Apibendrinkim

[tadasas99]

 Offtopic:
Anomalija.lt→PARANORMALUS REISKINIAI→religija ir filosofija→.....
Cia toks jumoriukas ar as kazko nesupratau?
 Antraste isduoda kad issiplesiu placiai.

Aptart norejau aplamai tai kas vyksta diskusijose religine tematika, ir ko as nepastebiu kitose temose, arba pastebiu zenkiai maziau.
T.y. Ar nepastebite kad daznai zmogui duok teigini su didelia kruva ji patvirtinanciu svariu argumentu o zmogus kaip beismanydamas juos bando paneigti tavo teigini su savais argumentais?
Kad daznai pasnekovas ne visus jusu argumentus argumentus paneigia, kazka praleidzia, arba uzsiciklina ant vieno argumento neigimo o kitus tiesiog ignoruoja? Gal kartais tai darote ir patys? Kodel?
Kodel sitos.tematikos postuose nematau dialogo principo klausimas→atsakymas→atsakymo priemimas, gal padeka, ka galima pastebeti pvz sapnu diskusijose, t.y. Klausiama laukiant atsakymo, sitoje tematikoje jei ir klausiama tai tik laukiant tamtikro konkretaus atsakymo, nors man atrodo kad atsakymo aplamai nelaukiama.
Toliau religineje tematikoje turetu buti labai svarbi morale, kadangi jos visos apelioja i morale, tai man tada kyla klausimas kodel aplamai rasome forume, kazkas del savo tiesos platinimo (kitaip "savo zodzio skelbimo"), kazkas del laisvo laiko uzmusimo, kazkas galbut tiesiog neturi su kuo pasikalbeti, kazkas gal tiesiog nebemoka bendraut akis i aki ir lengviau issikalbeti anonimiskai internete, bet kur cia morale, ar bent vienas tai darome nesikedami asmenines naudos, ne del saves, ne del savu poreikiu, netgi ne del kazkokios pareigos? Tai ar ne visi situo klausimu esame amoralus, ir bandome patarineti morales klausimais su teiginiais kuriu pasnekovas nenori girdeti ir patys nenoredami girdeti pasnekovo teiginiu?
 Tuomet jei toks abipusis bendravimas vyksta tai ar ne musu visu vidiniai pasauleliai labai mazi ir is ju ribu mes patys nenorime iseiti bet svajojame kad mums butu smagu ir patogu jame gyventi, tai vadiname vidine pilnatve kurios ieskome, nors gal ieskome ten kur jos nera, o kitais nepasitikime, nesileidziame ju vedami uz musu pasaulelio ribu, kol ribose gerai pritariu, kai uz ribu tada ne?
Kaip minejau kitoje temoje esame skirtingi, t.y. Skirtinguose pasauleliuose gyvename kurios patys susikureme ir patys save juose uzdareme, bet tai mus daro vienodus, visi norime draugu, visi nenorime iseiti is savo kalejimo, bet mielai i ji priimame kitus. Morales lygis = ? ;(

[Mekabciel]

Labai geras postas!

T.y. Ar nepastebite kad daznai zmogui duok teigini su didelia kruva ji patvirtinanciu svariu argumentu o zmogus kaip beismanydamas juos bando paneigti tavo teigini su savais argumentais?

Na jei as 10 metu mokausi kokia nors konfesija ir ateina "neandartalietis", paneigia tam tikrus mano isitikinimus, manyje tvirtai isisaknijusius, tai neimanoma ar begalo sunku pripazinti jo teisinguma, nes jei jo teiginys griauna mano pasauleziura, isitikinima tai jis is esmes zudo mane ir dar toks primityvus padaras zudo mane. As tampu neapibreztas susiduriu su nezinomybe, griuna mano realybe. Zmogui pats baisiausias dalykas nezinomybe. Tada begu pas savo guru, bendramincius guostis, skaityt savo sventu knygu, ziuret video, kad vel atstatyti savo pamata.

