Tam tikruose šaltiniuose minima, jok anksčiau žmonės sugebėdavo lengvai įvaldyti bei naudoti tokius sugebėjimus kaip telekinezė, levitacija ir kt., tačiau man iškilo klausimas, kodėl šiais laikais daugumai taip sudėtinga, o realiai pavyksta tik vienetams tai įvaldyti? Ar neturėtų būti išlykę kokios nors dalelės visa to žmogaus sielose, galop DNR ar dar kur? Aš manau, kad klaidinga teigti, jog anksčiau, prieš daug metų dauguma žmonių buvo tarsi magai, kurie sugebėjo labai daug parapsichologinių dalykų. Jeigu taip ir buvo, galbūt jie buvo ne žmonių rasės, o tiesiog sielos, iš kitų planetų. Galbūt jie ir davė tam tikrus pradmenis kaikuriems žmonėms, kurie ir perdavė vėliau savo žinias kitiems.
Ir apskritai, jeigu tikėsime ta prielaida, kad anksčiau žmonės tai darė lengvai, nejaugi jie savo sugebėjimus paaukojo, atsisakė jų vardan kažkokių aistrų, tiesiog pasidavė modernėjimui?
Šis teiginys dažniausiai sutinkamas pseudoezoterinėje literatūroje. Normalioje ezoterikoje faktiškai nesisvaidoma tokiais teiginiais.
O jei ir buvo lengviau, tai dėl gyvenimo tempo skirtumo. Dabartinis žmogus lekia bėga, praktiškai niekada nesustoja. Dabartinė visuomenė yra vartotojiška visuomenė, reikalaujanti greito rezultato. Anksčiau mokinys eidavo pas mokytoją, kokią 20 metų mokėsi, o tada griebdavo rimtų dalykų. O dabar pasižiūrėk ezoterikos mokyklų skelbimus. Reiki meistru gali tapti per pora savaičių. Čia žinoma kyla klausimas kiek tu iš tiesų būsi tas meistras, o kiek tai liudys tavo gautas diplomas. Anksčiau žmonės sunkiai dirbo, kad pasiektų rezultatą ir niekur neskubėjo, o dabar nori be darbo gauti superinius rezultatus. Todėl ir gali būti sumažėjęs potencialas.
Tada,kai atsirado galimybės pasaulį keisti pagal savo poreikius,šitie sugebėjimai buvo nustumti į antrą planą.Labai daug prie tokios degradacijos prisidėjo religijos.
Bet genetiniame lygmenyje viskas išliko,tereikia tik atitinkamų ekstremalių sąlygų ir viskas iškyla.
Citata iš: la.benas gegužės 09, 2013, 20:56:27
Ar jie patikimi?
Ko gero ne, tiesiog pastebėjau, kad daugelis ezoterikų ir šiaip įvairiose parapsichologinio pobūdžio šaltiniuose minima, jog anksčiau žmonės laisvai naudojosi įvairiomis ,,magiškomis" galiomis.
Dėl to patikimumo, tai yra labai abstraktus klausimas. Kad ir ši realybė, šis pasaulis ar tau yra patikimas? Ar nesijauti, jok visą gyvenimą esi tarsi apgaudinėjimas? Jautiesi tarsi gyveni ne tokį gyvenimą, kokį turi?
Todėl ir sukuriau tokią temą, kad būtų paneigtas internete toks viešinamas mitas. :)
Technologijos ir vartotojiškas gyvenimas, privertė atrofuotis tokius gebėjimus. Nooors, yra nemažai manau žmonių, kurie sugeba padaryti tam tikrus dalykus. Tačiau tokie mokslai perduodami iš lūpų į lūpas. Ir taip, kad to išmoktai reikia skirti bent 10metį. Bet kiek aš žinau :) Aišku greitą rezultatą irgi gali pasiekti. Bet čia tas pats kas duoti medžioklinį šautuvą, nieko neišmanančiam žmogui. Jei kažkas tau siūlo greitą rezultatą, vadinasi nieko gero nelauk.
Daugelis mini šių laikų gyvenimą, jo įtaką žmogaus dvasingumui ir pan. Man įdomiau, kodėl jau nuo seniau vis smuko tas dvasingumo propagavimas, kodėl tais senesniais laikais jie to išsižadėjo dėl kažko kito...
Šiaip nėra tos kalbos grynai iš niekur, būna vaikų kol dar jauni, kurie mato kiaurai, gali pasakyti ką kas valgė ir t.t. , bet augant tas praeina. Bet kas reklamuojasi, kad padeda atskleisti tas galias, manau galima dėt visą 100% kad tai komercija.
O iš kitos pusės, jei ir galėtumėm lengvai jas atskleisti tai kur mes jas naudotume. Na matymą dar galima medicinoje, bet kokia telepatiją tikrai pradėtumėm naudoti žmonių manipuliavimui.
Nemanau kad tokių galių turėjimas prideda dvasingumo...
Tikėtina, kad seniau žmonių protas buvo atviresnis. Atviras protas- didesnis ryšys su aplinka- didesnė galia. Laikui bėgant žmonės užsidarė ir kažko paskatinti ėmė nepasitikėti niekuo, manau, tai priežastis, dėl kurios mes praradome sugebėjimus...
Citata iš: puodukas gegužės 09, 2013, 22:45:51
Nemanau kad tokių galių turėjimas prideda dvasingumo...
O kodėl gi? Tarkim žmogus turi tam tikrų galių: gali ,,nuskaityti" žmogaus ligas, gali padaryti, kad žmogus vėl vaikščiotų, gali paprasčiausiai žmogų padaryti laimingą... Panaudojant savo galias kilniems tikslams man atrodo yra tokiu būdu formuojamas dvasingumas.
Na jeigu įspūdį darančiais darbais sukelsi žmonių nuostabą ir dėkingumą, tai pačiam išaugs savimeilė ir išdidumas (aišku negarantuoju, bet absoliuti dauguma manau taip pasijaustumėm), o palei mano supratimą tai veda į priešingą pusę .
Tai, kad savimeilė, pasiputipas paprasčiausiai yra šio pasaulio materijos. Man atrodo, kad nėra tokių žmonių, kurie niekada nejautė, netaikė sau jų. Kad ir dievas... Kodėl jis mus sukūrė tokius, kad jį garbintumėme? Ar tai nėra savimeilė iš jo pusės?
Ir apskritai, juk jeigu žmogus turi gerą balsą, ko gero jis tada taps dainininku, jei žmogus gražiai piešia, jis galbūt norės savo ateitį sieti su tuom. Tai kodėl tada žmogus, turintis tam tikras galias neturėtų to išnaudoti, pasinaudoti savo gabumais?
Tu kažkaip akcentuoji galios turėjimą ir matai tai kaip dvasingumo rodiklį. Žinoma, dauguma šventųjų darydavo stebuklus, bet jie juos paprastai slėpdavo. Darydavo stebuklus tik tam, kad sustiprintų kitų žmonių tikėjimą dievu, o ne dėl kokių nors kitokių priežasčių.
O ir to negalima būtų pavadinti galių turėjimu. Tiesiog kai žmogus gyvena vienybėje su dievu, dievas lengviau per tą žmogų veikia. Tai gi veikia dievas, o ne pats žmogus.
Citata iš: astropasaulis gegužės 09, 2013, 23:39:03
Kodėl jis mus sukūrė tokius, kad jį garbintumėme?
Tikrai nereikia vergų kurie garbintų iš baimės ar apsimestinai, kad įsiteikti. Jau geriau gyvent įprastą kasdienį gyvenimą kiek įmanoma be veidmainysčių.
CitataIr apskritai, juk jeigu žmogus turi gerą balsą, ko gero jis tada taps dainininku, jei žmogus gražiai piešia, jis galbūt norės savo ateitį sieti su tuom. Tai kodėl tada žmogus, turintis tam tikras galias neturėtų to išnaudoti, pasinaudoti savo gabumais?
Šiaip tai nėra joks plius žmogui su kiek talentų jisai gimė ir ką sugeba. Atsiprašau jei netiksliai pacituosiu ir nepamenu kieno posakis:
mūsų yra tiktai tai, ką atiduodam kitiem.
Citata iš: Šešėlis gegužės 09, 2013, 21:44:54
Technologijos ir vartotojiškas gyvenimas, privertė atrofuotis tokius gebėjimus.
Grįžtant prie temos... tikrai pritarčiau Šešėliui. Anksčiau, kai nebuvo taip išvystytų technologijų, manau, kad žmonės daug labiau žvelgdavo į savo vidinį pasaulį, jį vertindavo kaip tam tikrą privalumą, analizuodavo pokyčius, stengdavosi tobulinti, nes paprasčiausiai nebuvo nuolatinio pobūdžio stiprių išorės dirgiklių...
šiandien gi, žmonija (didžioji dalis) nebeanalizuoja savo vidinio pasaulio potyrių, nebetobulina turimų gebėjimų, nes visa galva pasinėrė į konformistiškumą ir tapo technologijų ir jų suteikiamų aplinkybių vergais, todėl vadinamosios ,,parapsichologinės galios" nenaudojamos ir sunyksta.
O jas, kaip ir kūną, reikia treniruoti.
Kodėl ,,visame kame" reikia pirmiausia įžvelgti tai, kas neigiama? Kodėl negalima atvirkščiai - pirmiausia įžvelgti, kas teigiama, o po to visa tai pasverti?
Parapsichologinės galios, man atrodo, ne šiaip sau yra kam nors suteikiamos arba tiesiog žmonės jas tobulina, vysto ne dėl savimeilės, nes jos yra paprasčiausiai dvasingumo išraiška. Jeigu jas panaudosi kilniems tikslams, tada tai prisidės prie dvasingumo tobulinimo.
Dėl to modernėjimo, nereikia jo taip iškelti pirmoje vietoje. Aš manau, kad ir šiais laikais galime siekti dvasingumo, tiesiog reikia suderinti tai. Technologijos netgi gali kaikuria prasme pasitarnauti tobulinant dvasingumą.
O kodėl aplomai to dvasingumo siekt privalu/reik ? kodėl be jo negalima, TIESIOG gyvent? Matau tu tą dvasingumą pavertei eiline savo manija..Ir aplomai matosi ,kad mėtaisi nuo vienokių pažiurū,prie kitokių,Tai tu vibruoji,tai tave ateiviai turi pasimt,tai tu matai kažkokius nso ar skraidai po asrtalinius pasaulius...Čia aišku visa tai tavo reikalas,bet atrodo jog gyveni kažkokiomis ''šiltnamio'' sąlygomis ir nelabai suvoki ir matai realaus pasaulio..
Niekas neliepia siekti dvasingumo, tai juk kiekvieno valia ar jis sieks to ar ne. Dvasingumas man asocijuojasi su noru pažinti daugiau, su ieškojimu to, kas ne visiems akivaizdžiai matoma, su vidine darna, harmonija ir ne tik.
O tavo manymu, ką dar galima prasmingo daryti? Nejaugi tau užtenka eilinio vartojiško gyvenimo būdo? Nejaugi nenori pažinti savęs iš vidaus?
Nebūtina (bent jau man ir bent jau taip manau) užsikasti meditacijom ir visokiais mambo džiambo,kad pažint save..Bėda yra žmogui jei jis saves nepažysta,jei jam reik kažkokių mokytojų ar pašalinių veiksnių,norint pasiekt tai,kas turėtų būti naturalu ir savaime suprantama,aišku,kiekvienam savaip,kiekvienam skirtingai..Bet man asmeniškai nereik keliais šliaužt iki tibeto,norint suprast,kas aš ir ko noriu iš gyvenimo..
