Džiuzepė iš Kupertino.
(http://sfodan.files.wordpress.com/2011/09/cupertino.jpg)
http://www.kwl.com.au/httpdocs/Articals/The%20Life%20of%20Saint%20Joseph%20of%20Cupertino.htm
1630 m. spalio 4 d. Kupertino miestiečiai ėjo procesija pagerbdami šv. Pranciškų Asyžietį. Džiuzepė buvo pagalbininkas procesijoje, ir staiga jis išskrido į orą ir minios akivaizdoje liko ten kyboti nejudėdamas. Kai jis galiausiai nusileido, buvo taip sutrikęs, kad pabėgo į savo mamos namus slėptis nuo minios. Tai buvo pirmasis iš daugelio "skrydžių", dėl kurių jis gavo pravardę "skraidantis šventasis". Šiuo atveju jo širdis degė tokia meile ir pasišventimu šv. Pranciškui, kad nežinoma jėga atplėšė jį nuo žemės ir iškėlė į orą, aplinkui aidint susižavėjimo ir baimės šūksniams.
Šis ekstaziškas skrydis sutrikdė Džiuzepę, ir todėl jis pašventė save dar griežtesniam religiniam gyvenimui. Jis praktikavo pačias atšiauriausias apsimarinimo formas. Pavyzdžiui, jis save plakdavo ištisas valandas, kas dažnai sukeldavo kraujavimą. Jis atsisakė valgyti duoną, mėsą, gerti vyną, ir gyvybę palaikė tik vaisiais arba vaistažolėmis. Tai sukeldavo jo sveikatos pablogėjimą ir dažnai jis būdavo ties sugriuvimo riba.
Na va, bent vienas šventasis vegetaras krikščionybėje :)
Ir levitacija krikščionybėje egzistuoja... :)
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 18:40:04
Jis atsisakė valgyti duoną, mėsą, gerti vyną, ir gyvybę palaikė tik vaisiais arba vaistažolėmis. Tai sukeldavo jo sveikatos pablogėjimą ir dažnai jis būdavo ties sugriuvimo riba.
In your face, vegetarai :D
Na, čia tik teksto autoriaus nuomonė. Sveikata buvo silpna dėl askezių. Askezėmis nesiekiama fizinės sveikatos.
kvailas dalykas tas asketizmas
Visai nekvailas, žiūrėk va Džiuzepė buvo asketiškas, ir levitavo. Daug visokių antgamtinių savybių turėjo. Paskaityk visą anglišką straipsnį.
O kazkokiu irodymu yra, kad jis tu antgamtisku galiu turejo yra? Nemanau.
Sitas gyvenimas duotas GYVENTI, o ne svaistyti ji saves alinimui ir panasiems labai "dvasingiems" uzisemimams.
Yra įrodymų, šimtai žmonių matė savo akimis. Dėl to jis buvo plačiai žinomas savo laikais, ir daug žmonių eidavo su juo susitikti.
Šis gyvenimas skirtas pasiekti tikrą gyvenimo skonį, atskleisti dvasinę individo prigimties esmę. Belenkaip gyvendami laimingi nebūsim. Todėl žmonės šiais laikais ir skundžias bei depresuoja, kad neatranda aukštesniosios gyvenimo paskirties, ir gyvena belenkaip. To rezultatas - kančios.
Kažkada domėjausi šiuo šventuoju ir norėtusi tikėti, kad tai neišgalvota istorija. Taip jis buvo tikrai gan keistas - labai prastai mokėsi, buvo nerangus, galėjo valandų valandas suakmenėjęs ekstazėje stovėti. Dar jis turėjo gebėjimą sukviesti paukščius ir kalbėtis su gyvūnais. Inspiruojanti asmenybė, net filmas apie jį sukurtas:
Žiūrėjau šį filmą, savotiškai įdomus, tik jo scenarijus nelabai atitinka istorinius faktus. Daug maž kai kuriais tikrais motyvais paremtas.
CitataTaip jis buvo tikrai gan keistas - labai prastai mokėsi, buvo nerangus, galėjo valandų valandas suakmenėjęs ekstazėje stovėti
Paprastų žmonių akimis tai keista. Kai jį pagaudavo aukštesnio pasaulio realybė, nelabai jis ir buvo šitoje žemiškoje sferoje, jo dėmesys buvo kitur, nelabai rūpėjo fizinės sferos dalykai ir veiksmai. Tai didelis tobulumas, o žmonės matuoja savo matais. Pvz. kai vienuolyne jį paskyrė tarnauti prie maisto, jis lėkštes išmesdavo iš rankų ir sudaužydavo. Žmonės, neturintys dvasinio supratimo, vertins: "o, koks netikėlis, lėkštes daužo, niekdarys, nieko nesugeba", bet jie nesigilina, kokioje jis būsenoje yra, kad lėkštės jam griūna iš rankų. Kad jis tuo metu dvasiniame pakilime, tokiame tobulume, kuris nepasiekiamas milijonams žmonių, ir yra it be galo retas brangakmenis, kurio turtai visiems aplinkiniams gali nešti didžiausią gėrį.
(http://0.tqn.com/h/humor/1/H/m/M/-/-/Wat.jpg)
Nesusilaikiau ???
:D Jeigu gersi, rūkysi, ir mėsą valgysi, ir tu toks gražus būsi
As jau dabar toks grazus, taip kad situ 3 malonumu tikrai neatsisakysiu :D
Visi trys - nuodingi dalykai.
Alkoholis - nuodai. Pirmas organas kurį paveikia - smegenys. Sakoma, kepenų cirozė - alkoholikų liga, bet daug anksčiau pradeda nykti smegenys.
Rūkymas - plaučius užnuodija visokiais suodžiais, o kraują - narkotiku nikotinu.
Mėsa - užnuodija agresija ir agresijos atoveiksmiais. Plius visokios sveikatos problemos.
Tokie va ir malonumai, naikinti savo gyvybę nuodais. O pats varpainis sakė, kad gyvenimą reikia gyventi, o ne švaistyti.
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 20:56:57
Mėsa - užnuodija agresija ir agresijos atoveiksmiais.
Šitai yra mitas. Tik patikslinu :)
Ne mitas. Jeigu atliktum tyrimą, kiek traumų patiria vegetarai, o kiek - visavalgiai, tada pasimatytų kaip yra su agresijos atoveiksmiais.
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 21:04:32
Ne mitas. Jeigu atliktum tyrimą, kiek traumų patiria vegetarai, o kiek - visavalgiai, tada pasimatytų kaip yra su agresijos atoveiksmiais.
Elgesį, agresiją kontroliuoja hormonai ir pan. dalykai. Hormonus gali kažkiek paveikti ir mėsa, ir šiltas vanduo.
Bet grynai išskirtinai mėsa neturi poveikio žmogaus agresyvumui, tai priklauso nuo daaaugybės faktorių.
Yra tyrimas, kuriame atrasta, jog mėsos vaizdas ant stalo kaip tik nuramina nervus: http://www.eurekalert.org/pub_releases/2010-11/mu-cbt110510.php
Ir, jei tu matei kur nors tyrimą su ryšiu
"kiek traumų patiria vegetarai, o kiek - visavalgiai", kaip patikrinti ar ryšys priežastinis? Gal, pvz, daugiau traumų patiriantys žmonės linkę valgyti mėsą?
Žodžiu, aš prieš vegetarizmą nieko prieš neturiu - palaikau 100proc. Ir, kiek esu matęs tyrimų, sutinku, kad veganizmas/vegetarizmas yra sveikesnis.
Tik labai abejotina ar mėsos valgymas sukelia agresiją (labiau, nei kiti produktai) :) Ir be šito juk dar pilna vegetarizmo naudos
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 20:56:57
Tokie va ir malonumai, naikinti savo gyvybę nuodais. O pats varpainis sakė, kad gyvenimą reikia gyventi, o ne švaistyti.
O tu dar geriau sakai. Išvis laikai, kad savęs plakimas, stovėjimas valandų valandas „ekstazėje", maisto atsisakymas ir lėkščių daužymas yra aukščiausio dvasinio lygio pasiekimo požymis. Tik sunkiai suprantamas ir nepasiekiamas daugumai žmonių.
Jep jep, TinSoldier, hormonai ir t.t. Ogi anomaliniai faktai apie tai, kad organo transplantacija keičia asmenybę liudija ką kita. Yra nematomas dalykų lygmuo, kuris veikia žmogų.
Asmeniškai, pastebiu didesnį visavalgių agresyvumą/šiurkštumą/grubumą/impulsyvumą įvairiais subtiliais aspektais. Tai matomi faktai.
Citata iš: crystal spalio 18, 2013, 21:18:03
O tu dar geriau sakai. Išvis laikai, kad savęs plakimas, stovėjimas valandų valandas „ekstazėje", maisto atsisakymas ir lėkščių daužymas yra aukščiausio dvasinio lygio pasiekimo požymis. Tik sunkiai suprantamas ir nepasiekiamas daugumai žmonių.
Dėl savęs plakimo tai taip nesakyčiau. O jeigu asmuo valandomis pasineria į anapusinę ekstazę, tai laikau, iš tikro aukšto dvasinio lygio požymis. Jeigu dėl to jam nesiseka šiapusiniai, fizinės sferos veiksmai - tai antrinė, šalutinė pasekmė to. O kad tai nepasiekiama ir reta, tai taip jau yra. Ar teko kada valandomis išeiti į religinį transą, arba levituoti? O gal teko tokių žmonių sutikti?