Man labai sunku:
1) Nusizeminti pries kita kai as esu padares dideli idirbi i tam tikra srity, o kitas mano idirbi, zinias paneige. Tai is esmes kitas sunaikina mano, gal but net metu ar desimtemciu idirbi. Hiperbolizuojant kitas istrina is gyvenimo tuos metus.
2) Pripazinti kito teisuma - garsu ar parasant, o dar sunkiau tai padaryt savo viduje. Isoreje gal as ir sutiksiu su tavim, nes istikro (tu visai protingai parasei) ir tuo tarpu aplinka mato tavo teisuma, tai juk (negadinsiu savo reputacijos, kompetencijos tarp kitu), bet mano viduje (tu liksi asilu), nes tiesa kaip besuktum vistiek su manim.
3) Gyvent be pripazinimo. Tai yra vienas is esminiu zmogaus noru. But visuomenes pripazintam. Jei as nepripazintas, velgi as nieko vertas. Tai yra socialinis zmogaus noras ir jis pats vienas be sociumo pas zmogu neegzistuoja.

Kad daznai pasnekovas ne visus jusu argumentus paneigia, kazka praleidzia, arba uzsiciklina ant vieno argumento neigimo o kitus tiesiog ignoruoja? Gal kartais tai darote ir patys? Kodel?

Visad griebiuosi paskutinio siaudo, kuris padetu tave pastatyt i tau skirta vieta - po padu.

Kodel sitos.tematikos postuose nematau dialogo principo klausimas→atsakymas→atsakymo priemimas, gal padeka, ka galima pastebeti pvz sapnu diskusijose, t.y. Klausiama laukiant atsakymo, sitoje tematikoje jei ir klausiama tai tik laukiant tamtikro konkretaus atsakymo, nors man atrodo kad atsakymo aplamai nelaukiama.

Sapnu temoje egzistuoja kelios pagrindines potemes. Ner ten per daug ka ir kur gincytis. Vistiek ten TU nieko nesupranti, as irgi nelabai tai ir gincytis ner ko. O jei kas ir supranta, tai jis viso labo sapnuose kazka supranta.

O vat religija, filosofija, galima ir apie nusibezdejima pafilosofuot kad cia "ne mano, o Kurejo darbas, nes gi istikro cia ne mano darbas!" o jei kas pasakys atvirksciai, tai jis kaip jau pats supranti - nepateptasis.

Toliau religineje tematikoje turetu buti labai svarbi morale, kadangi jos visos apelioja i morale, tai man tada kyla klausimas kodel aplamai rasome forume, kazkas del savo tiesos platinimo (kitaip "savo zodzio skelbimo"), kazkas del laisvo laiko uzmusimo, kazkas galbut tiesiog neturi su kuo pasikalbeti, kazkas gal tiesiog nebemoka bendraut akis i aki ir lengviau issikalbeti anonimiskai internete, bet kur cia morale, ar bent vienas tai darome nesikedami asmenines naudos, ne del saves, ne del savu poreikiu, netgi ne del kazkokios pareigos?

<TURETU BUTI LABAI SVARBI MORALE>
Neisivaizduoju kaip zmogus galetu daryt kazka ne del saves.
Arba galima butu pasakyt atvirksciai, mano siela tokia tyra, kad  -  Siaip jau AS cia ateinu SVIESTI tokiu kaip tu. As tai darau ne del saves, o del tavo gerumo, nes tavyje deja matau daug trukumu. Tik paziurek kokius tu klausimus uzduodi... Reik liaudi blaivyt... Ir t.t.

Forumas tai turgaus aikste. Cia zmones ateina su jiems rupimais klausimais, problemomis, pasneket, saviverte pasikelt, padiskutuot, gal ka nors ketvirciuot...

Tai ar ne visi situo klausimu esame amoralus, ir bandome patarineti morales klausimais su teiginiais kuriu pasnekovas nenori girdeti ir patys nenoredami girdeti pasnekovo teiginiu?

Matyt morale, sazine, labai nepazistami, filosofiniai klausimai siai dienai.
Musu morale amorali. "Suk kaip nori, bet tu liksi asilu, o as moralus."

