Eutanazija - uz ar pries?

[TinSoldier]

O kas tau suteike teise spresti,kas yra siauraprotiska,o kas ne?ir ta nuomone pateikt kaip negincijama tiesa.Tai didybes manijos,susireiksminimo ar savimylos israiska?Kas aplomai gali pasakyt,kas yra teisinga o kas ne?Tai yra tik poziurio ir pasaueziuros(velniai zino kaip ir kodel suformuotos) israiska.O teigti ir netgi pirsti savo nuomone, ka tu daugumoi postu darai yra kaip jau minejau-jaunuolio su perdideliu ego bandymas parodyt aplinkiniui pasauliui.Tai netgi primena ekshibicionizma..


o eutonazija gerai/blogai reikalinga/nereikalinga nieks neatsakys,nes kaip jau minejau tai tik poziurio klausymas.Nera vienos tiesos...

Galiu garantuoti, kad nei didybės manijos, nei susireikšminimo, nei tuo labiau savimylos apraiškų pas mane nėra

Ir, kad eutanazija - požiūrio klausimas - tai aš praktiškai visuose post'uose ir rašau. Tik kitais žodžiais. Ir jūsų nuomonė ar ją reikia legalizuoti, ar jos nereikia legalizuoti - šūdo verta. Mano - taip pat.

Bet ją reikia legalizuoti. Nes tik taip leidžiama realizuoti tuos skirtingus požiūrius, kurių nei aš, nei jūs negalime kritikuoti ir menkinti. Nes dabar išeina taip: "jūsų visų požiūriai teisingi, bet gyventi privalote pagal mūsų."

Eutanazijos priešininkų nuomonė tegul ir lieka jų nuomone, o ne Lietuvos įstatymu.

Ir aš visur akcentavau: jums eutanazija nepatinka - nesidarykit. Bet tiesiog nekaltinkit ir nemenkinkit (eutanaziją atliekantys yra žmogžudžiai, eutanaziją priimantys - silpnavaliai) žmonių, kuriems ji atrodo priimtina.

Tai kas čia primetinėja savo ideologiją? Krikščionys demokratai (tarp paragraf 78 pakopinto straipsnio) , kurie nenori legalizuoti eutanazijos, ar liberalai, kurie nori suteikti pasirinkimo laisvę? M?

EDIT: Kas suteikė teisę spręsti kas siauraprotiška? Ogi 25 Konstitucijos straipsnis. "Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti."

Ir taip, mano nuomone, vertinti veiksmus, klijuojant tokias kategoriškas etiketes kaip 'žmogžudystė', nesigilinant į aplinkybes, nenagrinėjant priežasčių ir t.t. - siauraprotiška. Eutanazija skiriasi nuo įprasto žmogžudystės(piktybinis, prieš žmogaus valią gyvybės atėmimas) suvokimo. Todėl švaistytis tokiais terminais - žmonių klaidinimas.

EDIT2: Mariau, iš 3 savo žinučių dvejose bandai man diagnozuoti psichologinius sutrikimus Visai intriguoja, ką sekantį kartą manyje įžvelgsi?

[paragraf 78]

TinSoldier, prašau nevartoti keiksmų viešojoje erdvėje.

[paragraf 78]

Gana neblogas straipsnelis apie eutanaziją.

Viltė Žukaitė. Eutanazija: noras numirti ar pagalbos šauksmas?

Autorė prestižiniame Freiburgo universitete studijuoja Caritas mokslų magistratūroje, metus savanoriavo Vokietijoje, padėdama pagyvenusiems, sergantiems žmonėms.

