Merkinės piramidė netapo užuovėja nuo pasaulio pabaigos

[a.t.sielis]

Na, aš jau už save kaip nors atsakysiu, ne mažas vaikas. Šiaip, teiginys, kad "viską kas nepatikrinama moksliniu metodu reikia ignoruoti ir nesureikšminti" pasirodė iš piršto laužtas. Preacherio filosofija

[paragraf 78]

Dalis religijų iš tiesų paremta tik tikėjimu, dalis išvystė filosofiją, dalis kilo iš filosofijos, kaip kad kirkščionybė, ji nuo pat pradžių rėmė savo tikėjimą filosofinėmis koncepcijomis, nes pirmieji krikščionybės amžiai iš esmės buvo disputas su to meto filosofinėmis kryptimis, tad ir vykstėsi kaip tikėjimas kuris remiasi filosofija.
Krikščionybėje daug platonizmo ir aristotelizmo. Be to yra toks posakis: filosofija yra teologijos tarnaitė. Todėl visi teologai pradžioje studijuoja filosofiją nes tik taip gali suvokti teologines koncepcijas.
O vergovės klausimas nėra filosofinis pats iš savęs. Tai moralės ir antropologijos sritis.
Beje, jei ne krikščionybė,  tai vergovė turbūt vis dar egzistuotų.

Bet mes jau klystame nuo temos.

Tai gi. Klausimas: kodėl žmonės tiki pseudodvasingomis idėjomis?

[preacher]

Tai gi. Klausimas: kodėl žmonės tiki pseudodvasingomis idėjomis?

Depresijos, rutina. Žmonės pavargsta nuo kasdienybės ir pradeda ieškoti prasmių, dvasingumų ir t.t Kiti kreipiasi pagalbos pas psichologus. Tačiau ką pakeistu faktas, kad daleiskim ir egzistuoja dvasingumai, dievai ir t.t Gyvenimą vistiek reiktu gyventi ir jis vistiek ir liktu toks pat žemiškas su tomis pačiomis žemiškomis problemomis.

O vergovės klausimas nėra filosofinis pats iš savęs. Tai moralės ir antropologijos sritis.
Na o, moralinės problemos nėra filosofijos problemos?

Na, aš jau už save kaip nors atsakysiu, ne mažas vaikas. Šiaip, teiginys, kad "viską kas nepatikrinama moksliniu metodu reikia ignoruoti ir nesureikšminti" pasirodė iš piršto laužtas. Preacherio filosofija
Ką jau tu čia gali atsakyti? Nori tai tikėk vėlykų bobom, pasakom ir t.t

[paragraf 78]

Na jei depresija varytų į pseudodvasingumo paieškas, tai visi masiškai trauktų pas poviliuką.
Šiaip antrpologai turi tokį terminą homo religiosus. Jų teigimu, visi žmonės vienaip ar kitaip (tame tarpe ir ateistai bei skeptikai) yra homo religiosus. Taigi, manau jog žmonės negaudami normalaus dvasingumo, jo vistiek ieško. O kadangi neturi gero religinio išprusimo, tada paprasčiausiai negeba atskirti kur yra kliedesiai, kur normalus religinis mokymas. Net ir religiškai išprusę žmonės dažnai pasimauna ant tokio kabliuko. Va prieš gerus 15 metų buvo nutikimas, kai vienas vyskupas metė vyskupystę ir perėjo pas munistus.
Religinis išprusimas žinoma negarantuoja jog nepasimausi ant kabliuko, bet jis suteikia tam tikrą saugumą. Ta prasme gerokai mažesnė tikimybė pasimauti.



Moralė turi glaudų ryšį su filosofija, tas tiesa, bet vergovė vis tik labiau remiasi antropologija.

[a.t.sielis]

Kodėl žmonės eina pas šarlatanus? Nes nori būti apgauti, nes tiesa jiems nepriimtina, sąlygotoje sielos būsenoje. Susipriešinimas su Kūrėju, Tiesa. Švietimo trūkumas.

Gyvenimą vistiek reiktu gyventi ir jis vistiek ir liktu toks pat žemiškas su tomis pačiomis žemiškomis problemomis.

