Išsamus Jėzaus mokymas "Evangelijoje pagal Mažąjį Joną"

[a.t.sielis]

Labai didelės apimties kūrinys, parašytas regėtojos Marijos Valtortos (1887-1961), kuriame aprašytos jos vizijos apie Jėzaus gyvenimą ir mokymą. Kartu sudėtos sudaro didelę "Evangeliją". Leidžiama pavadinimu "Poema apie Žmogų-Dievą". Greičiausiai seka tuo pačiu keliu, kaip ir "Evangelija pagal Joną" (daug dialogų, kur Jėzus atvirai skelbia save kaip Šviesą, Dievo sūnų), iš ten logiška, kad autorė vadinama "Mažuoju Jonu" tų, kurie jai apsireiškia ir kalba vizijose.

http://www.poem.strefa.pl/index.htm

Šiek tiek skaitinėju. Neblogas dalykas. Derinasi su kanoninėmis Evangelijomis, krikščionybės mokymu (daugiausiai RKB), ir užpildo tuščias ir nežinomas vietas.

Galėtų būti kaip scenarijus geram serialui apie Jėzų. Manau, kada nors ir sukurs pagal šią knygą serialą.

Šiek tiek kontroversiška, kažkada buvo RKB uždraustų knygų sąraše. Laikoma nepatvirtintais ir nepripažintais regėjimais, iš RKB pusės buvo reikalaujama, kad leidžiant knygą, tituliniuose psl. būtų "disclaimer'is", kad knyga yra tik autorės kūryba, kurioje nėra nieko antgamtiško.

Tarp knygos gerbėjų ir gynėjų, vienas rimčiausių tikriausiai buvo Gabriel M. Allegra: http://www.bardstown.com/~brchrys/Gablegra/Allegra1.html

[mcgyver]

Butu smagu, kad butu tie paskojimai knygoje epub formate.

[paragraf 78]

Derinasi su kanoninėmis Evangelijomis, krikščionybės mokymu (daugiausiai RKB), ir užpildo tuščias ir nežinomas vietas.

Na, toli gražu ne viskas ten derinasi, tiksliau daugiau nesiderina nei derinasi, na o tos tuščios vietos... hmm...na irgi poetinis polėkis neblogas, bet nemanau, kad naudos daugiau nei iš Lacrima eilėraščių (nepaisant to, kad šie bentjau su RKB derinasi)

[a.t.sielis]

Na, toli gražu ne viskas ten derinasi, tiksliau daugiau nesiderina nei derinasi, na o tos tuščios vietos... hmm...na irgi poetinis polėkis neblogas, bet nemanau, kad naudos daugiau nei iš Lacrima eilėraščių (nepaisant to, kad šie bentjau su RKB derinasi)

Na, čia gal priklauso nuo to, kaip suprasti žodį "derinasi". Kiek supratau iš paskaitinėjimo, tai eina tradicinėms sampratoms iš paskos, viską tą patį pasakoja, tik išsamiau, ir sintezė tam tikra yra. Sakau, tarsi būtų krikščioniško filmo scenarijus, pagal visas tradicines sampratas, tik išplėtotas.

Pvz. gera vieta, kur Poncijus Pilotas su tuo garsiuoju: "o kas yra tiesa?"

« We have found out that He was causing disturbances in our country and was preventing people from paying the tribute to Caesar, saying that He is the Christ, the king of the Jews. »

Pilate goes back to Jesus, Who is in the middle of the hall, left there by the soldiers, tied but without escort, so obvious is His meekness. And he asks Him: « Are You the king of the Jews? »

« Are you asking this of your own accord, or through the insinuation of other people? »

« And what do You expect me to care for Your kingdom? Am I a Jew? Your country and its leaders have handed You over to me, that I may judge You. What have You done? I know that You are loyal. Speak. Is it true that You aspire at reigning? »

« My Kingdom does not come from this world. If it were a kingdom of this world, My ministers and my soldiers would have fought to prevent the Jews from arresting Me. But My Kingdom is not of the Earth. And you know that I do not seek power. »

« That is true. I know. I have been told. But You do not deny that You are a king? »

« You assert it. I am a King. That is why I came into the world: to bear witness to the Truth. Those who are on the side of the Truth listen to My voice. »

« What is the Truth? Are You a philosopher? It does not serve when facing death. Socrates died just the same. »

« But it served him in his lifetime, to live honestly. And also to die well. And to enter into the other life without being called a traitor of civic virtues. »

« By Jove! » Pilate looks at Him for some moments full of admiration. Then he resumes his skeptical sarcasm. He makes a gesture of boredom, turns his back on Him and goes towards the Judaeans. « I find no fault in Him. »

O kas nesiderina pagal tave?