Tuomet jei toks abipusis bendravimas vyksta tai ar ne musu visu vidiniai pasauleliai labai mazi ir is ju ribu mes patys nenorime iseiti bet svajojame kad mums butu smagu ir patogu jame gyventi, tai vadiname vidine pilnatve kurios ieskome, nors gal ieskome ten kur jos nera, o kitais nepasitikime, nesileidziame ju vedami uz musu pasaulelio ribu, kol ribose gerai pritariu, kai uz ribu tada ne?

Siaip idomus klausimas, bet kaip tu isivaizduoji isileidima i save "Alachu Akbar" "Hare Krishna" ar "Teve musu" 100 kart per diena kai tuo tarpu mano galvoje "kad tik speciau i kašės pradžia..." arba atvirksciai?

Kol neisseks, gyvuos religija ir kasis, mes cia sedesime ir diskutuosime, "kodel mes tokie amoralus"...

Is vienos puses, kol dar smelio dezeje idomu zaisti, tol ir kariausime, kai nusibos, paliksime smelio deze.
Mes dabar masina surinkinejame, kur su ja vaziuosime neaisku... Bet turetu but idomu. O dabar valgykime paskutinius popkornus ir pakentekime kazkiek, o jei atsitiktu taip, kad tu su manim sutinki 100% del visko, ka as parasiau, tai mes bent jau teoriskai surinkome masinos detale.

[tadasas99]

1 ir 2 citatos kalbi apie egoizmo israiska.
 3 citata apie galimybe papilstyt is tuscio i kiaura
 4 pripazysti savanaudiskuma, tai ar ne naivu tiketis kad kazkas egzistuoja ne del saves, o del musu?
 Ir idomu kaip mano klausimai atrodo is salies?
 5 bet ar moralu kita statyti asilu?
 6. Isileidimas tai butu kitu paziuru priemimas, tiesiog del pazinimo, del savo vidinio pasaulio ribu prapletimo, o db paip pvz imk bendrabuti, visi pasakoja kad ju butai geriausi bet neina paziureti kitu, tai tas pasakymas kad mano tiesa geriausia tiesiog neturint su kuo lygint yra klaidingas.
 Kartais tiesiog atrodo kad zmones bijo priimti ( ne atsisakant savu, o tik del pazinimo, suvokimo) kitas paziuras, speju pan kaip buvusiu alkoholiku nebuna, bijo kad pabandzius gali nebepavykti atsisakyti.
  P.s. Tikrai del visko sutinku, bet tavo atsakymai gaila bet tik patvirtino kad visvi mes esame labai purvini, arba, religija musu nedaro geresniais vidumi, netgi neipareigoja.
 Seniau bandziau i pareiga apelioti, buvau pastatytas asilu.

[paragraf 78]

Iš to ką parašei nematau skirtumo nuo padėties kitose diskusijose.
Kita vertus, dažnai argumentas kuris tau atrodo labai rimtas kitam yra niekinis. Viena vertus oponentas jį jau gali būti dešimtis kartų apsvarstęs ir jau radęs atsakymą nenori vėl prie jo trypčioti, kita vertus jis tuo momentu jam gali nieko nesakyti, nes tu jį apsvarstęs, o jis ne.
Kitas svarbus dalykas, kažkodėl diskusijose yra taip, kad didelė dalis diskutuojančių pyksta kai jų (kaip jie mano) argumentacija yra kiečiausias, o oponentų ipso facto yra mielinė. Tada jie rėkia: žiūrėkite koks aš šaunus, tik jūs ivaišos nesuorantate mano genialumo!
Kiek pastebėjau, kuo žmogus garsiau rėkia apie tai jog visi nesiklausė jo argumentų tuo dažniau jis pats paniekinamai ir nešsiklauso kitų.

[a.t.sielis]

Kad daznai pasnekovas ne visus jusu argumentus argumentus paneigia, kazka praleidzia, arba uzsiciklina ant vieno argumento neigimo o kitus tiesiog ignoruoja? Gal kartais tai darote ir patys? Kodel?