Problemų pamažėtų, o protas nebūtų taip įmerktas į materiją. Fizinis gyvenimo aspektas niekur neišnyktų, bet veikla pasikeistų, daug beprasmiškų dalykų nebūtų daroma.

[preacher]

Visokių tų žmonių yra vieniems reikia tos religingumo dozės kitiem ne. Kas liečia religinį išprusimą, tai mokykluose pvz.: kai būna tikybos pamokos, galėtu jos vykti platesniąją prasme, lavinant ir kritinį mąstymą ir t.t Kad sauauge būtent ir neužkibtu ant visokių Poviliukų, Ošų kabliukų. Galėtu vaikus supažindyti su religijų istoriją, paaiškinti jų principus skirtumus, jas palyginti, įvertinti iš kritinio požiūrio ir t.t Yra daug žmonių pilnai nesusipažine su krikščionybe ir lenda į budizmus, induizmus ir t.t

Moralė turi glaudų ryšį su filosofija, tas tiesa, bet vergovė vis tik labiau remiasi antropologija.
Kaip ir pirmiau minėjau problemos kurios liečia žmones ir t.t Turi būti aptariamos ir sprendžiamos tik demokratiškai, atsižvelgiant į kiekvieno nuomonę. Istorija su revoliucijomis, sukilimais šiaip gerai parodo ar žmonės nori būti vergais ar ne.

Problemų pamažėtų, o protas nebūtų taip įmerktas į materiją. Fizinis gyvenimo aspektas niekur neišnyktų, bet veikla pasikeistų, daug beprasmiškų dalykų nebūtų daroma.
Kokių dalykų, kas pasikeistu? Argumentuok.

[paragraf 78]

Visi žmonės ieško savo religijos. Ateizmas irgi turi visus religijai būdingus bruožus. Tai desakralizuota religija. Poviliuko gi mokymas apeliuoja į religiją ir kai kuriems sudaro religijos pakaitalą. Tokie žmonės kurie pasineša ant visokių poviliukų mokymų, paprastai nieko nekeičia savo gyvenime, nes visokios gydančios ir apvalančios piramidės už juos ne va viską padaro.

[a.t.sielis]

Kokių dalykų, kas pasikeistu? Argumentuok.

Tavo klausimas: "ką pakeistu faktas, kad daleiskim ir egzistuoja dvasingumai, dievai ir t.t "

Galima pasvarstyti.

Jeigu iš tikro daug žmonių tą faktą giliau pripažintų (nes dauguma ir taip pripažįsta, pvz. Lietuvoje tikinčiųjų kokių 90 proc.).

- Nesivaikytų turto ir pinigų, arba mažiau žmonių to vaikytųsi. Daugiau teiktų labdaros. Darbdaviai mažiau išnaudotų žmones. Kainos būtų mažesnės. Ekonomika nebūtų taip beatodairiškai auginama. Vartotojiškumas mažesnis. Gamtos niokojimas mažesnis.

- Nevartotų tiek daug alkoholio ir kitų svaigalų, sumažėtų "karas keliuose", asocialių šeimų problemos.

- Švietimas mokyklose nebūtų paremtas filosofiniu materializmu, vaikai neuždoktrinuojami į materializmą, atitinkamai, geriau valdytų savo gyvenimą, mažiau blaškytųsi gyvenime, nepergyventų drastiškų momentų.

- Visuomenėje būtų mažiau prievartos ir agresijos, bei kito negatyvo.

- Santykiai būtų natūralesni ir žmogiškesni.

- Laisvalaikis būtų prasmingesnis, negu kitų apšnekinėjimas, skundimasis valdžia, gėrimas, valgymas, muštynės ar dar kažkas.

Ir begalybė visokių kitokių aspektų.

[preacher]

Nei Povilas, nei jo piramidė, nei krikščionybė, nei Dievas problemų neišspres, ligų neišgydys. Ar dvasingumo ir Dievo įrodymas suteiktu daugiau egzistencinės prasmės? Galbūt. Bet bendraja prasme, vistiek viskas išlieka tas pat.