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 20:56:57
Visi trys - nuodingi dalykai.
Alkoholis - nuodai. Pirmas organas kurį paveikia - smegenys. Sakoma, kepenų cirozė - alkoholikų liga, bet daug anksčiau pradeda nykti smegenys.
Rūkymas - plaučius užnuodija visokiais suodžiais, o kraują - narkotiku nikotinu.
Mėsa - užnuodija agresija ir agresijos atoveiksmiais. Plius visokios sveikatos problemos.
Tokie va ir malonumai, naikinti savo gyvybę nuodais. O pats varpainis sakė, kad gyvenimą reikia gyventi, o ne švaistyti.
Man sie dalykai yra malonumai. Gyvenime stengiuos isnaudoti viska kas teikia malonuma ir dziaugsma man, kad ir kokie "bedvasiai" ar kenksmingi tie dalykai butu. Gyventi iki 100 metu ir buti "darzove" taip pat nematau reikalo.
O kad vegetarizmas>mesos valgymas man neirodys niekas ;)
Šiandien žmogui atrodo taip, o rytoj gal jau atrodys kitaip. Kiekvienam sava šiandieninė laimė ir malonumai, bet viskas keičiasi.
Nemanau, kad mano poziuris bepasikeis ;) Realiai esu susidares nuomone, kad tas dvasingumo ieskojimas, kazkokie "aukstesniu tikslu" siekimas ir viso gyvenimo paaukojimas vardan kazko, ko tikriausiai net nebus yra tik paguoda zmonems, kurie nepritampa visuomeneje, kuriems sunkiai sekasi socialiniame gyvenime ir pan. Visais laikais religija ir dvasiniai dalykai budavo paguoda silpniesiems ir nuskriaustiesiems.
Ir jokiu budu nenoriu nieko izeisti :)
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 21:25:08
Asmeniškai, pastebiu didesnį visavalgių agresyvumą/šiurkštumą/grubumą/impulsyvumą įvairiais subtiliais aspektais. Tai matomi faktai.
O galbūt tiesiog tu juos suerzini nepagrįstais kaltinimais, todėl ir būna prieš tave agresyvesni? :)))
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 19:49:32
Pvz. kai vienuolyne jį paskyrė tarnauti prie maisto, jis lėkštes išmesdavo iš rankų ir sudaužydavo. Žmonės, neturintys dvasinio supratimo, vertins: "o, koks netikėlis, lėkštes daužo, niekdarys, nieko nesugeba", bet jie nesigilina, kokioje jis būsenoje yra, kad lėkštės jam griūna iš rankų. Kad jis tuo metu dvasiniame pakilime, tokiame tobulume, kuris nepasiekiamas milijonams žmonių, ir yra it be galo retas brangakmenis, kurio turtai visiems aplinkiniams gali nešti didžiausią gėrį.
Na čia daug kas priklauso nuo pašaukimo. Pavyzdžiui žmogus gali būti labai apsiskaitęs ir eruditas, bet nemokės įkalti vinies ir kviestis meistrą. Ar žmogus be išsimokslinimo, nebaigęs mokyklos gali sukurti svarbius išradimus, uždirbti milijonus, keisti žmonijos likimą. Minėtasis šventasis gal irgi turėjo aukštesnių tikslų nei jam primetė tuometinė visuomenė.
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 21:25:08
Jeigu dėl to jam nesiseka šiapusiniai, fizinės sferos veiksmai - tai antrinė, šalutinė pasekmė to.
O man rodos, kad tai šalutinė pasekmė nuo kiek kitokių veiksnių. Visokie asketiniai „dvasiniai" savęs kankinimai nesunkiai gali sukelti organizmo medžiagų disbalansą, ko pasekoje ir pasireiškia visokios ligos su kartais ir rimtesnėm psichozėm tokiom kaip pvz lėkščių daužymas.
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 19:27:34
Daug visokių antgamtinių savybių turėjo.
Krikščionys nemano jog šventieji turi kažkokių paranormalių galių. Tiesiog manoma jog kiekvieno šventojo gyvenime veikė dievas rodydamas per jį ženklus, tačiau tie dalykai nebuvo paties šventojo sugebėjimai, tai dievo malonė
Citata iš: varpainis spalio 18, 2013, 21:35:40
Visais laikais religija ir dvasiniai dalykai budavo paguoda silpniesiems ir nuskriaustiesiems.
Ir jokiu budu nenoriu nieko izeisti :)
O ko čia įsižeisti? :) Nesėkmės šiame pasaulyje yra užprogramuotos pačios šio pasaulio sandaros, ir mūsų buvimo jame priežasčių. Tai jeigu kam nesiseka, jie tampa silpnais ir nuskriaustais, tai ženklas, kad jie susiduria su realybe ir kad jie nėra agresorių pozicijoje. O jeigu lydi materiali sėkmė, reiškia, gilyn į materiją, bet vis vien tai laikina. Žuvis negali būti laiminga dykumoje. Tie, kas dėl materialios sėkmės deda dideles pastangas daug kenčia, atidžiai įsižiūrėjus, ta sėkmė - gryna iliuzija.
Daug pavyzdžių tam. Pvz. krepšininkai ir futbolininkai uždirba didelius pinigus ir yra populiarūs, bet to kaina: sudėvėti sąnariai, traumos.
Turtingi vakariečiai daug dirba dėl pinigų, bet pvz. JAV kyla tokie dalykai, kaip šaudymai mokyklose ir kt. Jie turi mėgiamas profesijas, bet patiria daug psichologinių kančių dėl skyrybų, vienatvės, konkurencijos, ir kt.
Jau nekalbu apie nusikaltėlių ir blogiečių "laimę". Prisižiūrėjom tų dalykų 1990-2000 m. m. laikotarpiu, kai gaujos šaudydavo vieni kitus. Tokia ir laimė, būti "stipriam", bet tik kad po trumpo bjauraus gyvenimo sekdavo žiauri mirtis.
Materialiai gali viskas būti o.k., bet vis vien tai žmogui nesuteikia laimės. Koks nors turtuolis viską turi, bet verkia kur nors vienas, nes jaučia didelę tuštumą. Nuvilia žmonių santykiai, ciniškas požiūris ir daug kitų dalykų. Galiausiai pats vidinis dvasinis silpnumas sudaro situaciją, kai laimingam būti neįmanoma.
Čia tas pats, kas savo automobilį labai gerai prižiūrėti ir blizginti. Tarkim, tai darai, automobilis techniškai tvarkingas, prižiūrėtas ir blizga, gerai važiuoja. Ar tai reiškia kad tu esi laimingas žmogus? Ne, tai atskiri dalykai. Automobilis yra viena, o žmogus, to automobilio savininkas - kas kita.
Taip ir su materialiu kūnu, bei jo pozicija materialioje sferoje. Kad ir kokia ji gera būtų, laimės tai negarantuoja, nes yra skirtumas tarp individo ir jo materialaus fizinio kūno.
Religija ir dvasiniai dalykai ne tik paguoda, bet ir pagrindinis dalykas, apskritai jie gali sudaryti visą egzistencijos šerdį ir skonį, kaip pvz. Džiuzepės iš Kupertino atveju.
Citata iš: crystal spalio 18, 2013, 21:55:08
O man rodos, kad tai šalutinė pasekmė nuo kiek kitokių veiksnių. Visokie asketiniai „dvasiniai" savęs kankinimai nesunkiai gali sukelti organizmo medžiagų disbalansą, ko pasekoje ir pasireiškia visokios ligos su kartais ir rimtesnėm psichozėm tokiom kaip pvz lėkščių daužymas.
Na, bent jau kiek aš supratau, tai nebuvo kažkoks psichotinis lėkščių daužymas, tiesiog asmuo buvo negrabus, ir jos jam iš rankų išslysdavo netyčia. Jokie darbai jam nesisekdavo. Bet paskui jį paskyrė į arklides, ir po truputį dirbdamas jis tapo labiau "įžemintas" šiapusinėje sferoje ir ne toks "nevykęs". Gali perskaityti straipsnį, ten viskas gerai paaiškinta, kas su juo vyko.
Citata iš: paragraf 78 spalio 18, 2013, 21:57:37
Krikščionys nemano jog šventieji turi kažkokių paranormalių galių. Tiesiog manoma jog kiekvieno šventojo gyvenime veikė dievas rodydamas per jį ženklus, tačiau tie dalykai nebuvo paties šventojo sugebėjimai, tai dievo malonė
Na taip, žinoma, tos savybės nebuvo jo sukurtos, jos tik reiškėsi jame.
Citata iš: TinSoldier spalio 18, 2013, 21:38:23
O galbūt tiesiog tu juos suerzini nepagrįstais kaltinimais, todėl ir būna prieš tave agresyvesni? :)))
Šiaip žmonės su manim gerai elgiasi, neturiu kuo skųstis, beveik nesusiduriu su blogu elgesiu. Aš daugiau šiaip pastebiu, kaip jie bendrauja tarpusavyje, su kitais žmonėm, su savo šeimos nariais.
