Anomalija.lt

Siūlau šioje temoje dalintis ciatomis apie tikėjimą. Radai kokią gerą ciatatą, kuri tavo manymu tobulai atspindi tikėjimą ar gali duoti dvasinio peno kitiems, dalinkis ja čia.
Pradėsiu aš nuo Mahatmos Gandi septynių išvardintų pavojų. Jie manau labai gerai atspindi Gandžio tikėjimą, kuris būtų pavyzdys mums visiems.

(http://front.moveon.org/wp-content/uploads/2011/10/ghandi2.jpg)

ištrauka iš vieno komentaro po straipsniu delfyje. Ištraukos autorius pasirašė Henriko vardu.

"Tiesos ieškojimas tęsėsi apie tris metus, tuo metu buvo perskaityta ne viena knyga, daug laiko praleista pasinėrus į savo mintis, stebint visuomenę ir svarstant kokia gi ta tiesa. Tiesos ieškojimas baigėsi kuomet išdrįsau į rankas paiimti Naująjį Testamentą, galvojau paskaitysiu tas pasakaites, patikrinsiu kuo krikščionys tiki. Ir tai buvo lemtinga akimirka, Jėzaus žodžiuose radau tiesą, kurios taip ilgai ieškojau. Ir ta tiesa buvo meilė. Tiesa, kurį slypi kiekvieno širdyje. Šiandien Jėzų aš suprantu kaip Dievo siųstą meilės paveikslą, trafaretą, instrukciją pagal kurią žmogus galėtų kurti save. Jėzus tai meilės išraiška žmoguje, pavyzdys žmonėms kaip atrodo meilė-Dievas žmoguje, tai tarsi gyvas paveikslas, kurį Viešpats tapė norėdamas žmonėms atskleisti meilę, atskleisti save ir pakviesti pas save, tapti tokiu kaip jis, tapti tobula meile.
Štai toks mano, buvusio ateisto, liudijimas apie tiesos-meilės-Dievo pažinimą. Linkiu visiems ateistams bent kartą išsižadėti savo įsitikinimų ir pabandyti pažinti tiesą. Jei širdis nesuakmenėjusi išgirsite Jėzų, priimsite jo skelbtą tiesą, jo skelbtą meilę."

Tu gali pasirinkti tikėti į Jėzų Kristų arba į jį netikėti. Jei pasirinksi tikėti ir pasirodys jog Dievo nėra, tave žmonės atsimins kaip gerą žmogų. Antruoju atveju pasirinkus netikėti į Dievą ir pasirodžius jog jis vis tik yra, tau paprasčiausiai blogai baigsis. (Paskalis)
(sorry neradau tikslios citatos, tai iš atminties perteikiau esmę)

(http://img546.imageshack.us/img546/253/tumblrmbae1r8ykx1r2d68c.jpg)

(http://sphotos-c.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/252019_10151353243405155_1980732357_n.jpg)

(https://fbcdn-sphotos-g-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/74970_465958330126982_469784796_n.png)

Radau facebooke. Išties rimti žodžiai...

Gal kartais teko girdėti apie pokalbių laidą, kurioje dalyvavo Billi
Grem'o duktė ir kurios pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios
teroristiniai įvykiai JAV.
Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas
leido tokiai baisybei įvykti?

Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė:

Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko.

Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė.

Ar galime mes tikėtis iš Dievo
palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus
paliktų?

Prisiminkime...

Kadaise Medlin Miureij O'Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė,
kad mokykloje ne vieta melstis. Ir mes tarėme: "Gerai".

Po to kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (knygos,
kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą kaip patį save!). Ir mes
tarėme "Gerai".

Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo
vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes
pakenksime jų mažoms asmenybėms - mes galime pakenkti jų savigarbai
(Dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: "Jis specialistas ir
žino, apie ką kalba". Taigi, ištarėme "Gerai".

Po to kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti
mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo
mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai
nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai
teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo,
žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme "Gerai".

Po visko kažkas pasakė: "Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu
jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams". Ir mes
atsakėme "Gerai".

Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: "Berniukai liks
berniukais ir visada tuo užsiėminės. Taigi duokime mūsų sūnums tiek
prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems
patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo
mokykloje". Ir mes atsakėme "Gerai".

Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad
nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai
atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums
nesvarbu, kas (įskaitant ir prezidentą) kuo užsiima asmeniniame
gyvenime, jei mes turime darbus ir ekonomika tvarkoje.

Tada kažkas pasakė: "Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir
vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio
vertinimu." Ir mes pasakėme "Gerai". Tada kai kurie su tokiu aukštu
vertinimu žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas,
netgi talpindami jas internete. Ir mes pasakėme: "Gerai, jiems
priklauso žodžio laisvė".

Po visko, pramogų industrija tarė: "Darykime filmus ir tv programas,
propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą
seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią
išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą". Ir mes
atsakėme: "Tai viso labo pramoga, neigiamai ši muzika neveikia, niekas
į ją rimtai nežiūri, taip kad galite tęsti taip ir toliau".

O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl
jie negali atskirti bloga nuo gera, kodėl jie nesusimąsto, žudo
nepažįstamus, savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai
ir giliai susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia
veikia taisyklė: "Ką pasėsi, tą ir pjausi".

Vienas jaunas žmogus rašo: "Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos
mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo
- susirūpinęs studentas". Štai atsakymas: "Brangus susirūpinęs
studente, Manęs į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo - Dievas".

Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės,
kodėl pasaulis virsta pragaru.

Juokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo,
ką sako Biblija.

Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami,
negalvodami, nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija.

Juokinga, kada kažkas sako "Aš tikiu Dievu", bet pats seka paskui
šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu...

Juokinga, kad mums taip lengva teisti, ir taip sunku, kai teisia mus kiti.

Juokinga, kai elektroniniu paštu išsiuntinėti juokeliai išplinta
šviesos greičiu, tačiau prieš išsiųsdami toliau pranešimą, kuriame
kalbama apie Dievą, žmonės dukart pagalvoja.

Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai
sau talpinama internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira
diskusija apie Dievą.

Juokinga, kad galima būti "visomis rankomis už" Kristų sekmadieniais,
bet likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę.

(https://fbcdn-sphotos-c-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/65817_10151360672908903_409969415_n.png)

Krikščionybė nėra ideologija ar pasaulio pertvarkymo programa, konkuruojanti su kitomis programomis. Taip, ji perkeičia pasaulį daug radikaliau nei kuri nors ideologija, tačiau ta pertvarka yra visai kito lygmens. Kai tik mes pasistatome kovos barikadas - tai jau būna pralaimėjimo pradžia. Nesvarbu, prieš ką jos statomos: ar prieš gėjų kultūrą, ar prieš kitaip tikinčiuosius, ar prieš krikščionybę niekinančiuosius. Kai tik paskelbiame, kad „Viešpats su mumis", neišvengiamai paaiškėja, jog mūsų barikada yra ne Dievo Karalystės tvirtovė, bet veikiau užtvanka Dievo meilės upėje. Kiekviena barikada užstoja Kristų. Nes Jis visada barikadas griauna, o ne jas stato, nes Jis neįsitenka nė vienoje barikadų pusėje, nes Jis neturi priešų, tik paklydusias avis ir pasimetusias monetas, kurių nenuilsdamas ieško.

