neaišku kuo. Pasak apklausos net ateistai Biblija pažįsta geriau nei religingi žmonės.

paragraf 78

Citata iš: a.t.sielis  gegužės 26, 2015, 16:41:16
Tai paragrafai, tu atsisakai savo išeitinės pozicijos? Religijotyrininkas, kaip ir bet kuris kitas žmogus, yra užaugęs tam tikroje kultūroje, ir jį lygiai taip pat įtakoja tie kultūriniai-religiniai įspaudai, net jeigu jis ateistas, agnostikas ir kt. Tada išeina, religijotyrininkų išvada, kad religijos pakeisti neįmanoma (tas pats kas pakeisti odą), iš dalies tinka ir jų pačių darbui - svetimos religijos iš esmės ištirti neįmanoma, nes esi sąlygotas savo kultūrinio bagažo. Kas iš tikro pakankamai matyti.


Čia kalbame apie skirtingus dalykus. Dabar matau dėl ko nesusikalbame. Pabandysiu paaiškinti. Tu gali suprasti kitos religijos mokymą, operuoti žiniomis apie jį, daryti išvadas, gilintis ir pažinti, tai įmanoma ir gana lengvai, tuo iš esmės užsiima bet kuris kuris intensyviai gilinasi į tai. Tačiau kas sunkiai ir retai įmanoma, tai kas teologijoje vadinama metanoja, t.y. visiškas vidinis persikeitimas, kuris pakeičia visus mąstymo procesus kurie būtini norint pilnutinai išgyventi tą kitą konkrečią religiją.
Pvz. tu esi europietis, tad vienaip ar kitaip tavo dievo samprata bus paremta ant krikščioniško pamato. Tu gali domėtis budizmu, suvokti jo mokymą, tačiau tau sunku bus išgyventi dievo potyrį taip, kaip jį išgyvena budistas. Nežinau ar pavyko dabar aiškiau pasakyti apie ką aš čia kalbu. Nes tu oponuoji visai ne tam dalykui apie kurį aš kalbu :)

CitataAkademinės spekuliacijos - na visokiausios akademinės teorijos, hipotezės, idėjos apie tai, kaip maždaug vystėsi senasis pasaulis ir religijos jame.


Tai šitu užsiima religijos istorija, o ne religijotyra kaip tokia. Bet net ir tuo atveju, tai normali mokslinė prieiga, nematau kame čia spekuliacijas įžvelgi.

CitataPvz. jeigu akademinis teoretikas mąstys, kad religija vystosi evoliuciniu būdu - iš pradžių susiformuoja tam tikra pradžia, paskui prisideda dar kažkas, dar kažkas, tai religijose kurios formuojasi apreiškimo būdu bus gautas visiškai iškreiptas vaizdas, nes jos nesiformuoja evoliuciškai. Ir daug tokių visokių dalykų. Na čia siejasi su scientizmo ydomis.


Taip buvo mąstoma prieš kokia 80 metų :) dabar jau niekas taip nemano :) nors tiesa tarybų sąjungoje buvo taip mąstoma dar prieš 30 metų :)

a.t.sielis

CitataPvz. tu esi europietis, tad vienaip ar kitaip tavo dievo samprata bus paremta ant krikščioniško pamato.


No problem, europietis irgi žmogus :) Krikščioniška Dievo samprata irgi kažko verta.

Šiaip fundamentalios problemos neįžvelgiu. Tai greičiau reliatyvūs dalykai, savoj religijoj irgi teks pavargti iki metanojos.

paragraf 78

Citata iš: a.t.sielis  gegužės 26, 2015, 17:43:44
CitataPvz. tu esi europietis, tad vienaip ar kitaip tavo dievo samprata bus paremta ant krikščioniško pamato.

No problem, europietis irgi žmogus :) Krikščioniška Dievo samprata irgi kažko verta.


Oi tikrai neturėjau omenyje gėrio ar blogio kategorijų :) apskritai manau, kad kiekviena religija kuri neša gėrį yra superinė :) ir čia visiškai nesvarbu ar ji krikščioniška ar animistinė ar šamanitinė

CitataŠiaip fundamentalios problemos neįžvelgiu. Tai greičiau reliatyvūs dalykai, savoj religijoj irgi teks pavargti iki metanojos.


Na taip, dažnai ir savoje religijoje metanoja neišgyvenama, bet savojoje terpėje nereikia mąstymo padargų pakeisti :) todėl ir yra daug sunkiau kitokio mąstymo principus turinčios religijos vidujinis išgyvenimas.
Na jei kalbant šamanistiniais pavyzdžiais: šamanas niekada nekamlauja svetimoje teritorijoje (nebent pseudošamanai). Šamanas dirba tik savojoje teritorijoje nes savas dvasias pažįsta, su svetimomis jis net neprasideda, nes nežino kaip su jomis elgtis.
Okultikoje irgi panašiai, niekas nedirba su sveitimais egregorais.
Tas pats principas veikia ir religinėje terpėje. Tikiuosi tie pavyzdžiai atskleis ką noriu pasakyti.

mangirdas.bu

Metanoja, kaip įdomu.
Metanoja [gr. metanoia] - filosofijoje ir religijose - proto, jausmų, valios, minčių pokytis, atgaila, sąžinės priekaištas

Kažkas panašaus kaip persilupt savo odą. Geras palyginimas kaip Jacksonas patapo baltas, humoro forma. Bet jeigu rimtai tai būtu kaškas panašaus kaip išsioperuot be anistetikų visą savo vidų ir ten pripildyt naujo "savo visiškai pakeisto vidinio mąstymo"
Metafiziškai, būtum nebe tu. O tikriausiai tu pats susijunktum su kituoju savo aš0

a.t.sielis

Citata iš: paragraf 78  gegužės 26, 2015, 18:14:56
Na jei kalbant šamanistiniais pavyzdžiais: šamanas niekada nekamlauja svetimoje teritorijoje (nebent pseudošamanai). Šamanas dirba tik savojoje teritorijoje nes savas dvasias pažįsta, su svetimomis jis net neprasideda, nes nežino kaip su jomis elgtis.
Okultikoje irgi panašiai, niekas nedirba su sveitimais egregorais.
Tas pats principas veikia ir religinėje terpėje. Tikiuosi tie pavyzdžiai atskleis ką noriu pasakyti.


Pavyzdžiai aiškūs. Bet tai iškelia kitus klausimus.

Kaip suprasti "universalių religijų" buvimą arba "religijų universalumą"  (kaip vieną iš visaapimančio religingumų spektro, į kurį įeitų ir šamaniški religingumai, dalių)?

Kaip suprasti, pvz. ankstyvąsias krikščionybės misijas, kai Izraelio kultūrinei-religinei terpei priklausiusio mokytojo mokymas buvo skleidžiamas svetimos helenizmo kultūros žmonėms?

Kaip suprasti šių laikų atsivertimus į vieną ar kitą religiją, kurie, kaip tvirtina atsivertusieji, paremti ryšio užmezgimu su tos religijos metafizinėmis asmenybėmis? Kaip pvz. musulmonas patiria Jėzaus veikimą savo gyvenime ar vizijas, ir atsiverčia. Ir po to būna patenkintas, bei daugiau kalba apie islamo trūkumus negu tie, kurie niekada nepriklausė islamui.

Aukštyn