[paragraf 78]

Na man suteiktų. Žinočiau, kad gyvenimas ne be prasmis, nes jei dievo nėra, tai nėra ir prasmės gyventi, nes vistiek tavęs neliks, tai kam čia dar kankintis, tobulėti, kažką kurti?
O kas dėl išgydymų, tai tu juk negali pateikti jokio fakto įrodančio jog Dievas negydo žmonių.
Aš savo akimis esu matęs kaip žmonės N metų prasėdėję vežimėliuose pradėdavo vaikščioti ir t.t. už juos pasimeldus. Negali atmesti to jog tai Dievas juos išgydė, nes viską nurašyti ant placebo kažkaip ranka nekyla.
Taip sakant tas placebo yra nauja ateistų fiškė, kuria paaiškinama viskas kas nepaaiškinamo vyskta su žmogaus fiziologija.

[preacher]

a.sieli,

- Nesivaikytų turto ir pinigų, arba mažiau žmonių to vaikytųsi. Daugiau teiktų labdaros. Darbdaviai mažiau išnaudotų žmones. Kainos būtų mažesnės. Ekonomika nebūtų taip beatodairiškai auginama. Vartotojiškumas mažesnis. Gamtos niokojimas mažesnis.
Žmogus iš prigimties linkęs konkuruoti, dominuoti ir t.t Visais laikais egzistavo religijos ir t.t Tačiau lygiai taip pat visais laikais egzistavo vergvaldžiai-vergai. Nebent būtu socialistinė valdymo santvarka pasaulyje ir viskas būtu grindžiama lygybės principų, be teisės į didesnę nuosavybę, bet vėlgi tai pažeistu žmogaus asmeninę laisvę, turėti nepriklausoma ir nekontruoliojąmą kiekį nuosavybės ir t.t .

- Nevartotų tiek daug alkoholio ir kitų svaigalų, sumažėtų "karas keliuose", asocialių šeimų problemos.
Kaip gali asocialių šeimų problemos sumažėti? Nebent "didysis brolis" įmtusi jų kontroliuoti iš šono ir t.t Čia kaip Skandinavijoje atėmę vaikus iš šeimos. Dar tokios šeimos būtu gasdinamos baime, būti nubaustomis jei nepaklus "jo" valiai.

- Švietimas mokyklose nebūtų paremtas filosofiniu materializmu, vaikai neuždoktrinuojami į materializmą, atitinkamai, geriau valdytų savo gyvenimą, mažiau blaškytųsi gyvenime, nepergyventų drastiškų momentų.
Kaip jie tą gyvenimą valdytų? Jei priotitetas taptu ne pinigai, materija, tada taptu kas Dievas?

- Visuomenėje būtų mažiau prievartos ir agresijos, bei kito negatyvo.
Na jei būtu visuotinė baimė, būti nubaustam Dievo tada taip, tačiau žmogus iš prigimties labai smurtaujantis.

- Santykiai būtų natūralesni ir žmogiškesni.
Kodėl, nes bijotu Dievo ?

- Laisvalaikis būtų prasmingesnis, negu kitų apšnekinėjimas, skundimasis valdžia, gėrimas, valgymas, muštynės ar dar kažkas.
Koks jis būtu? Susėde visi melstusi ar medituotu?

---
Vėlgi Paragrafe, tau Dievas suteiktu prasmės ir t.t Žinau begalės kurie šiaip mėgaujasi gyvenimu, jo malonumais ir jiems dzin tie dvasingumai yra ir tokių kurie per vidurį, manau čia kiekvienas individualiai. Kas dėl stebuklingų pasveikimų, tai esu girdėjes tu istorijų ir t.t Tačiau o, kiek nepasveiksta, žinau tikinčiųjų kurie sunkiai sirgo, kankinosi, bet kažkodėl jų maldos nebuvo išklausytos, taigi vėl jei būtu galima kažkaip pagrysti, įrodyti, kad tie pasveikimai įvyko Dievo valia tada valio, bet šiuo atvėju įrodymu nėra ir galim įvairiai spekuliuoti.

[paragraf 78]

Matai, girdėti yra viena, o pamatyti kita.
Pasakyk, kas tiems žmonėms suteikia prasmę?

[a.t.sielis]

Žmogus iš prigimties linkęs konkuruoti, dominuoti ir t.t Visais laikais egzistavo religijos ir t.t Tačiau lygiai taip pat visais laikais egzistavo vergvaldžiai-vergai.