- A. Navickas

Kartą vienas protingas profesorius universitete uždavė savo studentams tokį klausimą:
„Ar visą tai, kas egzistuoja, sukūrė Dievas?" Vienas studentas drąsiai atsakė: „Taip, sukūrė Dievas". „Dievas viską sukūrė?" - paklausė profesorius. „Taip, sere." - atsakė studentas.
Profesorius paklausė: „Jeigu Dievas viską sukūrė, reiškia, Dievas sukūrė blogį, jeigu jau blogis egzistuoja. Ir pagal tą principą, kad mūsų darbai parodo, kas mes esame, reiškia, kad Dievas yra blogis". Studentas nutilo, išgirdęs tokį atsakymą. Profesorius buvo labai savimi patenkintas. Jis pasigyrė studentams, jog dar kartą įrodė, kad tikėjimas Dievu - tai mitas. Nes sąvokos „Dievas" ir „blogis" prieštarauja viena kitai ir viena kitą paneigia.
Tada studentas pakėlė ranką ir paklausė: „Ar galiu Jums užduoti klausimą, profesoriau?" „Žinoma", - atsakė profesorius. Studentas atsistojo ir paklausė: „Profesoriau, ar egzistuoja šaltis?"
„Kas per klausimas? Žinoma, egzistuoja. Ar tau niekada nebuvo šalta?" Studentai prapliupo juokais iš jaunuolio klausimo. Jaunuolis atsakė: „Iš tiesų, sere, šalčio nėra. Pagal fizikos dėsnius, tai, ką mes vadiname šalčiu, laikoma šilumos nebuvimu. Absoliutus nulis (-460 laipsnių pagal Farenheitą) yra visiškas šilumos nebuvimas. Šioje temperatūroje visa materija tampa inertiška. Šalčio nėra. Mes sukūrėme šį žodį, kad įvardintume, ką mes jaučiame kai nėra šilumos." Studentas tęsė: „Profesoriau, tamsa egzistuoja?" Profesorius atsakė: „Žinoma, egzistuoja". Studentas atsakė: „Jūs vėl neteisus, sere. Tamsos taip pat nėra. Tamsa - tai šviesos nebuvimas. Mes galime tyrinėti šviesą, bet ne tamsą. Mes galime naudoti Niutono prizmę, kad išskaidyti baltą šviesą į daugybę spalvų ir išmatuoti kiekvienos spalvos bangos ilgį. Mes negalime išmatuoti tamsos. Šviesos spindulys, patekęs į tamsią erdvę, ją apšviečia. Kaip jūs galite išmatuoti, kiek tamsi yra kuri nors erdvė?
Jūs matuojate, kiek šviesos joje yra. Ar ne taip? Tamsa, tai sąvoka, naudojama apibūdinti, kas vyksta kai nėra šviesos." Galų gale jaunuolis paklausė: „Sere, ar blogis egzistuoja?" Šį kartą profesorius jau nebe taip pasitikėdamas atsakė: „Žinoma, aš jau pasakiau. Mes tai matome kiekvieną dieną. Žiaurumą tarp žmonių. Daugybę nusikaltimų ir prievartos visame pasaulyje. Šie pavyzdžiai parodo blogio apraiškas." Ir šį kartą studentas atsakė: „Blogio nėra, sere, arba, galima sakyti, jis neegzistuoja pats sau. Blogis - tai paprasčiausiai Dievo nebuvimas. Jis panašus į tamsą ir šaltį, tai žodis, sukurtas žmogaus, kad įvardintų Dievo nebuvimą. Dievas nesukūrė blogio. Blogis - tai ne tikėjimas arba meilė, kurie egzistuoja kaip šviesa ir šiluma. Blogis - tai Dieviškos meilės nebuvimo žmogaus širdyje rezultatas. Tai kaip šaltis, kuris atsiranda, kai nėra šilumos, arba tamsa, kuri ateina, kai nėra šviesos". Profesorius atsisėdo......
Šio jaunuolio vardas buvo ; Albertas Enšteinas......

(https://fbcdn-sphotos-c-a.akamaihd.net/hphotos-ak-snc6/734800_208408065950964_654857466_n.jpg)

Šv.Pauliaus 1 laiško korintiečiam dažnai cituojama dalis:

   Pirmasis laiškas korintiečiams
   
1 Kor 13   

Himnas meilei

0  (31 b) Aš trokštu jums nurodyti

dar prakilnesnį kelią:

1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,

bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau

žvangantis varis ir skambantys cimbolai.

2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną

ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;

jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,

tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.

3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,

jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,

bet neturėčiau meilės, - nieko nelaimėčiau.

4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;

meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.

5 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,

nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,

6 nesidžiaugia neteisybe,

su džiaugsmu pritaria tiesai.

7 Ji visa pakelia, visa tiki,

viskuo viliasi ir visa ištveria.

8 Meilė niekada nesibaigia.

Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. 9 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. 10 Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. 11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. 12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. 13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

Dievas duoda laisve žmogui,tikėti juo,ar ne.

MOTINOS TERESES ATSAKYMAI.
Gražiausia diena? - Šiandien.
Lengviausia? - Suklysti.
Didžiausia kliūtis? - Baimė.
Blogio šaknys? - Savanaudiškumas.
Didžiausia klaida? - Karas.
Geriausias išsiblaškymas? - Darbas.
Geriausi mokytojai? - Vaikai.
Pirmoji būtinybė? - Bendrauti.
Blogiausias jausmas? - Pagieža.
Pavojingiausias asmuo? - Melagis.
Greičiausias maršrutas? - Teisingas kelias.
Geriausias jausmas? - Optimizmas.
Gražiausias dalykas? - Meilė.
Reikalingiausi asmenys? - Tėvai.
Svarbiausia? - Namai.
Kas daro laimingu? - Naudingumas kitiems.
Didžiausia paslaptis? - Mirtis.
Ko reikia geresnei savijautai? - VIDINĖS TAIKOS

Truputi apie Dievus:

(Šv. Koranas, 40:61-65)
"Tai yra Dievas, kuris sukūrė jums naktį, kad galėtumėt
pailsėti, ir dieną, kad matytumėt. Iš tikrųjų Allahas yra
pilnas malonės ir dosnumo žmonėms. Bet daugelis
žmonių Jam nedėkoja. Toks yra Allahas-jūsų Dievas,
visų daiktų kūrėjas. Nėra kito Dievo, tik Jis,-tai kodėl jūs
nuo Jo nusisukat? Taigi yra atstumiami tie, kurie neigia
Dievo ženklus. Dievas yra tas, kuris sukūrė jums Žemę
kaip poilsio vietą ir dangų kaip pastogę ir suteikė jums
nuostabius pavidalus bei pateikė jums šviežią ir švarų
maistą,-toks yra Dievas, jūsų Viešpats. Tebūnie
pašlovintas Allahas, pasaulių Valdovas. Jis yra Gyvas ir
nėra jokio kito dievo, tik Jis. Tad šaukitės Jo ir būkit
atsidavę savo tikėjimui Juo. Garbė Allahui, pasaulių
Valdovui."

