Ar žmogus pajėgus pažinti svetimą religiją?

[TinSoldier]

Lyginama krikščionybė-budizmas.

Bet kultūriniai suvokimai, mentalitetas nėra tik religija. Religija yra tik viena visos pasaulėvokos dalelytė. Tad, jeigu paimam skirtingas religijas, kurios susikūrusios panašioje kultūrinėje terpėje, kaip tuomet?

Pvz, krikščionybė ir mormonizmas. Arba judaizmas ir islamas. Arba budizmas ir induizmas. Ir t.t.

[a.t.sielis]

Tad iš esmės visuminis atsivertimas ir kitos religijos suvokimas nors teoriškai ir įmanomas, deja praktiškai sunkiai įgyvendinamas. Tą rodo šimtmečių misijinė praktika.

Kad tai reikalauja pastangų, tas tiesa. Bet tai įgyvendinama. Gali būti, kad krikščionybei sunkiau sekasi misijos, nes trūksta kažko.

Vienas dalykas, sąmonė ir protas turi galimybes transformuotis, palikti senus dalykus, priimti naujus.

Antras dalykas, jeigu nebūtų įmanoma keistis, tai visata sustotų. Tarkim, jeigu nebūtų įmanoma iš ateisto atsiversti į religiją, jeigu būsi vis vien sąlygotas ateistinių mentalinių struktūrų, kurios susiformavo būnant ateistu, tada reikštų, kad žmogui tobulėjimo keliai uždaryti.
Tada turėtume sakyti, kad visi tebesame pagonys, nes krikščionybės taip ir neisisavinome. Arba ateistai, nes nesugebėjimo pakeisti savo mąstymo.
Arba kad ankstyvojoje krikščionybėje pagonys iš tikro neatsivertė į krikščionis. Tik karta po kartos pradėjo darytis tikresni krikščionys, tie kurie jau buvo gimę į krikščionybę.
Aišku, tas kuris gimęs į tam tikrą religiją, turi daug didesnių šansų į ją gerai įsigilinti.

Trečias dalykas, iš mano perspektyvos, 100 proc. suvokti religiją yra ne vieno gyvenimo reikalas. Vienam gyvenime gali būti, kad bus suvokta 0,1 proc., gal 10 proc., gal 20 proc., ir pan., bet vis vien yra laipsniškumas. Kas jau turi, sakykim, nuo gimimo 80 proc. suvokimą, tas gal ir ateis arti 100 proc.

Iš asmeninės patirties galėčiau pasakyti, kad įsisavinti kitą religiją labiau trukdo ne to krašto, kuriame gimei, kultūriniai-religiniai įtakojimai ir įspaudai prote, bet greičiau kvailumas, tamsumas, nebrandumas, materialistiškumas, ir etc. Pvz. kaip prieiti prie bet kokios religijos šventraščių, kaip juos traktuoti? Jeigu būdamas kvailas išgirsti, kad "šventraščiai tai neklystantis Dievo žodis" ar pan., tada arba atmesi tai, arba tapsi literalistu fanatiku. Atmesi iš neišmanymo, ir literalistu tapsi iš neišmanymo. Jeigu pradėsi protingiau nagrinėti, o ką gi tai reiškia, tada jau atsivers suvokimo galimybės. Ir tas kvailumas trukdys teisingai traktuoti tiek tą religiją, kurios areale gimei (daugybė pavyzdžiu, kai gimę krikščioniškame areale ieško prieštaravimų Biblijoje ir pan., ir tuo pagrindu atmeta krikščionybę), tiek bet kokią kitą religiją, turinčią šventraščius.

[mangirdas.bu]

Sorry už nuomone, bet paragraf baisiai nusišnekėjai, tiesos neradau. įsigilines, gal atrasčiau iki 5%.

Koks būtu tas krikščioniškas mastymas? Išvis tokia nesamone. Nu paistai nesamones
Išsilavines rodos, bet toks bullshitas.

Ar tai yra visiškai priešiškas Jezuj kaškokiam ir už reinkarnacijas, bei ateivius?

Tai koks aš tikras krikščionis būčiau? Aš krikščionis kuris esu už aukščiau išvardintus dalykus, aš krikščionis nepripažystantis daugumai suprantamu maldų. Kas aš?