Citata iš: astropasaulis gegužės 10, 2013, 20:39:12
Dėl to modernėjimo, nereikia jo taip iškelti pirmoje vietoje. Aš manau, kad ir šiais laikais galime siekti dvasingumo, tiesiog reikia suderinti tai. Technologijos netgi gali kaikuria prasme pasitarnauti tobulinant dvasingumą.
Astropasauli, tai mes ir nesakom, kad šiais laikais neįmanoma siekti dvasingumo. Mintis ta kad dėl technologijų ir vartotojiškumo, tas dvasingumas tapo antraeilis dalykas daugumai žmonių.
Dažniausiai visokie gebėjimai yra tik bonusas einant savo tobulėjimo keliu, jie neturėtų būti tikslas.
Eiliniam žmogui mistiškai atrodančių gebėjimų turi kiekvienas vaikas.Pvz.:vaikas iki trejų metų,stebėdamas pro langą visiškai vienodų žvirblių būrį,ilgainiui duoda jiems vardus,t.y. identifikuoja.Paklaustas,kaip jis juos atskiria,vaikas ima vardinti žvirblių psichologines savybes,vertybių skalę ir tt.
Patikrinus,ar tikrai vaikas nesipainioja,nustatytas šimtaprocentinis tikslumas.
Čia tik menkas telepatijos pavyzdys.Beje,šitas sugebėjimas prarandamas nuo 5-ių metų amžiaus.Būtent tada vaikas pradedamas mokyti rašto.Keistos sąsajos,tiesa?
Idomiai rasai xsistemax, nieko negaliu pasakyti, bet tu galetum nors nurodyti is kur siuos teiginius trauki? Kas tokius bandymus buvo atlikes? Su kiek vaiku tai buvo atlikta ir pns.
Tyrimus atliko Rusijos(SSSR) mokslininkai daugiau nei prieš 30m.Buvo tirtas tikrai didelis kiekis vaikų.Nesu interneto žmogus,nežinau,kur to ieškoti.
Nemanau, kad tai turi kokį ryšį su rašto mokymu. Greičiausia tiesiog čia ta amžiaus riba kai pas vaiką baigia formuotis kalbos kodavimo-dekodavimo sistema(čia tavo terminas jei vėl nesumaišiau).
Sumaišei. :) Terminas ne mano.Manau,jog telepatinius gabumus užgožia kiti komunikavimo būdai.
Šito reiškinio tyrinėtojai priėjo išvados,jog žmogus gimsta turėdamas galimybę bendrauti su visomis gyvybės formomis,augdamas identifikuoja save kaip žmogų ir ilgainiui pasirenka savo rūšiai būdingas komunikacijos priemones.Nelavinami sugebėjimai pamirštami.
Citata iš: xsistemax gegužės 12, 2013, 22:22:48
Sumaišei. :) Terminas ne mano.
Na tavo išsireiškimas ir panašus:
CitataInformacijos pirminis apdorojimas(kodavimo sistemos keitimas)vyksta smegenyse,kur toliau informacija apdorojama ir kaip priimami sprendimai dar nežino niekas.Yra tik hipotezės.
Kad kalba perkoduojama tikriausia iš kitur užsifiksavo...
Na,čia su kalba nėra nieko bendro.Turėjau omenyje tai,jog realybė-virpesių jūra,iš kurios mūsų protas kuria mums pažįstamą pasaulį. :)
O kaip tada paaiškinsi kodėl "Mauglių" nebeina išmokinti kalbos jei jau yra vyresni nei 5m.?
Jie jau irgi būna pasirinkę komunikacijos būdą,tik ne žmogišką.Yra būdas,kaip išsaugoti abu:ir telepatiją,ir kalbą.Jei nebūtų-mes iš viso apie telepatiją nežinotume.Tik neklausk,koks.Aš nežinau. :)
Tuose forumuose reikia sėdėti kiaurą parą, kad galėtum laikyti ranką "ant pulso". Tokios galimybės neturiu, tai dažniausiai įlendu po viskam. Dėl tos pat priežasties nėra laiko ir nuodugniai viską peržvelgti, todėl galiu ką pražiopsoti ar malti apie tą patį. :)
(Nori nenori) teks grįžti ir prie Paragraf78 žmogaus ir gyvūno "skirtumų". :)
Ne apie parapsichologinių galių ištakas. Šios galios man įdomios tik vienu aspektu - gyvūnai tas galias kaip ir turi, vienetiniai homo sapiens gal ir turi, visi likusieji, anot Xsistemax'o, jas užmiršo (pridursiu nuo savęs - užmiršo, nes turi kai ką daug geresnio). Taigi, mes, visi šios žemės padarai, esam "vieno lizdo paukščiai", ir tirdami gyvūnus bei jų elgseną galim labai daug sužinoti apie save pačius.
Xsistemax - "žmogus gimsta turėdamas galimybę bendrauti su visomis gyvybės formomis, augdamas identifikuoja save kaip žmogų ir ilgainiui pasirenka savo rūšiai būdingas komunikacijos priemones. Nelavinami sugebėjimai pamirštami".
Apie "panašumus"
Manyčiau, kad ne tik žmogus turi tokią galimybę. Neseniai "Animal planet" rodė siužetą apie hieną gyvenančią liūtų šeimynoje. Kiek pamenu, visa šita chebra surinkta krūvon, žuvus motinoms, t.y., jau buvo gavę rūšinius komunikavimo "pagrindus", bet tie pagrindai dar nebuvo įsitvirtinę negrįžtamai. Panašu, kad liūtams trūko ir laiko išmokti "kas yra kas". Hienai nuskilo... Galiausiai nusistovėjo pakenčiami santykiai ir visi gyveno "draugiškai". Aišku, hiena tapo "liūtu", ne atvirkščiai. O šiaip gamtoje hienos ir liūtai yra priešai nr1. Dar keletą panašių "nenormalių" santykių esu matęs per mieląją "Animal planet", mano pagrindinį zoologijos žinių šaltinį. :)
Tik augdamas tarp savų padaras identifikuoja save tuo, kuo jam dera būti, o hienos atvejis parodo, koks neįtikėtinas "adaptacinis" potencialas (geriau būti "liūtu", nei kalorijomis tam pačiam liūtui) glūdi gyvūno (ir žmogaus) smegeninėje. Aišku, kad tokie atvejai natūraliomis sąlygomis yra praktiškai neįmanomi, bet ir tai, kas gavosi "dirbtinai", yra labai iškalbinga.
Kad hiena "tapo" liūtu apskritai nėra kažkas ypatinga - visi bandomis gyvenantys padarai iš principo yra panašūs tuo, kad jų instinktyvi elgsena daugeliu aspektų yra identiška (skiriasi tik "detalės") ir gali modifikuotis tam tikrose ribose.
Šią modifikaciją lemia individuali gyvūno patirtis, kurią didžia dalimi apsprendžia komunikacija su vyresniais/stipresniais bendrarūšiais "kolegomis". Natūroje praktiškai taip visada ir būna - tik taip liūtas tampa liūtu, hiena -hiena ir t.t.
Gyvūnas "išmoksta", kaip jam dera elgtis bendragenčių "kolektyve", bet itin retai (apskritai, tik "dirbtinai") gyvūnas gali patekti ir tarp svetimų į "ekstremalias-ribines" rūšiai sąlygas, ir gyvūnas iš principo geba "išspręsti" kilusias problemas - kaip nutiko tai laimingai hienai, tapusiai "liūtu". Aišku, kad geriausiai "susiderina" plėšrūnas su plėšrūnu ar žolėdis su žolėdžiu.
O žmogaus?
Jei, pagal Xsistemx'ą, žmogus "turi galimybę bendrauti su visomis gyvybės formomis", teoriškai jis gali tapti bet kuo. Taip jau atsitiko, kad "dažniausiai" jis tampa maugliu (bent apie realius tarzanus negirdėjau). Kodėl taip yra tuo tarpu nesvarbu. O tas "bendravimas" gali būti "visoks" - ir telepatija, ir ultragarsas, ir paprastas garsas, dar kažkas... Šis komunikacijų arsenalas greičiausiai yra įgimtas, bet reikalinga laiko, kad - augant tarp saviškių - būtų pasiektas optimalus rūšinio bendravimo "standartas"(pagal Xsistemax'ą, būtų „pasirinktos rūšiai būdingos komunikacijos priemonės"). Liūtas taptų liūtu, hiena - hiena ir t.t. Žmogus taptų žmogumi...
Dėl "tapimo" pritariu (žr. apie hieną ir apie mauglį ), tik kitaip traktuočiau "galimybę bendrauti". Mano galva, tiksliau būtų kalbėti ne tik apie kiekvieno "jauno" padaro turimą įgimtą galimybę bendrauti "su visais", bet ir apie jų savybę išmokti „pakenčiamai" bendrauti bent jau su visais „bendruomeniniais" žinduoliais ir tuo pagrindu (palankiai susiklosčius aplinkybėms) būti priimtais į jų tarpą. Aišku, prarandant savo rūšinį identitetą-mentalitetą. :) Šią savybę ko gero turi visi "bendruomeniniai" padarai; panašu, kad turi - gal kiek "menkesnę" - ir gyvūnai-individualistai. O kas buvo Puoduko paminėtas mauglis? Pagal Kiplingą žmogus, bet Kiplingas sukūrė tik puikią pasaką, kurioje Mauglis tapo pirmas tarp vilkų tik todėl, kad buvo žmogus. O tikrovėje maugliai tampa tuo, kuo tapo hiena tarp liūtų : realūs vienetiniai maugliai - jei jie apskritai išgyveno - buvo tik apgailėtini "vilkai", ir stovėjo ant žemiausio vilkų gaujos hierarchijos laiptelio.
Nemanyčiau, kad paminėta 5m "riba" yra kiek nors reikšminga. Kad padaryti šiuo klausimu pilnavertes išvadas paprasčiausiai trūksta "medžiagos" - vienetiniai buvo tie realūs maugliai ir aš bent nežinau, ar kada buvę "atrasti" 2 maugliai (vienas iki 5m, kitas > 5m), ir vienas išmoko kalbėti, o kitas ne , t.y. vienas atvirto į žmogų, kitas liko vilku. O jei taip ir buvo, reikia daugiau informacijos... :)
Man svarbu štai kas - pagal Xsistemax'ą tai "komunikacijos priemonės", pagal Puoduką "paprasta" kalba. Augdamas tarp žmonių žmogutis (kaip ir bet koks gyvūnėlis) nieko (ir komunikacijos priemonių) sąmoningai nepasirenka, nes tik mokosi ir tas mokymasis vyksta "priverstinai" visomis prasmėmis - ir "iš vidaus", ir "iš išorės" (tai neįkainojamos evoliucijos "liekanos" žmonėse). Neturinti jokių analogų gamtoje - unikali - komunikacijos priemonė tarp žmonių yra kalba, ir tik išmokęs kalbėti, t.y., išaugęs tarp žmonių, žmogus gali būti vadintinas pilnaverčiu homo sapiens rūšies atstovu. Jei mauglis neišmoko kalbėti jis ir liko "vilkas". Čia ir pasirodo kita, iš tikro esminė kalbos savybė - mauglis "protavo" ir elgėsi kaip vilkas, nes nemokėjo kalbėti. Mauglis turėjo vilko "protą", nes sugebėjo „kalbėti" tik vilko kalba... :)
Va čia ir prasideda skirtumai su gyvūnais...