(Biblija, Išėjimo knyga, 20,3 ir 20,5-6)
"Neturėk kitų dievų, tiktai mane"
"... aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų."

(M. Liuteris. Didysis katekizmas 1529)
"Dievas nepakenčia nei įžūlumo, nei tikėjimo kuo nors kitu ir nereikalauja iš mūsų nieko daugiau, tik kad širdingai pasitikėtume, laukdami iš Jo visokeriopo gėrio"

Kaip matyti, Dievai patys kovoja už mūsų sielas ir personalinį įtikėjimą tik juo...

Koraną su Biblija dar galima lyginti, bet Liuterio nuomone į vieną gretą statyti su Biblija? O ir kodėl Dievas daugiskaitoje rašai nesupratau....


p.s. ir toks palyginimas manau į diskusijų temą turėtu eiti o ne prie citatų.

O kuom jau bloga ta Liuterio mintis. Parasčiausiai pacitavau jį papildydamas Korano ir Biblijos pozicijas. O Dievai daugiskaita, nes, kaip matai, jų yra ne vienas ir visi jie kovoja už savo pagarbinimą:)

Yra tik vienas Dievas, tačiau daug jo pažinimo kelių.
Krikščionys, žydai ir musulmonai, tai apskirtai yra tikėjimo broliai nes garbina tą patį Dievą Tėvą.

O tai Dievas myli visus ar ne?

http://www.youtube.com/watch?v=gZmBReQjp0g

Taip, Dievas myli visus, net ir ateistus

Citata iš: paragraf 78  vasario 28, 2013, 12:31:39
Taip, Dievas myli visus, net ir ateistus

Bet tas bičiukas, kaip suprantu, yra teisus sakydamas jog Biblijoje apie tai nerašo?

+"... aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta..."

Na nelabai panašu į meilę.

Citata iš: paragraf 78  vasario 28, 2013, 11:32:14
Yra tik vienas Dievas, tačiau daug jo pažinimo kelių.
Krikščionys, žydai ir musulmonai, tai apskirtai yra tikėjimo broliai nes garbina tą patį Dievą Tėvą.

Na matai, čia jau priklauso nuo požiūrio atskaitos taško.
Krikščionys su musulmonais gal ir garbintų bendrą Dievą Tėvą, bet kažkodėl tas jų nesuartina kaip brolių, o gatavi perkasti gerkles dėl idėjinių skirtumų:) Musulmonai pvz. nepripažįsta Kristaus kaip Dievo, o laiko paprastu pranašu, tuo tarpu krikščionys Kristų garbina kaip Dievą.
Aišku galima sakyti, kad pas krikščionis Dievas vienas trejuose asmenyse, t.y. vienas ir tas pats tik skirtingose formose (o gal ir vietose) ir iš to išplaukia monoteistinės religijos statusas. Tačiau kaip tada vertinti religijas kurios turi daug Dievų skirtinguose pavidaluose ir jie garbinami vienodai mylimai, tačiau neturi monoteistinės religijos statuso kaip krikščionybė ar islamas ir t.t.
Įdomiai gaunasi, kad krikščionių Dievas gali būti vienas, bet skirtinguose pavidaluose vienu metu, o kitose religijose yra skirtingi Dievai, bet niekas jų neplaka į vieno Dievo pavidalą, o sau sėkmingai garbina.
Ankstyvosiose religijose ikikristinės epochos (kai kur ir net iki dabar (Azija)) Dievai išvis pasiskirstę pagal funkcinę sritį - vienas atsako už meilę, kitas už karą, trečias už derlių ir t.t.:)
O ir pateikti mano pavyzdžiai iš Korano ir Biblijos tik dar kartą įrodo Dievų konkurenciją tarpusavyje.
Tad manau, kad kiekvienam individui yra galimybė pasirinkti SAVO Dievą, o vat iš čia ir išplaukia suinteresuotų grupių ,,paklodės tampymas" į savo pusę įvedant apribojimus dairytis į kitus Dievus, tuo siekiant pritraukti didesnį būrį sekėjų kas leidžia įgauti tiek politinį, tiek piniginį svorį kovojant už vietą po saulę.
Ir išvis jei įdėmiau pasižiūrėti tai monoteistinės religijos savo esme yra agresy0vesnės (reikalavimais dėmesio rodymu Dievui, aukojimui, geriausia pinigais, ir t.t.) už religijas, kuriose daug Dievų.

Citata iš: A.C.A.B  vasario 28, 2013, 12:36:04
Bet tas bičiukas, kaip suprantu, yra teisus sakydamas jog Biblijoje apie tai nerašo?

Iš šv. Pauliaus laiško romiemiečiams:
Rom 8

Himnas Dievo meilei

31 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! 32 Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, - kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?! 33 Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! 34 Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?! 35 Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?

36 Parašyta:

Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną,

laikomi pjautinomis avimis.

37 Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. 38 Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, 39 nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.

Citata iš: A.C.A.B  vasario 28, 2013, 12:36:04
Bet tas bičiukas, kaip suprantu, yra teisus sakydamas jog Biblijoje apie tai nerašo?

+"... aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta..."

Na nelabai panašu į meilę.

Bibijoje daug kas neparašyta. Katalikai tiki jog yra du tikėjimo šaltiniai: Apreiškimas (t.y. Biblija) ir Tradicija (t.y. teologija ir kiti dalykai).
Moralinė teologija sako, kad bus išganytas kiekvienas žmogus kuris gyveno dorai pagal savo sąžinės supratimą. Tai gi katalikas kurio gyvenimas kirtosi su sąžine, gali būti labiau pasmerktas nei ateistas kuris gyveno pagal sąžinę.

Įdomiai pasakoja apie Senojo Testamento įstatymus, kodėl šiandien vienų reikia laikytis, o kitų nereikia.
https://www.youtube.com/watch?v=yEKGZmk738A

(https://fbcdn-sphotos-g-a.akamaihd.net/hphotos-ak-ash4/374478_577728662239734_148636249_n.jpg)
Ne Dievas pamiršo žmones, žmonės pamiršo Dievą.

