Kokia gyvenimo prasmė?

[Manwis]

Gyvenimo prasmės tiesiog nėra, žmonės gali išsigalvoti sau prasmes gyventi, bet tai bus dirbtinės prasmės ir tai prives prie nieko, nes kai mirsim viskas vis tiek bus prarasta, aišku, galėtume bėgti žudytis tokių teorijų vedini, bet kas iš to? Mirtis tokia pat beprasmiška ir viskas tiesiog nuves nuo vienos beprasmybės prie kitos.

[paragraf 78]

Racionaliam protui, mirtis tai tik dar vienas nuotykis

[inkognito]

Paimkime  dar vieną pavyzdį. Štai gimė zuikutis,jis praleido laimingas kūdikystės dieneles maitindamasis mamos pieneliu saugiame ir šiltame guolyje. Galime įsivaizduoti, kad jis masto apie savo laimingą ir šviesią ateitį ,dieviškas lankas pilnas sočių ir minkštų dobilėlių,bet pirmą kart savarankiškai išlindus iš olos jis patenka medžiojančiam katinėliui į nagus ir tampa jo sočiais ir skaniais pietumis... Galime drąsiai pasakyti, kad tikrasis jo likimas  ir buvo tik užauginti pakankamą kiekį maistingų lastelių savo organizme,tik tam kad katinas galėtų patenkinti vienkartinį savo maisto poreikį,nors  to zuikelio vizijos ir svajonės buvo tikrai kitokios... Kas jam įkvėpė tą melagingos laimės nuojautą kuri neišsipildė?
Tai aišku tik alegorija daugelis iš jūsų svajojate apie laimingą turtingą ir gerą ateiti,baigus universitetą prestižinį darbą su puikiu atlyginimu,bet jei realybėje pamatytumėte savo tikrajį ateities likimą,-apšepęs bedarbis,savo neviltį skandinantis alkoholyje ir narkotikuose,sudužusią svajonę apie laimingą gyvenimą ir harmoningą šeimą,tikrai nebūtumėte dabar tokie laimingi ir optimistiški.
Taip kad gyvenimo prasmė ir laimė jums duodama svajonėmis, kurios optimistiškai įkvepia žengti per pasaulio griuvėsius ir vizijose regėti savo šviesią ateitį,tuo tarpu kai jūsų už kampo gal būt jau laukia žudiko lemtingoji kulka....
Norint sužinoti kas jūsų laukia ateityje reikia įdėmiai pažvelgti į praeitį kuri nuklota karuose žuvusiūjų kūnais,ekonominėmis depresijomis,įvairių banditinių grupuočių įsigalėjimais valdžiose,paminant tūkstančių likimus po kojomis,netiesos ir melo triumfu. Tik pasakose nugali teisybė ir padorumas,realiame gyvenime yra viskas kitaip. Tad tikroji laimė yra tai kad galima laimingai gyventi šia akimirka,ir niekuomet nesusimastyti kas bus rytoj,o daugiau prasmės gyvenime kaip ir nėra.Tiesa galima vartoti opijų tautoms -religijų siūlomus nuodus ir gyventi iškreipto vaizdo pasaulyje.

[paragraf 78]

Va prie ko priveda marksistinis auklėjimas reiškiu užuojautą dėl sugadintos jaunystės

[inkognito]

Va prie ko priveda marksistinis auklėjimas reiškiu užuojautą dėl sugadintos jaunystės

Gal galite ką nors konkrečiai oponuoti į temą,nenukrypdamas į uftopikus ir nepuldamas į asmenisškumus?

[Teroras]

Tai o kam tu inkognito kiekviename savo pranesime ta baznycia kisi? Na zinom mes, kad tu jos nemegsti, bet kam visa laika ta pabrezti? Veliau stebisi kodel ji uzsipuola...

[paragraf 78]

Niekas į asmeniškumus nepuola, tiesiog kaip šauksi taip ir atsilieps, kaip sako liaudies išmintis Jaučiasi kad augai ir mokeisi tarybinėje mokykloje ir universitete pastoviai pacituoji Marksą, kiekvienu postu demonstruoji neapykantą Bažnyčiai nors ji tau asmeniškai nieko nepadarė. Todėl nuoširdžiai užjaučiu, kad turėjai marksistinį auklėjimą. Esii to sužalotas žmogus ir tas labai jaučiasi. Lieji savo pagiežą ant kitų žmonių ir po to stebiesi, kad kažkas reaguoja asmeniškai į tavo pranešimus.
Nekenti manęs, nors tau asmeniškai irgi nieko nepadariau
Iš tavo pranešimų suprantu jog tavo gyvenimo prasmė yra pagieža. Ji tave veda pirmyn, ji yra tavo varikliukas. Na jei tau gerai, tai gal ir nieko toks varikliukas. Tik ar verta dėl tokio varikliuko skaudinti ir įžeidinėti kitus žmones?
Šiaip sakyčiau bet kokia gyvenimo prasmė, kuri kenkia aplinkiniams yra bloga pati iš savęs.