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 21:59:55
Citata iš: TinSoldier spalio 18, 2013, 21:38:23
O galbūt tiesiog tu juos suerzini nepagrįstais kaltinimais, todėl ir būna prieš tave agresyvesni? :)))
Šiaip žmonės su manim gerai elgiasi, neturiu kuo skųstis, beveik nesusiduriu su blogu elgesiu. Aš daugiau šiaip pastebiu, kaip jie bendrauja tarpusavyje, su kitais žmonėm, su savo šeimos nariais.
Aš tai samprotaučiau taip, jog tiesiog vegetarai dažnai būna jautresni, empatiškesni. Todėl jie dažnai ir tampa vegetarais: nes neapkenčia žiaurumo, kankinimų, kančios, žudymo ir pan. Todėl visai logiška, jog ir su kitais žmonėmis bendraujant ta empatija ir 'humaniškumas' labiau pasireiškia. Ne dėl mėsos nevalgymo gėris kyla, o dėl gėrio kyla mėsos nevalgymas.
(jokiu būdu nesakau, kad mėsą valgantys žmonės nėra geri. aš pats nesu vegetaras (nors neatmetu galimybės kažkada tapti) )
Citata iš: TinSoldier spalio 18, 2013, 22:16:14
Aš tai samprotaučiau taip, jog tiesiog vegetarai dažnai būna jautresni, empatiškesni. Todėl jie dažnai ir tampa vegetarais: nes neapkenčia žiaurumo, kankinimų, kančios, žudymo ir pan. Todėl visai logiška, jog ir su kitais žmonėmis bendraujant ta empatija ir 'humaniškumas' labiau pasireiškia. Ne dėl mėsos nevalgymo gėris kyla, o dėl gėrio kyla mėsos nevalgymas.
Geras samprotavimas. Aš tai tarp šių dalykų įžvelgiu abipusį ryšį. Kai buvau visavalgis, tai žavėjausi forsizmu, buvau rėksnys ir kažkiek mušeika. Kai tapau vegetaru, pasikeičiau. Bet kad atsisakyčiau prievartos produktų (t.y. mėsos ir pan.) ir prievartos koncepcijų, tam irgi reikėjo tam tikro suvokimo ir noro būti geresniam, tobulėti.
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 21:59:55
Na, bent jau kiek aš supratau, tai nebuvo kažkoks psichotinis lėkščių daužymas, tiesiog asmuo buvo negrabus, ir jos jam iš rankų išslysdavo netyčia. Jokie darbai jam nesisekdavo. Bet paskui jį paskyrė į arklides, ir po truputį dirbdamas jis tapo labiau "įžemintas" šiapusinėje sferoje ir ne toks "nevykęs". Gali perskaityti straipsnį, ten viskas gerai paaiškinta, kas su juo vyko.
Žmogus negrabus gali kažkiek būti iš prigimties, bet lygiai taip pat gali toks būti ir nuo nepilnavertiško gyvenimo (kaip jau ir pirmiau minėjau). Tad kam reikia tai šitaip sumistifikuoti ir vadinti kažkokiais neįžeminimais šiapus sferos.
Kiek nedaug reikia..nevalgai mėsos ir puft tampi geresnis už kažką..gal visaėdis didžiausias altruistas,gal didžiausias humanistas,šelpėjas,gamtos saugotojas, ir t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.t. bet.....jis valgo mėsa.................................o tai nubraukia visus jo gerus darbus..salotos lapa kremtantis perbalelis guledamas an lovos ir svajodamas apie utopinį pasaulį žymiai dvasingesnis ir geresnis žmogus..va gaunasi Henrikas Daktaras pradėtu krimst kopūsto lapus ir nevalgyt mėsos,taptų šventesniu nei visi popiežiai kartu sudėjus.ai dar jam reiktu svaičiot apie utopinį pasaulį nepajudinant dėl jo nei piršto..jo..vegetarai žmonijos ateitis ir gėrio nešėjai..kiekvienam kareiviui po kopūsta ir nebebus žemėje,nei karų,nei badų..kaip viskas paprasta..damn...
Citata iš: CrystalŽmogus negrabus gali kažkiek būti iš prigimties, bet lygiai taip pat gali toks būti ir nuo nepilnavertiško gyvenimo (kaip jau ir pirmiau minėjau). Tad kam reikia tai šitaip sumistifikuoti ir vadinti kažkokiais neįžeminimais šiapus sferos.
Ne, tai kad čia nėra jokios mistifikacijos, o istoriniai faktai, kad žmogus nuolat pasinerdavo į religinį transą, levituodavo, ir kt. Dėl to, šiapusinėje sferoje jis nebuvo labai efektyviai veiklus. Panašiai būtų su žmogum, kuris nuolat prarastų sąmonę - jam irgi nelabai sektųsi ką daryti. Tik jis neprarasdavo sąmonės, o jo sąmonė persikeldavo į aukštesnį lygmenį. Tais laikais jis buvo vienas žinomiausių šventųjų, dėl žmonių dėmesio turėjo problemų, reikdavo slapstytis.
Citata iš: MariusKiek nedaug reikia..nevalgai mėsos ir puft tampi geresnis už kažką..gal visaėdis didžiausias altruistas,gal didžiausias humanistas,šelpėjas,gamtos saugotojas, ir t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.t. bet.....jis valgo mėsa.................................o tai nubraukia visus jo gerus darbus..salotos lapa kremtantis perbalelis guledamas an lovos ir svajodamas apie utopinį pasaulį žymiai dvasingesnis ir geresnis žmogus..va gaunasi Henrikas Daktaras pradėtu krimst kopūsto lapus ir nevalgyt mėsos,taptų šventesniu nei visi popiežiai kartu sudėjus.ai dar jam reiktu svaičiot apie utopinį pasaulį nepajudinant dėl jo nei piršto..jo..vegetarai žmonijos ateitis ir gėrio nešėjai..kiekvienam kareiviui po kopūsta ir nebebus žemėje,nei karų,nei badų..kaip viskas paprasta..damn...
Aš to neteigiau. Čia tavo žodžiai.
Puf, tampi geresnis ne už kažką kitą, bet už save praeityje. Beje, aš visai nesu geras lyginant su dauguma žmonių. Bet manęs nenuvilia tam tikri mano pokyčiai, kuriuos sukelia gyvenimo kelias. Iš blogo į mažiau blogą, sakykim taip.
Gerumas yra įvairus. Visavalgiai irgi yra geri. Bet pilnas, šimtaprocentinis gerumas yra intensyvus ir aprėpia viską - visas gyvas esybes.
Jau kalbėjome anksčiau, kad esmė yra ne mėsos nevalgyme. Mėsą galima valgyti natūraliai kritusių gyvūnų. Arba jeigu nėra kito maisto prieinamo tame regione ir tuo laiku, mėsos valgymas yra o.k. Esmė, ar gerbiama gyvybė ir ar ji branginama. Ar stengiamasi elgtis visų gyvų esybių atžvilgiu be žiaurumo, su pozityviu atsinešimu, geranoriškai.
''šimtaprocentinis gerumas yra intensyvus ir aprėpia viską - visas gyvas esybes.''
Čia kas taip pasakė?ar pats sugalvojei?
Na tai jeigu pagalvosim, tai taip yra. Jeigu gerumas pilnas, tai jis apims viską. Jeigu jis dalinis, tai jis kažko neįtrauks. Tada bus sakoma: "mano liežuvio norai svarbiau negu gyvūno gyvybė. Noriu mėsos paskanauti, todėl jį reikia paskersti".
O kur parašyta ar iškalta akmenyje,kad paskersti ir suvalgyti yra blogai?gyvūnai vienas kitą valgo ir ka?Kas nustatė taisykles kas gerai,o kas ne?
Viską ką tu čia dabar šneki ,tėra tavo fantazijos ir kažkokiu būdu ,bei aplinkybėmis susikurta pasaulėžiūra,kuri yra begalo subjektyvi ir pritaikyta pagal tavo įsivaizdavimus ir norus..sugalvojai,kad gėris nevalgyt mėsos ir tuo tiki,nors nėra juokių tavo teigiamos tiesos yrodymų,apat to jog tu taip norėtum kad būtų..atsieli gyveni savo susikurtame pasaulyje,bet jis nė per nago juodyma nėra geresnis,nei kitų žmonių kurie valgo ar nevalgo mėsos ir jis tuo labiau nėra teisingesnis..tai tik tavo iliuzija
Mirti niekas nenori, skausmo irgi. Kelti bereikalingą skausmą ir atimti gyvybę laikoma nepageidaujamu dalyku. Jeigu kas man atima gyvybę, daro man pikta.
Tada, pagal analogiją, galima suprasti, kad ir gyvūnui taip pat. Jie nori gyventi, nenori mirti, priešinasi, bijo.
Daugelyje religijų rasime, kad "nežeisk", "nežudyk", "neskaudink", "mylėk", "globok".
Gyvūnai vieni kitus valgo, tas taip, jie neturi suvokimo. O žmogus turi, žmogus kontroliuoja savo elgesį, ir žino apie aukštesnius dėsnius. Tik žmogus sąmoningai vysto gerumą, o gyvūnai geri būna labiausiai instinktyviai, kaip pvz. rūpinasi savo jaunikliais ir kt.