Tavo teigimu šios religijos etiketes nenusiims niekas iš mūsu Lietuvių kadangi visi Krikščionys? Ir nesvarbu kokia pats etikete bandysi kabint, tu krikščionis? Bet tai gi gali užsidėt tą etikėtę, kad tavęs net i bažnyčia neileistu, bet čia seniau buvo taip, bet ten man atrodo labiau iš politiniu pažiūru. [[cenzūra]] nu briedai. Dėl politiniu įsitikinimu i bažnyčia neileisdavo.

Dabar aš nueinu i bažnyčia pasakau, aš Ignostikas. Prašau man paaiškinti apie jūsu tikėjima. Ir manai bažnyčioj su manim ilgai kentėtu kunigas, o po kelių minučiu tyliai tyliai nepasiūstu?

Mano nuomonė norint suprasti tokius svetimos religijos pažinimus. Reikia pačiam suprasti, ką reiškia 250% procentu, tada ir atsiranda loginės klaidos. Viso gero. P.S. Norėdamas kašką daugiau prisapaliot apie religijas, įsitikinus, politika ir realybe turėčiau prirašyt maždaug trigubai daugiau negu sielis, ko visiškai nesu nusiteikes daryti. Ko manau užtenka ką jis pasakė..

[paragraf 78]

Gali būti, kad krikščionybei sunkiau sekasi misijos, nes trūksta kažko.

Aš nekalbu apie krikščioniškas misijas, kalbu apie visų religijų misijas.
Nors jei jau prašnekome apie krikščioniškąsias, tai jos yra laikomos vienomis sekmingiausių

Koks būtu tas krikščioniškas mastymas? Išvis tokia nesamone. Nu paistai nesamones

Na tada priekaištai Levi-Strauss ir kitiems antropologams, o ne man, nes aš tik pakartojau rimtų mokslininkų mintis
O krikščioniškas mąstymas, pasireiškia tuo kad mūsų mstymo koncepcijos remiasi krikščioniškos euorpos paveldu. Tarkime, budistinės aplinkos žmonėms dievo klausimas mažai rūpi, tau gi kaip krikščioniško mentaliteto atstovui dievo klausimas rūpi (na tas akivaizdu iš to ką rašai forume).

Tai koks aš tikras krikščionis būčiau? Aš krikščionis kuris esu už aukščiau išvardintus dalykus, aš krikščionis nepripažystantis daugumai suprantamu maldų. Kas aš?

Aš nekalbu apie priklausymą religijai kaip tokiai. Tiesiog mūsų visa kultūra pastatyta ant krikščioniško mentaliteto. Mes mąstome per N šimtmečių susiformavusio mąstymo kategorijomis. Okultikoje to atitikmuo galėtų būti egregorai. Gal dabar bus aiškiau apie ką kalbi. Nes bulshitindamas mane, kaip matau nelabai supratai apie ką aš kalbu

Tavo teigimu šios religijos etiketes nenusiims niekas iš mūsu Lietuvių kadangi visi Krikščionys?

Kaip jau sakiau, nekalbu apie buvimą krikščionimi, kalbu apie mąstymo padargus, koncepcijas ir principą. Tu gali tikėti priešingais dalykais nei kad tiki krikščionys, bet mąstymo principai vistiek bus krikščioniški. Na čia panašiai, kaip kad būdamas lietuviu ir užaugęs Lietuvoje tu mąąstysi lietuviškai. Net ir išsirkaustęs gyventi į užsienį tu vistiek mąstysi kaip liettuvis, net jei ir pradėsi mąstyti kita kalba, nes tavo mąstymo kategorijos bus suformuotos lietuviško mentaliteto. Tas galioja bet kokio rašto ir bet kokios religijos atstovams

P.S. Jau daug kartų buvai įspėtas dėl necenzūrinės leksikos. Tai paskutinis įspėjimas.

[mangirdas.bu]

Dar labiau išreikšk savo pasitenkinima, dėl netyčinio nepastebėto keiksmažodžio ar leksikos :-) Ir turbūt manes čia nebebus. Prie progos pradėk save baust už pasikartojančias žinutes, kuriu yra formume. Bet čia jau asmeniška atsakytum, aš juokauju, nes kitaip nesupranti..

