Religija ir psichikos sutrikimai

[klajunas]

1. Pirmiausiai noriu patikslinti, kad kai kalbu apie mokslą, aš turiu galvoje fundamentaliuosius gamtos mokslus, kurie aiškina pagrindinę realybę. Yra daugybė kitų mokslų, tokių kaip socialiniai, humanitariniai ir t.t., tačiau jie nelaikomi fundamentaliais, nes daugelis jų tyrinėja pirmiausiai informaciją, įvairias jos formas, turinį. Kažkada fundamentaliu mokslu buvo gamtos filosofija, dabar tai yra fizika. Todėl pavyzdžiui literatūriniai ir filosofiniai Biblijos tyrinėjimai, net jeigu naudojami šio humanitarinio mokslo metodai, aš nelaikau to tikruoju „moksliškumu". Toks „moksliškumas" buvo visada, nuo pat to momento kai atsirado filosofija, atsiskyrusi nuo mito ir religijų.

2. Pats mokslas iš tikrųjų stengiasi nevertinti jokiais kitais vertinimais išskyrus tiesos vertinimą, todėl jis gali atrodyti „neutralus". Vertinimas nėra pirmaeilis mokslo metodas, mokslininkas pirmiausiai tiria, daro eksperimentus, renka duomenis ir juos aiškina. Kai gauna rezultatą, gali tą rezultatą naudoti kaip atskaitos tašką vertinimui kas atitinką priimtą teoriją, o kas neatitinka. Jeigu kas nors neatitinka, tai yra priimama kaip alternatyva, jeigu lyginimo atskaitos taškas nėra solidus, arba kaip klaidingas vaizdinys, jeigu atskaitos taškas yra akivaizdžiai įrodytas.

3. Reikia skirti tokius dalykus mokslininką kaip asmenį (gali turėti įvairiausių disonuojančių ir konfliktuojančių įsitikinimų), aprobuotas mokslines teorijas, tyrimo procesą ir iš viso to kylantį visuminį mokslinį pasaulėvaizdį, kuris nėra pats mokslas kaip konkreti teorija, arba mokslinių eksperimentavimų procesas su savo metodais, tai daugiau visu tuo pagrįsta asmeninių įsitikinimų sistema. Imant ne mokslų visumą bendrąja prasme, bet fundamentaliųjų mokslų pasaulėvaizdį, pradedant tuo, kaip funkcionuoja visata ir baigiant kvantų teorija, Dievo, šventos dvasios, prisikėlimo ir t.t., tokių dalykų šiame pasaulėvaizdyje nėra, ir su priimtais mokslo vaizdiniais niekaip nesuderinama. Aišku kai kaip mokslą paimame istoriją, tai jos objektas taip pat yra ir religija, tikėjimai ir pan., kurie tiriami humanitarinių mokslų metodais, bet aš jau paaiškinau, kad aš šiame kontekste mokslą suprantu siaurąja prasme, kaip fundamentalios realybės aiškinimo priemonę. Ir iš tikrųjų tarp krikščioniškų tikėjimų formuojamo pasaulėvaizdžio ir mokslinio pasaulėvaizdžio yra disonansas, nes tikras mokslas net objektų tokių neformuluoja, kad juos būtų galima įtraukti į mokslinį pasaulėvaizdį ir laikyti kad tarp jų yra harmonija. Nėra šv. trejybės, sūnaus, tėvo, šv. dvasios, amžino gyvenimo prisikėlimo. Neaišku kaip mokslinėmis kategorijomis mąstantis žmogus iš viso gali suformuoti tokius tikėjimus. Juos gali perimti tik iš istorijos, įvairių knygų, kaip senovėje turėtus žmonių įsivaizdavimus. Fundamentalus mokslas tiria visatos vystymąsi, bet iš esmės jis yra aistorinis, nes svarbūs tik visatos dėsniai, o šie dėsniai religinius vaizdinius atmeta.

Nėra ir dvasios sąvokos taikant fundamentaliuosius mokslus žmogui. Naudojama sąmonės sąvoka ir ją aiškina neuroinformatikos priemonėmis kaip kibernetinę sistemą, kuri yra algoritmas apdorojantis informaciją ir priimantis sprendimus, kuris atsiranda grynai mokslinio pasaulėvaizdžio kontekste.

4. Todėl ar yra disonansas, ar ne nuspręs patys žmonės, vien tavo nuomonės ir neigimo čia nepakanka. O mano tikslas yra tik parodyti reiškinį ir kaip į šį reiškinį reaguoja kai kurie žmonės (kaip sprendžia disonanso sukurto įsitikinimų konflikto problemą). Fundamentalus mokslas neigia, kad už šio pasaulio yra dar koks nors pasaulis. Nors yra įvairių spekuliacijų humanitarinių mokslų rėmuose. Tačiau spekuliacijos nėra mokslas, ar tai, kad kažkas parašė kokį straipsnį nėra joks įrodymas. Pagal mokslinį pasaulėvaizdį, riba realybės yra big bang teorija, o visa kita, kas bando peržengti šį tašką yra ne kažkur anapus, bet tik religinio žmogaus galvoje. Tai ne platesnė bet siauresnė realybė, ir kadangi ji yra žmogaus galvoje, tai labai glaudžiai susijusi su psichologija, problemomis, iliuzijomis ir t.t.

