Kokia gyvenimo prasmė?

[paragraf 78]

Padiskutuokime apie tai kokia apskritai yra gyvenimo prasmė.
Man kaip tikinčiajam gyvenimo prasmė susiveda į Dievo paieškas. Todėl visiškai nesuprantu ateistų kurių gyvenimo prasmė atrodo kaip bandymas įrodyti jog jokios prasmės nėra.
Tai gi, kokia gyvenimo prasmė? Ar apskritai yra kokia nors prasmė?
Jei prasmės nėra, tada belieka numirti, jie vis tik yra tai kur jos ieškoti?

[HellSing]

Mano gyvenimo prasme tai tobuleti iki tobulybes.

[paragraf 78]

Ir koks to tobulėjimo tikslas jei vistiek numirsi? Kas toliau?

[A.C.A.B]

Neklausiu savęs, kokia yra mano gyvenimo prasmė, bet, manyčiau, patirties ir įspūdžių kaupimas išbandant įvairias veiklas ar keliaujant būtų neblogas atsakymas 

[paragraf 78]

Ir koks to galutinis tikslas?

[TinSoldier]

O kam tas galutinis tikslas?

[paragraf 78]

Nes jei nėra galutinio tikslo, tada visos prasmės išlieka trivialios ir bereikšmės.

[TinSoldier]

Visos prasmės išlieka bereikšmės iš ateities perspektyvos.
Šios akimirkos prasmė, nors ir be 'galutinio tikslo' išlieka.
Čia ir dabar gyvenimas yra prasmingas, visi įvykiai prasmingi, visi veiksmai prasmingi ir viskas yra įdomu, naudinga ir t.t. Tiesiog tai turi pabaigą

Juk, jei dabar suvalgysi ledus, po mėnesio neatsiminsi nei skonio, nei jausmo, nejausi nei naudos, nei sotumo, nei malonumo. Tavo tie suvalgyti ledai tiesiog nebegzistuos. Vis dėl to, šią akimirką suvalgyti ledus juk yra prasmė?

Pabandysiu šiandien išversti labai dieviškai gražius paragrafus iš R.Dawkins knygos, kuriuos jis pasiruošęs savo laidotuvėms. Labai gražiai parašo, kodėl verta gyventi, nors ir mirsim-pranyksim.

[paragraf 78]

Jei pranyksim tai išvis neverta gyventi, kokie gražūs žodžiai bebūtų.

[A.C.A.B]

Susidaro toks įspūdis, jog religijos todėl ir išplito, kad "garantavo" pomirtinį gyvenimą, t.y., slopino žmogaus baimę tapti dulke. Savęs raminimas, kad "pateksiu į dangų", jei busiu geras Dievui ir t.t.

O galutinio tikslo gyvenime aš neturiu, nelabai man rūpi milijonai ar dievų pažinimas, tik va norėčiau pamatyti kuo daugiau pasaulio kraštų, jog gulint mirties patale nereikėtų gailėtis dėl iššvaistyto gyvenimo 

[paragraf 78]

Religija anaiptol negarantuoja amžinojo gyvenimo. Kad ir ta pati krikščionybė: ne visi į dangų patenka.
Senąjame judaizme žmonės patekdavo į šeolą, labai blogą vietą, kur kankindavosi per amžius, nepriklausomai nuo to koks geras buvai, tai gi visa gyvenimo prasmė buvo orientuota į šiąpusybę.
Pilna, ypač naujųjų religijų, kur apie jokį pomirtinį gyvenimą nekalbama. Taip pat būta ir senųjų religijų kuriose anapusybės nebuvo. Va tokie sadukiejai buvo, kurie apskritai neigė anapusinio gyvenimo egzistavimą.

[Master]

Na, mano manymu gyvenimo prasmė sukaupti kuo daugiau patirties, žinių, o tada atrasti gyvenimo prasmę . Dažnai sakau, jeigu užsimerktumėme, netektumėme sąmonės, aplinkui nieko nebevyktu. Juk viską sukuria mūsų sąmonė ir pasąmonė. Ir kai pagalvoji... Aplink mus tuštuma,o mes esame tik tanki tuštuma... Vat..

[crystal]

Jei pranyksim tai išvis neverta gyventi, kokie gražūs žodžiai bebūtų.

Kodėl neverta? Tau nepatiktų gyvenimas jei žinotum, kad po jo nieko nėra? Amžinybės mintis  stipriau žavi nei tas laikinas pasaulis kuriame gyveni? Bet kokia prasmė ieškoti gyvenimo prasmės? Ir ką tai keičia?

Mano manymu gyvenimo galutinės prasmės nereikia ieškoti. Na ar teisinga galvoti, jog gyvename tam, kad išsiaiškint kodėl gyvename? Juk esame tik dulkės Žemėje, visiškai niekas Visatoje, o po mirties išnyksim, kaip išnyksta viskas aplinkui. Tad man kartais kyla klausimas ne kokia yra gyvenimo prasmė, bet kodėl žmonės tos prasmės ieško? Kodėl būtent žmogus yra toks susireikšminęs ir išskirtinis gyvis, kurio sąmonė negali išnykti ir kurio gyvenimo poelgiai  turi būti įvertinti?

Gyvenimo prasmę matau čia ir dabar o ne kažkada. Žinojimas, kad viskas baigtina, mano manymu kaip tik skatina ne beprasmybės jausmą, o norą kuo pilniau gyventi, siekį kuo daugiau pamatyti, patirti, atrasti..tt O ieškojimas viso to prasmės kaip kažkokio galutinio taško, manyčiau tik sumenkina gyvenimo kaip veiksmo prasmę. Tokią pačią prasmę kaip bet kuris kitas eilinis gyvenimo įvikis, nesvarbu ar atradimas, ar potyris, ar pasiektas mažas užsibrėžtas tikslas.

[paragraf 78]

Na bet juk jei nėra jokio tikslo, tai koks skirtumas ką patirsi? Čia kvepia hedonizmu.

[Master]

Em... Crystal- daugelis žmonių, beieškodami gyvenimo prasmės atrado daug daugiau. O atradę, dar ir pasidalino su kitais. Išmintis, nekito ir nebuvo paveikta laiko. Naudos tame tikrai yra.