Eutanazija, pažodžiui „gera, teisinga, lengva, graži mirtis", senovės Graikijoje reiškė ramią, lengvą mirtį arba garbingą žūtį kare. Iki pat XIX a. pabaigos ši sąvoka reiškė palydėjimą mirtin, o būtent - visos slaugos priemonės, nuskausminimas, buvimas su ligoniu kartu. Tik besibaigiant XIX a. iškelta šiuolaikinė eutanazijos idėja, - paciento nužudymas jo paties pageidavimu. Vokietijos baudžiamojoje teisėje eutanazija taip ir vadinasi - „Žmogžudystė pagal pareikalavimą" (Tötung auf Verlangen). Šiandien eutanazija kai kuriose šalyse jau legalizuota, egzistuoja kelios skirtingos jos rūšys, tarp jų - ir  pagalba nusižudant.

Nužudymas, savižudybė - tai sąvokos, kurias sunku, jei išvis įmanoma, įsivaizduoti pozityviai. Įstatymu leisti eutanaziją reiškia įstatymu leisti žudymą. Kad ir su išlygomis, kad ir pačiam ligoniui pareikalavus, žudymas lieka žudymu, net jeigu tai ir pateikiama kaip gailestingumo aktas.

Kaipgi argumentuoja eutanazijos šalininkai? Eutanazija esanti ultima ratio, vienintelė, tikra likusi galimybė padėti sunkiai kenčiančiam žmogui, kai jau jokios kitos priemonės daugiau padėti nebegali, teigia jie. Žmogus esąs laisvas apsispręsti, ir jeigu ligos našta yra pasidariusi nebepakeliama, o gyvybė tapusi „nebeverta gyvenimo", jis, užuot kentėjęs, turįs teisę „garbingai numirti", t.y. pasirinkti savo mirties laiką pats. Gydytojas savo ruožtu privaląs gerbti paciento pasirinkimą ir padėti jam išsivaduoti iš kančių. Tiesmukiškesni utilitaristai dar prideda - toks žmogus nenori užsikrauti ant sprando artimiesiems ir kitiems aplinkiniams, tad jis turi turėti galimybę pasišalinti.

Svarbu suprasti, kad, kai kalbama apie eutanaziją, iš tikro kalbama apie žmogaus orumo suvokimą. Teologine kalba šnekant - neįkainojama žmogaus vertė kyla iš to, kad žmogus yra Dievo paveikslas - Dievas sukūrė žmogų panašų į save. Kitaip tariant, kiekvienas žmogus turi nelygstamą, t.y. neatimamą, nepanaikinamą vertę, orumą, kuris duotas absoliučiai kiekvienam su jo žmogiškąja egzistencija. Pasak populiarios filosofo I. Kanto tezės, žmogus visuomet yra tikslas savaime ir niekada negali būti naudojamas kaip priemonė.  Tad kiekviena gyvybė nuo pradžios iki galo yra „verta gyvenimo". Kita vertus, gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kur karaliauja sveikatos ir grožio kultas, kur yra privaloma smagintis, gerai atrodyti ir sveikai jaustis. Šiuo atveju ne pati žmogiškoji būtis, bet tam tikros būsenos ir potyriai, išgyvenimai, daro gyvenimą vertą gyventi. Žmogaus gyvybė instrumentalizuojama, pati savaime ji kaip ir nebeturi vertės.

Abejojantys gali prieštarauti - o kaipgi su asmens apsisprendimo laisve? Šis argumentas, tiesą pasakius, yra itin ciniškas. Tariamoji laisvė yra matoma iš sveiko žmogaus, kuris greičiausiai pats gyvenime niekad nebuvo atsidūręs itin ekstremalioje situacijoje, perspektyvos. Jis nežino, kokias radikalias nuotaikų kaitas išgyvena sergantysis: vieną dieną apimtas juodžiausios depresijos maldauja mirties, o kitą - sunkiai suvokiamu jėgų antplūdžiu kabinasi visomis išgalėmis į gyvenimą. Be to, laisvo apsisprendimo argumentus išsakantis asmuo yra savarankiškas žmogus, galintis pats savimi pasirūpinti. Jis nesuvokia, ką tai reiškia būti nuolatinėje priklausomybėje, kai negali vienas net į tualetą nueiti. Sunkiai sergantis, nuo kitų priklausantis žmogus, savaime suprantama, pasidaro labai jautrus ir pažeidžiamas. Pasiūlyti jam tokioje situacijoje eutanazijos galimybę reikštų ne ką kita, kaip paraginimą. Šiaip ar taip žmogus nėra izoliuotas kokonas, jis visada yra santykyje su kitais žmonėmis, socialiniame tinkle, tad jo nuomonė apie save, savęs matymas paprastai taip pat yra nulemtas aplinkinių.