Mes tai vadiname "kančia". Dievas tai vadina "Man reikia Tavęs".

Citatos autorius nežinomas:

,,Dievas suteikė galimybę Jį pažinti, o žmogus ėmė Jį tobulinti"

Čiia lyg ir atsakas į zipphead postą. 

"Jei Dievas sukūrė mus pagal savo atvaizdą, mes jam atsilyginome tuo pačiu."
- Volteras

"Bijok ašarų, žmogaus kurį nuskriaudei, nes jis prašys pagalbos ir aš jam padėsiu".
- Dievas, Biblija turbūt.

Citata iš: Asasinas  kovo 14, 2013, 18:09:15
"Bijok ašarų, žmogaus kurį nuskriaudei, nes jis prašys pagalbos ir aš jam padėsiu".
- Dievas, Biblija turbūt.

               išėjimo knyga
                 iš 22
²¹ Neskriausite našlės ar našlaičio. ²² Jei tu juos nuskriaustum, kai tik jie manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu jų šauksmą.

…Не должно унижать ученость, как рассуждают об этом некоторые; а напротив, надобно признать глупыми и невеждами  тех, которые, придерживаясь такого мнения, желали бы всех видеть подобными себе, чтобы в общем недостатке скрыть свой собственный недостаток и избежать обличения в невежестве…
Григорий Богослов о себе и о Василии Великом

...Nereikia žeminti siekiančių žinių, kaip apie tai svarsto kaikurie; bet atvirkščiai, reikia pripažinti kvailais ir nemokšomis tuos ,kurie, laikydamiesi tokios nuomonės, norėtų visus matyti panašius į save, kad tarp visuotinių trūkumų paslėpti savus trūkumus ir niekas negalėtų atskleisti jų nemokšiškumo. Григорий Богослов о себе и о Василии Великом (vardu nemokėjau išversti)


…Они отвергают необходимость для христиан всякого знания. Они говорят, что напрасное дело делают те, которые ищут каких-либо знаний в Божественных Писаниях, ибо Бог не требует от христианина ничего, кроме добрых дел. Итак, лучше жить скорее попроще и не любопытствовать ни о каком догмате, относящемся к знанию.
Описание ереси гносеомахии (№ 88 в каталоге ересей прп. Иоанна Дамаскина)

...Jie atmeta būtinybę krikščionims siekti žinių. Jie sako, kad bereikalingas darbas tų kas ieško kokio nors supratimo Dieviškuose Raštuose, nes Dievas iš krikščionio nereikalauja nieko kito, tik gerų darbų. Taigi, geriau gyventi kuo paprasčiau ir nesmalsauti apie kokią dogmą, susijusia su mokslu. erezijos aprašymas (гносеомахии)

Citata iš: puodukas  kovo 19, 2013, 20:53:19
Григорий Богослов о себе и о Василии Великом (vardu nemokėjau išversti)

Turėtų būti taip verčiama: Grigalius Nazianzietis apie save ir Bazilijų Didijį ;)

"Keletą pastarųjų metų, paklausta, ko labiausiai noriu, atsakydavau - Gilaus tikėjimo. Aš jo ieškojau visur: Paberžėje, Himalajuose, Šventraščiuose, dvasinėse praktikose, žūtbūtinėse pastangose nušvisti ir aklame, bet labai žmogiškame įtūžyje, kad tai nepavyksta. Dievas tyli. Palengva suvokiau, kad tikėjimo negalima susikurti, pasiimti, pasivogti ar jėga išplėšti."

-Jurga Ivanauskaitė

Tai kaip gi rasti tą tikėjimą?

„Atsimink dvi mintis ir saugokis jų. Viena - „Tu - šventasis", kita - „Tu neišsigelbėsi". Abi ateina iš priešo, ir jose nėra tiesos. Verčiau galvok: „Aš esu labai nuodėmingas, bet gailestingasis Viešpats labai myli žmones; Jis ir man atleis mano nuodėmes"  (Šv.Siluanas Atonietis)


iš bernardinai.lt : http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-20-michel-de-meulenaer-sv-siluanas-atonietis-sventasis-be-sienu-ir-visuotines-baznycios-mistikas/97462/comments#list

Aš paprašiau Dievo atimti mano išdidumą, ir Dievas atsakė man: "Ne". Jis pasakė, kad išdidumas neatimamas. Nuo jo atsisakoma.

Aš paprašiau Dievo išgydyti mano prie lovos prikaustytą dukrą, ir Dievas atasakė man: "Ne". Jis pasakė, kad jos siela amžina, o kūnas vis tiek numirs.

Aš paprašiau Dievo dovanoti man kantrybę, ir Dievas atsakė: "Ne". Jis pasakė, kad kantrybė-išbandymų rezultatas. Ji ne dovanojama, o užtarnaujama.

Aš paprašiau Dievo padovanoti man laimę, ir Dievas atsakė: "Ne". Jis pasakė, kad duoda palaiminimą, o ar būsiu laimingas, priklauso nuo manęs.

Aš paprašiau Dievo apsaugoti mane nuo skausmo, ir dievas atsakė: "Ne". Jis pasakė, kad kančia atitolina žmogų nuo gyvenimo rūpesčių ir priartina prie Jo.

Aš paprašiau Dievo dvasinio augimo, ir Dievas atsakė man: "Ne". Jis pasakė, kad dvasiškai aš turiu pats išaugti, o Jis tik apgenės mane, kad priverstų subrandint vaisius.

Aš paprašiau Dievo padėti man mylėti kitus taip, kaip Jis myli mane , ir Dievas atsakė:"Pagaliau tu supratai, ko reikia prašyti".

Aš paprašiau jėgų, ir Dievas atsiuntė man išbandymus, kad užgrūdintų mane…
Aš paprašiau išminties, ir Dievas atsiuntė man problemas, dėl kurių man teko laužyti galvą…
Aš paprašiau drąsos, ir Dievas atsiuntė man pavojus.
Aš paprašiau meilės, ir Dievas atsiuntė man laukiančių mano pagalbos…
Aš paprašiau gerovės, ir Dievas davė man galimybes.

