Kokia gyvenimo prasmė?

[preacher]

Prašau įrodyk, kad kokios prostitutės, nusikaltėlio, nelaimingo nevykėlio ir t.t gyvenimai yra prasmingi ir t.t....

Tas tavo prasmingi , skamba kaip kuo naudingi man. Jei jų gyvenimai nebūtų prasmingi, tai pagal tavo logiką visas pasaulis turėtų būti kaip Sparta, kur palikdavo gyventi tik stiprius ir sveikus, bet kažkodėl tai jie greitai išnyko.

Prie ko man nauda? Ar bent supranti, kiek mano išvardintu sluoksniu atstovai sukelia skausmo ir žalos artimiesiems? Kodėl jie turi teise parazituoti, naikinti viska aplink savęs, gadinti artimųjų gyvenimus, kas be ko ir kitų piliečių. Žmogus visu pirma turi būt pats sau naudingas, vėliau galima kalbėti atitinkamai apie naudingumą šeimai, visuomenei, valstybei.
Beje kas dėl Spartos, tai jie tiesiog kando per daug, negu galėjo sukramtyti.

[paragraf 78]

Pažįstu neįgalių žmonių kuriems gyvenimas daug prasmingesnis, nei daugumai sveikų žmonių. Taip, kad ne pagal naudą visuomenei reiktų vertinti žmogaus gyvenimo prasmingumą.
Tai, kad tiek daug susirgimų depresijomis ir panašiomis ligomis vakarų visuomenėje yra todėl, kad daug kas patiria egzistencinę prasmės krizę. Klausimas, kodėl anksčiau to nebuvo tokiais kiekiais, o dabar toks jausmas kas antras vaikšto pas psichologus ir geria antidepresantus.

[crystal]

Kodėl jie turi teise parazituoti, naikinti viska aplink savęs, gadinti artimųjų gyvenimus, kas be ko ir kitų piliečių.

Todėl, kad jie yra „supančios visuomenės poveikio rezultatas". Pats ir atsakei su ta R. Owen citata. Žmogus juk negali pats iš savęs būti nusikaltėlis ar nelaimingas nevykėlis. Aplinkos spragos jį tokį padaro. O tokių žmonių atstumimas ir nurašymas kaip į „beprasmiškus gyvenimus", mažų mažiausiai kvailas. Reikia stengtis ieškoti priežasčių, o ne tik varyti dėl pasekmių. Kas dėl gyvenimo prasmės, tai kiek gyvenimų tiek ir prasmių. Nelabai teisinga kitų suvokiamas prasmes menkinti tik pagal savo susiformavusį standartą. Net jei tai ir ligonio ar prastos aplinkos susiformavusi prasmė. Galima tik bandyti kažkiek suprasti kokios gali būti priežastys tokio suformavusio supratimo ir kuo toks supratimas gali būti kenksmingas pačiam žmogui ar visuomenei.

[preacher]

Prie ko tas neįgalumas? A.Bočelis - aklas, o top klasės atlikėjas, plius sugebėjo baigti teisės studijas, F.Ruzveltas negalėjo vaikščioti, o buvo bene geriausias JAV prezidentas, Hawkingas - visas paralyžiuotas, o vistiek yra visu gerbiamas mokslininkas, H.Nelsonas buvo visas stipriai suluošintas tačiau, buvo nepralenkiamas admirolas, negalia - nereiškia, kad žmogus mažiau ko vertas. Yra pilna sveiku kurie vagia, plėšia, žmoną ir vaikus muša, parsiduoda už pinigus. Viskas priklauso tik nuo pačio žmogaus jo valios ir moralės.

[preacher]

Kodėl jie turi teise parazituoti, naikinti viska aplink savęs, gadinti artimųjų gyvenimus, kas be ko ir kitų piliečių.

