Kuri religija tikroji?

[xsistemax]

Tirdami gamtą tikrai pastebėtume kažkokios personos bruožus ir braižą.Gebėtume pagal tai charakterizuoti.Panašiai,kaip grafologijoje.Yra daugybė mokslinių metodų,kai pačiupinėti nereikia.Galų gale galėtume grynai teoriškai apskaičiuoti.Deja...

[a.t.sielis]

Arba kaip akmuo gali stebėti žmogų?

Kita pusė, kad bet koks programuotojas iš vieno žvilgsnio pasakys, kad tokios funkcijos, kokias sutinkame kosmose, o būtent, gyvojoje gamtoje, yra suprogramuotos. Kad vyktų menkiausias procesas, reikia daug programuoti, o čia tokie procesai, kurių apjungtos žmonijos protinės pastangos neįkanda nei per 0,01 proc.

[Visažinis]

Seti programos mokslininkai šiemet oficialiai pareiškė,jog jokia kita civilizacija neužmegs ryšio su mumis tol,kol Žemėje bus bent vienas religingas žmogus...

Nežinau ar juoktis ar verkti. Tegul mokslininkas iš pradžių sužino ar kita civilizacija kartais nebus religinga...

Bet kaip jau sakiau, jei neteisingai naudojiesi religijos patirtimi, tada irgi gali nuvažiuoti į lankas.

Ar įmanoma per viena žmogaus gyvenimą išmokti naudotis teisingai religijos patirtimi? Nes skaitant sūsidaro įspūdis, kad man ir 4 gyvenimų neužtektų... O dar atrodo, kad jeigu ir išmokčiau teisingai naudotis, tai atsirastu teologas kuris man pasakytu, kad aš visvien neteisingai naudoju...

[paragraf 78]

Tirdami gamtą tikrai pastebėtume kažkokios personos bruožus ir braižą.Gebėtume pagal tai charakterizuoti.Panašiai,kaip grafologijoje.Yra daugybė mokslinių metodų,kai pačiupinėti nereikia.Galų gale galėtume grynai teoriškai apskaičiuoti.Deja...

Ar tu galėtum pastebėti benzino bruožus stiklinėje kurioje jo niekada nebuvo (sakykime stiklinė pagaminta steriliomis sąlygomis)?
Jei dievo nėra gamtoje, kodėl manai kad turėtume pastebėti jo buvimo bruožus?

Čia kaip suprantu vėl vienos disciplinos metodiką taikai kitai sričiai? Tiesiog pabandyk suprasti, kad gamtamokslinis metodas tinka tik gamtamoksliniam tyrimui, jis visiškai netinka nei lingvistikai, nei religijotyrai, nei begalei kitų sričių.
Suprantu, kad tau norisi viską ant vieno kurpalio sumauti. Taip gal gyventi paprasčiau, bet pasaulio pažinimas suniveliuojamas iki tiek kad vietoj jo pažinimo, matai siaurą vieno metodo sukurtą iliuziją.

Ar įmanoma per viena žmogaus gyvenimą išmokti naudotis teisingai religijos patirtimi? Nes skaitant sūsidaro įspūdis, kad man ir 4 gyvenimų neužtektų... O dar atrodo, kad jeigu ir išmokčiau teisingai naudotis, tai atsirastu teologas kuris man pasakytu, kad aš visvien neteisingai naudoju...

Nemanau kad įmanoma pasiekti visiško idealaus pažinimo ir pasinaudojimo, nes žmogus per dem ribotas. Įmanomas augimas. Čia paradoksas slypi tame, kad vos tu pagalvosi "va pasiekiau dvasines aukštumas" tuoj pat atsidursi tokioje pat būsenoje nuo ko viską pradėjai (na bent jau taip liudija daugelis šventais laikytų žmonių ir dvasinių mokytojų ir ne tik krikščionybės bet ir daugelio kitų religijų)

[Vitus]

Ar tu galėtum pastebėti benzino bruožus stiklinėje kurioje jo niekada nebuvo (sakykime stiklinė pagaminta steriliomis sąlygomis)?
Jei dievo nėra gamtoje, kodėl manai kad turėtume pastebėti jo buvimo bruožus?