Eutanazijos priešininkų nuomone, įstatymu leisti eutanaziją reiškia teisiškai pripažinti, kad žmogaus orumas nėra neliečiamas, nepanaikinamas. Smarkiai keičiasi ne tik požiūris į žmogų, bet ir atsiveria pačios plačiausios erdvės tuo piktnaudžiauti. Iš teisės  pasirinkti mirtį netrunka atsirasti pareiga ją rinktis.  Neatrodytų didelė staigmena, jeigu sunkia ar juolab nepagydoma liga sergantys ligoniai būtų subtiliai spaudžiami pasirinkti greitą išeitį, ypač įvertinant, kiek kainuoja sunkių ligonių gydymas. Be to, kategorija „nebevertas gyventi" netruktų išsiplėsti,  apimdama vis daugiau asmenų: ne tik nepagydomus ligonius, bet ir neįgalius žmones. Tai patvirtina ir siūlomos Belgijos eutanazijos įstatymo pataisos, siekiančios įtraukti į galinčių pasirinkti mirtį ratą paauglius bei Alzheimerio liga sergančius ligonius. Verta priminti Trečiojo Reicho laikus Vokietijoje, kai dėl rasės grynumo valstybėje buvo atsikratoma psichiniais ir kitais nepagydomais ligoniais.  Šiandienėje Vokietijoje, siekiant išvengti nemalonių asociacijų su nacių vykdyta vadinamąja ,,rasių higienos" programa, ,,nekaltai" pridengta eutanazijos vardu, privengiama vartoti šį žodį - jis paprastai vartojamas kalbant apie kitas šalis.   

Kaip rodo eutanaziją įteisinusių šalių apžvalga, kuo toliau, tuo pasirenkančiųjų mirtį skaičius auga. Pavyzdžiui, Olandijoje nuo 2006-ųjų iki 2011-ųjų užregistruotų eutanazijos atvejų skaičius išaugo nuo 1923 iki 3695.

Autoritetingo medicinos žurnalo The Lancet atliktas tyrimas 2010 metais parodė, kad net 23 % eutanazijos atvejų Olandijoje nebuvo užregistruota, kas reiškia, kad iš tikrųjų 2011-aisiais įvykdytų eutanazijos atvejų galėjo būti daugiau nei 4500! Į šiuos skaičius, beje, nebuvo įtraukta pagalba nusižudant. Be to, Olandijoje 2010-aisiais buvo užregistruoti du psichikos ligų pacientų eutanazijos atvejai, 2011-aisiais - jau 13. Panašiai klostosi padėtis ir Belgijoje - pasirenkančių mirtį skaičius grėsmingai didėja.

Vertinant šiuolaikinės medicinos pažangą ir didžiules galimybes atitolinti mirtį, atskirai reiktų pakalbėti apie teisę šito atitolinimo atsisakyti. Turima galvoje kartais visas sveiko proto ribas peržengiantis dirbtinis gęstančios gyvybės palaikymas aparatais.

Ar išjungdamas aparatą ir taip atverdamas kelią įžengti mirčiai gydytojas irgi žudo, kada yra tikslinga ir teisinga nutraukti dirbtinį gyvybės palaikymą?  Pavyzdžiui, Vokietijoje, po labai ilgų diskusijų, priimta socialinio įstatymo pataisa, kuri leidžia žmogui iš anksto parašyti nurodymą nutraukti gydymą (išjungti prietaisus, palaikančius gyvybines funkcijas) tam atvejui, jei jis dėl ligos nebegalėtų pareikšti savo valios, pavyzdžiui, gulėtų komoje. Taip pat, kai pacientas nėra pareiškęs savo valios, tokį nurodymą pagal šį įstatymą gali pareikšti globėjas arba artimieji.