[kiskis]

Kalbam ne apie visus tikinčiuosius,bet tikinčius liguistai.
Ar matei įkyrumo kamuojamą žmogų?Sveiku jo tikrai nepavadintum.
PVZ:mano kaimynė,buvusi normali moteris,pasikeitė kardinaliai.Visos kalbos-tik apie dievą,visiems dalina religines knygas,iš bažnyčios neišeina,per mišias verkia ir visiems grasina,kad mirties valandą jie nespės ištarti dievo vardo.

Jei itarti, kad visdelto Dievas yra tai ta moteriske kaip ir adekvati tarp aklu. Turbut ji padalino 70metu(vidutine gyvenimo trukme) is begalybes (amzinasis gyvenimas), gavo tvirta nuli(tai reiksme gyvenimo Zemeje palyginus su anapusiniu gyvenimu), ir pilnai susikoncentravo i Dieva ir amzinaji gyvenima, su kuo ja ir sveikinu.

[xsistemax]

@kiskis,negi tikrai manai,kad ta moteriskė savo kompulsyviais veiksmais nusipelnys amžiną palaimą?
Nebent amžiną vietą amžiname beprotnamyje...
Todėl,kad neadekvatūs jos veiksmai neatitinka net jos išpažįstamo tikėjimo reikalavimų.Paragrafas gal paaiškins,kokius įsakymus ir įstatymus ji pažeidinėja.
Apie moralės normas net nekalbu.

[kiskis]

negi tikrai manai,kad ta moteriskė savo kompulsyviais veiksmais nusipelnys amžiną palaimą?
Nebent amžiną vietą amžiname beprotnamyje...
Todėl,kad neadekvatūs jos veiksmai neatitinka net jos išpažįstamo tikėjimo reikalavimų.Paragrafas gal paaiškins,kokius įsakymus ir įstatymus ji pažeidinėja.
Apie moralės normas net nekalbu.

Neklysta tik tas kas nedirba, o ji pasinere i sielos gelbejima, i Dieva ir Jusu griesnyku atvedima i prota , manau Dievas jai atleis uz nedidelius perlenkimus , svarbu teisingas pasirinkimas .

[klajunas]

Neklysta tik tas kas nedirba, o ji pasinere i sielos gelbejima, i Dieva ir Jusu griesnyku atvedima i prota  , manau Dievas jai atleis uz nedidelius perlenkimus  , svarbu teisingas pasirinkimas .

Patarčiau susipažinti su tokia psicho patologija, kuri vadinama deliuzija https://en.wikipedia.org/wiki/Delusion

Grandiose religious delusion: Belief that the affected person is a god or chosen to act as a god.[7][8]

Šiek tiek pataisius tinka visiems Dievo "išrinktiesiems"...

[kiskis]

Klajunas, aciu bet as ligu neiskau, nes kaip zinoma, kas iesko tas randa. Taigi nepyk, tavo patarimu nesinaudosiu . Ir iskur tas keistas noras gydyt zmones , kuriem gerai? Kazkoks daktaru aiskaudu forumas pasidare .Jei jums kazkas negerai jus ir gydykites .

[klajunas]

Mano klausimas buvo mokslo ir religijos maišymas viename katile. Man atskirai jie gali gyventi, o kartu niekaip nesiderina. O apie tikėjimas vs žinojimas galiu pasakyti tiek, kad tikėjimas yra silpnas tiesos pagrindas, o kuo jis silpnesnis, tuo daugiau reikia įdėti emocinės energijos, o ši dažnai priartėja prie adekvatumo ribos. Moksle ši energija išliejama eksperimentais, o tai palyginus su poterių kalbėjimu visą dieną šiek tiek solidžiau.

O mokslo ir religijos maišymas (tą daro iliuminatai arba kokie nors scientologai) man atrodo tik bandymas panaudojant svetimkūnį pridengti savo silpnumą. Toks mano galutinis verdiktas.

Psichologijoje norma tėra sutartinis statistinis vidurkis ir klestėjimas, kaip čia buvo paaiškinta, todėl niekada nėra absoliutas. nes pasitaiko, kad išimtys gali būti užuomina į dar didesnį klestėjimą, jeigu taptų norma.

[xsistemax]

@kiskis,susirgimas lieka susirgimu,vien nuo to,kad jį laikysim norma ligonis nepasveiks.Labiausiai nuo jo kenčia ligonio artimieji,nes kuoktelėjęs retai supranta,kad kuoktelėjo.
Jei manai,kad šioje temoje kovoji už religiją-labai klysti.Tu užmerki akis į sunkią ligą,užuot padėjęs ar bent užjautęs.Visai nekrikščioniška.