Kalba toli gražu ne tik komunikacijos priemonė, analogiška gyvūnų „komunikacijoms", nors ir šiuo aspektu tai nesulyginami dalykai. Gyvūnų perduodama informacija apsiriboja iš esmės tik evoliuciniais - natūralios atrankos - „poreikiais". Greičiausiai savo aušroje tokias pat funkcijas atliko ir žmogaus prokalbė, bet vėliau, evoliucionuojant ar koevoliuciuonuojant, kalba... :)
Esu Puoduko pusėje - jis labai teisingai pastebėjo, kad nesimato jokio racionalaus ryšio tarp žvirblių ir rašto, ir akcentuoja kalbą, kaip iš tikro manifestuojančią, apčiuopiamą ir esminę kodavimo sistemą, kurios pagrindu žmogus "kuria mums pažįstamą pasaulį". O raštas nėra jokia ypatinga kodavimo sistema - jis yra tik pragmatiškais sumetimais "ant popieriaus" vizualizuota kalba.
Ta proga įpaišysiu vieną citatą iš Pargraf78 žinomos knygos - Ferdinandas Sosiūras : "Jei atmesime žodžius, psichologiniu požiūriu mūsų mintys tėra viso labo beformė, neaiški masė. Filosofai ir lingvistai visada pripažino, kad be ženklų negalėtume skirti vienos idėjos nuo kitos. Mąstymas pats savaime yra tarsi ūkas naktiniame danguje, kurio nei ribų, nei tikslaus pavidalo nežinome. Jis neturi jokių iš seno slypinčių idėjų ir, kol nevirsta kalba, jame nėra nieko aiškaus."
Ponui Ferdinandui aš pritariu, gi Paragraf78 reakcija atvirkščia - šis reikalas seniai šiukšliadėžėje, nes atsieit dauguma pasisakė „prieš". Tik liūdna, kad ta dauguma nepasiūlė nieko "geresnio". Nepasiūlė todėl, kad ėmėsi "tyrinėti" tą Sosiūro beribį ir bepavidalinį "ūką". Natūralu, kad (kol kas?) toks triūsas berezultatis ir balansuoja ant spekuliacijų ribos.
"...realybė-virpesių jūra, iš kurios mūsų protas kuria mums pažįstamą pasaulį.".
Skamba labai poetiškai. Bet kas yra protas ir kaip "protas kuria" nežinia - "yra tik hipotezės". Jei jau taip, tai derėjo nors pridurti, kad tos hipotezės yra skystos... :)
Kad parodyti problemos sudėtingumą, pacituosiu iš vieno žinyno, kas yra intelektas. "Intelektas (psichologijoje) - tai proto aspektas, susijęs su pažinimu, prisiminimu, vaizduote, idėjų kūrimu, protavimu, supratimu ir nuomonės susidarymu. Intelektu vadinami ir racionalūs aukštesnio lygio mąstymo procesai". Štai koks tas protas sumautas, nes ir nagrinėjant tik vieną proto aspektą - intelektą - stogas (protas) gali ir nuvažiuoti. Tai ir turiu omeny, minėdamas Sosiūro "ūką" - problema itin sudėtinga ir būtina redukcija, būtinas klausimo išgryninimas tuo aspektu, kad taptų įmanoma padaryti kažkokias racionalias logikos/empirikos prasme išvadas. Reikia rasti racionalų siūlo galą, kurį nusičiupus, pabandyti išvynioti kamuolį...
Aš protą suprantu taip - pacituosiu save iš "diskusijos" su savimi, kad nevargti iš naujo (kalba netaisyta, tik sutrumpinta).
"...protą aš suprantu kaip žmogaus gebą pažinti/spręsti problemą logikos pagalba. Tai reiškia kažką panašaus, kaip sako JFD knygoje minimas filosofas Gastonas Blašlaras - "Racionaliajam mąstymui būdinga abstrahavimas, konceptualumas, dedukcija, įrodymais pagrįsta logika...". Taigi, man protas yra racionalus mąstymas. Gal ne toks, kaip griežtai apibrėžia p. G Blašlaras, bet tiek logiškas, kokia logiška yra tikrovė. O logika be kalbos (ir atvirkščiai) yra panašu į tai, ką sako Sosiūras apie kalbą ir mintis - viena be kito neįmanoma. ...kalba/logika ir yra protas. Šiuo aspektu ir apsiriboju, nes tik iš šio taško matau galimybę parodyti proto (kalbos/logikos) atsiradimą evoliucijoje."
O viskas "stovi" ant L. Wittgenstein'o (gal kažkada jau cituotas) - "Tai, kas turi būti bendra kiekvienam atspindžiui (nesvarbu, kokia jo forma) ir tikrovei, kad atspindys galėtų ją apskritai - teisingai ar klaidingai - atspindėti, yra loginė forma, tikrovės forma."
Tikrovė yra logiškos formos, ir tik todėl pažini, nes protas yra logiškos tikrovės atspindys.
Šiuo pagrindu ir bandoma viską "sukonstruoti".
Tiek - trumpai ir aiškiai. :)
Tik „forumo siela" kiek neramina - jo reakcija neprognozuojama, pažiūrėkit į jo (atavaro) akis. Brrr... Tikiuosi prasmukti nepastebėtas. :)
Pasitreniruosiu kaip teisingai cituoti, nes Terorui nepatinka, kai kas nemoka to daryti.
Citatapažiūrėkit į jo (atavaro) akis.
Atrodo pavyko, tik užmiršau atavaras ar avataras... :)
Reakcija lygi nuliui.
Negi visi "už?
Labai abejočiau, ypač dėl Paragraf78 ir A.t.sielio. Dėl TinSolger'rio ir Puoduko abejočiau minimaliai. Tai kame dalykas - linkę diskutuoti dėl "paranormalumų"? Nieko prieš neturiu, bet pradžioje derėtų išsiaiškinti, ar klausimas nespręstinas "normaliai".
Kažkodėl nėra ir Teroro r-jos.Tai itin mane stebina - visus naujokus jis nusodina taip, kad oho.... :)
O tu parašyk kažką įdomesnio ir aktualesnio :)
Kai perskaičiau tavo post'ą, norėjau rašyti apie "pradžioje buvo logos'as"
CitataTikrovė yra logiškos formos, ir tik todėl pažini, nes protas yra logiškos tikrovės atspindys.
Citata iš: gidas rugpjūčio 09, 2013, 23:01:35
Kažkodėl nėra ir Teroro r-jos.Tai itin mane stebina - visus naujokus jis nusodina taip, kad oho.... :)
O kodel as tureciau sioje temoje buti? Cia parasiau lygiai viena zinute kuri paliete saltinio tematika ir viskas. Kas liecia "nusodinimus" tai cia tik tavo asmenine subjektyvi nuomone, kuri nebutinai atspindi esame realybe.
Logosas-nelogosas... Nesvarbu, bet aišku :)
Nauja "įdomu ar aktualu" yra tam tikra problema, nes man asmeniškai įdomu ir ir aktualu tai, kas sąlyginai yra "sena", bet neatsakyta... Taigi lieku prie savo "metodikos" - kiti tegu pasiūlo, ir jei "užkabinama" tai, kas man esminga, prisijungiu...
Teroras kaip visada teisus. Be juoko - ko aš čia išsidirbinėju ir "provokuoju"... :)
Gide,visiškai su tavimi nesutinku. :)
Jei pateiksi bent vieną įrodymą,jog pasaulyje egzistuoja kas nors daugiau,išskyrus informaciją-viešai atsiprašysiu,o dabar...
Parapsichologinės galios yra ne kas kita,kaip tik išplėstos galimybės tą informaciją skaityti ir ja operuoti.Pernelyg daug dėmesio telkiam į fizinę veiklą.Daug geresnių rezultatų pasiektume,jei pasistengtume operuoti pradine informacijos forma.
O dėl informacijos formos ir vėl klysti. :) Atsakyk pats sau,ką fiksuoja tavo jutimo organai ir visi žmonijos sukurti prietaisai.Pasufleruosiu:VIRPESIUS.Ir nieko daugiau.
CitataNa,čia su kalba nėra nieko bendro.Turėjau omenyje tai,jog realybė-virpesių jūra,iš kurios mūsų protas kuria mums pažįstamą pasaulį. :)
Man užkliuvo, kad diskusijoje apie kodavimo sistemas kalba palikta nuošalėje. Apie tai, koks - mano supratimu - yra kalbos ir proto santykis ir prikalbėjau daugiau nei reikia...
Taigi, iš tavo reakcijos nelabai suprantu, kame aš neteisus ar klystu. Ta proga pridursiu, kad kalba ir yra koduojami tie žmogaus užfiksuoti virpesiai... :)
Kaip tikiuosi pastebėjai, esu daugiau-mažiau pozityvistas - patiriamo pasaulio ribos yra ir pažinimo ribos, ir ko nors ieškoti anapus juslinės suvokiamybės yra beprasmiška, tuščios spekuliacijos.
Citata...egzistuoja kas nors daugiau,išskyrus informaciją... ...ką fiksuoja tavo jutimo organai... :VIRPESIUS.Ir nieko daugiau.
Šiek tiek trikdo tik tavo gana tiesmukas pasakymas, kad pasaulyje nėra nieko daugiau, išskyrus informaciją. O kur „subjektas-objektas"? :)
Manyčiau, kad teisingiau būtų tarti, kad egzistuoja ne informacija, o esti pats pažinus priežastinis ir logiškas pasaulis (objektas). Kodėl pasaulis toks o ne kitoks? Pozityvistui toks klausimas yra beprasmis, nes tai yra anapus juslinės suvokiamybės.
Iki homo sapiens (subjekto) atsiradimo (jei būti visiškai nuosekliam - gal iki gyvosios gamtos atsiradimo) informacijos sąvoka pasaulyje yra beprasmė - pasaulyje vyksta tik materijos kitimas, sąlygotas priežastinių-logiškų tikrovės dėsnių.
Kad išvengti panašių dviprasmybių šį klausimą derėtų nagrinėti „pasaulis(materija) → informacija(patirtis) → homo sapiens" kontekste. Nes informacija „savaime" ir/ar „atskirai" nuo patirties (subjekto-objekto) pozityvisto ausiai nelabai... :)
Taigi, nežinau, ar ką nors tau įrodžiau. Gal tik „patikslinau" - pasaulis yra informacijos šaltinis („objektas"), informacija yra patirtis, o žmogus yra informacijos vartotojas („subjektas"). :)
Realybė, arba materija, yra kintanti. Tą kitimą gali įvardinti ir kaip judėjimą. O judėjimą - kaip virpesius, kuriais vyksta nenutrūkstama energijos cirkuliacija-transformacija materijoje. Patirtiniame pasaulyje yra galybė įvairios rūšies virpesių, kuriuos mes fiksuojame savo pojūčiais tiesiogiai arba prietaisų pagalba netiesiogiai. O kas fiksuojama juslėmis ir yra informacija apie realybę. Šia prasme tu teisus - pasaulis buvo, yra ir bus informacijos šaltinis protui.
Tik nebūčiau toks kategoriškas, kad fiksuojami tik virpesiai (informacija "užkoduota" tik virpesiuose)...