Kaip rodo patirtis, šis nurodymas nėra įpareigojantis, toli gražu ne visos gydymo įstaigos imasi jį vykdyti. Gydytojas gali ir pats savo nuožiūra nutraukti gydymą, tačiau tai nėra taip paprasta. Teisiškai tai yra leistina, kai pacientui konstatuota smegenų mirtis. Tačiau jos konstatavimas - medicinos problema, galiausiai susivedanti į klausimą: „kas yra mirtis, kada žmogus yra jau tikrai miręs?" Yra įmanoma teisėtai nutraukti gydymą ir iki smegenų mirties, bet sąlygos yra labai sudėtingos. Kita vertus, paciento nurodymas irgi neretai kelia keblumų: tarkime, nuo kada galima tą nurodymą vykdyti.

Apie pagalbą nusižudant (asistuojamąją savižudybę - kaip kartais ji įvardijama) ligi šiolei Vokietijos baudžiamajame kodekse nėra iš viso užsiminta, todėl kai kam susidaro įspūdis, kad Vokietijoje ji yra leidžiama. Bandant pataisyti situaciją,  2012-ųjų lapkritį Vokietijos teisingumo ministerija pateikė komercinės asistuojamosios savižudybės uždraudimo įstatymo projektą, su išlyga, kad nekomercinis asistavimas, t.y. kai asistuojantysis yra paciento artimasis, nėra baudžiamas. Pagal pirminį planą šis įstatymas turėjo įsigalioti šių metų kovo 1-ąją, tačiau kilus audringoms visuomenės diskusijoms, politikai pripažino, kad įstatymo pataisa nėra tinkamai parengta ir per antrąjį šio projekto svarstymą sausio pabaigoje įstatymo priėmimas atidėtas.

Dažniausiai eutanazijos pageidavimas yra netiesioginis pagalbos šauksmas, žmogiškosios artumos šaukimasis, baimė pasilikti vienam. Tai tiksliai pastebėjo buvęs šv. Juozapo hospiso Londone vedėjas Lamertonas: „kai pacientas tikrai pareikalauja eutanazijos, reiškia, kad kažkas nepakankamai juo pasirūpino." Šiandieninė paliatyvinė medicina, bent jau Vakaruose, yra tiek pažengusi, kad beveik visi skausmai yra kontroliuojami. Tad mirties pageidavimas daugiau susijęs su psichologija nei su fiziologija. Paliatyvinė medicina, hospisai yra ideali alternatyva eutanazijai. Šioje srityje darbuojasi specialistai, kurie rūpinasi ne tik mirštančiuoju, bet ir jo artimaisiais, ir padeda, kiek tai įmanoma, prasmingai ir ramiai praleisti paskutines dienas, atsisveikinti su artimaisiais ir pasauliu. Žinoma, tam reikalinga lėšų - įsteigti tokias įstaigas, paruošti specialistus. Bet tai jau socialinės sistemos, medicininių paslaugų finansavimo reikalas. Ryškios spragos socialiniuose įstatymuose neturėtų būti lopomos  ligonių sąskaita.

[Nieksas]

Nežinau ar gerai darau , kad prikeliu temą ar ne bet tiek to.
Nesenai Belgai legalizavo eutanazija vaikams manau tai jau per toli nueita.
Tačiau pats esu už eutanazija bet tik pilnamečiams tarkime nuo 21m. minimum
O jūsų kokia nuomonė apie belgų poelgį ? Pritariate ar ne ?
P.S. dar karta atleiskit , kad prikėliau seną temą , nes nemanau jog nauja reikėjo kurti

[Sharikovas]

Zinoma uz, nera skirtumo ar asmuo nepilnametis, uz vaika atsako tevai, jie geriausiai isigiline i situacija ir jei eutanazija vienintele iseitis, tai tevai ir padeda vaiku nusprest ar tiesiog tai padaro uz ji. Neabejoju, kad yra sukurti visi reikalingi saugikliai nuo bet kokiu piktnaudziavimo atveju. O pats draudimas, tiek eutanazijos tiek abortu, priestarauja laisvai zmogaus valiai ir is esmes yra amoralus.