Klausimas skirtas ne man, bet leiskite paklausti, kuriems galams ieškoti benzino stiklinėje, kurioje jo niekada nebuvo? Daug paprasčiau jį tirti ten, kur jo yra pakankamai, pvz, Mažeikių naftos gamykloje
Ten benziną galime pamatyti, pačiupinėti, pamatuoti ir t.t.
Kur yra ta sritis, kur galima stebėti Dievą ir jį ištirti?

Jei kokia nors "laumių tyrėjų asociacija" sukurtų metodą tinkantį laumėms pažinti, tai ar mes jau galėtume teigti, kad laumės egzistuoja?

[paragraf 78]

Kaip sakė Heinleinas: nėra nieko kvailesnio kaip aiškinti viską išvadas darant iš oponento metaforos

Tai buvo metafora. Metafora skirta iliustravimui, o ne vadovaimuisi ja
Esmė ta, kad noriu pasakyti, tik tiek, kad nereikia iš mokslo krypties reikalauti tokio metodo kurio ji neturi, neplanuoja turėti ir tavo reikalaujamas metodas tai sričiai visai netinka.
Nes po to gaunasi visokie santechnikai-ginekologai

[a.t.sielis]

Ten benziną galime pamatyti, pačiupinėti, pamatuoti ir t.t.
Kur yra ta sritis, kur galima stebėti Dievą ir jį ištirti?

Prieš užduodant klausimą, reikia suvokti apie ką klausi, ką nori stebėti.

Akivaizdu, kad pasaulis be galo sudėtingas ir neaprėpiamai didelis bei mažas (subatominės dalelės ir t.t.). Taigi, pasaulio šaltinis - begalinio dydžio bei mažumo, begalinių galimybių ir savybių super protas, super esybė, viršijantis bet kokį mums žinomą dalyką, ypač dalykus, kuriuos galime stebėti.

Taigi, mes riboti, Dievas absoliutus ir beribis. Mes tik mažos Jo veikimo pasekmės.

Kokioms sąlygom mes stebėsim Dievą? Esam per daug riboti, ir ne toje pozicijoje, kad galėtume stebėti.

Galim nebent suvokti šitą santykį, kas esam mes, kas yra Dievas, ir koks ryšys tarp mūsų. Toje plotmėje galim kažką suvokti, nes esam dinamiški to santykio dalyviai.

Panašiai, kaip vieno žmogaus rašytą tekstą gali suvokti kitas žmogus, o ne popierius ar tušinukas, taip ir Dievą pažins ne žmogaus aparatai, ne jo fizinės akys, bet ta dalis, kuri yra esybė, kaip ir Dievas. Ta dalis, kuri suvokia, žino, jaučia, nori, stebi, mąsto.

Materija tiriama materialiomis priemonėmis (gamtamokslis)
Protas tiriamas proto priemonėmis (mąstymas, filosofija)
Esybė tiriama esybės priemonėmis (būtis, suvokimas, santykiai)

[tadasas99]

Ten benziną galime pamatyti, pačiupinėti, pamatuoti ir t.t.
Kur yra ta sritis, kur galima stebėti Dievą ir jį ištirti?

Materija tiriama materialiomis priemonėmis (gamtamokslis)
Protas tiriamas proto priemonėmis (mąstymas, filosofija)
Esybė tiriama esybės priemonėmis (būtis, suvokimas, santykiai)

bet as matau imanoma rysi tarp materijos proto ir esybes, t.y. tai nera atskiros izoliuotos sakos, t.y. vienas be kito neimanomi, ir per viena saka gali rasti pamatyti kita, nu dievas salia ju man nesipaiso, nu nzn gal as perkvailas, bet man cia perdaug neatsakytu klausimu, man lieptu pasirinkti tiketi ateiviais arba dievu as nezinociau ka rinktis