Tai suprantama kiekvienam ar bent jau daugumai - tai kur čia šuo pakastas? :)
CitataParapsichologinės galios yra ne kas kita,kaip tik išplėstos galimybės tą informaciją skaityti ir ja operuoti. ... Daug geresnių rezultatų pasiektume,jei pasistengtume operuoti pradine informacijos forma.
Jei tavo pasaulėvaizdis yra artimas pozityvizmui, šuo pakastas ko gero parapsichologijoje. :)
Nieko neturiu prieš parapsichologiją, tik privaloma yra galimybė jai pritaikyti mokslinį metodą, t.y., loginio pozityvizmo doktriną. Jei taip jau yra arba kažkada taps įmanoma, tenka tik džiaugtis - patirtinės informacijos fiksavimo priemonių arsenalas išsiplės ir tai visiems bus tik į naudą.
Nors nesu itin optimistiškas (daugiau dėl „techniškų" dalykų), parapsichologijos klausimu linkęs tau pritarti. :)
Mano požiūriu kalba yra primityvus keitimosi informacija būdas.Raštas-dar primityvesnis,bet turi vieną privalumą:išliekamumą.
Kodavimo sistemomis vadinu informacijos sluoksnius,pvz.:paskutinis iš jų yra tai,ką modeliuoja mūsų protai.Priešpaskutinis-tai,ką tyrinėja mokslas.Jų neabejotinai yra daug daugiau,kiekvienas mūsų bent epizodiškai nuolat su jais susiduriame ir vadiname tokias apraiškas paranormaliomis.
Kodėl tų gilesnių sluoksnių negalime"pačiupinėti"moksliniais metodais?Todėl,kad mokslas iš esmės lig šiol neatsikrato materialistinio požiūrio,nors kuo toliau-tuo aiškiau,jog materija apskritai neegzistuoja. :)
Yra gausybė netiesioginių įrodymų,jog mūsų pasaulis iš esmės yra Diraco delta funkcija aprašomas darinys.Tai reiškia,jog išoriškai jis yra niekas,o iš vidaus begalinis informacijos lobynas,nuo pusiausvyros taško besidriekiantis mažiausiai 6-mis kryptimis(trimatis),arba net 22-iejomis(M teorija).Kodėl begalinis?Todėl,jog kitoks paprasčiausiai negali egzistuoti.Elementari logika.
Tavo minimas subjektas(ne tik žmogus,bet visos intelektinės struktūros) yra operatorius.Kuriantis ne informaciją,o jos tvarkymo programas,t.y.savo pasaulius.Šita prasme tu teisus,subjektas yra kartu ir vartotojas.Realybės kitimas vyksta tada,kai ta pačia informacija operuoja keletas subjektų.
Visi mes operuojame pirmine informacijos forma(virpesiais),bet absoliuti dauguma tai daro nesąmoningai.Žmonės,turintys parapsichologinių galių tai daro sąmoningiau,nei kiti.
Jei ko nesuprasi-klausk,detalizuosiu.
Su tais „kodavimu", „informacija" ar "realybe" man gryna bėda - visur visokiais „pavidalais" painiojasi... Todėl „tradiciškai"... :)
Citatakalba yra primityvus keitimosi informacija būdas.Raštas-dar primityvesnis,bet turi vieną privalumą:išliekamumą.
Į kalbą žiūriu pagarbiau ir plačiau. Be „primityvaus informacijos keitimosi būdo" (kalba užkoduotos informacijos - ar galima taip išsireikšti?) kalbai skiriu ir esminį vaidmenį žmogaus mąstyme. Raštas - savo keliu, tik vėl tas nelemtas kodavimas...
Kaip ten bebūtų, be kalbos ir žmogaus nebūtų. Taip manyčiau... :)
Citata...paskutinis iš jų yra tai,ką modeliuoja mūsų protai.Priešpaskutinis-tai,ką tyrinėja mokslas. ... mūsų pasaulis iš esmės... išoriškai jis yra niekas,o iš vidaus begalinis informacijos lobynas,nuo pusiausvyros taško besidriekiantis mažiausiai 6-mis...
Pabandysim tai įvilkti į filosofinį rūbą. Platono trikampis.
Paskutinis sluoksnis atitiktų „Aš", o priešpaskutinis - „Patirtis". Pasaulį, kuris „...iš vidaus begalinis informacijos lobynas", į kampą „Būtis". O viršun, į „Absoliuto" vietą, įpaišysim „Informaciją". Štai toks gaunasi trikampis. Labai panašu į pozityvizmo interpretaciją - empirinė redukcija abiem atvejais (pozityvizme, panašu, ženkliai radikalesnė), tik pozityvizme vietoje „informacijos" visuose kampuose figūruoja „logika".
Pozityvizmas, kad ir radikaliai empiriškai redukuotas, priskiriamas dvasios filosofijos variantui. Ko gero, „informacinis" trikampis taip pat traktuotinas kaip dvasinės filosofijos „atšaka".
Pozityvizmas aiškus kaip 2x2, gi pas tave jau sudėtinga, sudėtinga bent man - „informacinio" trikampio interpretacija reikalauja daug specialių žinių ir, kas be ko, kieto matematinio mąstymo. Tai ne mano galvai. Daugiau-mažiau aišku, kad abiem atvejais ne paskutinį vaidmenį (pozityvizme - pagrindinį) vaidina patirtis. Trumpai tariant, sąlyčio taškų lyg ir esama. :)
Citata...kuo toliau-tuo aiškiau,jog materija apskritai neegzistuoja. < > Visi mes operuojame pirmine informacijos forma(virpesiais).
Sąvoka „materija" šiandien skamba tikrai nepopuliariai (plg. „dialektinis materializmas"), bet tai esmės nekeičia, nes kažką panašaus reiškia ir realybė, ir tikrovė, ir pasaulis ir t.t., ir pan., nes čia - tik „užsimaskavę" - ir materialistinė būtis, ir jos pažinimo samprata.
Kad ir tie „virpesiai". Kas tai per fenomenas? Virpesiai automatiškai "suponuoja" (fainas šis žodis) energiją ir t.t. :)
CitataYra gausybė netiesioginių įrodymų,jog mūsų pasaulis iš esmės yra Diraco delta funkcija aprašomas darinys.
Citata„Filosofija man imponuoja tuo, kad priešingai, nei fizika, nebando pasaulio įspausti į matematikos rėmus"
Tavo žodžiai.
Neturiu laiko ilgai sėdėti forume ir sekti diskusijas. Iš tavo kelių šimtų post'ų perskaičiau daugiausia kelias dešimtis ir negaliu susidaryti pilno vaizdo (ko gero savo poziciją esi jau ne kartą išreiškęs). Bent jau aišku, kad matematikoje ir fizikoje nusimanai daugiau už visus likusius. Peršasi elementari išvada, kad į pasaulį žiūri iš empirinių pozicijų, bet iš empirinių dabartinės fizikos teorijų prasme. Tokiu atveju be filosofijos apsieiti tikrai sunku, nes tiesioginių įrodymų kaip ir nėra...
O su „dirakiniu" 0 (nuliu) pasidare kiek aiškiau(?). :)
CitataRealybės kitimas vyksta tada,kai ta pačia informacija operuoja keletas subjektų.
Man tampa nors kiek suprantama, jei turima omeny, kad "realybė" kinta priklausomai nuo mūsų pažinimo lygio. Jei taip, tai kaip ir nieko naujo. Ir patirtis aukštumoje...
Todėl - why not? :)
P.S. Supratau gal tik 100-ąją dalį, bet pats nedetalizuok. Idealus variantas būtų plačiai visuomenei skirtas lietuviškas (iš bėdos tiktų ir rusiškas) šaltinis. :)
Gal kas iš tiesų nori ko nors išmokti?
Ar čia visi kaupia informaciją į smegenines? :)
Citata iš: eternal.bliss rugsėjo 20, 2013, 21:59:00
Gal kas iš tiesų nori ko nors išmokti?
Ar čia visi kaupia informaciją į smegenines? :)
Ir ką tas išmokimas duotų žmogui? Pasirodyt prieš kitus, ar pačiam jausmą, kad esi "geresnis" už kitus? Bet tam yra paprastesnių būdų: prabangi mašina, sėkminga karjera....
Na žiurint ką tu nori su tuo daryti. Iš esmės ne dėl jausmo, kad tu esi "geresnis". Tas susireikšminimas kaip tik yra priešingybė.
Tiesiog kokią realią patirtį turit kas susija su šia tema? ar čia kaip sakant vien plepalai išgirsti iš kažkur, perskaityti ir t.t.
Norėjimas pasiginčyti ir nieko kito. :)
Eternal,visi be išimties turi tokios patirties,tik nedaugelis tam teikia reikšmės.O visai be reikalo...
Gide,šaltinis-visų pažinimo sričių Žmonijos patirtis.Mėgstu sisteminti,tokiu būdu pamatau tai,ką dauguma praleidžia pro akis. :)
Citata...šaltinis-visų pažinimo sričių Žmonijos patirtis.Mėgstu sisteminti,tokiu būdu pamatau tai,ką dauguma praleidžia pro akis.
Aišku... Slapukas. :)
Viskas yra tavo asmeninės patirties rezultatas, ir pats pastebėjai, kad pakanka vienintelės Dirako delta funkcijos „aprašyti" pasauliui. Turi nuosavą filosofinę sistemą, todėl, suprantama, jokių kitų „šaltinių" ir negali būti.
Tokiu atveju nelieka nieko kito, kaip atsiimti savo žodžius ir paprašyti „detalizacijos". Suintrigavo tas taviškis (tiksliau Dirako) nulis-niekas... Manau, kad per daug ir neapsunkinsiu - be abejo forume jau esi apie tai šnekėjęs. Kurioje (kuriose?) forumo temoje ieškoti?
Ačiū. :)
Kad pasaulį galima aprašyti viena funkcija pastebėjau ne aš,o Dirac'as. :)
Mokslas ir religijos sutaria dėl vieno dalyko:pasaulis atsirado iš NIEKO.Vieni tą atsiradimą priskiria dievo veiklai,kiti-Didžiąjam sprogimui.Bet niekas neatkreipia dėmesio į tai,jog NIEKAS iš principo egzistuoti negali(dar vienas kliuvinys:laikas,priešingai nei kiti realybės parametrai nekvantuotas,vadinasi,nerealus).Todėl visą paslaptį tenka apsukti 180 laipsnių ir panagrinėti PASAULIO iš NIEKO egzistavimo galimybes.Jų yra lygiai viena. :)
Kad nenutolčiau nuo temos,pasakysiu,jog ir su parapsichologija yra labai panašiai:bažnyčia vadina blogiu,mokslas neranda racionalaus paaiškinimo,o tereikia į viską pažvelgti kitu rakursu.Tai egzistuoja,bet kodėl?Ir atsakymų daug nebus.
Tai savotiška galimybių studija.Tereikia pasitelkti žinias,kurių turime pakankamai.Pasinaudoti tuo,kas jau atrasta.
Labai daug temų apie tai kalbėjau,viena jų apie mane.
Kad irgi (per daug) „nenutolti nuo temos". :)
Citatasu parapsichologija yra labai panašiai:bažnyčia vadina blogiu,mokslas neranda racionalaus paaiškinimo,o tereikia į viską pažvelgti kitu rakursu.Tai egzistuoja,bet kodėl?Ir atsakymų daug nebus.