Todėl, kad jie yra „supančios visuomenės poveikio rezultatas". Pats ir atsakei su ta R. Owen citata. Žmogus juk negali pats iš savęs būti nusikaltėlis ar nelaimingas nevykėlis. Aplinkos spragos jį tokį padaro. O tokių žmonių atstumimas ir nurašymas kaip į „beprasmiškus gyvenimus", mažų mažiausiai kvailas. Reikia stengtis ieškoti priežasčių, o ne tik varyti dėl pasekmių. Kas dėl gyvenimo prasmės, tai kiek gyvenimų tiek ir prasmių. Nelabai teisinga kitų suvokiamas prasmes menkinti tik pagal savo susiformavusį standartą. Net jei tai ir ligonio ar prastos aplinkos susiformavusi prasmė. Galima tik bandyti kažkiek suprasti kokios gali būti priežastys tokio suformavusio supratimo ir kuo toks supratimas gali būti kenksmingas pačiam žmogui ar visuomenei.

Tačiau ką daryti su ta aplinka? Sąlygos dabar visos duotos, tik norėk ir stenkis, arba valstybė pati turi pradėti kontroliuoti ir prižiūrėti savo piliečius, panašiai, kaip tėvai vaikus, arba greitai ir čia bus kaip Brazilijoje, kur 5-10% gerai gyvena, kiti 90% degraduoja.

[paragraf 78]

preacher, paskutinis įspėjimas dėl dvigubų postų: jei nori ką nors papildyti, naudokis funkcija "keisti". Kitus dvigubus postus trinsiu be atskiro perspėjimo. Taisyklės visiems vienodos.

Neįgalumą prisiminiau todėl, kad didelė dalis neįgaliųjų geba įprasminti savo gyvenimą, o sveikųjų didelė dalis to nesugeba padaryti. Klausimas: kodėl?

[preacher]

preacher, paskutinis įspėjimas dėl dvigubų postų: jei nori ką nors papildyti, naudokis funkcija "keisti". Kitus dvigubus postus trinsiu be atskiro perspėjimo. Taisyklės visiems vienodos.

Neįgalumą prisiminiau todėl, kad didelė dalis neįgaliųjų geba įprasminti savo gyvenimą, o sveikųjų didelė dalis to nesugeba padaryti. Klausimas: kodėl?

Susipainiojau ten, jei nesunku gali sujungti post'us.

[Mindfucker]

Neesu religingas, bet tikiu, kad yra kažkoks pomirtinis gyvenimas ir manau, kad tik po mirties paaiškės kokia ta gyvenimo prasmė.

[kieteks]

Iš anksto atsiprašau uz pasikartojančias mintis.

1.Puikus inkognito pavyzdys apie zuikio nuotykius už gimtos olos ribų. Pažvelgus į gyvenimo prasmę "buitiškai" tai susidaro toks vaizdelis: užaugo dobilo lapas, lapą nuskabė drugelio vikšras, vikšrą prarijo vištelė, o kitą dieną ji iškepta garavo pas Petrą ant stalo; Petras paspringęs mentės kaulu ir gailiai apraudotas artimųjų, giliai po žeme dūlėdamas skaidytojų dėka suteikė medžiagų dobilo lapui, kurį vėl nuskabė vikšras...   :DD 
Gyveni tam, kad tavo sukaupta energija pereitų į kitą gyvį ir nenutrūktų mitybos grandinė.

Logiškai mąstant, žmogus per savo gyvenimą sunaudoja daugiau energijos, negu sugrąžina. Todėl yra svarbu pratęsti savo giminę, kad gauta energija nenueitų veltui. 
Gyveni tam, kad į pasaulį paleistum nors vieną palikuonį.

Tokios fizinės gyvenimo prasmės...o dėl dvasinių, nemanau, kad surasti ir suvokti gyvenimo prasmę skirta kiekvienam. O gal gyvenimo prasmė yra itin sudėtinga ir mes nepakankamai išprusę ją suprasti? Arba ji tokia paprasta, kad yra savaime aiški?

Gal suvokti ar atrasti gyvenimo prasmę ir yra toji gyvenimo prasmė? Gal dvasinės gyvenimo prasmės iš vis nėra?
Ne visi klausimai turi atsakymus.
Kiek žmonių ieškojo ir kiek atrado? Kelių žmonių atrastoji gyvenimo prasmė laikytina "tikrąja" ar "teisingąja"?