[xsistemax]

Broliai krikščionys,pjaunat pro temą.Aš išsakiau savo nuomonę ir ją argumentavau,man visai dzin,jei kam argumentai nepatinka.
Kaip ir sakiau,religijos neturi esminių skirtumų.Esmė yra neįkainojama,ji nereikalauja paklusnumo,neįsakinėja ir neverčia vykdyti jokių prievolių.Tai konstatavimas,žinia.Imk ir naudokis.
Antroji dalis vertinga tik kaip mitas,kaip mitas apie Bastilijos paėmimą.Nes to nėra ir nebuvo.Nors švenčiame,niekas niekada Bastilijos neėmė.
Oponentai bet kokia kaina bando suslėpti galus į vandenį,net nepagalvodami,jog prieštarauja pačiai religijai.Anot jos,esame dievo kopijos.Todėl moksliškai tyrinėti dievą turėtų būti labai lengva,nes tirtume savo prototipą.Dar daugiau,ignoruoja žinojimo ir tikėjimo skirtumus.Jie skiriasi maždaug taip:"taip jau yra" ir"norėčiau,jog taip būtų".Santykis akivaizdus.
Taigi,antroji dalis bevertė.Bet yra veiksmingiausia valdymo ir manipuliavimo priemonė.Nelabai įsivaizduoju,kaip be religijos islamistai būtų sukišę savo moteris į maišus,uždraudę mokytis,važiuoti dviračiu ar vairuoti automobilį,o krikščionys supleškinę virš šimto tūkstančių moterų ir sukėlę tiek karų.Niekas neis mirti už popiežių ar imamą,o už dievą-pirmyn!
Žmones vadiname pagal tai,ką jie veikia:statybininkas stato,vairuotojas vairuoja,kepėjas kepa...O dvasininkas?
Suraskite bent vieną dvasininką,kuris su dvasiomis turi kokį nors ryšį(bet kokį:lai dvasios būna žaliava gamyboje,verslo partneriai ar galutinis veiklos produktas)ir aš žemai nulenksiu galvą,atsiprašymą ištransliuosiu visose žiniasklaidos priemonėse ir kardinaliai pakeisiu pasaulėžiūrą.Dabar juos vadinu pagal tai,ką veikia.Kaip?
Atsakysiu anekdotu:
Teisme:
-Už įžeidimą jums skiriama 500 eurų bauda.Gal norite ką pasakyti?
-Norėčiau,bet kai tokios kainos...

[Visažinis]

Nemanau kad įmanoma pasiekti visiško idealaus pažinimo ir pasinaudojimo, nes žmogus per dem ribotas. Įmanomas augimas. Čia paradoksas slypi tame, kad vos tu pagalvosi "va pasiekiau dvasines aukštumas" tuoj pat atsidursi tokioje pat būsenoje nuo ko viską pradėjai (na bent jau taip liudija daugelis šventais laikytų žmonių ir dvasinių mokytojų ir ne tik krikščionybės bet ir daugelio kitų religijų)

Ten blogai suformulavau. Kalbėjau apie pačią religiją, o ne religingumą ar dvasines aukštumas.

[paragraf 78]

Ten blogai suformulavau. Kalbėjau apie pačią religiją, o ne religingumą ar dvasines aukštumas.