[paragraf 78]

Mano klausimas buvo mokslo ir religijos maišymas viename katile. Man atskirai jie gali gyventi, o kartu niekaip nesiderina.

Kodėl manai kad vyksta kažkoks maišymas? Jei imame taip: va yra traukos dėsnis, ir jis veikia todėl kad angelai žmones traukia prie žemės, tada taip, suprantu yra maišymas (ir gana marazmatiškas), tačiau jei kiekviena disciplina lieka prie savo objekto kame čia maišymas? Tikėjimas nesistengia atsakyti į klausimą kaip veikia ląstelė, o mokslas nesistengia atsakyti į klausimą, kokia žmogaus gyvenimo prasme ir panašiai. Nebent tu maišymą įsivaizduoji kažkaip kitaip.
Gal pateik pavyzdį kame tas maišymas?

O apie tikėjimas vs žinojimas galiu pasakyti tiek, kad tikėjimas yra silpnas tiesos pagrindas, o kuo jis silpnesnis, tuo daugiau reikia įdėti emocinės energijos, o ši dažnai priartėja prie adekvatumo ribos. Moksle ši energija išliejama eksperimentais, o tai palyginus su poterių kalbėjimu visą dieną šiek tiek solidžiau.

Na visų pirma čia niekas nesimatuoja pas ką solidesnis
Antra: ar tu puikiai išmanai tarkime kokią kvantinę fiziką? Jei neesi bent jau jos dr. tai tavo visas "žinojimas" remiasi tikėjimu kažkuo kas tau kalba kad kvantai veikia šitaip ir anaip.
Trečia: emocijos bent jau pas katalikus nėra geras pagalbininkas tikėjimui (budizme į emocijas išvis neigiamais žiūrima). Emocinis tikėjimas rodo dvasinį nebrandumą ir paviršutiniškumą.
Ketvirta: poterių kalbėjimas nėra esminis dalykas religijoje

O mokslo ir religijos maišymas (tą daro iliuminatai arba kokie nors scientologai) man atrodo tik bandymas panaudojant svetimkūnį pridengti savo silpnumą. Toks mano galutinis verdiktas.

Na jei apie tai kalbi, tada man toks suplakimas irgi atrodo nei šis nei tas Šiaip katalikų bažnyčia tokiam maišymui irgi nepritaria.

[xsistemax]

Katalikų bažnyčia tikrai prieš tokią sintezę.Persekiojo Koperniką,supleškino Bruną,Galilėjo,tiesa,nesudegino.
Mokslo žmonės niekada neatsilygino tuo pačiu.Tai kieno moralė aukštesnė?
Administratoriau,atgailauk ne prieš dievą,o prieš žmoniją už savo konfesijos nusikaltimus.Žmonės gailestingi,atleis. Palaikys tai susirgimu ir altruistiškai padės.

[paragraf 78]

[xsistemax]

Visai neblogai.
Norėjau pasakyti,kad tarnaujant religijai nereikėtų riesti nosies,nes niekas žmonijai nepadarė tiek žalos,kaip religijos.Sukitės,religingieji,savo kasdienybėje ir nesipūskit.Nes progresyvus pasaulis jus vertina kaip archainę atgyveną geriausiu atveju.

[kiskis]

Mano klausimas buvo mokslo ir religijos maišymas viename katile. Man atskirai jie gali gyventi, o kartu niekaip nesiderina.

Mokslas padeda kept kiausiniene ir uzsiima kitais nereiksmingais dalykais, o tikejimas gelbeja siela. Nematau jokio principinio priestaravimo tarp sielos ir kiausinienes jie grazei viens prie kito dera ir gyvena kartu, kaip balerina ir buldozerininkas gali vaziuot vienam trulike(ir trulikuj nuo to nieko neatsitinka). O sureiksmint kiausinienes ruosimo budus ir patoguma atrodo neprotinga. Paprastai sakant mokslas uzsiima siuo  pasauliu , religija daugiau anuo.

O apie tikėjimas vs žinojimas galiu pasakyti tiek, kad tikėjimas yra silpnas tiesos pagrindas,

zr. faragraf78

Tu užmerki akis į sunkią ligą,užuot padėjęs ar bent užjautęs.Visai nekrikščioniška.

Ner ten jokios ligos greiciausei. Itariu , kad as visdelto nekrykscionis, nes manes kaip ir nekrykstijo (nebent slaptai ir man nezinomai bobute kaime), bet iskitos puses as kaip ir kryksto tevas :/ , turbut gali but ir nekrykscionis...

[xsistemax]

Visa laimė,kad didžioji dalis ale krikščionių yra būtent tokia.(Aš krikštintas,sutvirtintas ir t. t.,bet tai laikau tik formalia tradicija.)Dėl to neturim radikalizmo.Tie 2 procentai psichikos ligonių nepajėgūs pakeisti balanso.