Tai, kad tu ta pati per tą patį kartojai.. <Mano mentalitetas, religija, mastymo pobudis, štrausai... mokslininkai, dainininkai, jubilijatai, mėgdžiotojai... Nu bliam.. Ir dar daug visokių panašių mėdžiotoju Štrausu. Dabar kaip aš prieštaraučiau tavo paminėtuj tam Štrausuj. Arba dar ikiščiau kaip man Eidhoveno muzika nepatiktu. Oj ne taip. Kas tas Eidhovenas? Ir tu toks gudras dabar paimk ir atrask kanors bendro. Ir ieškok priešingo..

Taip, aš galėčiau prieštaraut Eckhart Tolle, dar linka: https://www.youtube.com/watch?v=0KNefVPDbsQ kuris vis mala apie gyvenima šia akimirka. Koks jis puikus dvasinis personažas. Kas viskas būtu tvarkoj, bet man tas jo išsireiškimas.. Kai aš jo žodžiuose,veide matau.. Kad taip nėra.
Tai dabar taip tavo ta išraiška visiškai man "nesuėjo"  kurioje tu labai daug žinai, ypač dar apie mane ) nors čia man jau patinka.


Tavo citata, kabutės mano: Kaip jau sakiau, nekalbu apie buvimą krikščionimi, kalbu apie mąstymo padargus, koncepcijas ir principą. """Tu gali tikėti priešingais dalykais""" nei kad tiki krikščionys, bet ""mąstymo principai vistiek bus krikščioniški."" "Na čia panašiai, kaip kad būdamas lietuviu ir užaugęs Lietuvoje tu mąąstysi lietuviškai." Net ir išsirkaustęs gyventi į užsienį tu vistiek mąstysi kaip liettuvis, net jei ir pradėsi mąstyti kita kalba, nes tavo mąstymo kategorijos bus suformuotos lietuviško mentaliteto. Tas galioja bet kokio rašto ir bet kokios religijos atstovams

Mano citata: Ar tai yra "religija" visiškai ""priešiškas Jezuj kaškokiam, ir už reinkarnacijas, bei ateivius?""
Tai koks aš tikras krikščionis būčiau? Aš krikščionis kuris esu už ""aukščiau išvardintus dalykus"", aš krikščionis nepripažystantis daugumai suprantamu maldų. Kas aš? Ten man atrodo rodykle reikėjo nupiešt.. Va tas ir yra, kad referatas rašomas ne ant popieriaus..


Nėra pas mane jokio krikščioniško mentaliteto. Yra pas mane bullshito imunitetas, sorry jeigu vėl kaškas negerai. Bet gi rimuojas. Ir ne melas.

Kuo tai panašu i krikščioniškumą kur aš nematau nieko panašaus i joki krikščioniškuma.
Ir tu jau nuo pat pradžių šneki taip, kad žinotum daugiau už mane> Tad prie progos>

Tad prie progos... Kadangi žinai daugiau už mane tai tavo "žyniai" aš mastau žodžiu nuotrupomis. Lietuviu, Rusu, kad ir anglu ir kitokiu bent kiek žinomos suprantamos spalvos/kalbos žiupsneliu. Comprende?

Dar pabrėšiu tavo 250% klaidą (aš suprantu jeigu tu juokauji nuo pradžios, bet taip nepasirodė) ir kita tavo citata: Kaip jau sakiau, nekalbu apie buvimą krikščionimi, kalbu apie mąstymo padargus, koncepcijas ir principą.  ...............
Nu juoda ant balto. Nebebūk danguj, nėra jokiu padargu. Yra Lietuva kur krikščionybė, degalinė, biblioteka, ateistai.

vava pamačiau citata: kaip krikščioniško mentaliteto atstovui dievo klausimas rūpi (na tas akivaizdu iš to ką rašai forume). Neturiu aš jokio klausimo, pats žinau kur dangus ir kur žemė. Iki pasimatymo...


P.S kadangi žyniu tave išbūriau pagal tavo didelius gebėjimus pažinoti žmogu. Gal gali atsakyti i klausima kuris nebuvo užduotas, bet dabar užduosiu.
Aš kaip "krikščioniško mentaliteto atstovas" turėdamas dievo (Dievo? Pffffff) klausimą, klausiu tavęs.
hmmmm ko čia paklausus.. Tuk tuk?? Spėk.
Kas yra krikščioniškas mentalitetas? Gal tada sužinosiu daugiau apie save.