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 22:52:25
Ne, tai kad čia nėra jokios mistifikacijos, o istoriniai faktai, kad žmogus nuolat pasinerdavo į religinį transą, levituodavo, ir kt. <...>
Va ir vėl mistifikuoji. Primeti, kad žmogaus levitacija yra istorinis faktas, arba, kad sąmonė persikelinėja į kažkokius kitus lygmenis. Gryna tavo mistifikacija. http://www.zodziai.lt/reiksme&word=mistifikacija&wid=12900
Jei tik vilkas susivoktų tikrai pradėtų morkas krimst kartu su zuikiu:-D baik jau atsieli..tu vėl imi kažkokias tezes kurios tėra žmonių sukurtos nerašytos taisyklės,apsisaugoti nuo tokių pačių kaip jie..visi tavo tie:globok,nežudyk,mylėk ir t.t yra sukurti tam,kad apsisaugot nuo instinktų kurie glūdi žmoguje taipat kaip i kiekvienam givune,tiesiog žmogus išsisukinėja nuo tų instinktų ir daro sau patogesne terpę gyvent,susikurdamas taisykles,be taisyklių butume žiauresni nei vilkų gauja..bet mum patogiau gyvent su taisyklem,nesjos didesnė ir lengvesne apsauga,nei jei reiktų gintis fiziskai..taip kad nėra tavo beribės visuotinės meilės,tai tik saugiklis..
Citata iš: Marius spalio 18, 2013, 23:24:26
taip kad nėra tavo beribės visuotinės meilės
Yra :)
Citata iš: crystal spalio 18, 2013, 23:23:52
Va ir vėl mistifikuoji. Primeti, kad žmogaus levitacija yra istorinis faktas, arba, kad sąmonė persikelinėja į kažkokius kitus lygmenis. Gryna tavo mistifikacija. http://www.zodziai.lt/reiksme&word=mistifikacija&wid=12900
Citatamistifikãcija [gr. mystēs -- įslaptintas, paslaptingas + lot. facio -- darau], sąmoningas ir išradingas klaidinimas, apgaudinėjimas, teikiant kam nors tiesos regimybę; literatūrinė Δ -- lit. kūrinys, kurio kūrėjas autorystę priskiria kt. asmeniui (realiam arba fiktyviam) arba liaudžiai (kūrinys paskelbiamas kaip tautosaka).
Hm, nei aš klaidinu, nei apgaudinėju. Ką radau iš istorinių pasakojimų, pasidalinau, savo neprikūriau. Dėl kitų sąmonės lygmenų - žmonija turi apie tai žinių. Ne visi jas nori pripažinti.
Va tu nevalgai mėsos..esi begalo mylintis ir dvasingas..gal jau kažkokia pažanga leviatacijoi esi padares?...berods supratau leviatacijos paslapty..kai zmogus minta tik vandeniu ir zolėmis jis tampa toks liesas ir lengvas,kad jy nesioja ir duru sukeltas skersvėjis..tik va ką ta leviatacija duoda,kokia jos nauda?
ne tau Mariau suprasti didi prota ir visas dvasingumo peripetijas ;D
Mano draugė (vegetarė) labai mėgsta tokią Remarko citatą, kurioje sakoma kažkas panašaus į tai (bus labai perfrazuota): "Tuomet jis atsikando nukankinto gyvulio mėsos, užgerdamas krauju, kad sukauptų jėgų toliau postringauti apie taiką ir meilę." Na, kažkas tokio.
Mariau, labai teisingai parašei, kad gėris tėra subjektyvus. Tai yra socialiai sukonstruota. Ir mūsų visuomenėje ta gėrio sąvoka taip jau susikonstravo, jog skausmo kėlimas neįeina į ją. Ir nors visiškai nereiškia, jog būdamas vegetaru tu būsi geresnis ar blogesnis ,- tiesiog tu būsi nuoseklesnis (jei sieki to subjektyvaus gėrio).
Kaip ir vagystė yra blogybė, neįeinanti į "gėrio" apibrėžimą. Tačiau, jei aš iš kokio viešbučio pavogsiu besimėtantį tušinuką - ar aš tapsiu blogas žmogus? Jei jo neimsiu - ar būsiu geresnis? Aišku, kad ne. Vis dėl to, jei gyventume tokioje visuomenėje, kurioje tušinukas būtų aukso vertės: dėl tokios savo vagystės jau būčiau pasmerkiamas kaip padugnė.
Panašiai ir su mėsos valgymu. Tai, kad dabar gyvename tokioje visuomenėje, kurioje mėsos valgymas yra norma, reiškia, jog tu blogesniu netapsi, jei valgysi ją.
Nepaisant to, tu vis tiek būsi prisidėjęs prie kažkieno skausmo, kuris nėra laikomas gėriu. Tu būsi nenuoseklus.
O kuo labiau visuomenė pradeda kreipti dėmesį į gyvūnų teises, tuo didesne blogybe mėsos valgymas tampa.
Na, ir tau pačiam asmeniškai, kuo didesnė blogybė skausmo kelimas atrodo, tuo didesnė blogybė ir gyvūnų valgymas atrodys.
Subjektyvu, taip. Bet tai esmės nekeičia.
Citata iš: Marius spalio 18, 2013, 23:37:28
Va tu nevalgai mėsos..esi begalo mylintis ir dvasingas..gal jau kažkokia pažanga leviatacijoi esi padares?
:D nesu be galo mylintis ir dvasingas. Aš kaip bomžas, kuris norėtų gyventi teisingiau. Norėti neuždrausta :)
Levituoti nepradėjau. Naudos iš to esminės nėra, tai tik šalutinis poveikis svarbesnio dalyko - ryšio su Absoliutu. Šiaip religinis idealas yra kad einantis tikėjimo keliu būtų paprastas, natūralus ir antgamtinių galių nenaudotų, netgi jeigu jos pasirodo. Džiuzepė iš Kupertino ne savo valia levituodavo, su juo tai vykdavo jam to visai nenorint. Paragrafas78 apie tai pakomentavo.
Citata iš: a.t.sielis spalio 18, 2013, 18:40:04
Na va, bent vienas šventasis vegetaras krikščionybėje :)
Mano manymu tai dauguma šventųjų nevalgė mėsos, tik tuo "nesireklamavo", o tuo labiau iš to nedarė kokios tai ideologijos- kad nesijaustų vieni už kitus geresni-blogesi, dėl to, kad valgo- nevalgo mėsos.
Na aš irgi manau, kad daugiau tokių šventųjų buvo, kurie atsisakė mėsos. Tiesiog apie tai nekalbama, nenorima kalbėti, nes tai masei būtų nepatogu - trukdytų turėti skerdyklas ir naudoti jų produkciją.
Nepavargsiu priminti, kad esmė ne mėsos valgyme ar nevalgyme - mėsą galima valgyti ir natūraliai kritusių gyvūnų, bet kiek branginama gyvybė ir pripažįstama kad gyvybės-mirties dalykai yra Aukščiausiojo valioje, ir kiek norima išplėsti geranoriškumą visų gyvų esybių atžvilgiu.
iš kitos temos perkėliau: Citata iš: paragraf 78 vasario 08, 2013, 17:53:33
Biblijos įsakymas "nežudyk" neliečia gyvulių ir gyvūnų. Tai įsakymas draudžiantis žudyti kitą žmogų.
Krišnaitai dažnai cituoja šitą biblijos vietą:Dievas tarė: „Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas." (Pr 1,29) teigdami kad čia Dievas uždraudžia valgyti mėsą.
Tačiau paprastai pamirštama pacituoti kita vieta kur Dievas leidžia valgyti mėsą:
"Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus" (Pr 9,3)
CitataBiblijos įsakymas "nežudyk" neliečia gyvulių ir gyvūnų. Tai įsakymas draudžiantis žudyti kitą žmogų.
Paprastai taip suprantama, bet kryptis yra į nežudymą vis vien. Galima išplėsti ir gyvūnams. Sąmoningesni žmonės taip ir daro. Nėra taip jau paprasta, kad tai atseit neliečia gyvūnų. Liečia, nes gyvybė buvo laikoma esanti Dievo valioje ir šventa. Pvz. Biblijoje draudžiama imti gyvūnų kraują-gyvybę, nes tai Dievo prerogatyva. Savavališkas kraujo praliejimas buvo draudžiamas. Gyvulių aukojimas Dievo akivaizdoje, jeigu motyvas buvo pavalgyti mėsos, o ne religinis - buvo smarkiai peikiamas.
Citatacituoja šitą biblijos vietą:Dievas tarė: „Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas." (Pr 1,29) teigdami kad čia Dievas uždraudžia valgyti mėsą.
Tačiau paprastai pamirštama pacituoti kita vieta kur Dievas leidžia valgyti mėsą:
"Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus" (Pr 9,3)
Čia vėlgi nereiktų suprimityvinti. Visi žinom, kad yra abu šie dalykai Pradžios knygoje. Į abu ir reiktų kreipti dėmesį. Pirmasis nurodymas liečia sukūrimo pačią pradžią, kaip turėtų būti idealiai. O antrasis liečia laikus po biblinio tvano - tada jau tvarka nebuvo ideali.
Taigi, ideali tvarka pakankamai aiški. Kaip ten sakoma krikščionybėje, "būkite šventi", t.y. siekite idealo. Berods, šiuo metu krikščionys vis labiau laukia antrojo Jėzaus atėjimo, artėja tie idealieji laikai, nauji laikai.