[crystal]

Tačiau ką daryti su ta aplinka? Sąlygos dabar visos duotos, tik norėk ir stenkis, arba valstybė pati turi pradėti kontroliuoti ir prižiūrėti savo piliečius, panašiai, kaip tėvai vaikus, arba greitai ir čia bus kaip Brazilijoje, kur 5-10% gerai gyvena, kiti 90% degraduoja.

Nors ir gali norėti ir stengtis, tačiau kodėl taip jau yra, kad ne visi nori ir stengiasi? Matyt ir čia kažkur  yra problema. Gal visuomenėje trūksta socialinio ugdymo, efektyvesnės švietimo sistemos, žmogiškųjų vertybių, humanizmo propagavimo, valstybėje per didelė socialinė, ekonominė atskirtis, todėl menkas lygiavertiškumo, bendruomeniškumo, saugumo jausmas t.t. ir pan. Ir išvis, labai jau abstraktus tas klausimas „ką daryti su aplinka". Yra begalė problemų ir sprendimo būdų. O griežta kontrolė nekažką tepadėtų. Gal būtų tik trumpalaikė ir menkai efektyvi nauda.

[preacher]

Tačiau ką daryti su ta aplinka? Sąlygos dabar visos duotos, tik norėk ir stenkis, arba valstybė pati turi pradėti kontroliuoti ir prižiūrėti savo piliečius, panašiai, kaip tėvai vaikus, arba greitai ir čia bus kaip Brazilijoje, kur 5-10% gerai gyvena, kiti 90% degraduoja.

Nors ir gali norėti ir stengtis, tačiau kodėl taip jau yra, kad ne visi nori ir stengiasi? Matyt ir čia kažkur  yra problema. Gal visuomenėje trūksta socialinio ugdymo, efektyvesnės švietimo sistemos, žmogiškųjų vertybių, humanizmo propagavimo, valstybėje per didelė socialinė, ekonominė atskirtis, todėl menkas lygiavertiškumo, bendruomeniškumo, saugumo jausmas t.t. ir pan. Ir išvis, labai jau abstraktus tas klausimas „ką daryti su aplinka". Yra begalė problemų ir sprendimo būdų. O griežta kontrolė nekažką tepadėtų. Gal būtų tik trumpalaikė ir menkai efektyvi nauda.

Na žmonės norėjo laisvės, laisvos valios. Vieni yra pakankamai tam subrendę ir gali būti sąvarankiški, kiti vis kaip kūdikiai blaškosi, nerimsta, kaltina mokyklą, tėvus, maištauja ir kovoja su vėjo malūnais. Tai gal ir reikėtu jiems kažko it vyresnio brolio, kad parodytu, paaiškintu, paduotu ir jiems nebereikėtu, švaistytis savęs veltui 

[xsistemax]

Tie,kurie sakosi supratę gyvenimo prasmę,pernelyg aukštai save vertina.Mes nesame vien biologinės būtybės(apskritai materija neegzistuoja),todėl visiškai neaišku,kam apskritai reikia materialaus pasaulio ir gyvenimo jame.
Materialus pasaulis yra mūsų intelekto kuriama iliuzija,gali būti,jog kuriama tik tam,kad išvaikyti nuobodulį.

[puodukas]

Manau gyvenimo prasmė daug priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame (suprantame?) mus supantį pasaulį ir patį žmogų.
Ar vien tik materialus;
ar egzistuoja lygiagretūs pasauliai;
ar mūsų materialus pasaulis tik pagalbinė priemonė išugdyti žmogų tikrajam pasauliui....

[vrumvrum]

as esu is tu kurie netiki jokiais dievais ir jau atprate mintyse prasyt/guostis dievui ar dar kaip.mano poziuriu gyvenimo prasme yra individualus dalykas.vieniem prasme gali buti pastatyti nama seimai,apkeliauti pasauly,sulaukti anuku ir kt. dalykai.kad ir darydami eilinius dalykus kasdiena mes kuriame savo gyvenimo prasme.tokie pasvarstymai butu:-)

[Vytautas]

Šio gyvenimo prasmė labai elementari -gyventi eilinį kasdieninį gyvenimą priimant sprendimus suderintus su laisvos valios principu. Tik tiek nedaug ir kartu su milžiniška galimybe tobulėti.