P.P.S tavo citata: Gal dabar bus aiškiau apie ką kalbi. Nes bulshitindamas mane, kaip matau nelabai supratai apie ką aš kalbu
Kad tu pats blogai buvai suprates, ką aš rašiau nes neteisingai ištraukiai mano žodžius iš koncepto. P.P.S apie aukščiau paminėtus dalykus, tai yra tu ištraukei puse mano citatos ir taip pasakiai puse minties, kas akivaizdu.. :* nekibk, nes užkibs. Arba kitaip =
Arba kaškokia ten lazda kažką gali.. Ar turi..

[paragraf 78]

Na kaip matau nesusišnekame, nes tu apie Štarusą, o aš apie Strauss (tariama: Stros).
Kaip besivartytum, bent jau 20 metų nepragyvenęs budistinėje aplinkoje, tu niekaip negali turėti budistinio mentaliteto. Žinių taip, tikėti kai kurias dalykais ir gi iki tam tikro lygio taip, bet mąstymo padargai pas tave bus tos kultūros kurioje esi gimęs ir augęs, o tu kaip suprantu esi lietuvis, o LT kaip ir visa Europa pasatatyta ant krikščioniško mentaliteto, kaip tai tau ir nepatiktų.

[a.t.sielis]

bent jau 20 metų nepragyvenęs budistinėje aplinkoje, tu niekaip negali turėti budistinio mentaliteto.

O jeigu žmogus prabus 40-50 metų atitinkamoje aplinkoje?

Žmonės net lietuvių kalbą pamiršta, po ilgo gyvenimo kitakalbėje aplinkoje. Tai kaip ir įrodo, kad senos mentalinės struktūros išnyksta.

[mangirdas.bu]

Kad tas Levi Strauss- Liuvis, išvis kaip personažas be įspūdžio. Kaip ir mano minėtas Eckhart Tolle- Tulis. Abu vokiško kraujo. Vienas savaip žymisi, kitas kitaip pasižymėjas. Mano tipo dvasinis mokitojas kuris užsidirba iš knygu, tavo džinsu gamintojas ir turbūt dar kažką nuveikias. Nežinau man jie abu nėra labai aktualus, tik tiek idomumo dėlėj.
Taip ir nesulaukiau kas tas krikščioniškas mentalitetas. Nes aš turiu savo mentaliteta, manes nelabai domina kitų dvasiniai siekiai vaikščiot i bažnyčias, bei maldos ir panašus krikščioniško mentaliteto abonimentas hehe Sakau ką aš turiu omeny tai, kad net nėra tokio žodžio dvasinis mentalitetas. Arba tas žodis turi begale prasmių. Koks tavo dvasinis mentalitetas, jis žemas ar aukštas. Jis tokio ar anokio pobūdžio. Ką ir sakau, aš taip matau ir nekitaip.

Bet tu negali žinoti, kad aš jau buvau tikras budistas-vienuolis praeitam gyvenime. Aš ten patekes iškarto būciau savoj vietoj ir viską priimčiau savitai. Ką ir minėjau apie reinkarnaciją. Tad tu to negali spręsti. Mūsu sąmonėj vistiek egzistuoja užslėpta informacija kuri kai kuriems atsiveria su laiku, bent jau dalis po dalies.
Kaip matai čia per daug ginčytinas reikalas. Šiuo atveju jeigu tiki reinkarnacija tavo žodžiai vėl neteisingi.

[paragraf 78]

O jeigu žmogus prabus 40-50 metų atitinkamoje aplinkoje?