Į visus argumentus neatsakinėjama dėl įvairių priežasčių. Gali būti laiko trūkumas, gali būti prognozuojama tolesnė diskusijos eiga, kurioje nebus naujų argumentų, ar naujų požiūrio kampų, bus kartojama jau buvusių diskusijų eiga, arba einama tomis pačiomis koncepcinėmis vėžėmis, nieko naujo,  todėl tiesiog sustojama ir nugesinama. Gali būti kad pašnekovas išsakė daug neesminių argumentų, nukrypo jais nuo temos, arba jie yra emociniai, o ne racionalūs, dėl kurių nėra ką ginčytis, ir vieną esminį, tada diskutuojamas tik jis. Gali būti kad tik vienas kažkuris argumentas domina, kiti nedomina ir neįkvepia kažką atsakinėti. Būna "plaktukinės" diskusijos, kur į kiekvieną "kaukšt" atsakoma "kaukšt", visi argumentai sakinys po sakinio būna atsakyti. Įvairiausi variantai. Kas turi patirties diskusijose, "plaktukiniu" formatu diskutuoja rečiau, yra daug kitų galimybių, kaip diskusija vystoma, ar net nustojama diskutuoti, prisiimant "pralaimėjusiojo" rolę, dėl to, kad nematoma prasmės. "Plaktuku" paprastai bandoma totaliai nugalėti oponento poziciją, parodant, kad į visus jo teiginius yra atsakymas. Bet turint patirties, "nugalėjimas" nustoja būti motyvu.

Gali būti įvairiausių stilių ir formatų. Pvz. "asociatyvus": diskusijoje rašai ne apie tai, ką parašė kitas diskutuojantis, bet apie tai, su kuo tau jo parašymas asocijuojasi, ant kokių minčių užveda. Gali būti, kad diskusija tiesiog vyksta be ginčo, prasilenkiant, kažkas rašo viena, kažkas rašo kita, tie rašymai tik generuoja asociacijas ir leidžia tęsti, vystyti temą, viską, kas su ja susiję, apmąstyti iš savo pusės.

[Mekabciel]

4 pripazysti savanaudiskuma, tai ar ne naivu tiketis kad kazkas egzistuoja ne del saves, o del musu?
Ir idomu kaip mano klausimai atrodo is salies?

Man rods naivoka. (Del taves as kazka padarysiu tiek kiek naudinga man paciam, kitu atveju - kas butu ta varomoji jega veiksmui atlikti?)
Dar sako Dievas ne del saves, o del savo kurinio egzistuoja, bet jis ta kurini del saves sukure, jam vienam liudna pasidare.

 O klausimai visiskai normalus ir labai sveikintini!
 

5 bet ar moralu kita statyti asilu?

Jei vienas kito nelaikytume asilais butu visai neblogai.

6. Isileidimas tai butu kitu paziuru priemimas, tiesiog del pazinimo, del savo vidinio pasaulio ribu prapletimo, o db paip pvz imk bendrabuti, visi pasakoja kad ju butai geriausi bet neina paziureti kitu, tai tas pasakymas kad mano tiesa geriausia tiesiog neturint su kuo lygint yra klaidingas.

Isivaizduok tau 70 metu ir (tu susipazines su tukstanciais butu) issistudijaves pagrindines religijas, filosofija, su mokslu susipazines, zodziu paragaves gyvenimo, o bendrauji su zaliu 20-meciu fanatiku, kuris tik pradejo knibinet kazkokia viena konfesija. Jis dar tik kyla savo fanatizme i pirma apogeju, o tu jau 10 tokiu perejes. Ir jei pasakysi tam 20-meciui fanatikui, kad "tai ka tu darai yra nesamone, patikek manim", iskur pas ji turetu atsirast tikejimo tavimi? 
Yra barjeras sveiko kritinio mastymo, ir jei zmogus perejo ta barjera, nebeimanoma tokiam zmogui NIEKO irodyt.