Su parapsichologija yra „sudėtinga"... Sudėtinga ir dėl paprastos, „buitinės" priežasties - niekas (išskyrus tave) nežino, kokiu „kitu rakursu" derėtų į viską pažvelgti ir „kodėl tai (parapsichologija) egzistuoja". Tau viskas aišku, deja esi itin retas tai „perpratęs" individas. O mes žmoneliai „tamsūs"... Apie tai tarsiu kelis žodžius žemiau.
Leisiu sau pažiūrėti „netikusiu" senu rakursu kodėl mokslas neranda „racionalaus paaiškinimo" parapsichologijai, aišku, jei toks reiškinys apskritai egzistuoja - čia tau (greičiausiai, ne tik tau, bet "rakursai" skirtingi) neabejotinas reikalas. :)
Visi egzogeniniai žmogaus pojūčiai turi fizikinį, cheminį ar kažkokį kitą mums žinomą realų pagrindą (dėl to mes apie juos šį tą „raukiam" ir priimam be esminių prieštaravimų), o parapsichologinių jutimų tokiu būdu „identifikuoti" nepavyksta. Jei taip, mokslo „fanatikas" tartų a la Okamas - parapsichologija yra išmislas.
Toks kategoriškas nesu, o pats pasirodai kaip koks virš kitų iškilęs (kas kaista - kaip ir "empirinis") aiškiaregys, žinantis kažkokį ypatingą „rakursą", iš kurio „pažvelgus", parapsichologija atsiskleidžia kaip ant delno. Deja, to tavo „ypatingo" rakurso nežinau, tai ir neturiu ką pasakyti... Negaliu net tarti „pritariu visom keturiom", nes tas „rakursas" gal būt tėra yra elementarus kliedesys. Kodėl ne? :)
Vienas filosofas yra parašęs gana žymų straipsnelį apie šikšnosparnių „gyvenimą". Straipsnis ne mūsų tema, bet šiek tiek tinka.
Kaip „protingas" šikšnosparnis suvokia save ir pasaulį, turėdamas (daleiskim) vienintelį jutimą - echolokaciją, ir ar mes galėtume suprasti vienas kitą (ar galėtume pasijusti vienas kito kailyje)?
Šikšnosparnio mąstymą/savimonę - kas remiasi tik „ultragarsiniu" pasaulio suvokimu - mes kaip ir galėtume suprasti, nes echolokaciją esame šiek tiek įsisavinę (pavertę mūsų pojūčiams-smegenims suprantamu „vaizdu" - kad ir medicinoje) ir traktuodami, kad kažką panašaus „mato" šikšnosparnis. Bet šikšnosparnis jau turėtų rimtų problemų dėl iš principo neįmanomo mūsų pojūčių suvokimo.
Kalbant apie parapsichologiją, „normaliam" žmogui kyla tokios pat problemos, kaip tam nelaimingam šikšnosparniui. Žmogaus protas, iš esmės, geba operuoti tik ta informacija, kurią „pateikia" berods ("skaičiavau" pats) 5 egzogeniniai žmogaus jutimai. Šis proto ir 5 pojūčių santykis pasirodė esąs optimalus informacijos kodavimo „modelis" (evoliuciniam) protui ir įsitvirtino evoliucijos procese‚ o tavo akcentuojami „pirminiai" (parapsichologiniai) jutimai pasirodė evoliuciniu aspektu nieko verti ir galų gale redukavosi., t.y., tapo „atavizmu", (galimai) pasireiškiančiu žmonėse itin retai. Ir šiandien, negrįžtamai praradęs „parapsichologinį" pojūtį, protas savaime nesugeba parapsichologinių jutimų „atkoduoti", t.y., „išversti" į protui suprantamą kodą.
Parapsichologijai empiriškai pagrįsti tėra vienintelis kelias - parapsichologinę informaciją užfiksuoti mums suvokiamu kodu. Dėl įvairių objektyvių priežasčių visi kiti „metodai" yra tuščias laiko švaistymas, vedantis į tas pačias nesibaigiančias ir įgrįsusias spekuliacijas šiuo klausimu.
Jei grįžti prie „kliedesių", tai turėčiau pačiam tokią pastabą.
Esi itin „lakoniškas" ir lakoniškas ne gerąją prasme. Visur kalbi „užuominomis" (pradedi, bet nepabaigi) ir jų pagrindu darai beapeliacines išvadas. Man asmeniškai tavo „užuominos" nėra rimti argumentai tam ar anam pagrįsti, nes apskritai yra sunkiai suprantami (kaip kitiems - nežinau). Dėl šios priežasties norom nenorom peršasi išvada, kad paprasčiausiai vedžioji už nosies, dėl „tikrumo" prikaišiojęs specialių matematinių ar fizikinių terminų. :)
O jei ne, tai darosi juokinga - išmeti lengva ranka „nulis yra begalinis" (pasaulį „aprašo" Dirako delta f-ja), ko pasekoje yra taip, o ne anaip - ir į krūmus... :)
Tavo proto žmogui tokia "argumentacija" yra mažiausiai nerimta. ;)
Tikrai nepradėsiu forume dėstyti novatoriškų darbų fizikos srityje,tuo labiau,jog kažkurioj temoj jau esu apie tai kalbėjęs.Galiu tik konstatuoti,jog šitas naujas požiūris griauna stagnaciją,suteikia iki šiol neturėtų galimybių pažvelgti už materialaus pasaulio ribų.Ir išsiaiškinti tikrovės dinamiką.
Jau pastebėjau,kad vadovaujiesi praeities autoritetų darbais ir nuomone.Šitaip nieko nepasieksi.Reikia GALVOTI.
Parapsichologija tokia pat reali,kaip monitorius priešais tave,pats su ja susiduri visur,tik nekreipi į tai dėmesio.
Pabandyk "fizikiniais ar cheminiais" argumentais paaiškinti,kodėl mes visi be išimties lenkiame laiką 5-is sekundėmis?(Reakcijos į įvykį pasireiškia anksčiau,nei pats įvykis.)
Paaiškink,kodėl nusišypsojus aklam žmogui jis nusišypso tau atgal?Išgirsta,užuodžia?
Kodėl jauti žvilgsnį,įremtą tau į pakaušį?
Kodėl sapnuoji sapnus?Ir kartais jie išsipildo?
Kodėl tiesiog fiziškai jauti,kai artimui nutinka nelaimė?
Kodėl gyvūnai supranta žmones be žodžių?
Tokių "kodėl?"galima vardinti iki begalybės,bet yra žmonių,kuriems to neužtenka,kad pripažintų parapsichologiją neatsiejama pasaulio ir žmogaus dalimi.Nes apie tai nerašė praeities išminčiai.
Parapsichologija nėra rudimentas.Ji visur.
Nekalbu apie tokius ponus,kaip Azanovas,kuris pareiškia,jog "kambario kampe sėdi trys dvasios ir jos labai liūdnos".Kalbu apie tai,ko neįmanoma nepastebėti.
Ir žinai kas linksmiausia? Visiems šiems išvardintiems klausimams yra racionalūs paaiškinimai be jokios mistikos :) tereikia pasidomėti, ką mokslininkai kalba šiais laikais, o ne ką sako šarlatanai ;)
Žinau,domėjausi.Linksmiausia ir yra tai,jog mokslininkai pradeda kalbėti terminais,kurių anksčiau tiesiog vengė. :)
Jeigu mokslininkai mano, kad jie sugeba kazka paaiskinti, tai dar nereiskia, jog tas paaiskinimas bus teisingas. Gaila ne kiekvienam tai lemta suprasti, o dar lengviau viskuo aklai tiketi ka teigia mokslas :)
Pacituosiu savo kazkada parasyta pranesima:
Citata iš: Teroras liepos 29, 2013, 18:33:05
Pvz. seimoje yra narys kuris susapnuoja tam tikra zmogu savo sapne ir jau zino, kad kazkas is seimos rato keliu dienu begyje mirs. Ir is tiesu, kiek kartu man skambino klausdamas ar pas mane viskas tvarkoje (sieja artimas giminystes rysis), aiskindamas tuo, kad nerimauja nes vel susapnavo sapna, o veliau paaiskedavo, kad po keliu dienu mire kas nors is giminiu (pusbroliai, tetos, seneliai ir t.t.).
Idomu, ka pasakytu didysis mokslas? Gal, kad as sizofrenikas? Taip, tikriausiai toks butu realiausias mokslo atsakymas :)
Kam ieškoti mistinių dalykų, jei viską galima paaiškinti daug paprasčiau ir be spekuliacijų?
Niekad nesinaudojote Okamo skustuvu? gal pabandykite, labai naudingas principas ;)
Papasakosiu apie drastišką eksperimentą,kuris patvirtino telepatijos realumą.
Triušiukus atėmė iš motinos,nuvežė už 200 km,patalpino į povandeninį laivą,kuris paniro į 100m.gelmę.Triušę apraizgė visais įmanomais prietaisais ir ėmė vieną po kito žudyti triušiukus.
Žudant kiekvieną triušiuką triušės organizmo parametrai(kraujo spaudimas,širdies dažnis,encefalograma ir t.t.)šaudavo iki neįtikėtinų aukštumų,laikas sutapo milisekundžių tikslumu.Nagi,paaiškinkit man šitą "moksliškai"materialistai. :)
Paragraf,parapsichologija nėra jokia mistika,tai realybės sritis,kurią galima ir reikia tyrinėti.
Na jei jau toks eksperimentas buvo tada žemai lenkiu galvą ir pripažįstu jog parapsichologija tikrų tikriausias dalykas. Viskas stoju į parapsichologijos mokyklą ir radikaliai keičiu savo pasaulėvoką.
Eksperimentui daugiau nei 20m.Nestok į parapsichologų mokyklą,įtakingas vietas ten uzurpavo apsišaukėliai,panašiai,kaip religijose.Geriau pats lavink tokius savo sugebėjimus. :)
Citata iš: xsistemax spalio 03, 2013, 20:09:04
Žinau,domėjausi.Linksmiausia ir yra tai,jog mokslininkai pradeda kalbėti terminais,kurių anksčiau tiesiog vengė. :)
Įdomu, kuriuo iš tavo išvardintu atveju, paaiškinimuose naudojami tie terminai? :)
Praktiškai visų tavo išvardintų tavo klausimų atsakymai: empatija ir sąmoningai nesuvokiamų dirgiklių pajautimas.
Tai yra, aklas žmogus girdi, jaučia balso toną, jaučia pokalbio ritmą ir t.t. ir pan. Net ir telefonu kalbant nusišypsojus, kitas žmogus gali tai suvokti. Be jokių paranormalybių. Tiesiog smegenys analizuoja gaunamą informaciją - visą. Ne tik tą, kuri akivaizdžiai krinta į tuo metu labiausiai naudojamą juslę. Iš esmės, taip ir kyla nuojauta (dėl suvoktos, nors neįsisamonintos informacijos)
Panašiai pajaučiamas ir žvilgsnis į pakaušį: smegenys NUOLAT pasąmoningai analizuoja visus garsus, šešėlio kritimus, atspindžius ir t.t. Dar pridedam psichologinį fenomeną, kai žmogus linkęs daugiau vertės suteikti įvykusiems sutapimams, nei neįvykusiams. Kaip veikia būrėjų 'cold reading'as. Šimtą kartų spėja, vieną kartą pataiko - ir visą vertę suteikiama tam vienam kartui, ignoruojant 100 neteisingų. Tai yra, jei jauti, kad kažkas į tave žiūri, atsisuki - o pasirodo, jog tau pasivaideno. Pamiršti ir gyveni toliau. Jei atsisuki, ir iš tiesų kažkas į tave žiūri (nors galėjo pradėti žiūrėti, nes matė, kaip tu atsisukinėji) - suteiki tam didelės, 'paranormalios' vertės.