Na taokiu atveju šansų gerokai padaugėja, bet kai kurie įvaizdžiai ir mąstymo procesai susiformuoja dar gilioje vaikystėje ir jie paprastai labai sunkiai kinta.
Pvz. misionieriai buv užtikę vieną afrikos gentį kurioje jiems papasakojus evengelinę istoriją jie staiga pradėjo garbinti Judą Iskariotą. Paaiškėjo jog tame kaime apgavystė ir išdavystė yra laikoma dorybe. Taigi, kiek tau reikėtų padirbėti, kad visu savo vidumi suvoktum ir pradėtum išdavystę ir apavystę laikyti dorybe?
Na čia pirmas atėjęs galvon pavyzdys, kuris rodo tai, kad jei buvai išauklėtas kad meluoti negerai, tu net jei ir būsi įpratęs meluoti vistiek suvoksi kad tai negerai ir sunkiai pakeisi šitą mąstymą.

@mangirdas.bu šiaip jau Levi-Strauss prancūzas buvo, o jei nori ir toliau blevyzgas rašyti, tai rašyk kur nors kitur ir neteršk temų. Iš anksto dėkoju

[house_armin]

Pamaniau kad cia tas Levi Strauss kur dzinsu gamykla ikure... Pasirodo yra antropologas tokiu pat vardu.

[a.t.sielis]

Reziumuojant, viskas natūralu. Jeigu žmogus gimęs į tam tikrą dvasinę-religinę kultūrą, be abejonių, ją įsisavinti jam bus kelis kartus lengviau. Jeigu ne, vis vien jis gali tobulėti nuo savo esamo taško.

Asmeniškai, mačiau žmones praktikuojančius, kurie yra gimę toje terpėje, ir kurie nėra gimę. Iš vienos pusės matau skirtumą, iš kitos - skirtumo nėra. Ir tie, ir tie tobulėja, užsiima praktika taip pat, vienodomis sąlygomis. Ir vieni, ir kiti turi savo privalumų ir trūkumų. Kaip sakoma, "familiarity breeds contempt", todėl atskirais atvejais tie, kurie nėra gimę toje kultūroje, turi rimtesnį ir pagarbesnį požiūrį ir didesnį troškimą. Tie, kurie gimę, į viską žiūri paprasčiau, lengviau (kartais lengvabūdiškiau), bet jie turi natūralias emocines tendencijas, labai palankias praktikai. Kita vertus, tiems, kas nėra gimęs, gali būti lengviau prieinama išsiskyrimo nuotaika, taip pat labai palanki praktikai. Čia panašiai kaip išeiviai iš Lietuvos būna didesni patriotai negu tie, kurie gyvena Lietuvoje. Nes išsiskyrimo nuotaika, jie prisimena, idealizuoja, brangina labiau.

Jeigu žinojimo lygmenis nuo žemesnio link aukštesnio galima suskirstyti į jutiminį, moralinį, teistinį, beasmenį ir tyro pasišventimo (žr. Žinojimo lygiai), tai tik gimę kažkokioje kultūroje bet nepraktikuojantys žmonės yra veikiami tik pirmųjų lygmenų. Todėl to nesureikšminčiau. Tiek jutiminis, tiek moralinis žinojimas linkę gyvenimo eigoje keistis - vieni degraduoja, kiti tobulėja. Jie nėra šerdiniai.

Jeigu žmogus užaugęs tam tikroje kultūroje, bet nepraktikuoja, jis išlieka daugiau mažiau barbaras, veikia bendražmogiškame tamsos lygmenyje, labai gamtiškai. Pvz. jeigu žiūrėti serialą "Vikingai", nedaug tie vikingai skiriasi nuo vakardienos mūsų kraštų forsų. Gali būti kad čia specialus režisierių ir scenaristų potėpis, bet tiesos tame yra.

Sekantis dalykas, žmogus praktikuoja tam tikrą religiją, ir palaipsniui iš jos išauga. Pradedi kilti klausimai, į kuriuos ta religija negali atsakyti, pasimato religijos ribotumai ir materialistiniai iškreiptumai. Tokiu atveju, jis pilnai natūraliai ieško tobulesnės religijos, kuri labiau atitika jo pažangos laipsnį, ją perima ir įsisavina.

Religijos ir atitinkamai kultūros visgi skiriasi savo žemutinėmis ribomis ir siekiamomis viršūnėmis. Atitinkamai, žmonėms gimusiems kažkokiam krašte gali būti iš principo nepriimtinos to krašto galimybės. Vieni gimę kaime, veržiasi į miestą, iš kaimo vidurinės į universitetą. Kiti gimę mieste, veržiasi į kaimą.