Krikščionių šv. Jeronimas (347-420 m.m. po Kr.; teologas, vienas iš Bažnyčios tėvų; plačiai žinomas dėl savo Biblijos vertimo iš graikų ir hebrajų kalbų į lotynų, vadinamo Vulgata; parašęs ST ir NT komentarus, teologinių darbų, laiškų, istorinių darbų), taip rašo:
Citata"Jis [Jovinianas] kelia prieštaravimą, kad kai Dievas suteikė savo antrąjį palaiminimą, buvo duotas leidimas valgyti mėsą, ko nebuvo leista pirmajame palaiminime. Jis turėtų suprasti, kad taip, kaip ir skyrybos, pagal Gelbėtojo žodžius, nebuvo leidžiamos nuo pradžios, bet dėl mūsų širdies kietumo Mozė davė tokią nuolaidą žmonėms, taip ir mėsos valgymo iki tvano nebuvo. Bet kaip dykumoje putpelės buvo duotos murmantiems žmonėms [su Moze dykumoje ėjusiems žydams], taip po tvano mėsos valgio nuodai pateko mums į burnas. Apaštalas [Paulius], rašydamas efeziečiams, moko, kad Dievas norėjo laikų pilnumoje sudėti ir atnaujinti Jėzuje Kristuje visus dalykus, esančius danguje ir žemėje. Apie tai ir pats Gelbėtojas Jono apreiškime sako: "Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga". Žmonijos pradžioje žmonės nevalgė mėsos, nedarė skyrybų, ir nekentėjo apipjaustymo simbolio. Paskui pasiekėme tvaną. bet po tvano, kartu su įstatymu, kurio niekas negalėjo įvykdyti, valgiui buvo duota mėsa, kietaširdžiams žmonėms buvo leista skirtis, pradėtas taikyti apipjaustymas, tarsi Dievo ranka būtų sukūrusi mus su kažkuo nereikalingu. Bet kai tik Kristus atėjo laikų pabaigoje, ir Omega įėjo į Alfą, ir pavertė pabaigą pradžia, mums daugiau neleidžiama skirtis, mes neapipjaustomi, ir nevalgome mėsos, nes Apaštalas sako, "Yra gerai nevalgyti mėsos ir negerti vyno". Nes vynas ir mėsa buvo paskirti (consecrated) po tvano." (Against Jovinianus. Book 1 18)
Citata iš: a.t.sielis spalio 19, 2013, 08:53:59
Paprastai taip suprantama, bet kryptis yra į nežudymą vis vien. Galima išplėsti ir gyvūnams. [/quote]
Negalima, nes originale naudojami skirtingi žodžiai. Žudyti žmogų ir atimti gyvybę gyvūnui yra du skirtingi dalykai. Tad jei nori kalbėti apie gyvūnus biblija čia nepadės. Biblijoje gyvūnai aukojami, jie valgomi ir t.t. O kiekvienas kuris traukdamas eilutes iš konteksto bando parodyti kažką kito yra paprasčiausias melagis.
CitataLiečia, nes gyvybė buvo laikoma esanti Dievo valioje ir šventa. Pvz. Biblijoje draudžiama imti gyvūnų kraują-gyvybę, nes tai Dievo prerogatyva. Savavališkas kraujo praliejimas buvo draudžiamas. Gyvulių aukojimas Dievo akivaizdoje, jeigu motyvas buvo pavalgyti mėsos, o ne religinis - buvo smarkiai peikiamas.
Na jau, tik nereikia būti melagiu (žr. aukščiau) :)
Tai kodėl gi negalima išplėsti ir gyvūnams, kokios kliūtys tam yra? Na tai kas čia tokio, kad naudojami skirtingi žodžiai? Reikia galvoti apie žodžio prasmę, ne apie patį žodį technine prasme. Žodžių yra sinonimų, kartais naudojamas vienas, kartais - kitas.
Biblijoje gyvūnai aukojami, ir kartais valgomi. Bet belenkaip to daryti nebuvo leidžiama, turėjo pripažinti, kad kraujas-gyvybė yra Dievo valioje ir neliečiama. O jeigu susigalvodavo didinti aukų kiekį bei varyti prekybą gyvuliais šventykloje, dėl to, kad norėjo pasirodyti religingesni - labiau atsiteisę už nuodėmes, arba dėl to, kad mėsos norėjo pavalgyti, ar didelių pelnų (įsivaizduokit kokie pelnai buvo iš gyvūnų aukojimo biznio, jeigu visi tai darė masiškai, visa žydų tauta eidavo į Jeruzalės Šventyklą ir ten aukodavo gyvūnus) - tai gaudavo kritikos nuo pranašų kaip kažin ką, o Jėzus tai ir su rimbu pavaikė juos iš ten, ir stalus pavartė.
Aš ne meluoju, tik savo supratimą išsakau :)
Ką kalba Biblija:
Citata
Pradžios Knyga, 9,1-17
Dievas laimino Nojų bei jo sūnus ir tarė: "Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę. Tesibijo jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa tai atiduota į jūsų rankas. Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus. Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite.
Iš tiesų už jūsų gyvybės kraują Aš pareikalausiu iš kiekvieno žvėries ir žmogaus, kuris pralietų savo brolio kraują.
Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą.
Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!"
Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo: "Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų, ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos. Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės". Ir Dievas tarė: "Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės. Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse, atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje. Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės". Dievas tarė Nojui: "Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje".
Kaip žinia, Pradžios knyga yra simbolinė. Va ir simboliai: žmogaus kraujas šventas, gyvūnų mėsa su krauju uždraudžiama, sandora sudaroma tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, su visais.
CitataPakartoto Įstatymo Knyga, 12, 20-27
Kai Viešpats, tavo Dievas, išplės sienas, kaip pažadėjo, ir tu norėsi valgyt mėsos, gali valgyti mėsos, kokios tik tavo siela geidžia. Jei vieta, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui, bus toli, pasipjauk galvijų arba avių, kuriuos Viešpats tau davė, kaip įsakiau, ir valgyk savo vietoje, ko tavo siela geidžia. Kaip valgoma stirna ir briedis, taip valgykite visi, švarūs ir nešvarūs. Atidžiai žiūrėk, kad nevalgytum kraujo, nes kraujas yra gyvybė; neleistina valgyti gyvybės drauge su mėsa, išpilk jį žemėn kaip vandenį. Nevalgyk jo, kad gerai sektųsi tau ir tavo vaikams, kai darysi, kas patinka Viešpačiui. Ką pašvęsi ir pažadėsi Viešpačiui, atnešk į vietą, kurią Viešpats išsirinks. Ten aukok deginamąsias aukas, mėsą ir kraują ant Viešpaties, tavo Dievo, aukuro: aukų kraujas bus išlietas ant aukuro, o mėsą valgyk.
CitataST Kunigų Knyga (17,1-7):
"Viešpats kalbėjo Mozei: "Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: "Taip sako Viešpats: "Kiekvienas izraelitas, kuris papjautų jautį, avį ar ožką stovykloje ar už stovyklos ir neaukotų Viešpačiui prie palapinės įėjimo, bus kaltas, nes praliejo kraują. Jis bus išnaikintas iš savo tautos. Todėl izraelitai savo gyvulius, užuot pjovę juos lauke, privalo atvesti pas kunigą, kad jie būtų pašvęsti Viešpačiui prie Susitikimo palapinės įėjimo ir juos aukoti Viešpačiui kaip padėkos auką. Kunigas išlies kraują ant Viešpaties aukuro prie Susitikimo palapinės įėjimo ir sudegins taukus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui." Tuo būdu izraelitai nebeaukos daugiau savo aukų piktosioms dvasioms. Tai bus amžinas įstatymas jiems ir jų palikuonims."
Iš dviejų aukštesnių ištraukų matome, kad kraujo liejimas nebuvo reikalas, kurį kas nors galėjo daryti belenkaip. Galiausiai toks leidimas buvo duotas, su žodžiais "ko tavo siela geidžia", t.y. su priekaištu dėl geismo.
Bet ką apie tai turi pasakyti Izaijas ir Jeremijas?
CitataIzaijo Knyga 1, 10 - 20
Klausykite Viešpaties žodžio, jūs Sodomos valdovai! Išgirsk mūsų Dievo įstatymą, Gomoros tauta!
"Kam man daugybė jūsų aukų?" sako Viešpats. "Man jau užtenka jūsų avinų deginamųjų aukų ir penimų gyvulių taukų. Aš nemėgstu jaučių, avių ir ožių kraujo.
Kas reikalauja iš jūsų viso to, kai ateinate pasirodyti man ir mindote mano kiemus?
Neaukokite man tuščių aukų, smilkalai man yra pasibjaurėjimas. Aš negaliu pakęsti jauno mėnulio, sabatų ir kitų švenčių. Netgi jūsų iškilmingi susirinkimai yra nedorybė.
Jūsų jauno mėnulio ir kitų iškilmių mano siela nekenčia. Jos mane slegia ir Aš pavargau nuo jų.
Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos.
Nusiplaukite, apsivalykite; pašalinkite savo piktus darbus iš mano akių, liaukitės darę pikta!
Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles.
Tada ateikite ir kartu pasvarstysime,sako Viešpats. Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, taps kaip vilna.