Apie sapnų išsipildymo paaiškinimus yra čia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=39.0;nowap
Iš esmės, smegenų polinkis sapnų patirtis rišti į logiškus ir prasmingus atsiminimus, užpildant atminties spragas, priskiriant sapnams įvykius, kurie net nebuvo sapnuoti ir pan. Netikrų prisiminimų fenomenas (kuris yra visiškai įrodytas, ir gana dažnas) ir t.t.
Su gyvūnų supratimu ir pan. - empatija, kuri pas gyvūnus labai stipri. Vis dėl to, empatija labai reikalinga rūšies išlikimui.
Dėl eksperimento su triušiais, būtų įdomu mokslininkų pavardes gauti. Turiu nuojautą, kad bus atliktas kokių rusijos 'mokslininkų..' :)) Kai spyrė tam triušiui tuo metu, kai žudė jo vaikus, kad sureaguotų. Tik pamiršo tai paminėti. Ne vieną dešimtį tokio lygio eksperimentų, su panašiomis 'sensacijomis' mačiau. Kai labai patogiai nutylimos nepatogios smulkmenos..
Na va, tinsoldieris parašė tai ką aš tingėjau rašyti :) nors manau be reikalo stengeisi, mūsų parasichologai vistiek pasakys kad tu nusišneki :)
Kažkurioj temoj a.t.sielius parašė: jei padirbinėja pinigus- vadinasi yra ir tikri pinigai.
Sutinku ir su tinsolderiu, ir su paragrafu, kad visų pirma reikia ieškoti racionalaus paaiškinimo, ir 99,99% tokių "sensacijų" būna grynai dėl naudos ar garbės siekimo. Lygiai kaip ir kiekvienoje kitoje srityje yra tikrų dalykų, ir yra kurie tuo naudojasi grynai savo naudos siekimui.
********
nors apie būrėjas: geriau patekti pas pinigų lupikautoją, nei pas tokią kuri pati tiki tuo ką sako, nes tuomet didelė tikimybė, kad ir žmogui persiduos toks jos įsitikinimas, ir žmogus užsiprogramuos tam , ką ji "išbūrė".
Be tavęs citavimo, pagal pastraipas. Į „anketą" - kaip „dera" anketai :)
Tikrai nepradėk dėstyti. Kam reiks - pats susiras forume. Man (jau) nereikia.
Kažkada panašiai O. Benderis bandė atvesti į protą Š. Balaganovą (citata "Galvoti reikia, - rūsčiai pasakė Ostapas, - mane, pavyzdžiui, maitina idėjos."), efektas buvo menkas, bet ačiū už gerus ketinimus.
Teisingai pastebėta, kad geriau žinau praeities autoritetus, nei dabartinius novatorius (iš pastarųjų žinau tave vieną).
Kukliai pridursiu, kad su tuo „galvojimu" kažką pripainiojai. Galvojam, kaip kas sugeba. Ar galvoti dera tik „didžiosiomis"?
Monitorių praleidžiu ir pereinu prie anketos. Kažkada tikrinai a.t.sielio logiką, ir jis teisingai padarė, pasiuntęs tą „juodą skylę"... į NATO. Aš ne toks principingas, todėl „pirmyn". :)
Pateikei bent man sensacingą informaciją (5 sek. ir t.t.), ir klausimo formuluotė neapibrėžta. Už „gryną pinigą" nepraeina. Atsakymo nėra.
Vienas pažįstamas (kartais) bendrauja su akluoju, tai paprašiau patikrinti. Nesišypso neregys. Kitos patirties neturiu - nemėgstu stebelytis į žmones su negalia ir juo labiau vaipytis...
Mano pakaušis nejautrus, o jei kada nei iš šio, nei iš to apsisuku, nepastebiu nieko įtartino.
Apie sapnus prirašyta kalnai literatūros, pačiam patarčiau pavartyti kad ir neurofiziologiją. Man (kartais) išsipildo tik erotiniai sapnai (žr., poliucija), o kiti - ne. :)
Fiziškai nelaimę „tikrai" jaučia triušiai. Duomenys tavo, ten kažkur aukščiau. Aš nejaučiu
Gal todėl, kad gyvūnau geriau užuodžia? Spėjimas...
Kas liko praleisiu, nes tas pat per tą patį.
Savo ruožtu užduosiu ir pačiam klausimą (turiu teisę, nes anketą „užpildžiau") - kurių galų, turėdamas patikimą 20m senumo triušinę ir jaunesnę (?) 5 sek informaciją, parapsichologinių jutimų egzistavimą argumentuoji kažkokiu mistiniu „kitu rakursu"? :)
Citata iš: gidas spalio 04, 2013, 20:48:34
Pateikei bent man sensacingą informaciją (5 sek. ir t.t.), ir klausimo formuluotė neapibrėžta. Už „gryną pinigą" nepraeina. Atsakymo nėra.
Dėl tų 5 sek. čia tikrai mokslininkai (palei viską tikri) fiksuoja smegenų veiklos suaktyvėjimą prieš tai, kaip tai turėtų būti realiai mūsų supratimu, ir neturi tam paaiškinimo. apie tai truputį jau buvo diskusija http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1664.msg31875#msg31875
Jei taip yra, kaip sakai (5 sek...) - derėtų tokį drąsų teiginį pagrįsti šaltiniu (kas, kur, kada, koks taikytas metodas reiškiniui interpretuoti ir t.t. ir pan.). Man (manau ir daugumai forume) tokie, neaišku kuo besiremiantys teiginiai yra 0 verti. Kitaip tariant, "triušiniai". :)
Radau laiko pasiginčyti. :)
Eksperimentas su triušiais buvo atliktas Rusijoje Gynybos Ministerijos užsakymu,protokole nėra užuominų apie triušei taikytas kokias nors fizinio poveikio priemones,bet,kadangi eksperimentas nebuvo kartotas kitose šalyse-jį galima kvestionuoti.
Bet su aklųjų šypsena yra kitaip.Eksperimentas kartotas daugybėje šalių,rezultatai preciziškai fiksuojami.Aklieji tikrai šypsosi.Tereikia,jog jūsų šypsena būtų nuoširdi ir aklas žmogus tuo metu nebūtų užvaldytas kardinaliai priešingų emocijų.
5-ių sekundžių fenomenas irgi tyrinėtas gana plačiai.Beje,jame buvo tiriami ir akli žmonės.Kompiuteris generavo atsitiktinius vaizdus,tomografu buvo tiriamos emocinės sritys žmogaus smegenyse.Prieš monitoriuje pasirodant emocinę įkrovą turinčiam vaizdui žmogaus smegenys 5-is sekundėmis anksčiau generuoja tą pačią emociją.Aklojo taip pat.
Dar vienas eksperimentas:prie augalo prijungus jautrų oscilografą fiksuojamas potencialo šuolis pvz,nukerpant lapą.Pastebėta,jog augalas sureaguoja anksčiau,nei lapą paliečia žirklės.Dar daugiau,augalas iš anksto reaguoja tik į tikrą grėsmę,į jokius "gąsdinimus"nereaguoja,kitaip sakant,kažkokiu būdu iš anksto "žino"jūsų apsisprendimą "kirpti ar ne".Eksperimentas kartotas daugelyje šalių.
Ir dar vienas.Įjungus atsitiktinių skaitmenų generatorių ir mintyse norint konkretaus rezultato net didžiausias išsiblaškėlis statistinį tikimybės vidurkį sau norima linkme pakreipia ne mažiau 3%.Šito pokyčio vertė išauga didinant operatoriaus koncentraciją arba to paties skaičiaus "norinčių"kiekį.Irgi tirta preciziškai daugelyje šalių.
Kodėl tai vardinu?Todėl,jog per visus šituos pavyzdžius ryškia raudona linija driekiasi ryšiai,kurie,remiantis tradicinėmis pažiūromis,neturi egzistuoti.Nėra jokios fiksuojamos jėgos ar energijos.Bet tų ryšių išprovokuotas pasekmes galima matuoti.Voltais,kartais,procentais..
Paranormalu.Bet realu.
Panašu, kad turėta galvoje kažkoks įmantrus smegenų veiklos fiksavimas, o ne 11m baudinys futbole ir vartininko „žinojimas 5sek prieš", į kurį kampą bus smūgiuota. :)
Kolega nurodė šaltinį youtub'e, kas yra bent šis tas, nei plikas 5 - sekundinis teiginys. Rusų mokslininkai (Peterburgo universiteto), pasirėmę rimtais amerikiečių šaltiniais, vos ne 2val. diskutuoja apie įvairius mąstymo aspektus. Kelios minutės buvo skirtos žiurkėms. Kaip žinia, pastarosios yra vos ne idealiai prisitaikiusios, ir, jei kas negero nutiktų, žmogų pergyventų (tą youtub'ą nurodysiu - kolega ko gero neprieštaraus).
Diskusijos dalyviai kaip ir sutarė, kad žiurkės turi atmintį ir net gali "analizuoti" savo patirtį. Pvz., bemazgodama snukį, žiurkė "atsimena", kas jai yra nutikę praeityje (tai diskusijoje pavadinta atrodo „pre-play") - tuo metu užfiksuojamas atitinkamų smegenų struktūrų „nusidažymas". Patekusi į bet kokią naują situaciją (išskyrus tas, kurios apsprendžia grynai instinktyvias reakcijas), žiurkė vėl "pervaro" per smegenis savo patirtį, ko pasekoje ir smegenys "nusidažo" analogiškai. Kada fiksuotas vienodas smegenų „nusidažymas" - ar po 5, ar po 10 sek - nėra aktualu.
Jei kas svarbu, tai faktas, kad žiurkė lyg ir gali „atsiminti ir analizuoti (?)", nesant stimulo iš išorės („besiprausiant"). Va čia iš tikro rimta.
Norint, visa tai galima interpretuoti ir taip - žiurkė „numato" ateitį, nes smegenų reakcija ("nusidažymas") yra "vienoda" prieš įvykį ir jam įvykus.
Apie žmones diskusijos dalyviai deja nešnekėjo.
O mergaitė ir katinas yra tas pat - kažkada mergaitė matė iškritusį (greičiau nušokusį) nuo medžio katiną ir visiškai natūraliai ištarė "bum" 5sek prieš ir „pataikė" - katinas galėjo ir nukristi, ir nenukristi. Mergaitė ištarė, o žiurkė būtų dėjusi į kojas, nes kalbėti nemoka ir katinas jai ne tas pat, kas mergaitei. O kiek ten tų sek. buvo kas dabar žino... :)
Aukščiau buvo "paruošta" anksčiau - laukiant tavo atsakymo. Atsakymas gautas, ir buvusi pavartota "mistifikacija" išmesta. :)
Pabandysiu naują informaciją "sudoroti", bet pradedu abejoti , ar "įkąsiu" ;)
O štai ką aš vadinu "galvojimu".Paimkim ir paanalizuokim paskutinį pavyzdį.