Aš negavau NIEKO, ko aš prašiau. Aš gavau VISKĄ, ko man reikėjo.
/Motina Terese/

Citata iš: paragraf 78  balandžio 05, 2013, 11:20:41
<...>Aš negavau NIEKO, ko aš prašiau. Aš gavau VISKĄ, ko man reikėjo.
/Motina Terese/

(sun)

Yra dvi to­ly­gios, bet prie­šin­gos klai­dos, ku­rias žmo­nės lin­kę da­ry­ti spręs­da­mi apie vel­nius. Pir­mo­ji yra ne­ti­kė­ti jų eg­zis­ta­vi­mu. Ant­ro­ji - ti­kė­ti ir per­dė­tai, li­guis­tai jais do­mė­tis. Pa­tiems vel­niams vie­no­dai mie­los yra abi klai­dos, ir jie su to­kiu pat džiaugs­mu svei­ki­na ir ma­te­ria­lis­tą, ir tą, ku­ris už­si­i­ma ma­gi­ja.
(C. S. Lewis. Kipšo laiškai)

       Šventas Antanas apie dorybę
Kartą pas šv. Antonijų susirinko tėvai tam, kad surastų, kuri dorybė yra tobuliausia ir kuri galėtų apsaugoti vienuolį nuo priešo pinklių. Kiekvienas iš jų pasakė tai, kas atrodė jam teisinga. Vieni gyrė pasninką ir būdravimą, nes jie sutvarko mintis, daro protą aštriu ir palengvina žmogaus priartėjimą prie Dievo. Kiti aukštino skurdą ir visko, kas žemiška atsisakymą, nes šito dėka protas pasidaro ramesnis, skaistesnis ir laisvesnis nuo pasaulio rūpesčių. Kiti norėjo duoti pirmenybę gailestingumui, nes Dievas pasakys gailestingiesiems "Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!" (Mt. 25, 34), kiti sakė kitą.

O šv. Antonijus pasakė: visos dorybės, kurias jūs čia paminėjote, yra tikrai išganingos ir labai reikalingos tiems, kurie ieško Dievo ir kurie dega dideliu noru priartėti prie jo. Bet mes matėme, jog daug kas kankindavo savo kūną pernelyg griežtu pasninku, beveik atsisakydavo miego, išeidavo į dykumas, atsisakydavo viso žemiško, ir viską, ką  turėjo palikdavo vargšams, tačiau būdavo, kad po viso to jie nukrypdavo į blogį ir į nuopuolį ir, praradę visų tų dorybių vaisių, darydavosi verti  pasmerkimo. Šito priežastis yra ta, kad jie neturėjo samprotavimo ir išmintingumo dorybės, ir negalėjo naudotis jos pagalba. Nes ji ir yra toji dorybė, kuri moko žmogų eiti tiesiu keliu, nenukrypstant į šonus. Jeigu eisime karališku keliu, niekada nebūsime nustumti nei į dešinę - į pernelyg didelį susilaikymą (asketizmą), nei į kairę - į tinginiavimą ir nerūpestingumą. Samprotavimas yra sielos akis, jos šviesa, kaip akis yra kūno šviesa: Todėl, jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje, kaip pasakė Dievas Evangelijoje (Mt. 6. 22, 23). Samprotaudamas žmogus įvertina savo norus, žodžius ir darbus, ir atsitolina nuo tų, kurie atitolina jį nuo Dievo. Samprotavimu jis suardo ir sunaikina visas priešo pinkles, aiškiai atskirdamas, kas yra gerai ir kas blogai.

[...]
Geriausiai būtų vadovautis savo samprotavimu, jeigu tik jo visada visiems pakaktų. Tačiau kadangi šitaip nėra, tai saugesnis ir tikresnis kelias yra [dvasinės] patirties turinčių žmonių patarimas.

(Filokalia, T. 1, 4 [Šv. Antonijaus žodžiai ir pasakojimai apie jį], 4, 14.)
_šaltinis: http://www.arche.lt/2013/05/sventas-antanas-apie-dorybe.html (http://www.arche.lt/2013/05/sventas-antanas-apie-dorybe.html)

Jei didžiausio romumo požymis yra tai, kad ir būnant šalia pykstančio, išlaikyti širdies tylą ir meilės pradą(užstatą) širdyje jam;   tai be abejonės, kraštutinis piktumo laipsnis pastebimas tame, kad žmogus būdamas vienas pats su savimi, žodžiais ir judesiais tarsi ginčytųsi ir atsikirtinėtų su jį įžeidusiuoju. ^{(Šv. Jonas Klimakas)}

CitataЕсли признак крайней кротости состоит в том, чтобы и в присутствии раздражающего сохранять тишину сердечную и залог любви к нему; то, без сомнения, крайняя степень гневливости обнаруживается тем, что человек наедине сам с собою, словами и телодвижениями как бы с оскорбившим его препирается и ярится

B.Pasalis buvo puikus rašytojas, genialus matematikas ir giliai tikintis žmogus. Būdamas vienas iš tikimybių teorijos pionierių, tikėjimą "įvertino" ir šia prasme - statymas "už Dievą" jo nuomone yra matematiškai pagrįstas.
Neesminiai pataisysiu Paragrafą (iš lietuviškos Vikipedijos)

CitataFilosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad „Mintyse" išdėstė samprotavimą, vadinamą „Paskalio lažybomis" (le pari de Pascal). Šiuo samprotavimu siekiama įrodyti, kad žmogui yra naudinga pripažinti Dievo buvimą. Paskalis samprotauja taip: „Dievas arba yra, arba jo nėra (…) jei laimite, išlošiate viską, jei pralaimite, nepralošiate nieko" (233-as fragm., p. 79-80). Jo nuomone, „statydami" už Dievo buvimą, galime arba laimėti „viską" (t. y. amžinąjį gyvenimą), arba „nepralošti nieko" (t. y. „pralošti" žemiškąjį gyvenimą).

Nerandu, kur kitur įkišti trigrašį. :)

Į temą - nors citata ir 10-tis x skambėjo forume, bet „originalas" ko gero ne.

CitataA.Einšteinas - „Sunku įžvelgti, kokia kortas turi Dievas. Bet kad Jis žaistų mėtydamas kauliuką ir taikytų telepatinius metodus... aš nepatikėsiu nė vieną akimirką"(„Dievas nežaidžia kauliukais").

A.E buvo paradoksų ir aforizmų mėgėjas, ir iš to kas pasakyta darytina vienintelė išvada - p. Albertas  nemėgo kvantų mechanikos.

Nelabai į temą
Paskaitinėdamas šį bei tą, temose apie loginį Dievo įrodymą ir apie Dawkins'ą (2013m. vasarą) „užlipau" ir ant Tinsoldier'io, ir ant Pragrafo, ir ant „la pari de Pascal" kartu. Viskas kramtyta ir sukramtyta. Tik „matematinis" Paskalio dilemos aspektas lyg ir paliktas nuošalėje (? - visko neperskaičiau, nes nėra sveikatos „įsijausti" į didžiulę diskusiją). Jei tikrai nepaliestas - šitai nors kiek paguodžia, nes kaip tik į tai ir norėjau atkreipti dėmesį. ;)

Citata1654 metais, sekdamas matematiko Džirolamo Kardano pavyzdžiu, Paskalis ypač susidomėjo lošimais, bei tikimybėmis laimėti. Suvienijęs jėgas su buvusiu tėvo draugu, matematiku Pjeru Fermatu, Paskalis paklojo pamatus svarbiai matematikos atšakai: tikimybių teorijoms. Savo darbuose jis išdėstė beveik viską, ką mes dabar žinome apie šią sritį.