[inkognito]

Ponas paragrafai gal galite pacituoti tą vietą kur aš asmeniškai tamstą įžeidžiau? Kad religijos ir blogis yra tas pats mano akyse tai tiesa,bet ar verta tamstai pačiam save sutapatinti su religija? Diskutuokime parodykite kur aš dėl  tos religijos įtakos klystu ir gal būt aš pakeisiu savo nuomonę jei įtikinsi mane kad esu neteisus. Na štai naujausia religijos piktžaizdė tai Airijos protestantų ir katalikų kruvini susidūrimai,juk ir  tie ior tie tikri krikščionys nesutariantis tik dėl neesminių smulkmenų,tačiau vieni kitus terorizuoja žudo. Štai musolmonai šiitai ir kitokios pakraipos irgi vieni kitus sprogdina,tai argi minėdamas šiuos realiai vykstančius 21 amžiuje dalykus kuriuos generuoja įvairūs tikėjimai viešinamas ir jais remdamasis kaip daiktiniais įrodymais apie religijos generuojamą blogį aš asmeniškai jus įžeidžiu? Juk aš neneigiu Viešpaties egzistavimo aš tai žinau netgi geriau nei Jūs,nes kaip sakėte tik tikite kad dievas yra,o aš žinau. Žinau dar ir tai kad stipriai klystate,bet tai jau jūsų asmeninis reikalas ir aš nemokau kaip gyventi,tik išsaKau savo nuomonę ir per gyvenimą sukauptą patirtį ,kurios tokios kaip mano nei vienas dar jūs neturite. Turėtumėte džiaugtis gavę tokios info ir nelaikyti jos asmeniniu įžeidimu jeigu ji karais prieštarauja tam kuo jūs šventai tikite. Bet kaip sakom niekas taip nepykina žmonių kaip tiesa išrėžta tiesiai į akis.

[paragraf 78]

Na tamsta, jau vieną kartą buvai užbanintas už kitų forumo narių įžeidinėjimą, tame tarpe ir manęs. Jei į įžeidimus man galiu ir nereaguoti, ką paprastai ir darau, bet pilna būta įžeidinėjimo ir kitų narių atžvilgiu, taip, kad gal nedarykime offtopiko apie tai kas ir taip aišku.
Religiniai karai vykdomi fanatikų ir jų nereikėtų tapatinti su normaliais religijos išpažinėjais. Žinoma, tokie paklydėliai diskredituoja visą religiją, tačiau, niekas nekreipia dėmesio į tai jog oficialioji religija smerkia tokius dalykus. Daug svarbiau, kad kažkas kažką blogo padarė, o kokia religijos pozicija vienu ar kitu klausimu niekam nerūpi.
Šiaip tik fanatikas gali sakyti, kad žinau jog Dievas egzistuoja, nes niekas to negali žinoti, jei nėra fanatikas. O ir fanatiko žinojimas paprastai būna klaidingas. Žinojimas kuria iliuziją, kad žinai, nes vertini savo susikurtą Dievo įvaizdį, o ne tai kas realiai yra Dievas. Tai, kad žmogus turi santykį su Dievu parodo jo darbai, o tavo darbai rodo pagiežą ir neapykantą. Taip kad išvadas galima pasidaryti, kam tarnauji. Tik tiek

[inkognito]

Gal tamsta gali išvardinti kurie mano darbia rodo pagiežą ir pyktį,tik prašau be emocijų ir išankstinių nuostatų.

[TinSoldier]

Va prie ko priveda marksistinis auklėjimas reiškiu užuojautą dėl sugadintos jaunystės

O kas blogo cituoti Marksą? Tai vienas iš žymiausių ir geriausių pastarųjų laikų filosofų ir sociologų. Ir jo požiūris apie religija, įskaitant ir opiumą masėms, labai reikšmingas religijos sociologijoje.

O šiaip inkognito visai įdomiai parašė: visuomenė, pop kultūra, valdžia sukuria tam tikras laimės normas. Kurias ta pati valdžia ir visuomenė padaro sunkiai pasiekiamomis, ar net neįmanomomis (turtai, valdžia, galia, prestižas, t.t. ir pan). Arba idealistiniai troškimai (laisvė, taika, meilė), kuriuos dabartinė sistema pati griauna ir naikina. Taip atsiranda šioks toks disonansas tarp siekiamybių ir galimybių. Todėl laimingu galima būti, atsikračius tų siekiamybių. Kaip ir budizmo mokyme juk: kančias sukelia troškimai.