Neveikiant jokiems kitiems faktoriams,išskyrus "norą" stebimas realybės pokytis.Ar tai kokia nors sensacija?
Ne,tokia poveikio priemonė gerai žmonijai žinoma,tik iki šių dienų mokslo ignoruojama.Apie realią noro išraišką gerai žinojo Egipto žyniai,žino indėnų,eskimų,Afrikos ar Sibiro šamanai,Vudu žyniai.Nekalbu apie ritualus,kuriais šitas dėsningumas mistifikuojamas,nors jie gal padeda pasiekti didesnę koncentraciją.Net religijos pataria nenusidėti mintimis,turėdamos omenyje tai,jog norai turi savybę materializuotis.
Eksperimentu įrodomas faktas patvirtina ekstrasensorinio gydymo realumą ir veiksmingumą.O kokių rezultatų galima pasiekti,jei vienas noras suvienytų miesto ar visos šalies populiaciją?Ir rezultatui pasiekti nereikia jokių kapitalinių įdėjimų.
Iš esmės šitas fenomenas ir yra operavimas pirmine informacijos forma,netransformuojant ją į analogus.Jau kalbėjau apie tai.
Turėdamas laiko papasakosiu,kaip pažangios mokslo šakos(kvantinė mechanika,chaoso fizika,nepusiausvyrųjų sistemų ir statistinė fizika matematiškai ir eksperimentiškai patvirtina tokių reiškinių egzistavimą bei paaiškina jų priežastis.
Gide,kaip filosofas turėtum žinoti,jog objektyvus vaizdas gaunamas iš subjektyvių elementų aibės.Tereikia juos "susirinkti".
Daugiau į priešpaskutinį.
Perfrazuosiu patį. Kaip „filosofas". :)
Paranormalu, ir yra (menka) galimybė, kad tai realu.
Bet koks objektyvus vaizdas gaunamas iš subjektyvių elementų aibės, t.y., pažinimas yra juslinės žmogaus patirties rezultatas (subjektyvus „objektyvumas"), o neurofiziologijoje be šio, būdingo pažinimui subjektyvaus aspekto, atsiranda naujas itin subjektyvus fenomenas, fenomenas, kurį norima pažinti - žmogaus sąmonė.
Pats pažinimo objektas savaime yra subjektyvus.
Mokslinio metodo taikymo prasme tai yra didelė problema, ir gauti rezultatai retai bus moksliškai nepriekaištingi, ko pasėkoje jų interpretacija priklausys tik nuo interpretatorių norų ir tikslų.
Smegenų vizualizacijoje savos problemos - „skenuojant" žmonių su psichikos negalia smegenis (pvz., „girdinčių" balsus, t.y., haliucionuojančių) fiksuojamas garsinius signalus analizuojančio centro aktyvumas, ir neįmanoma atskirti, ar jis girdi realų garsą ar tai tik sutrikusių smegenų „veiklos" rezultatas (smegenys pačios dirgina akustinį analizatorių, „simuliuodamos" garsą).
Pagal smegenų "skenogramą" neatskirsi sveiko nuo šizofreniko. Todėl ir tokiu būdu gauti rezultatai gali būti ginčijami.
CitataTereikia,jog jūsų šypsena būtų nuoširdi ir aklas žmogus tuo metu nebūtų užvaldytas kardinaliai priešingų emocijų.
Iš pirmo žvilgsnio nekaltos sąlygos (metodas), bet jas „išpildyti" nėra taip paprasta. Pvz., kas yra „nuoširdi šypsena", t.y., kokiais kriterijais remiantis diferencijuojama „nuoširdi" ir „dirbtina" šypsenos ar kaip nuoširdžiai nusišypsoti „pagal užsakymą".
Visi žinome „automatišką", kaip ir nieko nereiškiančią amerikiečių šypseną. Tai nuoširdu ar dirbtina?
Pakankamai argumentų yra tinsoldier'-io komentare. Ar uždengus reginčiam akis jis atsakys šypsena į tavo šypseną?
Citata5-ių sekundžių fenomenas irgi tyrinėtas gana plačiai.
Kur eksperimentų „protokolai"? Jei ten viskas be priekaištų (o tuo kaip tik labai abejoju), paaiškinti šį faktą tradiciškai neįmanoma.
Tai net ne „tradicinė" parapsichologija, o nežinia kas.
Kokią „parapsichologinę" informaciją gali gauti žmogaus smegenys iš atsitiktinai vaizdus generuojančio automato 5sek ar dar anksčiau iki vaizdo atsiradimo?
Ar žmogus regintis ar ne šiuo atveju neturi jokios reikšmės.
Lyg ir yra tokia teorija, kad kažkas smegenyse „šalia" sąmonės (ne pasąmonė) „žino" kokio nors klausimo sprendimą-atsakymą 7-20sek iki jis (sprendimas) pasiekia sąmonę, ir šis faktas kaip ir pripažįstamas. Tai fiksuojama irgi vizualiais metodais.
Jei tai teisybė, smegenų-sąmonės „veikimas" pasirodo toks archikomplikuotas ir sudėtingas, kad apie tai prieš miegą geriau negalvoti.
Bet ir šis ‚keistas" mechanizmas pradeda veikti tik gavęs informacinį impulsą, o pas tave viskas „užsiveda" informacinėje tuštumoje.
Aišku, gali atsimušti ta miglota ir nepagaunama „pirmine virpesių informacija", pridurdamas, kad pastaroji jau „yra", kai dar nieko nėra, t.y., „yra" iki įprastais jutimais kažkas užfiksuojama. Nesvarbu, kad informacijos šaltinis yra kompiuteris ir pati informacija atsitiktinė.
Panašu į mažo kalibro Nostradamą. :)
Citataprie augalo prijungus jautrų oscilografą fiksuojamas potencialo šuolis pvz,nukerpant lapą.
Potencialo šuolį - prieš paliečiant lapą metalinėmis žirklėmis - gal įmanoma būtų paaiškinti ir tradiciškai, bet kaip lapas „sužino" mano ketinimus paaiškinti ne mano galvai... Va čia parapsichologija jau kvepia, tik kokia ta augalo (ar lapo) „parapsichologija", jei jis neturi „psichologijos". Ar turi?
Nebent ir čia kalba sukasi apie minėtą „pirminę virpesių informaciją".
Ir apskritai, velniams augalui - evoliucine prasme - tokie „parapsichologiniai" pojūčiai : augalo „emocijos" yra beprasmė pačio augalo „problema", nes žolėdžiui į tai nusispjauti.
Gyvūnas bent jau turėtų galimybę reaguoti į „parapsichologinį" dirgiklį, tik lieka neaišku, kodėl dauguma žmonių kažkur nudaigojo tokią naudingą savybę...
Augalas „turi", o žmogus - ne. Netvarka. :)
Matau tik vieną, tikrai neabejotiną šio eksperimento „vertę" - augalų mylėtojai gavo „įrodymą", kad augalas "jaučia tą patį", ką gyvūnai ar žmogus, ir "pagrįstai" galės maitintis „negyvais" augalais, nors jau šiandien yra kažkokia radikali vegetarizmo atšaka, valganti tik „mirusius sava mirtimi" vaisius ir daržoves.
Užteks.
Kokia išvada?
Viskas, ką išdėstei, yra niekalas, o jei - neduok Dieve - tai tikra, viskas, ką žinom, tampa niekalu...
Tokios optimistinės tokelės. :)
Panašiausia,jog idealizuotoms sąlygoms pritaikytos matematinės formulės,kuriomis remiasi tradicinis mokslas yra niekalas.Kad jos galiotų,reikia sistemą išplėšti iš "konteksto",kas yra visiškai neįmanoma.
Faktai kalba už save.
Nenusižengsiu taisyklėms,rašydamas po dviejų parų.
Pabandysiu atsakyti į pateiktus klausimus,pirmiausiai apie mergaitę ir katiną.Viskas būtų taip,kaip sakai,jei ne prieš tai buvę keliasdešimt tokių"stebėjimų",kai katinas neiškrito.Visais tais atvejais mergytė konstatuodavo faktą"katė lipa",o katino iškritimas ir "bum"tikrai nėra atsitiktinis sutapimas,labai pagrįstai laikausi nuomonės,jog atsitiktinumai apskritai neegzistuoja.
Atvirai pasakysiu,jog nežinau,kodėl nepublikuojami 5-ių sekundžių fenomeno protokolai,gal bus paskelbtas mokslinis darbas ir iki tol saugomos autorinės atradimo teisės.Bet šitas fenomenas(kaip ir pavyzdys su augalu)egzistuoja ir nedviprasmiškai patvirtina tai,jog mūsų supratimas apie laiką yra absoliučiai klaidingas.
Ir tai labai glaudžiai siejasi su kvantine mechanika.Vien ko vertas "stebėtojas",pagrindinis veiksnys,kuriantis realybę.Ir stebimo kvanto "elgesys".Jei suprastum formules,galėčiau čia įkelti matematinį įrodymą,jog kvantas tai,jog bus stebimas,"žinojo"prieš milijardus metų.Ir konkrečiu momentu įgavo realią būseną.Ar tikrai realią?Ne visai,jis balansuoja tarp realybės ir nebūties.Eksperimentinės kvantinių reiškinių paieškos makropasaulyje parodė,jog visa realybė ir YRA,ir NEEGZISTUOJA vienu metu.Suprantama kalba reikštų,jog viskas VIRTUALU.
Dabar,tikiuosi,pradedi suprasti,jog mano pasaulėžiūra nėra "iš piršto laužta",tai kruopštaus žinių apdorojimo rezultatas.
Laikas neegzistuoja(ateitis,praeitis ir dabartis yra vienu metu),erdvė taip pat,pasaulis viename taške bet yra begalinis...
CitataNeveikiant jokiems kitiems faktoriams,išskyrus "norą" stebimas realybės pokytis. ...tokia poveikio priemonė gerai žmonijai žinoma,tik iki šių dienų mokslo ignoruojama. ..šitas fenomenas ir yra operavimas pirmine informacijos forma,netransformuojant ją į analogus.
Į prieš-prieš paskutinį. Laaabai sunkiai „kristalizuojasi", todėl trumpai.
Tavo „galvojimas" reiškia „operavimą pirmine informacijos forma". Tarsim operavimas pif. :)
Deja, visas žmonijos „galvojimas" (iki tavo pasiūlyto „varianto") buvo ir yra operavimas „transformuota į analogus" pif. Taip kažkada gavosi ir gavosi visiškai natūraliai, be jokios piktos valios. Ir „iš inercijos" rutuliojasi po šiai dienai.
Kodėl buvo ir yra taip, o ne tavaip man lieka mįslė. Kodėl protas prarado neįkainojamą savybę operuoti pif? Gal ji absoliučiai nepasiteisino evoliucijoje ar tokios savybės neturėta visai?
Anot tavęs (ir patarlės), belieka visiems panorėti ("išgirsti" pif), ir tiesiogine prasme kalnus nuversim...
Jei taip, tai kur šuo pakastas neaišku. Vudu žyniai ir eskimų šamanai tą puikiausiai išmano, o mokslas nė pro kur. Užsispyrė mokslas kaip koks asilas - pif jam nė motais...