[paragraf 78]

Tai kad praktiškai viskas nesiderina Aš prieš N metų skaičiau, kai vienas dėstytojas užduotį davė rasti kokiame nors apreiškime erezijas. Šitame radau daug deja nepacituosiu dabar. Beje Valtorta jau ir lietuviškai išėjo
Mėgstu paskaitinėti visokius apreiškimus, labai linksmi anie būna.

[a.t.sielis]

Na nežinau, kiek mačiau, ginantys teologai neturi prie ko prikibti, apart kelių abejones keliančių vietų, bet kaltinimų erezijomis nebuvo.

Vienaip ar kitaip, pakankamai akivaizdu, kad tai kažkokios vizijos, o ne vaizduotės kūrinys. Nebent galima sakyti, kad vizijos yra iš piktų dvasių, bet labai jau tai sąmokslo teorija.

Šiaip atrodo kiek neįprastai labai ilgi ir tikslūs paaiškinimai iš Jėzaus ir Marijos, kurie skirti jai, tose jos vizijose, iš kitos pusės, kažkiek panašu į tai, ką užrašinėjo Faustina Kovalska.

Ogi žiūrėk, ir paskelbs kažkada Valtortą šventąja, kaip ir Faustiną Kovalską, ką tada sakysi?

O lietuviai iš tikro išvertę, neįtikėtina, tokia apimtis: http://www.valtorta.lt/index.html

O jeigu ne iš piktų dvasių, tada geri angelai gi neapsimetinės Jėzum. Išeina taip, kad neįprasta, bet panašu į tam tikrą privatų apreiškimą.

[paragraf 78]

Nemanau, kad Voltorta kada nors paskelbs šventąja o kad ir paskelbs, tai ne bėda, daug šventųjų turėjo apsireiškimus kurie buvo nusivažiavimai į lankas arba nebuvo pripažinti tikrais. Katalikas neprivalo tikėti net ir patvirtintais apsireiškimais (pvz. Lurdo ir pan.). Apsireiškimai gali būti smagus priedas prie tavo tikėjimo, tačiau bėda ta, kad daug kas juos padaro pamatu.
Kai apsireiškimas kalba apie dalykus kurių neįmanoma patikrinti ar jis bent kiek prieštarauja Apreiškimui, tada jis negali būti ir prie geriausių norų būti patvirtintas kaip autentiškas.

O kas dėl angelų pasivertinėjimo Jėzumi... būta tokių atvejų bažnyčios istorijoje, kai apsireiškimo metu atsiskleidavo jo šaltinis, nors pats apsireiškimas lyg ir niekam neprieštaravo... be to ir NT kalba kad niekas geriau šviesos angelu neapsimeta kaip pat šėtonas

[a.t.sielis]

Na, yra skirtumas tarp netikėjimo ir teigimo, kad kažkokie regėjimai ir pan. yra velnių darbas.

Ir tie, kurie teigia apie kažkokį dalyką kad tai Dievo apreiškimas, ir tie, kurie teigia, kad tai velnių darbas, turi turėti kažkokių argumentų. Vieni turi parodyti, kur ten Dievo ranka, o kiti parodyti, kur ten velnio ragai ir uodega kyšo.

Klausimas, ar yra tame tarpe kažkas - nei grynas apreiškimas, nei velnių darbas? Dalinis apreiškimas?

Kaip išsimokslinęs savo religijos dalykuose, dabar turi galimybę paaiškinti sistemą, kas ten kaip, kaip sudėlioti dalykus į stalčiukus. Nes jeigu nėra sistemos, tada ne kas. Nėra sistemos, nėra tvarkos. Labai jau daug pas jus ten tas velniukas visur kišasi, neįsivaizduoju, kaip tokia religija gali būti patraukli, kur aplinkui nuolat velnių žabangos, ir niekuo neina pasitikėti, ir yra puiki dirva bet kurio įtarinėjimams.

Aišku, niekas negarantuoja, kad pats nenusivažiuoji į lankas su savo nuomonėm, kaip kartais būna. Prisiminkim teiginį, apie tai, kad intelligent design pasmerkti kaip eretikai, kai tuo tarpu, faktai rodo, kiek susipažinom, kad atseit, teologinio atsakymo į intelligent design ir evoliucionistų ginčą nėra.

Jeigu kažkas prieštarauja kanonui, ir tai tada turi būti atmesta, vadinasi, nėra jokios galimybės apreiškimui koreguoti kanoną. Savotiški spąstai - jeigu kanonas buvo tobulas apreiškimas, tada viskas o.k., o jeigu kanone buvo dalinių apreiškimų, tada darosi problematiška, religija stagnuoja. Pačiam kanone yra tarpusavio prieštaravimų, taigi, prieštaravimai tarp visokių apreiškimų religijoje dar nereiškia neautentiškumo.

Vienaip ar kitaip, Valtortos veikalas, net jeigu juo labai ir netikėti, daro geresnį įspūdį negu romanai bibline tematika. Sakykim, geresnės teistinės kokybės romanas.