Visai įdomią mintį inkognito išgimdė. Nesupratau, kodėl taip prisikabinot dėl tos vienos Markso citatos.

[paragraf 78]

Inkognito, o tu, ką, rašytiniame tekste įskaitai emocijas? Keista. Paprastai emocijas, tekste be emocijų įžvelgia tik moterys
Pasiskaityk savo pranešimus kritiškai ir pamatysi, kad jie pilni pagiežos. Kas kart kai kas nors pakritikuoja tavo požiūrį, tu tai priimi kaip puolimą. Tai rodo, kad vaikystėje nebuvai saugus. Matomai kokios nors problemos santykiuose su tėvu buvo.
O šiaip jau nuklydome nuo temos.
Tai kokia gi iš tiesų yra tavo, inkognito, gyvenimo prasmė?

TinSoldier, tų citatų būta ir anksčiau. Apskritai, to meto karta yra sužeista komunistinio auklėjimo.
O kad Marksas vienas geriausių filosofų ir socialogų nesutiktų tūlas filosofas ir evoliucionistas. Marksas labai nemokšiškai pritaikė evoliucijos teoriją sociumui ir gavosi kažkokia biliberda.

[TinSoldier]

Kad sovietinis auklėjimas tikrai pažeidė kai kurių to meto žmonių mąstymą - faktas. (pabrėžiu, sovietinis. Ne komunistinis. Nei marksizmo, nei komunizmo ten nė lašo nebuvo). Vis dėl to, ne visi besiremiantys Markso idėjomis, ar prijaučiantys komunistiniams idealams - sužaloto sovietinio proto.

Vis dėl to, Marksas yra vienas įtakingiausių žmonių istorijoje. BBC nubalsuotas kaip "amžiaus mąstytoju". Jo sociologinės teorijos, aišku, nėra tobulos. Bet tobulų ir nėra. Nei Durkheimo, nei Weber'io toerijos nėra tobulos. Tai per daug ties vienu aspektu susikoncentruoja (kaip ir Marksas ties galios santykiais), tai kitus ignoruoja ir t.t. ir pan. Vis dėl to, faktas, kas Markso socio-politinės teorijos padarė milžinišką įtaką visai sociologijai.

[zipphead]

(...)
Šiaip tik fanatikas gali sakyti, kad žinau jog Dievas egzistuoja, nes niekas to negali žinoti, jei nėra fanatikas.
(...)

Nelabai sutikčiau su tokiu teiginiu, nes individo Dievo egzistavimo pasekmė kyla vienareikšmiškai tik iš to paties individo tikėjimo priežasties. Nebūtų tikėjimo, nebūtų ir Dievo. Sakyti žinau, kad Dievas egzistuoja - gali nebūtinai fanatikas (būtų įdomu pabandyti šioje temoje išgirsti, tai pagrindžiant,  kodėl vis dėlto taip manai). Teigti apie žinojimą, kad jo Dievas egzistuoja gali ir paprastas tikintysis (pabrėžiu_ne fanatikas), kuris įprastai kiekvieną dieną su savo Dievu bendrauja per maldą ar kitas apeigas. Tas žmogus savo ausimis fiziškai gali ir negirdėti savo Dievo kalbant, bet tvirtai jausti savo Dievo buvimą savo gyvenime. Tas žmogus gali tvirtai žinoti, kad jo Dievas jį veda gyvenimo keliu. Tad apibendrinant manau, kad kiekvienas žmogus tvirtai gali žinoti apie savo Dievo egzistavimą ir tam jam nereikia būti fanatiku:) Klaidinga logika yra susieti fanatiką su asmeniu, kuris žino apie savo Dievo egzistavimą.
PS. Fanatikas - radikalių rel., ideologinių įsitikinimų žmogus, netoleruojantis kitokio įsitikinimo žmonių; aklatikis; (šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas)
PPS. jeigu tvirtai vadovautis logika, tai pagrindiniu (fanatiko ir ne fanatiko) atskirties tašku turėtų būti laikoma tolerancija, t.y. asmuo, kuris tvirtai žino apie savo Dievo egzistavimą, bet atitinkamai toleruojantis ir kitų individų tikėjimą bei jų Dievus (kaip ir žinojimą apie juos), niekada negalėtų būti laikomas fanatiku.

[zipphead]

O šnekant apie individo gyvenimo prasmę, galima būtų paanalizuoti tokią vieną teoriją:)

Individo gyvenimo prasmė - gyvenimo eigoje individo siekis išlaikyti savo siekiamybių ir asmeninių galimybių balansą tam, kad gyvenimas nenutrūktų anksčiau laiko.

Arba kitaip tariant individo gyvenimo prasmė yra individo laimės (anksčiau nurodyto balanso egzistavimo) paieškos įvairiausiose jos formose (priklausomai nuo pačio individo poreikių)