Religijos egzistavo, bet žmonės nepriėmė religijų idealų iki galo.

Pvz. jeigu suprasti, kad nesi fizinis kūnas, o nemirtinga dvasinė siela, tai kam tiek daug vargti dėl fizinio kūno komfortų, turto, kurio vis vien po mirties nepasiimsi su savim? Jeigu aš nesu fizinis kūnas, kodėl turėčiau beatodairiškai tarnauti fizinio kūno poreikiams? Taip pat, religijos moko atmesti godumą, pasitenkinti tuo, kas gaunama natūraliai, ateina savaime. Taip pat, moko teikti dosnią labdarą, ir neišnaudoti žmonių. Jeigu 50 proc. tikinčiųjų tai paimtų giliai į širdį, visuomenėje susidarytų kritinė masė žmonių, kurie sukurtų kitokią atmosferą.

Kaip gali asocialių šeimų problemos sumažėti? Nebent "didysis brolis" įmtusi jų kontroliuoti iš šono ir t.t Čia kaip Skandinavijoje atėmę vaikus iš šeimos. Dar tokios šeimos būtu gasdinamos baime, būti nubaustomis jei nepaklus "jo" valiai.

Jeigu valstybė nesipelnytų iš alkoholio akcizų, politikai ir kiti visuomenės lyderiai patys nebūtų geriantys, policija nebūtų korumpuota, tada būtų įmanoma tvarkingiau riboti alkoholio prieinamumą. Jeigu švietimo sistemoje nebūtų indoktrinuojamas materializmas, neturintys akademinių gabumų - nurašomi kaip nevykėliai; taip pat, jeigu būtų ekonominė struktūra, kuri skatintų visų ir kiekvieno įsitraukimą pagal prigimtį ir sugebėjimus, (nebūtų perprodukcijos ir bedarbystės), tada tie, kas dabar yra asocialūs asmenys, iš neturėjimo ką veikti, nusivylimo ir nežinojimo nieko geresnio, geriantys, galbūt būtų stabilesni. Sovietiniais laikais tiek asocialų nebuvo.

Kaip jie tą gyvenimą valdytų? Jei priotitetas taptu ne pinigai, materija, tada taptu kas Dievas?

Jie labiau atsižvelgtų į savo prigimtį, turėtų daugiau išminties ir supratimo apie platesnį būties paveikslą, todėl menkaverčiai ir laikini dalykai, ambicijos ir trumpalaikės emocijos jų neišmuštų iš pusiausvyros ir nepaklaidintų iliuzijose.

Na jei būtu visuotinė baimė, būti nubaustam Dievo tada taip, tačiau žmogus iš prigimties labai smurtaujantis.

Iš gyvūniškos prigimties taip, bet jeigu ją sužmoginti ir sudvasinti, tada ta agresijos liga praeina. Jeigu žmogus žavėtųsi grožio ir meilės vertybėmis Dievuje, tada kokia agresija jam būtų reikalinga? Jį trauktų kas kita. O tos vertybės turi patrauklumo.

Kodėl, nes bijotu Dievo ?

Nes turėtų bendrą tikslą, persiimtų harmonijos su pasauliu ir Dievu dvasia, vadovautųsi brolybės ir tolerancijos idealais, nebūtų kaip užguiti gyvūnai ar streso užvaikyti psichopatai, todėl natūraliai tai kas jiems kaip žmonėms būdinga, turėtų daugiau galimybių reikštis.

Koks jis būtu? Susėde visi melstusi ar medituotu?

Kodėl gi ir ne. Be to, galėtų daug kitų dalykų, kurie ir šiaip daromi, atlikti gražia ir ramia forma, be kankinančių aspektų.

[paragraf 78]

Sovietiniais laikais tiek asocialų nebuvo.

Jų nebuvo nes visus į kalėjimus ir psichuškes sutupdydavo. Nenori dirbti į kalėjimą. Valkatauji į psichuškę. Todėl jų ir "nebūdavo"

[a.t.sielis]

Kaime tiek nebuvo girtaujančių, daugelis iš tų, kurie po kolūkių griūties pradėjo girtauti, prieš tai dirbo.