Kito paziura priimti nesunku. "Na kvailelis galvoja taip, tegu galvoja, didelio cia darbo, pagyvens dar pora desimtmeciu ir susiprotes mastyt kaip AS". )

Kartais tiesiog atrodo kad zmones bijo priimti ( ne atsisakant savu, o tik del pazinimo, suvokimo) kitas paziuras, speju pan kaip buvusiu alkoholiku nebuna, bijo kad pabandzius gali nebepavykti atsisakyti.
  P.s. Tikrai del visko sutinku, bet tavo atsakymai gaila bet tik patvirtino kad visvi mes esame labai purvini, arba, religija musu nedaro geresniais vidumi, netgi neipareigoja.
 Seniau bandziau i pareiga apelioti, buvau pastatytas asilu.

As nemanau, kad mes esame purvini. Mes esame siai dienai tokie kokie esame. Išsikelt tiksla but sventu, nors tokiu nebunant ir is to daryt isvada, kad mes esame purvini - logiska, bet neteisinga. Kodel? Todel kad neimanoma pasokt auksciau saves, tai yra virs zmogaus sugebejimu - Dieviska. O ir galu gale kas yra teisinga, sventa ir t.t. dar viena filosofija, kurios nesuprasi kol viena gyvenimo momenta netapsi nors akimirkai tokiu.

[a.t.sielis]

Dar kas svarbu, kad jokia tema nėra nei vieno pašnekovo, ar ne dviejų kurių nors pašnekovų nuosavybė. Tema egzistuoja pati sau. Kai forumai aktyvesni, temoje rašys keli žmonės, kuo daugiau, tuo įdomiau. Jeigu žmogus rašo tokioje temoje, gali būti, kad jis visai nesiruošia keistis argumentais ir kontrargumentais su kuo nors vienu. Jis gali rašyti kelis postus, vis pridėdamas kažkokios medžiagos, minčių ir tiek.

Dvi pusės ir argumentai bei kontrargumentai griežta forma vyksta debatuose. Tai irgi atsakymas į klausimą, kodėl neatsakinėjama į visus argumentus. Todėl kad diskusijos nėra debatai. Šituose forumuose yra debatų skiltis, bet dar nei vieni debatai nevyko, nes visi supranta, kad debatai yra didesnis krūvis, ir ten kaip ir privalu visus argumentus atsakyti, ir savo poziciją išsamiai įrodyti.

[tadasas99]

@Mekabciel 
 Tavo pasakymas " toki klausimai,  reik blaivint tauta" man nekele asocijacijos apie kazka gero.
 Apie suvokima is patirties ir bergzdzius bandymus jaunima pamokinti buvau kelis kartus uzsimines sakydamas kad tai beviltiska, tas pats galioja ir vidiniam suvokimui, jei tu suvoki tai kito neismokysi suvokti tol kol kitas pats nesuvoks, gali tik bandyt padet jei tau pasnekovas tai leidzia daryti, jei neleidzia tai beprasmiska bandyti.
 Turejau omenyje purvini ta prasme kad lygtai zinome kaip reiketu elgtis, ka turetume daryti ko nea, kokios priezastys teisingos kokios netinkamos kad jomis remtis, bet elgiames kaip tik sauna i galva save teisindami kad esame tik zmones, ne sventieji, mes klystame, mums galima.

[Mekabciel]

@Mekabciel 
 Tavo pasakymas " toki klausimai,  reik blaivint tauta" man nekele asocijacijos apie kazka gero.

Na man irgi nieko gero nekelia. Cia pavyzdys, neimk i galva.

Apie suvokima is patirties ir bergzdzius bandymus jaunima pamokinti buvau kelis kartus uzsimines sakydamas kad tai beviltiska, tas pats galioja ir vidiniam suvokimui, jei tu suvoki tai kito neismokysi suvokti tol kol kitas pats nesuvoks, gali tik bandyt padet jei tau pasnekovas tai leidzia daryti, jei neleidzia tai beprasmiska bandyti.

Butent.

Turejau omenyje purvini ta prasme kad lygtai zinome kaip reiketu elgtis, ka turetume daryti ko nea, kokios priezastys teisingos kokios netinkamos kad jomis remtis, bet elgiames kaip tik sauna i galva save teisindami kad esame tik zmones, ne sventieji, mes klystame, mums galima.

tas "LYGTAI zinome" ir yra esminis. Jei nebutu LYGTAI tai sutikciau kad teisiname save piktybiskai. Bet jei yra LYGTAI, tai ir teisiname nebe pagrindo?