Jei jūs noriai klausysite manęs, valgysite krašto gėrybes.
Bet jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas". Taip kalbėjo Viešpats.
Pagal šią ištrauką, toks va tikrasis Dievo įstatymas - nuodėmės nuplaunamos ne kruvinomis aukomis, o gerais darbais ir Dievo valios vykdymu. Kruvinų aukų gausybė nepageidaujama ir bjauri.
Citata
Jeremijo Knyga 7, 21-24
Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: 'Pridėkite savo deginamąsias aukas prie padėkos aukų ir valgykite jų mėsą. Aš nekalbėjau jūsų tėvams ir jiems nedaviau jokių įsakymų apie deginamąsias ir padėkos aukas, kai juos išvedžiau iš Egipto šalies. Bet jiems įsakiau štai ką: 'Pakluskite mano balsui, ir Aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta. Vaikščiokite keliu, kurį jums nurodžiau, kad jums gerai sektųsi'. Tačiau jie neklausė manęs ir nekreipė dėmesio, bet sekė savo piktos širdies norais; jie ėjo ne pirmyn, bet atgal.
Čia jau peikiama dėl to, kad aukos buvo atliekamos norint pavalgyti mėsos. Vėl aiškinama, kad ne kruvinos aukos yra svarbu, bet ėjimas Dievo nurodytu keliu.
Citata51 Psalmė:
Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.
Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.
Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su manimi.
Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai.
Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.
Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties.
Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą.
Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai.
Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk.
Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.
Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.
Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.
Tada mokysiu nusidėjėlius Tavo kelių, kad nusikaltėliai grįžtų pas Tave.
Dieve, išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, nes Tu mano išgelbėjimo Dievas, ir mano liežuvis šlovins Tavo teisumą.
Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.
Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų.
Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.
Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas.
Tada Tu gėrėsies teisumo aukomis, aukosime veršius ant Tavo aukuro.
Čia pateikiama kaip prašyti Dievo atleidimo ir pasigailėjimo - ne kruvina auka, bet nuolankumu.
Žodžiu, skerdykla Jeruzalės Šventykloje buvo nepriimtina Aukščiausiajam. O jeigu skerdykla nepriimtina Šventykloje, tai ir visur - kur nėra Dievo? Ar Jis tik Šventykloje?
Citata
Izaijo Knyga 66, 1-4
Taip sako Viešpats: "Dangus yra mano sostas ir žemė mano pakojis. Kur yra namai, kuriuos jūs man norite statyti, ir kur mano poilsio vieta?
Mano ranka visa tai sukūrė, ir taip visa atsirado,sako Viešpats.Aš pažvelgsiu į žmogų, kuris yra vargšas bei turi atgailaujančią dvasią ir dreba prieš mano žodį.
Pjaunantis jautį yra kaip žudantis žmogų, aukojantis avįkaip nusukantis sprandą šuniui, aukojantis duonos aukąkaip aukojantis kiaulės kraują, deginantis smilkalus kaip garbinantis stabą. Taip jie pasirinko savo kelius, jų siela mėgsta jų bjaurystes.
Tad ir Aš parinksiu ir užleisiu ant jų vargą, kurio jie bijo. Nes Aš šaukiau, bet nė vienas neatsiliepė, Aš kalbėjau, bet jie nesiklausė. Jie darė mano akivaizdoje pikta ir pasirinko, kas man nepatinka".
Kaip žinia, Jeruzalės Šventyklos šventų švenčiausioji patalpa buvo laikoma Dievo pakoju, bet šioje ištraukoje iš Izaijo Knygos, sakoma, kad visa Žemė yra pakojis. Na ir čia vėl stipriai supeikiami kruvinų aukų aukotojai.
Citata iš: Marius spalio 18, 2013, 23:06:52
O kur parašyta ar iškalta akmenyje,kad paskersti ir suvalgyti yra blogai?gyvūnai vienas kitą valgo ir ka?Kas nustatė taisykles kas gerai,o kas ne?
Tų manai moralė buvo sugalvota.
Tai užrašyta žmogaus prigimtyje, bent aš jaučių, kad atimti gyvybę ar sukelti skausmą yra blogai ir tai ne atėjo iš kažkokios religijos, auklėjimo. Bet kiek skaičiau kokiam maniakui ar naciui būdavo net malonumas žudyti iš įpročio. Nemoralu žudyti išskyrus tuos atvejus kai norima išsaugoti kieno nors kito gyvybę, tačiau dabar pavalgyti ir apsiginti galima nebūtinai pasitelkiant smurtą.
Tų bandai prikišti moralinio reliatyvizmo filosofija, tikį ją puiku, tačiau man tai tik klaidinga ideologija.
Pateisini žudymą tuo, kad taip daro plėšrūnai gamtoje. Tuomet žudyti žmones ir valgyti irgi leistina, nes kaip mano minėtos ideologijos šalininkai esame tik mėsos gabalai kovojantis dėl išlikimo ir moralė yra sugalvotas dalykas.
Kai skerdžiama ne tavo rūšis, dar nematant ne taip baisu, kai maniakas užmuša žmogų žinia praeina per visa žiniasklaida, nes žinoma kad gali tapti sekančia auka ir įmamasi prevencijos. Tačiau toks požiūris egoistiškas, gyvūnai
kenčia lygiai taip pat.
Taip moralė išgalvota,kaip savisaugos elementas.
Žmogaus prigimtyje užprogramuota išlikti,išlikti betkokia kaina(beabejo utopistas šnekes kitaip,nes pats yra auka)
O man klaidinga tavo ideologija,kuri praktikoje tėra šnipštas,demagogija ir iliuzijų kratinys..
idomu kuris iš mūsų liktų gyvas jei atsidurtume negyvenamoi saloj,o maisto visiškai nebutų,nebūtų ir auką ištempiančios aplinkos,tik išlikimo instinktas...mano instinktas išgyvent betkokiom salygom ir priemonėm ar tavo moralė..
Utopines blevyzgas gali vapėt tik tol,kol esi saugioj apinkoi,kol nesusiduri su išgyvenimo dilema..atsidūres naturalioj aplinkoi,be išgalvotų istatymų bei moralių neisgyventum nei dienos,arba tektu pamirst savo kliedesius,rasomus siltuose namuose,pilnu skrandžiu.
Žmogus ir yra žmogus todėl, kad turi labiau išvystytą protą ir sąmonę nei gyvūnai. Todėl jam ir gyventi lengviau, laikantis moralės ir kitų dėsnių. Džiunglėms labiau pritaikyti liūtai, o socialiniam gyvenimui - žmonės. Kiekvienam savo. Nėra reikalo žmogų perkelti į džiungles, o liūtą - į visuomenę.
Visavalgis vienas atsidūręs gamtinėje aplinkoje, supanikuotų ir pražūtų, galvodamas, kad be mėsos negali išgyventi. Medžiotų elnią, tas jį pamautų ant ragų.
Vegetaras ramiai susirastų laukinių valgomų augalų, ir išgyventų.
Jėga - žiniose ir ramybėje. Kas iš to, kad baisiai norėsi išgyventi, jeigu nemokėsi? Instinktų diktuojami impulsai ir karštakošiškumas nepralenks išminties ir šalto proto.
''Visavalgis vienas atsidūręs gamtinėje aplinkoje, supanikuotų ir pražūtų, galvodamas, kad be mėsos negali išgyventi. Medžiotų elnią, tas jį pamautų ant ragų.''
:-DDDDDD be komentarų............................
Citata iš: Marius spalio 19, 2013, 15:58:58
idomu kuris iš mūsų liktų gyvas jei atsidurtume negyvenamoi saloj,o maisto visiškai nebutų,nebūtų ir auką ištempiančios aplinkos,tik išlikimo instinktas...mano instinktas išgyvent betkokiom salygom ir priemonėm ar tavo moralė..
Nudvėstumėt abu.
Išgyventumėt, jei bendradarbiauti pradėtumėt.
Jei suvoktumėt, jog vienas kitam esat reikalingi, ir kad vienas kitu rūpintis naudinga jums abiems.
Besiremdami savo bendruomeniškumu mes, kaip rūšis (ir kaip daug kitų rūšių) ir išlikom.
Tai, bent pagal mano sociologijos ir evoliucinės biologijos suvokimą, - jūs abu teisūs.
Mes esame tik mėsos gabalai, bandantys išlikti. Vis dėl to, geriausia mums išlikti yra susikuriant "moralę", kurios esmė visuomet bus panaši. Nes ji remiasi mūsų prigimtiniais rūšies instinktais. (taigi, nors ji ir konstruojama, visuomet pastovi)
Užuojauta kitiems gyvūnams, noras gelbeti juos nuo skerdyklų - pašalinis pagrindinio mūsų instinkto produktas.
Ir man tai atrodo labai geras produktas. Nes, kaip kad kartoja Richard Dawkins, nors natūrali atranka puikiai veikia biologijoje, visuomenė, tvarkoma pagal natūralios atrankos dėsnius, prilygtų pragarui.