Pavadinčiau šias „lažybas" savotišku B. Paskalio - kuris anaiptol nebuvo didelis jumoristas - matematiniu „šposu", gal net „paradoksu", ir tikrai nederėtų to traktuoti, kaip „matematinio Dievo įrodymo ar neįrodymo" ir pan. Būdamas matematikas ir kalbėdamas-rašydamas apie Dievą, Paskalis  tiesiog negalėjo nepaliesti ir „matematinio" šio reikalo aspekto - lažybų ir tikimybės tokias lažybas laimėti prasme. Ir nėra jokio reikalo Paskalio "lažybų" nagrinėti kitais „kampais" - jos išnarstytos po kaulelį visų, kas netingi ir niekas niekam nieko neįrodė, nes pats Paskalis nieko daugiau, kaip „lažybos" ir neturėjo galvoje.

O kad šiuo (agnostiniu) klausimu „lažintis" verta (nieko nepraloši) - tą jis logiškai ir įrodo . Tik tiek ir daugiau nieko. ;)

Visai ne į temą - TinSoldier'io citata iš anų diskusijų.

CitataŠiaip toje R. Dawkins knygoje aprašoma gana tikėtina teorija, kad religija ir žmonių poreikis tikėti ja - šalutinis evoliucijos produktas. Nuo 192 puslapio

Pacituosiu ir save

Citata„Todėl religijos vaidmenį žmonijos istorijoje vertinu teigiamai. Kaip man įprasta - teigiamai evoliucine prasme, nes religija konsolidavo rūšį, kuri vienintelė turi protą ir, deja, geba sąmoningai susinaikinti."

Citata„Ir už tai ačiū. O kad žiūrim iš skirtingų pusių (evoliucinis religijos poreikis - ko gero gana kontraversiškas teiginys) - kaip sako p. A,  į naudą visiems…"

Tai išdėsčiau nieko nežinodamas apie Dawkins'o „teoriją" - jo knygos nesu skaitęs, ir pasirodo, kad esam šiuo klausimu vos ne bendraminčiai (nepriklausomi teorijos bendraautoriai?  :o ). Tai paglosto savimeilę - žymus mokslininkas Dawkins'as žiūri į religiją  panašiai kaip paprastas mirtingasis...
Tačiau Dawkins'as yra ekscentrikas, o aš ne. ???

Vėl - nelabai į temą
Žydų karaliaus  Sauliaus mintis

Citata„Sauliaus moto buvo: ,,Jeigu nepasigirsi, tai niekas tavęs ir nepagirs"."

:D

Gal ne visai apie tikėjimą, bet vieno Bažnyčios tėvų pasisakymas:
Medicina gydo kūną, filosofija - sielą. (Klemensas Aleksandrietis, Stromatai)

Taip išeina,kad ugdykis pats.O nuo tavęs priklausys,ar atseikės tau kažkuo geresniu. Jei nepeiksi Dievo už duodamas kančias,problemas,ar priimsi tai kaip išbandymą tau ,kad pamatytum dar kažkur ir švieselę.Bet dėja kančių vistiek jis nepasiims  ??? Kai kur stebuklai tikrai neegzistuoja.

Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) :)

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Citata iš: Kukas2  vasario 07, 2014, 11:59:36
Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) :)

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Kodėl? :)

Citata iš: Kukas2  vasario 07, 2014, 11:59:36
Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) :)

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

Citata iš: kiskis  vasario 07, 2014, 12:13:14
Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

O motinos nebegali turėti? :)
Ir kodėl būtent jį vieną?
Kodėl ta mintis neskamba: "nebūk politeistas" ar pan., o būtent šitaip egocentriškai ir megalomaniškai?

Ką, jis toks bukas, kad nežino, jog visos religijos veda į vieną ir tą patį dievą, kaip teigia teologai? Tai kodėl toks pasikėlęs, ir neleidžia kito dievo turėti?

Citata iš: TinSoldier  vasario 07, 2014, 12:24:37

Citata iš: kiskis  vasario 07, 2014, 12:13:14
Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

O motinos nebegali turėti? :)
Ir kodėl būtent jį vieną?
Kodėl ta mintis neskamba: "nebūk politeistas" ar pan., o būtent šitaip egocentriškai ir megalomaniškai?

Ką, jis toks bukas, kad nežino, jog visos religijos veda į vieną ir tą patį dievą, kaip teigia teologai? Tai kodėl toks pasikėlęs, ir neleidžia kito dievo turėti?

Motina gali, bet ne Dieva,  aiskiai ir suprantamai kiekvienam, taip sakant maziem daug aiskint nereik, jiem reik paprastu suprantamu taisykliu. O tu manau dar labiau pasikeltum :D.

Chmm... Dievas bijo konkurencijos? :D
O jūs nemanot, kad mūsų Jachvė yra žvynuota gyvatė? (: Kiek pamenu pradžios istoriją, Dievas uždraudė žmonėms valgyti pažinimo obuolį, kad jie nieko negalėtų skirstyti į bloga/gera. Ir teisingai manė. Nieko nėra nei bloga nei gera. Yra tik aplinkybės.Bet štai religijos skleidėjai griežtai brėžia liniją tarp teigiamo neigiamo. Nustatydami ribas. Ir skatina pažinti... Ech (čia taip toks pamąstymas)
O jei rimtai, tai mano galva tai visiškas nonsensas. Žinoma, valdžia dalytis nenori niekas. O atsiradus antrai pusei išsiskiria ideologijos (kaip jau minėjau, nėra kraštutinumų).
Ėsmė, kad ta hierarchija gan bjauriai skamba, tai parodo nesiskaitymą. Žmogus gi nėra avis... (šiaip mintyse tiek nepasitenkinimo ir neteisiybės susikaupę, bet kaip visąlaik nemoku jo išreikšti :( )

Citata iš: Master  vasario 07, 2014, 12:32:09
Chmm... Dievas bijo konkurencijos? :D
O jūs nemanot, kad mūsų Jachvė yra žvynuota gyvatė? (: Kiek pamenu pradžios istoriją, Dievas uždraudė žmonėms valgyti pažinimo obuolį, kad jie nieko negalėtų skirstyti į bloga/gera. Ir teisingai manė. Nieko nėra nei bloga nei gera. Yra tik aplinkybės.Bet štai religijos skleidėjai griežtai brėžia liniją tarp teigiamo neigiamo. Nustatydami ribas. Ir skatina pažinti... Ech (čia taip toks pamąstymas)
O jei rimtai, tai mano galva tai visiškas nonsensas. Žinoma, valdžia dalytis nenori niekas. O atsiradus antrai pusei išsiskiria ideologijos (kaip jau minėjau, nėra kraštutinumų).
Ėsmė, kad ta hierarchija gan bjauriai skamba, tai parodo nesiskaitymą. Žmogus gi nėra avis... (šiaip mintyse tiek nepasitenkinimo ir neteisiybės susikaupę, bet kaip visąlaik nemoku jo išreikšti :( )

Del gyvates abejoju, reik paragrafo 78, pasitikslint. Avis irgi nera zmogus :D, taip sakant visi turi savo vieta, ir turi ja branginti.