[Nieksas]

Zinoma uz, nera skirtumo ar asmuo nepilnametis, uz vaika atsako tevai, jie geriausiai isigiline i situacija ir jei eutanazija vienintele iseitis, tai tevai ir padeda vaiku nusprest ar tiesiog tai padaro uz ji. Neabejoju, kad yra sukurti visi reikalingi saugikliai nuo bet kokiu piktnaudziavimo atveju. O pats draudimas, tiek eutanazijos tiek abortu, priestarauja laisvai zmogaus valiai ir is esmes yra amoralus.

Manau , jog vaikams negalima skirt eutanazijos , nes jie yra nesubrendusios asmenybės tačiau pilnamečiai subrendę žmonės manau turėtų galėti rinktis eutanazija

[Sharikovas]

Sveikiems vaikams tai tikrai negalima.

[Nieksas]

Sveikiems vaikams tai tikrai negalima.

Būtent

[nereikalinga]

Tik turėtų būti ilgas procesas,vilkintis galbūt iki metų laiko,sprendžiant "už" ir "prieš".

[Nieksas]

Tik turėtų būti ilgas procesas,vilkintis galbūt iki metų laiko,sprendžiant "už" ir "prieš".

Sutinku , kad tai turėtu būti vilktinis klausimas bet galutinis sprendimas turėtu būti žmogaus rankose.

[Nightcrawler]

Visomis UZ. Jeigu zmogus zino, kad jam lemta gyventi savaite ar dvi, + be to jam nepadeda jokie vaistai nuo nezmonisko skausmo o ir galvoti negali apie nieka kita isskyrus skausma... Nezinau, nezinau kas labiau "nezmoniska" ar ziureti kaip zmogus kankinasi iki paskutines gyvenimo akimirkos, ar padeti jam nesikankinti ir "lengvai" numirti.

+5

[idenmeyou]

Pagal aukščiausius moralės principus tik žmogus, tik jis pats turi teisę rinktis, gyventi ar mirti. Tad savaime aišku galimybė jam numirti negali būti atmesta.

Kitas dalykas, kad ir kiek būtumėm demokratiški, solidarūs ar kitokie, bet visuomet galioja įstatymas, kuris automatiškai suvaržo arba atima žmogaus laisvė. Visada gali būti su savo siekiais, požiūriu ar nuomone, bet bus valstybės įstatymai, kurie gali tau leisti arba neleisti siekti savo tikslų.

[Steiblys]

 Kartais Dievas leidžia žmogui ilgai kankintis prieš mirštant, o kartais žmogaus kentėjimas sutrumpinamas. Niekam nepatinka kentėti, tačiau tai nesuteikia teisės nuspręsti, kad žmogus turėtų mirti. Eutanazija kaip ir abortai, paneigia žmogaus laisvę ir laimę.

[Nightcrawler]

Eutanazija kaip ir abortai, paneigia žmogaus laisvę ir laimę.

Kaip tai??? Čia greičiau atvirkštinis variantas

Žmogaus gyvybė - paties žmogaus reikalas

[Steiblys]

Eutanazija kaip ir abortai, paneigia žmogaus laisvę ir laimę.

Kaip tai??? Čia greičiau atvirkštinis variantas

Žmogaus gyvybė - paties žmogaus reikalas

Kalba ėjo apie eutanaziją, t.y. žmogžudystę. Pagal tave, tai savižudybė yra gėris? O kas tau gyvybę suteikė? Aš manau, kad Dievas duoda tikslą gyvenime iki pat pabaigos. Tik Dievas žino, kas yra geriausia, ir Jo laikas, net mirties laikas, yra tobulas.