Bet, manau, kad "moralė", kuri nėra svarbi mūsų rūšies išlikimui - totalus socialinis konstruktas, nuolat kintantis dalykas, neturintis jokio rimto/žūtbūtinio pagrindo. Tiesiog šioje visuomenėje galbūt mums teikia pasitenkinimą. (tame tarpe, ir gyvūnėlių gelbėjimas)
Citata iš: a.t.sielis spalio 19, 2013, 16:14:11
Visavalgis vienas atsidūręs gamtinėje aplinkoje, supanikuotų ir pražūtų, galvodamas, kad be mėsos negali išgyventi. Medžiotų elnią, tas jį pamautų ant ragų.
Vegetaras ramiai susirastų laukinių valgomų augalų, ir išgyventų.
Taip elgtųsi nebent tik koks mėsavalgis, o ne visavalgis :D. Na bet visų pirma, laukinėje gamtoje, pasisekus medžioklei, žmogus su mėsa greičiau ir daugiau gautų organizmui būtiniausių riebalinių rūgščių, vitamino B, geležies ir kitų medžiagų. O vegetariškas būdas išgyventi gamtoje, manau, būtų sudėtingesnis. Net neįsivaizuoju kiek visokio įvairaus maisto ir kokiais kiekiais reiktų vegetarui per parą susieškoti, kad pasiekti visavalgio gaunamų medžiagų lygį. O jei dar kokiam šaltam, atšiauriam klimate, tai išvis...:D Na bet aišku, kam čia imt tas ekstremalias situacijas, kai gyvenam civilizuotam pasauly ir turim galimybę rinktis, ar valgyti mėsą, ar vardan kilnių tikslų jos atsisakyti ir derinti mitybą su kitais įvairiausiais produktais :). Bet deja tik iš patogaus ir saugaus gyvenimo žmogui lengviau priimti naujas moralines normas ir tapti gailestingesniu žudomam gyvunui, ir tik žinant, kad be gyvunėlių kančių ir mirčių įmanoma pilnai išgyvent. Neįgimtas tas vegetarų gailestingumas.
Citata iš: crystalBet deja tik iš patogaus ir saugaus gyvenimo žmogui lengviau priimti naujas moralines normas ir tapti gailestingesniu žudomam gyvunui, ir tik žinant, kad be gyvunėlių kančių ir mirčių įmanoma pilnai išgyvent. Neįgimtas tas vegetarų gailestingumas.
Aukštesnio lygmens savybės žmoguje atsiskleidžia kai jis dvasiškai subręsta. Be proto, išminties ir moralės nebūtų patogaus ir saugaus gyvenimo. Visada yra karų ir socialinės suirutės rizika.
Išvada seka, kad žmonių visuomenė sukuria patogų ir saugų gyvenimą per aukštesnio pobūdžio savybių panaudojimą. Viskas logiška.
Kodėl gero dalyko nenaudoti? Jeigu jis yra, reiškia prigimtyje jis buvo, atėjus laikui, atsiskleidė. Taip ir su gailestingumu.
Labai nesąžininga būtų taip sakyti likusio mažiau „saugaus" pasaulio žmonių atžvilgiu :). Vien dėl to, kad ši mūsiškė, civilizuočiausia vakarų visuomenė, suteikia tau galimybę pasirinkti maistą jau ne tik pagal skonį, bet ir pagal kitus (šiuo atveju kintančius moralinius) kriterijus, dar neįrodo savo išminties, brandos ar dar kažkokių aukščiausio pobūdžio savybių panaudojimo.:)
Vat pvz man labai žaviai atrodo žmonių „susibendradarbiavimas"su gamta, toks kaip tolimųjų rytų tautelių kiškučių medžiojimas dresiruotais ereliais. Tokie gyvunėlių „žudikai" man atrodys žymiai dvasiškai brandesni nei už tuos žmones, kurie pasirinko vegetarizmą saugiai gyvendami ir taip pertekliniame pasaulyje, neva atskleidę savo prigimtinį gailestį.:)
Realiai gamtoje tai tas triusiukas ar parsiukas butu sumedziotas kokio vilko. Skirtumas tik kieno skrandziui jis suteiks ta dziaugsma: mano ar vilko :D
Ta savo geruma parodykit kitaip. Geriau mociutei kokiai gatveje sedinciai 10 litu duokit, o ne kliedekit apie utopijas
crystal,
neprievartos ir gyvų esybių nežeidimo principas labiausiai paplitęs Rytų regionuose, kaip pvz. Indija, budistinės Himalajų valstybės, ir kt.
Ten civilizacija vis dar kaimiška (kokią aš ir laikau tikrąja civilizacija. Urbanistinio vakarietiško pavyzdžio "civilizacija" - anticivilizacija)
Ten vegetarų yra šimtai milijonų, tuo tarpu Vakarai, nors sotūs ir pertekę, bet nežeidimo principo nelabai nori siekti. Netgi kalbėti be aršių emocijų vakariečiams apie tai sunku, kad ir kaip giluminiu būdu tos tiesos būtų natūralios, jos užsispyrusiai ginčijamos.
Tibeto ir pan. tautų žmonės priklauso tai pačiai etninei-rasinei grupei kaip ir tavo minimi tolimųjų rytų tautelių medžiotojai, medžiojantys dresiruotais ereliais. Vienas būdingas epizodas: filme "Septyni metai Tibete", pastatytame pagal tikrus faktus, rodoma, kaip tibetiečiai stabdė pastato pamatų statybą dėl to, kad nenorėjo kasdami sužeisti sliekų.
Geras ir gražus elgesys su gyvomis esybėmis - natūralaus ir geros susibendradarbiavimo ir susibendravimo su gamta pagrindas. Pavyzdžiui, jeigu gyvendami kaimiškoje civilizacijoje norime turėti pieno produktų, turime sugebėti jų gauti be prievartos, nekankindami karvių ir veršelių ir nesiųsdami jų į skerdyklą nei jaunų, nei kai pasensta. Tada jie jaučiasi gerai ir elgiasi taip pat prieraišiai kaip naminiai šuneliai. Tokio pobūdžio harmonijas ir laikyčiau tikruoju susibendravimu su gamta. Jos nėra kažkokia utopija, bet šimtų milijonų žmonių Rytuose kasdieninio gyvenimo realybė, ypač senesniais laikais. Šiais laikais viskas degraduoja, ir skerdyklų principas pradedamas skleisti visame pasaulyje. Nereikia idealizuoti Rytų, nes apskritai ten prievartos ir neteisybės yra daug, bet tiesiog žvalgydamiesi pasaulyje vienuose regionuose pamatome vienų gerų dalykų praktinio įgyvendinimo pavyzdžius, kituose regionuose - kitų dalykų. Tokiu būdu, žmonijos skirtingi regionai turėtų mokytis vieni iš kitų: Vakarai iš Rytų, Rytai iš Vakarų, Pietūs iš Šiaurės, Šiaurė iš Pietų. Bendra viso pasaulio tendencija yra ta, kad šioje epochoje visose pasaulio šalyse valdantieji sluoksniai yra degradavę ir užsiima nusikalstama veikla, todėl visuomenėse pradėjo vyrauti blogi dalykai.
Gailestingumas - prigimtinis dalykas. Tai eina iš širdies, ne iš kokių nors idėjų sistemų. Pamenu, būdamas dar vaikas nelabai ką tikriausiai buvau girdėjęs ką apie neprievartą ar vegetarizmą, bet skerdžiamo gyvūno šauksmas man buvo nepakeliamas. Manyčiau, daugeliui taip, širdis reaguoja, yra gailestingumo emocija.
Daug visokių momentų, gailestingumo pasireiškimų, kiekvienas savo gyvenime galėtų prisiminti. Gal kas paleisdavo žuvis atgal į ežerą, gal benamį šunį šerdavo, gal gulbes iš ledo vadavo, gal dar kažką. Prisiminkit, papasakokit...
Ir zuvis paleisdavau ir sunis pašerdavau ir dar bala žino ka gamtai pagelbėdavau..bet.nesvaigstu apie visiškai utopinius neskerdimo ir vegetarizmo pasaulius,valgau su didžiuliu malonumu mėsa.Tu atsieli perlenki lazda ir nebeysivaizduoji,kad ir mesaėdis gali būti gamtos draugas ir tūrėti kitų ''dorybių'' .Šimtai milijonų vegetarų?žmogau atipeikėk,jie vegetrai ne savo noru,o todėl ,kad neystengia nusipirkti mėsos kuri jų šalyse yra prabangos produktas,jų klasės žmonėm..Duodi pavyzdžius tik ten kur patogu tavo UTOPINIAMS KLIEDESIAMS,o kodėl nešneki apie šiaurės tauteles?elniu augintojus?klajoklius,kurie jei ne mėsa neisgyventų atšiauriomis sąlygomis,vegetarizmu uzsiimti labai patogu kai,gyveni palankiomis sąlygomis,tada galima svaigt visokius vėjus ir grauzt morkas,bet pasaulis nėra vien palankaus klimato zona,va ta tu pamirsti.pamiršti daug dalykų,o kaikurių nežinai ,ar nenori žinoti,nes tai sugriautų tavo utopijas..tu vis šneki tapatį per taptį,atrodo suauges vyras,matyt ir apsišvietes,apsiskaites,bet kartais kažką pasakai ,kaip naivus vaikas,kuris visai nepažysta pasaulio ir bando jį matyti tokį kokį norėtų,o ne tokį koks yra.