Ne, visi gali rinktis. Nes teisės nustatyti ribas neturi niekas.

Citata iš: Master  vasario 07, 2014, 12:38:14
Ne, visi gali rinktis. Nes teisės nustatyti ribas neturi niekas.

Taip , nes jos jau nustatytos. :) Jei ju nepastebi, gali sulaukt pasekmiu. Nezinojimas neatpalaiduoja nuo atsakomybes.

Citata iš: kiskis  vasario 07, 2014, 12:13:14

Citata iš: Kukas2  vasario 07, 2014, 11:59:36
Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) :)

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

As sakyciau, kad cia viskas paprasciau. Sis dievulis tiesiog norejo tureti "religine" monopolija, nes tuo metu, kai rase isakymus, buvo daug kitu dievu. Tai tiesiog akivaizdu. Niekas niekada nesake, kad nera kitu dievu. Viskas apsiribojo tik tuo, kad neva yra "vienas tikras dievas".

Citata iš: Chronos  vasario 07, 2014, 12:41:31

Citata iš: kiskis  vasario 07, 2014, 12:13:14

Citata iš: Kukas2  vasario 07, 2014, 11:59:36
Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) :)

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

As sakyciau, kad cia viskas paprasciau. Sis dievulis tiesiog norejo tureti "religine" monopolija, nes tuo metu, kai rase isakymus, buvo daug kitu dievu. Tai tiesiog akivaizdu. Niekas niekada nesake, kad nera kitu dievu. Viskas apsiribojo tik tuo, kad neva yra "vienas tikras dievas".

Bandyk buti dvieju ponu tarnas, pavargsi :) . Ir visi bus nepatenkinti.

Citata iš: TinSoldier  vasario 07, 2014, 12:11:28

Citata iš: Kukas2  vasario 07, 2014, 11:59:36
Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) :)

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Kodėl? :)

De omnibus dubitandum est - nera absoliucios tiesos, isskyrus pacios tiesos savoka.
Primityvoka atrodo, kai kazka is isminciu pacitavus, galima  kazka irodyti ir prasideda argumentacija argumentum ab auctoritate. Pirmasis Dievo isakymas IMO turi labai gilia prasme.

PS Tas pats ir empiriniame pazinime - yra aksiomatiniu taisykliu visuma, visa kita isvedama.

Citata iš: Master  vasario 07, 2014, 12:32:09
Dievas uždraudė žmonėms valgyti pažinimo obuolį

Šiaip jau ne obuolį ir ne persiką ir ne vynuogę. Ten minimas tiesiog vaisius, nors kažkodėl visiems atrodo kad obuolys :)

Naujajame testamente išskiriami du dalykai kuriems vienu metu negali tarnauti: Dievui ir Mamonai, t.y. turtams

Kiški, tavasis požiūris man vis iškelia šį vaizdą.
(http://media-cache-ak0.pinimg.com/736x/da/81/af/da81af103e51dfc9242323b8033ce9bb.jpg)
Mano galva pagal tave, būdamas piramidės apačioje turi džiaugtis savo "padėtimi" nepaisant, kad visų sąmonės lygios.
Ne, kai žmogus suvokia, kad jis yra savarankiškas, gali atsakyti už save jo joks dievas neriboja.
Gerai, aš nepastebiu. Ir kokios pasekmes gali būti? Degsiu pragare? O jei aš dievinu karštį. Kęsiu kankinimus? O jei aš mazochistė. Kai bausmės sukuriamos pagal save (ko tikintieji patys labiausiai bijo) jos niekaip negali būti pritaikytos visiems. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Mes turime galią valdyti save, mes esame laisvi ir nepriklausomi. Mes kuriame savo realybe ir mes esame patys savęs dievai.
O šiaip, koks skirtumas. Aš gi ne žmogus, aš moteris... Kiek pamenu krikščionys normaliai su šia kasta nė nesiskaito. Gyvūnai juk nepatenka į pragarą, jie nebaudžiami. Moterys taip pat laikomos neracionaliomis, nesavarankiškomis, nesąmoningomis ir nepajėgiomis kažkokią mulkišką paskirtį atliekančiomis vergėmis (be to, kai jų prigimtis nedora ::) ). Taigi, mes už save neatsakome. Taip, kad regis patys pasimaunate ant savo taisyklių.
Viskas, pasuoju.

Citata iš: Master  vasario 07, 2014, 12:59:47
Kiški, tavasis požiūris man vis iškelia šį vaizdą.
(http://media-cache-ak0.pinimg.com/736x/da/81/af/da81af103e51dfc9242323b8033ce9bb.jpg)
Mano galva būdamas piramidės apačioje turi džiaugtis savo "padėtimi" nepaisant, kad visų sąmonės lygios.
Ne, kai žmogus suvokia, kad jis yra savarankiškas, gali atsakyti už save jo joks dievas neriboja.
Gerai, aš nepastebiu. Ir kokios pasekmes gali būti? Degsiu pragare? O jei aš dievinu karštį. Kęsiu kankinimus? O jei aš mazochistė. Kai bausmės sukuriamos pagal save (ko tikintieji patys labiausiai bijo) jos niekaip negali būti pritaikytos visiems. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Mes turime galią valdyti save, mes esame laisvi ir nepriklausomi. Mes kuriame savo realybe ir mes esame patys savęs dievai.
O šiaip, koks skirtumas. Aš gi ne žmogus, aš moteris... Kiek pamenu krikščionys normaliai su šia kasta nė nesiskaito. Gyvūnai juk nepatenka į pragarą, jie nebaudžiami. Moterys taip pat laikomos neracionaliomis, nesavarankiškomis, nesąmoningomis ir nepajėgiomis kažkokią mulkišką paskirtį atliekančiomis vergėmis (be to, kai jų prigimtis nedora ::) ). Taigi, mes už save neatsakome. Taip, kad regis patys pasimaunate ant savo taisyklių.
Viskas, pasuoju.

Nekreipk i mane demesio , as ne krikscionis :(, ir ne joks kitoks deje, cia gi internetas, belekas beleka sneka :D. O kaip paveiksliuka idedi?