Na o tu bandei neklysti pabut sventu? Ar turi kazkoki ispudi apie tai susidares?

[tadasas99]

B

tas "LYGTAI zinome" ir yra esminis. Jei nebutu LYGTAI tai sutikciau kad teisiname save piktybiskai. Bet jei yra LYGTAI, tai ir teisiname nebe pagrindo?

bet ar tas pagrindas tikras, ta LYGTAI  ne netycia parasiau, o tam kad saves pateisinimo priezasciu patys ieskome, aisku ieskodami surandame, todel man tai ir uzkliuva, as cia izvelgiu piknaudziavima saves pasiteisinimo galimybe.

Na o tu bandei neklysti pabut sventu? Ar turi kazkoki ispudi apie tai susidares?

nea, nebandziau, as nezinau kaip, t.y. Nu galima laivalaikiu nuo paprastu dalyku pradeti, kad ir mociutems padeti, , bet cia butu tik teisingi poelgiai, jie mus padaro geresniais bet ne sventais, buti sventu reikstu gyventi del gerio, pamirsti meterialybe, savo poreikius nukelti zemiau kitu, gyventi del kitu o ne del saves.
 Siandien dienai man tai nelabai prieinama, turiu isipareigojimu seimai. (Lygtai pasiteisinau), esu gerio dares, bet paskui prigaunu save besitikinti potencialios grazos tolimoje ateityje, karjeroje, reputacijoje ir pan.
  siandienineje situacijoje be materialiniu istekliu nebegalesi pats isgyventi, tai kitiems gerio irgi nepadarysi, sita mintimi remiasi visos religines bendruomenes, butu ok jei nebutu zmogiskojo faktoriaus.

[Mekabciel]

bet ar tas pagrindas tikras, ta LYGTAI  ne netycia parasiau, o tam kad saves pateisinimo priezasciu patys ieskome, aisku ieskodami surandame, todel man tai ir uzkliuva, as cia izvelgiu piknaudziavima saves pasiteisinimo galimybe.

Tai (ne netycia) parasei, reikstu pagal tave jog mes nevisiskai zinome kaip elgtis. Ar teisingai supratau? Jei taip tai kodel tai yra piktnaudziavimas saves pateisinimu? Nezinomybe neatleidzia nuo atsakomybes? O kodel as nezinojau? Ar as turejau/turiu daugiau mokytis? Ar turejau gimti zinodamas? Kodel manes niekas neismoke? Jie irgi nemoka? Bet as kiek supratau/suprantu mokiausi ir mokausi. Ir as matau, kad be manes ir aplinka nelabai turi atsakymus. Nes jei turi atsakymus, tegu kas nors man paaiskina ar nurodo koki saltini, kuriame be abstrakciju butu paaiskinta.

Na jei pasirinksi del visu problemu kaltinti save irgi butu neteisinga, nes Tu esi toks sukurtas. Is kitos puses tu tarsi turi valios laisve pasirinkti, kaip elgtis ir isvengti klydimu. Bet ar istikro tu turi valios laisve? Praeita mano pastraipa, valios laisve paneigia, jei ne tegu kas nors man irodo atvirksciai, pasistengsiu su visu nuosirdumu isigilinti ir isitikinti. Ir jei butu atsakymai, ar mes valios laisve turetume, iskaitant tai jog dabar tarsi turime?

nea, nebandziau, as nezinau kaip, t.y. Nu galima laivalaikiu nuo paprastu dalyku pradeti, kad ir mociutems padeti, , bet cia butu tik teisingi poelgiai, jie mus padaro geresniais bet ne sventais, buti sventu reikstu gyventi del gerio, pamirsti meterialybe, savo poreikius nukelti zemiau kitu, gyventi del kitu o ne del saves.
 Siandien dienai man tai nelabai prieinama, turiu isipareigojimu seimai. (Lygtai pasiteisinau), esu gerio dares, bet paskui prigaunu save besitikinti potencialios grazos tolimoje ateityje, karjeroje, reputacijoje ir pan.
  siandienineje situacijoje be materialiniu istekliu nebegalesi pats isgyventi, tai kitiems gerio irgi nepadarysi, sita mintimi remiasi visos religines bendruomenes, butu ok jei nebutu zmogiskojo faktoriaus.