Mariau, jokių utopijų. Kur nėra kito maisto, ten gyvūnų vartojimas maistui yra savaime suprantamas. Mėsavalgiai turi tokias pat žmogiškas dorybes, kokias turi besilaikantieji nežeidimo principo. Apie tai jau kalbėjome - skiriasi tik taikymo laipsnis: kiek pilnai ir išplėstai; visų ar tik dalies gyvų esybių atžvilgiu.
Šiaip bent kai kurių naudingesnių gyvūnų neskerdimas yra civilizuoto gyvenimo standartas: už gera reikia geru atsimokėti, turėti žmogišką atsinešimą į gyvas esybes, su kuriomis bendradarbiauji. Ekstremali eksploatacija ir visokio pobūdžio žiaurumai priskiriami tamsiems istoriniams laikams.
Humaniškumo idealai iš dalies stiprėja pasaulyje, egzistuoja žmogaus teisių samprata, atsiranda ir gyvūnų teisių samprata. Vegetarų daugėja, taigi, jokios utopijos.
Žemėje visada egzistuos įvairių sąmoningumo pobūdžių žmonių, todėl visada bus tiek visavalgių, tiek vegetarų. Bet pasauliui reikia daugiau žmonių, kurie laikosi aukštų idealų, tada pasaulis nepražus. Visi niekada nebus vienodi, lygiai kaip visada yra vaikų, paauglių, suaugusių ir senolių. Yra sveikų ir sergančių, protingų ir kvailų. Visos šios žmonių stadijos mainosi vieni su kitais vertybėmis ir pagalba, tai yra žmogiška visuomenė. Taip ir moralės, dvasinio tobulėjimo srityse, yra tam tikros stadijos, ir jos visos turi būti, tokiu būdu vyksta gyvų esybių sąmonės tobulėjimo tėkmė.
Kaip sakoma krikščionybėje, pasauliui reikalinga "druska". "Sūdytas" dalykas ilgiau laikosi. Taip patys aukščiausi idealai egzistuoja ir praktikuojami pasaulyje ir palaiko pasaulį. Žmonės turi daug elektrinių lempų, bet dieną šviesa ateina iš vieno stipraus šaltinio - saulės. Panašiai, žmonės turi ir laikosi dalinių idealų, bet pilni idealai duoda šviesų aiškumą.
Kalbant apie religiją, šventumas reiškia pačius aukščiausius, pilniausius, tyriausius gėrio idealus. Todėl būtent dvasininkams ir šventiesiems labiausiai galioja neprievartos ir nežeidimo principo laikymosi būtinybė. Visi negali būti dvasininkai ir šventieji. Todėl niekas niekad nekels priekaištų didžiajai masei žmonių, dėl to, kad jie nesilaiko neprievartos principų absoliučia prasme, bet jeigu tie principai prapuola iš religijos, tada kyla rimtų klausimų.
Mariau, o, kaip manai - humaniškas gyvūnų skerdimas - utopinis nusipezėjimas, ar ne?
Visokie nuskausminimai, neskausmingi, staigūs paskerdimai, kad gyvūnas nejaustų baimės ir nesikankintų?
Gamtoje to tikrai nėra.. Liūtas tikrai nesirūpina, ar greitai gazelė nusibaigs.
Tai yra tik mūsų, kaip visuomenės, išmyslas, kaip pats rašei, susikurtos moralinės normos.
Ar tai reiškia, kad tai yra nieko verta ir kvaila? Ar blogai, kad kai kurie žmonės pasisako už "humaniškas" skerdyklas?
Aišku, yra pasaulyje vietų, kur, pvz, kokios gentys neturi galimybių taip elgtis. Kur turi tik ietį, ir lakstantį gyvūną. Bet mes juk turime galimybes papildomai nekankinti gyvūnų.. Ar blogai, kad tomis galimybėmis naudojamės?
Ir, jei turim galimybes visiškai nekankinti gyvūnų - ar blogai, kad kai kurie naudojasi ta galimybe?
Aš tik už tai,kad jie būtų kuo humaniškiau paskersti,kad kuo mažiau kentėtų,bet atsisakyti mėsos tikrai neketinu.
Lai kam to reik,tegu kaip sakai naudojasi,ta atseit visiško nekankinimo forma,bet nereik tai pateikinėt kaip nenuginčijamos tiesos ir teisingo gyvenimo būdo...žemint kitus ir gal ir neakivaizdžiai,bet kelt save prie geresnių ir teisingesnių..
Citata iš: Mariusnereik tai pateikinėt kaip nenuginčijamos tiesos ir teisingo gyvenimo būdo...
tai kuo gi toks gyvenimo būdas neteisingas ir netiesa?
Citata.žemint kitus ir gal ir neakivaizdžiai,bet kelt save prie geresnių ir teisingesnių..
klausyk, Mariau, o pvz. kad buvo tokia motina Teresė, kuri rūpindavosi vargšų vargšais mirštančiais kaip nors tave žemina? Sakyčiau, tai aukština visą žmoniją, o ne žemina. Ir gal tu lygiai tiek pat geras, kaip motina Teresė?
Tai ,kad atsieli iš tavo kalbų,patį dalailamą esi perspjoves dvasingume,o tavo supratimas,kaip reik ištikro gyventi,tarsi būtum nugyvenes tūkstanty gyvenimų ir patirtis tau leidžia skleist savo pamokymus..truputį nebepastebi,jog dievo sindromas tave užvaldo...
Viskas paprasta: man patinka tos tiesos, aš apie jas ir kalbu. Įžvelgiu kad jos geros. Aš jų neišgalvojau, ir nesukūriau, jos nėra mano. Turiu ką pasakyti, turiu argumentų, tai ir netyliu, kai kas nors priešingus, mano akimis, ne tokius gerus dalykus, teigia.
CitataBiblijos įsakymas "nežudyk" neliečia gyvulių ir gyvūnų. Tai įsakymas draudžiantis žudyti kitą žmogų.
Vis tik aš manau, kad augant sąmoningumui visuomenėje, atsikratant istorijos traumų turėtų nykti žiaurus nusikaltimai. Žiūrėkite anksčiau, kad ir tą pati Biblija pasisako už žmogaus gyvybės saugojimą, o gyvūnus negalinčius apginti savo teisių vis tiek išnaudoja, bet kitatikius krikščionys vis tiek skerdžia. Tas pats išnaudojimas buvo kitos rasės, lyties, tautybės, žemesnės kąstos žmonėmis. Žydai nacių buvo laikomi tame pačiame lygmenyje kaip ir gyvūnai, dėl to, kad taip skelbė ideologija.
Klausimas kur yra tą riba skirianti žmogų ir gyvūną? Ar būtų moralų paskersti maistui gyvūną panašų į žmogų ar žmogų turinti gyvūno protą?
Jei moralė išgalvotas dalykas kaip teigia Marius gali būti moralų mušti, medžioti ir valgyti žmones, daryti su jais kraupius eksperimentus, naudoti vergijai ir t.t. Islamo kraštuose su moterimis elgiamasi kaip su daiktais kaip vakaruose su gyvūnais. Ar tai normalu?
Pripažinkite mūsų viduje yra kažkas kas
stabdo nuo smurto, žudymo ko nors panašaus į mūs. Net plėšrūnai ir primityvios gentys neturi intencijos kankinti gyvūnų (išskyrus jei to reikalauja religija, kultūra).
Grįžtu prie švento Džiuzepės iš Kupertino, apie kurį ši tema.
Džiuzepė, kaip ir šv. Pranciškus, mylėjo Dievo kūrinius, jam viskas atspindėjo Dievo atvaizdą. Jam kūriniai buvo tarsi akiniai, ir jis sakė: "jeigu kas nors dėvi akinius, ir mato tik akinius, yra išėjęs iš proto. Taip pat yra ir su tais, kurie skonėjasi tik materialių dalykų turėjimu. Panaudodamas išorinius dalykus Dievas atvyksta prie širdies durų, bet tik vidiniai dalykai yra panaudojami kad Jis įžengtų į širdį ir liktų ten".
Vienuolyno, kuriame jis gyveno, broliai labai domėjosi jo šventumu ir antgamtinėmis galiomis, bet ne visada dėl teisingų motyvų. Vyresnysis bardavo Džiuzepę dėl to, kad jis neimdavo pinigų ir daugelio kitų dovanų, kuriuos jam siūlydavo už žmonių išgydymą, ypač už kilmingų žmonių. Bet pagal Džiuzepę, malonė ir pinigai negalėjo būti maišomi. Jis dažnai turėjo rūpesčių dėl to, kad grįždavo į vienuolyną suplėšytu abitu, kadangi žmonės taip bandydavo bet kokia kaina gauti kažką kaip relikviją.
Specialios malonės, kurios buvo suteiktos Džiuzepei, buvo pasekmė jo širdyje degusios dieviškos meilės, ir parodė, kaip jo siela buvo susijungusi su Dievu. Šventasis išreiškė savo būseną taip: "Aš noriu tarnauti ir mylėti Dievą. Nenoriu būti išgydytas nuo meilės ir tarnystės Jam. Aš netarnauju Dievui dėl rojaus, netarnauju ir iš pragaro baimės, bet dėl Jo Paties". Po to jis sakė, kad buvo pas gydytoją dėl krūtinės skausmų, ir pasirodė, kad jo šonkauliai prasiskyrė dėl jo stiprios ir degančios meilės Dievui.