Na kaip ir bet kokioje pakankamai išvystytoje srityje visiško pažinimo turėti neįmanoma. Neseniai kalbėjau su vienu mokslinės laboratorijos darbuotoju, tai jo pastebėjimas čia labai tiktų.
Jis pastebėjo, kad dabartiniame moksle yra taip, kad visi mokslininkai yra kokios nors siauros srities specialistai ir dažnai labai menkai gaudosi gretutinėse tos pačios mokslo srities dalykuose. Tarkime esi branduolinės fizikos specialistas, bet gali būti menkai išprusęs kvantinėje fizikoje. Tu turėsi bendrą supratimą, bet tikro pažinimo ne.
Teologijoje lygiai tas pats. Joje yra begalė mokslinių sričių. Tarkime tu būdamas Senojo Testamento egzegetas, tikrai menkai susigaudysi Naujojo Testamento egzegezėje, nebent tik tiek kiek tai susiję. Būdamas bažnyčios istorijos specialistas, gali menkai gaudytis dogmatikoje.
Kita vertus, taip jau būna, kuo mažiau žmogus kokią nors sritį išmano, tuo didesnis jos specialistas jaučiasi. Tą labai dažnai sutinku, kai kokie nors menkiau išprusę teologijoje žmonės, kalba apie tai kuo atseit tiki krikščionys. Arba kaip taisyklę, žmonės neskaitę ar juo labiau nestudijavę Biblijos jaučiasi tikri Biblijos specai.
Aš pats žinau kad biblistikoje esu menkai išprusęs, nors dabar ir studijuoju biblistiniame koledže. Todėl keista, kai žmonės net nesugebėję perskaityti biblijos jaučiasi asais jos pažinime

[a.t.sielis]

bet as matau imanoma rysi tarp materijos proto ir esybes, t.y. tai nera atskiros izoliuotos sakos, t.y. vienas be kito neimanomi, ir per viena saka gali rasti pamatyti kita

Materija ir protas be esybės neįmanomi, o esybė be materijos ir materialaus proto - visai įmanoma. Kas ta materija? Kažkas objektiško, kas pamatuojama. Gali būti kitokios prigimties nemateriali substancija, kurioje reiškiasi esybė, ir kurioje nėra skirtumo tarp esybės sandaros ir jos kūno sandaros.

----

Grįžtant prie temos, vienas epizodas:

"Vieną kartą kartu su Mokytoju dėl renginių savaitės mes buvome San Diego, gyvenome gražiame vienuolyno rekolekcijų centre. Ten buvo pranciškonų vienuolis su savo rūbais, labai anksti ryte rūpinosi sodu, o nedidelė mūsų grupė vaikščiojome su Mokytoju. Tas vienuolis atsikėlė ir labai nuolankiai priėjo prie Mokytojo, sudėtais delnais jo paklausė: "Matau, kad esate tikras mokytojas, ar galėtumėte pasakyti, ką turėčiau daryti su savo gyvenimu?" Mokytojas jį "nuskanavo" ir pasakė: "turėtum tapti toks, kaip Jėzus". Aš buvau nustebinta! Jis nepasakė jam palikti jo kelio, bet greičiau jau tapti tobulu tame kelyje! Tą dieną jis tikrai atvėrė mano akis ir išmokė kaip būti kartu su kitų tikėjimų žmonėmis"

Papasakojo: Krishna Rose, mokinė vaišnavų tradicijoje, dainininkė

Moralas: tikroji religija žmogui yra ta, kurioje yra jo širdis.

[Vytautas]

Materija ir protas be esybės neįmanomi, o esybė be materijos ir materialaus proto - visai įmanoma. Kas ta materija? Kažkas objektiško, kas pamatuojama. Gali būti kitokios prigimties nemateriali substancija, kurioje reiškiasi esybė, ir kurioje nėra skirtumo tarp esybės sandaros ir jos kūno sandaros.

Puikiai pasakyta esmė  Galima tik pridėti kas iš materijos pusės tos esybės niekaip negalima aptikti. Mokslas šiuo atveju bejėgis nes nuo jo pastangų čia niekas nepriklauso. Tiesiog tokio klausimo net neverta bandyti spręsti.

[meme]

lot. religio - sąryšis
Religija - sąjunga, sąryšis su Dievu.

Autorius klausia: kuri sąjunga, sąryšis su Dievu tikrasis?


Nei tvora, nei mėta.

[paragraf 78]

Religijos pavadinimo kilmė iš religio yra tik vienas iš galimų variantų.
Dalis religijų neturi dievo sampratos arba ryšys su dievybe yra visiškai neesminis, tai sąryšio prasmė gali būti ir niekinė.