Taip iseitu, kad Dievas tave patalpino i tokias salygas, kad tu turi, privalai rupintis, savo seima ir del to tu jo nejausi? Jis Pats nuo taves pasislepe.
 Tu turi dirbti, rupintis namais, seima, materialybemis,(ir tau nebelieka niekam kitam laiko) o tai nesiderina su Dievu? Kaip tai gali but? Jis tave kazkur patalpino ir tai su Juo nesiderina?

Bet tai tu gyveni gi del seimos, tai tu jau kaip ir ne del saves gyveni.

Tai Dievas sukure toki pasauli, kuriame ne visiems yra galimybes ji pajausti, o galimybe yra tik tiems kas turi daug laisvo laiko dvasinems praktikoms, religija uzsiimti? Pvz jogas gyvenantis oloje ar vienuolis uzsidares vienuolyne.
Ar dar reikia palaukti, kol viskas bus robotizuota ir visi bus laisvi, nuo darbo ir tures daug laiko Dievo paieskom?

Ir ka reiskia gyvent del gerio, jei tu einamuoju etapu ne viska zinai kas tas geris? Tai ne del gerio, o del tavo isivaizdavimo, isitikinimo, kas yra geris.

[cs]

Manau, tik vertės pažinime galima sukčiauti (pridėti ar pernelyg sureikšminti). Vertės uždedamos kitokios ir sekamos išvados išplaukia iš suvokimo: kas riboja 'įsivaizduojamą ar geresnę netikrą laisvę'? Yra kas riboja, tai konkretūs veiksniai. Bet jeigu tokia koncepcija, tokiais laikais maksimaliai įmanoma, vadinasi nėra išeities. O tai ką regi - yra nieko verti pasiūlymai, nebepadėsiantys tau vėl atrasti save iš naujo. Nejoks dalykas tavyje "nebežydės".

dievas, nežinau kiek priteikia daugiau valios, negaliu vertinti, (iš tos pusės, kad neturėjau daug laiko skirti tam).

Bet, kurie prideda vertes, ištikro tik įsivaizduoja geresnę realybę, mato iliuzijas apie tobulas realybes. Kitaip sakant, realybė tampa geresne, kai kažko nežinoma. Ji teoriškai nėra tokia ideali (tapatinant idealumo vertinimą). Bet dalinai įsitikinimas apie dievo būtį viską nugali. Priverčia galvoti, kad religija suteikia 'spragų' užpildo poziciją. Atceit suteikiama tokia pagalba, už kurią patys dar priverčia lankstytis.

[xsistemax]

@tadasas99 ,melas,susireikšminimas,manipuliavimas,garbės troškimas,veltėdiškumas,nepakantumas,apgaulė,dviveidiškumas ir moralė nesiderina.
Dėl to ir negali būti konstruktyvios diskusijos.

[tadasas99]