Gaunasi kaip reta siurealistinis vaizdelis. Net pačiam ponui U iki tokio toli... :)
Sorry, seni - panašu, ne mano galvai. ;)
Ne visai taip.Yra pakankamai mokslinių darbų,kurių taikymą tereikia šiek tiek praplėsti,paieškoti analogijų kitose pažinimo srityse.Ir išvados ateis savaime. ;) Sapiens mąsto pernelyg siaurai ir specializuojasi tik konkrečioje šakoje.Dedukcinės logikos yda. :)
„Trumpai." ;)
Citata...idealizuotoms sąlygoms pritaikytos matematinės formulės,kuriomis remiasi tradicinis mokslas yra niekalas. < >Laikas neegzistuoja(ateitis,praeitis ir dabartis yra vienu metu),erdvė taip pat,pasaulis viename taške bet yra begalinis...
Nenuoseklu - matematika „niekalas", ir čia pat Dirako delta f-ja, kuriai suteiki mįslingą fizikinę prasmę ir kurioje, anot tavęs, glūdi pasaulio samprata. Nei šis, nei tas - matematikoje nėra loginių prieštaravimų, ir, laikantis tautologinių matematinių taisyklių, galima „mažais žingsneliais" prisikasti nuo Pitagoro ir Euklido iki Dirako... :)
Citatamūsų supratimas apie laiką yra absoliučiai klaidingas.
Ką čia ir kalbėti - laikas „klaidus", kaip... nežinau kas. :)
Dar Va. vienas išminčius taip paprastai parodė problemą - „Kas yra laikas? Kol manęs neklausia, aš žinau. Kai klausia - nežinau."
Karaliaučiaus atsiskyrėlis - daug nesukdamas galvos - pasakė trumpai ir aiškiai : laikas ir erdvė yra apriorinės formos, kuriomis mums reiškiasi daiktai. Kitais žodžiais, ne žmogaus protui suvokti, kas yra laikas ir erdvė, ir su tuo faktu belieka ramiai susitaikyti.
O "supratimas"...
„Tradicinė" laiko samprata yra tokia, kokia yra - ji adekvati žmogaus juslinių gebų nulemtam pasaulio suvokimui. Kitokia būti ji tiesiog negalėjo.
Reliatyvumo teorija ir kvantinė mechanika negrįžtamai pakeitė supratimą apie laiką mokslo pasaulyje, bet kasdienybėjė visi puikiausiai išsiverčia su paprastu laikrodžiu.
O pats nepalieki akmens ant akmens ir kasdienybėje, ir moksle... :)
CitataLaikas neegzistuoja(ateitis,praeitis ir dabartis yra vienu metu),erdvė taip pat,pasaulis viename taške bet yra begalinis...
Gal kas forume tai supranta, aš - ne. Tradiciniam mokslui iki to irgi "toli".
Ką „protingo" galiu pasakyti?
Tik tiek, kad tu su a.t.sieliu (atleisk broleli) kartu esat ir nesat tokie pat - kaip tas „visažinis" kvantas, kuris dabar yra, bet jo nėra... :)
Gide,esi labai inertiškas,nieko jau čia nepadarysi,didžioji žmonijos dalis tokia. :)
Jei jautiesi tiktai gyvūnu,tai ir laikrodžio nereikia,pakanka saulės danguje.Jei jautiesi žmogumi-keli klausimus.Ir ieškai atsakymų.Tame,ką pats žinai,tame,ką pavyko išsiaiškinti kitiems.
Galvojimu vadinu ne operavimą pirmine informacijos forma,o visumos vertinimą,neskaidant į dalis.Loginį vertinimą.Nesiremiu šventais raštais,bet tiesiog negaliu ignoruoti akivaizdžių prieštaravimų visuotinai priimtoms "tiesoms".
Tuo labiau,jog tie prieštaravimai esminiai.T.y.griaunantys teorijas.
Mokslo pasaulyje jau kuris laikas visiems aišku,jog stovime ant pasaulėžiūros perversmo slenksčio.Jei egzistuos šitas forumas,pakalbėsim po kokių penkerių-dešimties metų. :)
Tradicinė matematika ir fizika yra niekalas,nes visiškai neatitinka pasaulio dinamikos,bet šitos šakos evoliucionuoja,nyksta atotrūkis tarp gamtos stebėjimų ir "sausos"teorijos.Ne tu pirmas,kuriam tai"neįkandama",dar A.Einšteinas labai įtariai žiūrėjo į tai,kas pradėjo "kasti duobę" užtikrintumui,vieninteliam lygties sprendiniui.Tik tikimybinis sprendinys sutampa su tuo,kas vyksta gamtoje.
Ir tai yra VISKO TEORIJOS dalis...Ir joje tikrai yra vietos tam,ką vadiname PARANATURAL.
CitataMokslo pasaulyje jau kuris laikas visiems aišku,jog stovime ant pasaulėžiūros perversmo slenksčio.Jei egzistuos šitas forumas,pakalbėsim po kokių penkerių-dešimties metų.
Va čia kita kalba. Teisingai sakai. :)
Negali gi mokslas visą laiką vilktis gale kaip koks...
Dabar balas tau. Prie klausimo grįšim už 5-10m. ;)
Žadėjau,o pažadus reikia tesėti.
Nepusiausvyrųjų sistemų fizika.
Dvi sistemos:kamuolys dubenyje ir kamuolys ant apversto dubens.Viena stabili,kita nestabili.Elementarus pavyzdys.
Bet kas lemia sistemų būseną?Gravitacija.Pašalinkim ją ir sistemos taps vienodos:nestabilios.Viskas šiame pasaulyje yra būtent taip,viskas nestabilu,jei nėra stabilizuojančios jėgos.Dažniausiai tai yra intelektinės struktūros mentalinė įtaka,kitaip sakant-noras.
Statistinė fizika.
Nei vienas reiškinys gamtoje neturi vienintelio tikslaus sprendinio,veikiant esminiams faktoriams sprendinio tikimybė didėja,bet niekuomet netampa lygi vienetui iš vieneto.
Chaoso fizika.
Vienas pagrindinių veiksnių,lemiančių sistemos savybes,stabilumą ir dinamiką yra OPERATORIUS,žymimas raide u...
Jei kas nesuprato iš pirmo karto-klauskit,detalizuosiu. :)
http://www.amazon.com/Is-There-a-Sixth-Sense/dp/B005BGZCPG
Štai apie ką aš čia pasakojau.Radau dalį informacijos.
http://www.youtube.com/watch?v=CDM3jennQec
M. Freeman'o „urvas" yra vienas malonumas, šviežio oro gurkšnis, lyginant su paties rebusais. :)
Mokslą - kaip esi pasiūlęs - atidedam 5-10m.
M. Freeman'o „urve" viskas labai gražu, ir belieka neatsakytas vienas paprastas klausimas - kaip „6-tasis pjūtis" dera evoliucijoje? Ar jis „manifestuoja" kokiu nors būdu natūralioje atrankoje, t.y., ar evoliucijoje jis buvo/yra naudingas?
Pavyzdėlis iš „Animal planet". ;)
Liūtė, sėlindama prie antilopės, stebi ją labai įdėmiai, bet, kol antilopė jos nepamato, neišgirsta ar neužuodžia, ji liūtės „nejaučia". Čia apie „žvilgsnio į pakaušį" pojūtį.
O užfiksavusi „tradiciniais" jutimais liūtą, antilopė patiria tikrai stresines emocijas, ir natūraliai kyla klausimas, kodėl taip ir nesuveikia „5sek fenomenas" antilopės sąmonės lygmenyje?
Vietoj to, „6-asis pojūtis" ramiausiai gromuliuoja (kartu su žolę gromuliuojančia antilope ;)) gyvybiškai svarbią informaciją kaip koks pašalinis, „neutralus stebėtojas" ištisas 5sek., ir ši savybė yra absoliučiai „ignoruojama" evoliucijos dėsnių.
Dar keisčiau atrodo ir „daugelio" eksperimentų užfiksuotas „augalinis" elektrinio potencialo šuolis „sutinkamai" su mano ketinimais kirpti lapą, nes evoliucine prasme tai absoliučiai beprasmė augalo „reakcija".
Šioje situacijoje evoliucionistas tartų maždaug taip.
Evoliucijoje apsieinama be „6 pojūčio", kas reikštų, bent jau evoliucijos kontekste, kad „6 pojūtis" yra nereikalingas, kitais žodžiais, jo paprasčiausiai nėra.
„Nėra", nes sunku įsivaizduoti, kaip išlikimui itin naudingų savybių „neįvertino" evoliucinis mechanizmas.
Iš evoliucinių pozicijų daroma logiška ir paprasta išvada - „6 pojūčio" joks gyvas sutvėrimas niekada neturėjo ir, aišku, neturi po šiai dienai, o visi aukščiau pateikti „moksliniai" parapsichologijos „įrodymai" yra klaidingi. Daleiskim, kad dažniausiai „sąžiningai" klaidingi.
Galima ir kitokia, kiek „švelnesnė" interpretacija. Apie tai kada kitą kartą.
O tuo tarpu - koks yra evoliucijos ir „6 pojūčio" santykis? ;)
Evoliucija(kitimas) stebima tik biologiniame lygmenyje ir tai yra pačios intelektinės struktūros darbo rezultatas,pritaikant biologinę formą aplinkos sąlygoms.Sąmoningas,arba ne.
6-asis pojūtis būtent nepriklauso biologiniam kūnui,jo fiksuojami "dalykai" fizinėje realybėje neturi apraiškų(bangų,laukų,krūvių ir t.t.)Tai tiesioginis ryšys su ta "informacijos jūra",kurią minėjau.
Juk nepaneigsi eksperimentų rezultatų,tuo labiau,kai jie tokie akivaizdūs?Pasidomėk "Globalios sąmonės"projektu-daug kas atsistos į vietas. :)
Citata6-asis pojūtis būtent nepriklauso biologiniam kūnui,jo fiksuojami "dalykai" fizinėje realybėje neturi apraiškų(bangų,laukų,krūvių ir t.t.)Tai tiesioginis ryšys su ta "informacijos jūra"
Maniškė
CitataEvoliucijoje apsieinama be „6 pojūčio", kas reikštų, bent jau evoliucijos kontekste, kad „6 pojūtis" yra nereikalingas, kitais žodžiais, jo paprasčiausiai nėra.
Iš pirmo žvilgsnio kažkiek lyg ir „dera", bet tik iš pirmo... ;)
CitataEvoliucija(kitimas)...yra pačios intelektinės struktūros darbo rezultatas
Tavoji „koncepcija" be skrupulų ir sentimentų atmeta Darvino teoriją, mainais pasiūlydama „informacijos jūrą" su „darbingomis" intelektualinėmis struktūromis.
Drąsu..., bet man per drąsu.
Simpatizuoju Darvinui - be visa ko, jo teorija pati savaime yra paprasta ir graži.
O „globalios sąmonės", įtakojančios realybę, hipotezė, kur viskas konstruojama ant mįslingų kvantinės mechanikos pagrindų, kol kas tikrai ne man. ;)
Darvino evolicijos teorija pakenčiamai susitvarko su visomis iškylančiomis problemomis, todėl nematau jokio reikalo, o, jei atvirai, tai paprasčiausiai tingiu, lįsti į tavo „koncepcijos" brūzgynus.
Gal už 5-10m. :)
Turėjau omenyje "Globalios sąmonės" projektą,kuriame gali dalyvauti kiekvienas panorėjęs,tereikia kompiuterio ir interneto.Gauti rezultatai daugiau,nei šokiruojantys. ;) GLOBAL MIND