Dar kita kalba būtų apie religijas, kurios iš principo yra svetimkūnis žmogui. Budizmą priskirčiau prie tokių. Tuštuma, egzistencija kaip nulis. Tai nenatūralus siekis, todėl nenuostabu, kad budizmo įsisavinti iš viso yra neįmanoma, nes tai savotiška prievarta prieš sielą, bandymas ją sunaikinti. Ir todėl tai iš karto jaučiama kaip svetima ir keista, ne tik kultūrinei prigimčiai, bet prigimčiai apskritai. Žodžiu, į budistų gudragalviavimus žiūriu labai skeptiškai.

[paragraf 78]

Pamaniau kad cia tas Levi Strauss kur dzinsu gamykla ikure... Pasirodo yra antropologas tokiu pat vardu.

Va va, o maingirdas vis dar taip galvoja šiaip Srauss vienas mėgemiausių mano autorių, gaila kad lietuvių kalba mažai jo veikalų išleista.

@a.t.sielis kaip jau sakiau, tokie kardinalūs pokyčiai yra įmanomi, bet jie reti. Šiaip nepamenu kuris religijotyrinikas ar antropologas yra gerai pasakęs apie tokius atsivertimus: tai yra tas pats kas žmogui pakeisti viso kūno odą; techniškai įmanoma, bet praktiškai sunkiai įgyvendinama

[a.t.sielis]

religijotyrinikas ar antropologas yra gerai pasakęs apie tokius atsivertimus: tai yra tas pats kas žmogui pakeisti viso kūno odą; techniškai įmanoma, bet praktiškai sunkiai įgyvendinama

Na nežinau, matau kaip yra praktiškai. Ir kartais matau kaip antropologai ir religijotyrininkai tyrinėdami man žinomą sritį "džiazuoja", ieško kažkokių intelektualinių egzotikų ir savo pačių išskirtinių idėjų, daro vaikiškas klaidas. Viskas įgyvendinama, kultūriniai sąlygotumai nevaidina didelės rolės, daugiau reikšmės turi sąlygotumas per se. Kas vėlgi yra natūrali ir visuotinai pripažinta tobulėjimo proceso dalis. (T.y. kad nuo sąlygotos būsenos tobulėjimas juda link grynos dvasinės būties)

Galima būtų iš esmės nagrinėti ne vieno tipo atsivertimus:

"vieno kultūrinio luobo keitimą į kitą" (iš judaizmo į krikščionybę, iš islamo į hinduizmą, iš krikščionybės į budizmą ir t.t. ir pan.). Kas iš principo atrodo sunkiai įmanoma.

"nuo vieno ar kito kultūrinio luobo į dvasinę vienos ar kitos religijos esmę" - o čia jau galimybių daugiau, nes kultūrinis luobas išlieka, tiesiog jis praranda savo reikšmingumą, nes atsiranda stipresnis lemiantis sandas.

[paragraf 78]

Na nežinau, matau kaip yra praktiškai. Ir kartais matau kaip antropologai ir religijotyrininkai tyrinėdami man žinomą sritį "džiazuoja", ieško kažkokių intelektualinių egzotikų ir savo pačių išskirtinių idėjų, daro vaikiškas klaidas.

Kokios tos vaikiškos klaidos daromos antropologų ir religijotyrininkų? Galima bent jau tris būtų išgirsti?
Ir dar prašyčiau bent kelis egzotikos pavyzdžius? Nes kiek aš domiuosi, tai jaučiama priešinga tendencija, jokios egzotikos, viskas kuo paprasčiau vertinama.

[a.t.sielis]

Kokios tos vaikiškos klaidos daromos antropologų ir religijotyrininkų? Galima bent jau tris būtų išgirsti?

Yra yra, galėčiau konkrečiai kelias išvardinti, bet tiesiog nesinori offtopinti ir temos kreipti į konkrečių religijų aptarinėjimą.

Ir dar prašyčiau bent kelis egzotikos pavyzdžius? Nes kiek aš domiuosi, tai jaučiama priešinga tendencija, jokios egzotikos, viskas kuo paprasčiau vertinama.

Sakyčiau, G.Beresnevičiaus, A. Pažėraitės kai kurios idėjos tempia link intelektualinės egzotikos.