@  xistemax puikiai apibendrino, jo isvardintiems dalykams turime valios atsispirti,   bet to nedarome, vietoje to save pasiteisiname.
 @ mekabciel as nekaltinu dievo kad i tokia situacija mane pastate, ar nesiteisinu saves kad kazkas mane cia pastate, siandienine situacija kurioje as gyvenu yra mano susikurtas gyvenimas esamoje realybeje, t.y. Passulis yra toks koks yra, gali sskyt dievo sukurtas, bet savo nisa pasaulyje mes patys susikuriame, jei sutiksi su sita mintimi, toliau seka isvada kad neessme toki jau mechaniniai, kazka darome patys samoningai, tai reiskia sprendimus galbut priimame patys, o butent sitoj vietoje ir slypi morale, teisingai pasirnkti apsisprendimo kriterijai, aisku visi skirtingi, skirtinga gyvenimiska patirtis, skirtingi kriterijai, skirtingos isvados, galime ir suklyst pasirinkdami kriterijus, esame zmones, bet
  Tu tikrai tiki kad zmones geba tik viena veiksma suvokti, t.y. Mastymo modelis " daryti taip arba taip" ir paskui "ups, sorry"? As tuo nenoriu tiketi, tikrai sugebame visi vertinti veiksmu seka, sugebame paimti kelis praeities veiksmus prideti viena savo ir gauti pora busimu, tuomet apsispresti ne del savo veiksmo o del busimu teisingumo.
 Sitam dalykui turime ir valios ir morales bet to nevisada norime daryti, ypac jei norint gauti teisingus ateities veiksmus dabar reik atlikti sau nenaudinga veiksma.
 O sakyti "esu toks koks esu, mylekit mane arba nekeskit" lengviausia iseitis, paprasta, patogu, leidzia lengvabudiskai elgtis atsiribojant nuo pasekmiu pasisakant as toks esu, mane toki sukure, as manau kad mes esame geresni, as manau kad tu esi geresnis, kad noredamas gebi vertinti, gebi apsispresti, gebi kurti ir griauti, gebi myleti ir nekesti, ir del situ veiksmu apsispresti pats.
 
 O tie pasisakymai mane toki sukure, MANO nuomone, zmogui sako "tu nekaltas, nuo taves nepriklause, galiausiai tu per kvailas kad butum galejes kazka pakeisti", prisiminkim itaigos galia, gal moraliskai teisinga butu zmogui sakyti kad " nuo taves priklauso, tu gali buti kaltas del kitu nelaimiu, tu gali padeti kitiems, tu protingas tu viska gali, reik tik pasistengt"?

[Mekabciel]

Na as uzduosiu gal kitoki klausima: ar tu esi valingas pasirinkti but valingu ar nevalingu?
Ar tu gali neturedamas gyvenimiskos patirties ir isminties ismintingai elgtis? Ar imanoma bunant ismintingu elgtis neismintingai?
Ar valios laisve nera programa?

Valios laisve pati nerealiausia nelogiskiausia ideja, nes tam, kad ji egzistuotu turetu but sekancios salygos: a) as sukuriu aplinka, nuo kurios nepriklausau b) darau sprendimus nepriklausomai nuo savo savybiu. Tai kokius ir kieno atzvilgiu as darau sprendimus jei as nepriklausomas nei nuo aplinkos nei nuo savo savybiu?
Jei as abstraguojuos nuo visko tai nera vietos ir pasirinkimui. O jei neabstraguojuos as esu priklausomas ir nuo aplinkos ir nuo savo dabartiniu savybiu.

Ir atmetus ta fakta, jog viska sukure Dievas ir kiekviena sekunde jis generuoja sita matoma vaizda su visais kokie tik sauna i galva aspektais, ar mano pasirinkimas, su kuriuo as visiskai sutinku ((((gal moraliskai teisinga butu zmogui sakyti kad " nuo taves priklauso, tu gali buti kaltas del kitu nelaimiu, tu gali padeti kitiems, tu protingas tu viska gali, reik tik pasistengt"?)))) neapibreztas vel gi del tu paciu gyvenimisku patirciu ir informacijos, kuria gaunu is aplinkos? Jei taip tai vel gi joks pasirinkimas, jei ne tai vel griztu prie klausimo ar galima but ismintingu neturint isminties? 

Tu negali but tuo kuo nesi, tu negali but geresnis nei kad esi, tu gali tik stengtis but geresniu, bet ir pastanga yra numatyta programa, viska ka tu gali daryt, tai VISUS veiksmus, kurie vyksta realybeje, priskirti Dievui, ir tada isijungia tokia funkcija STEBETOJAS, LIUDYTOJAS. Dievo kurinijos LIUDYTOJAS.

Ir tada tu tik judi gyvenimiskos gijos vedamu keliu ir stebi savo ir aplinkos metamorfoze Dievo link. Viskas ka tu gali tai Stebet. Bet tai nera blogai, tai yra labai gerai.