Citata iš: Master  vasario 07, 2014, 12:59:47
Kiški, tavasis požiūris man vis iškelia šį vaizdą.
Mano galva pagal tave, būdamas piramidės apačioje turi džiaugtis savo "padėtimi" nepaisant, kad visų sąmonės lygios.
Ne, kai žmogus suvokia, kad jis yra savarankiškas, gali atsakyti už save jo joks dievas neriboja.
Gerai, aš nepastebiu. Ir kokios pasekmes gali būti? Degsiu pragare? O jei aš dievinu karštį. Kęsiu kankinimus? O jei aš mazochistė. Kai bausmės sukuriamos pagal save (ko tikintieji patys labiausiai bijo) jos niekaip negali būti pritaikytos visiems. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Mes turime galią valdyti save, mes esame laisvi ir nepriklausomi. Mes kuriame savo realybe ir mes esame patys savęs dievai.
O šiaip, koks skirtumas. Aš gi ne žmogus, aš moteris... Kiek pamenu krikščionys normaliai su šia kasta nė nesiskaito. Gyvūnai juk nepatenka į pragarą, jie nebaudžiami. Moterys taip pat laikomos neracionaliomis, nesavarankiškomis, nesąmoningomis ir nepajėgiomis kažkokią mulkišką paskirtį atliekančiomis vergėmis (be to, kai jų prigimtis nedora ::) ). Taigi, mes už save neatsakome. Taip, kad regis patys pasimaunate ant savo taisyklių.
Viskas, pasuoju.

Kazkoks eklektiskas minciu kratinys IMO - nuo Komunistu iki SCUM manifesto :D

Necituokite paklodžių.
Apie citavimo taisykles skaitykite forumo taisyklės.
Dėkui

Ech, Kukai 2, kažkoks beprasmis komentaras (nieko bendra neturintis su tikėjimu) temoje apie religines citatas ;)
Bet šiaip žiūriu mėgstate normas ir taisykles...
Už tai ir AMEN (:

Citata iš: Master  vasario 07, 2014, 13:12:30
Ech, Kukai 2, kažkoks beprasmis komentaras (nieko bendra neturintis su tikėjimu) temoje apie religines citatas ;)
Bet šiaip žiūriu mėgstate normas ir taisykles...
Už tai ir AMEN (:

Labai susijes su tikejimu (jo sunaikinimu) - uztenka Marcuse paskaitineti...

Citata iš: TinSoldier  vasario 07, 2014, 12:24:37
Kodėl ta mintis neskamba: "nebūk politeistas" ar pan., o būtent šitaip egocentriškai ir megalomaniškai?

Ką, jis toks bukas, kad nežino, jog visos religijos veda į vieną ir tą patį dievą, kaip teigia teologai? Tai kodėl toks pasikėlęs, ir neleidžia kito dievo turėti?

Paragrafas pataisys jeigu klystu, bet tame Dekalogo įsakyme sakoma, maždaug taip: "neturėk kitų elohimų, tik Mane". O elohimas - nurodo taip pat ir į aukštesnes esybes: angelus ir pan:

CitataThe word Elohim occurs more than 2500 times in the Hebrew Bible, with meanings ranging from "god" in a general sense (as in Exodus 12:12, where it describes "the gods of Egypt"), to a specific god (e.g., 1 Kings 11:33, where it describes Chemosh "the god of Moab", or the frequent references to Yahweh as the "elohim" of Israel), to demons, seraphim, and other supernatural beings, to the spirits of the dead brought up at the behest of King Saul in 1 Samuel 28:13, and even to kings and prophets (e.g., Exodus 4:16).[3] The phrase bene elohim, usually translated "sons of God", has an exact parallel in Ugaritic and Phoenician texts, referring to the council of the gods.[3]
http://en.wikipedia.org/wiki/Elohim

Tai aš mintį suprantu maždaug taip: yra daug aukštesnių ar galingesnių būtybių, negu eilinis žmogus, bet iš visų būtybių, reikia garbinti vieną transcendentinę amžiną būtybę, absoliutą, Aukščiausiąjį. Žodžiu, "negarbink tų, kas nevertas garbinimo, arba kas net neegzistuoja, ir garbink tą, kuriam priklauso visos garbintinos savybės, nes Jis ir yra jų šaltinis".

Citata iš: a.t.sielis  vasario 07, 2014, 18:37:31
...
Tai aš mintį suprantu maždaug taip: yra daug aukštesnių ar galingesnių būtybių, negu eilinis žmogus, bet iš visų būtybių, reikia garbinti vieną transcendentinę amžiną būtybę, absoliutą, Aukščiausiąjį. Žodžiu, "negarbink tų, kas nevertas garbinimo, arba kas net neegzistuoja, ir garbink tą, kuriam priklauso visos garbintinos savybės, nes Jis ir yra jų šaltinis".

Na dėl šito galvoju, kad pritempei. Čia labiau matosi Tavo asmeninių ieškojimų vaisius, nei Biblijos interpretavimas. Bet šiaip, iš dalies, sutinku.

Natūraliai prisitempia iki tokio suvokimo. Kitaip... lieka blogesni variantai.

Siela yra tai, kas skauda žmogui, kai visas kūnas sveikas _{iš vaikų atsakymų (nors man pačiam sunku patikėt, kad čia vaiko pasakymas)}

Ką besakysi, A. Einšteino santykis su religija (tikėjimu) buvo ypatingas - klausimas, kuriame minimas Dievo vardas, ir šiandien yra vienas iš fundamentaliųjų mokslo klausimų.  :)

"Norėčiau žinoti, ar Dievas, kurdamas pasaulį, turėjo kokią nors pasirinkimo laisvę?"

Sakoma, kad A. Einšteinas sykį uždavęs šį klausimą, ir, pasak jo, tai buvo vienintelis dalykas, kurį jis iš tikrųjų norėjo žinoti apie gamtą.
Šis mokslinis (ar tikėjimo?) klausimas įvairiais aspektais ne kartą buvo diskutuojamas ir forume.

(https://fbcdn-sphotos-a-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/t1.0-9/1979501_10152116483549125_277114578_n.jpg)

Truputis mokslo atitolina nuo Dievo,
daug - vėl pas jį atveda.
                                            - L. Pasteras.

F. Kafka yra pasisakęs maždaug taip :
"Galima kalbėti su Dievu, bet ne apie Dievą".

Pastaba tikrai taikli ir racionali, nes dar XV a. N. Kuzietis savo veikale "Apie mokytą nežinojimą" taip apibūdino Dievą:
"Dievas yra kaip ratas, kurio centras yra visur, o perimetras yra niekur".

Šiandien padėtis tokia pat, kaip XVa. - evoliucinės prigimties protui Dievas yra ir bus nesuvokiamas.
Iš ties juokinga - ar bent paradoksalu - yra tai, kad pasaulietis citatomis apie tikėjimą ir Dievą "auklėja" tikinčiuosius. :)

Kiek supratau iš religinės-dvasinės sferos studijavimo, Asmuo, kuris yra visų priežasčių priežastis, nesuvokiamas dėl to, kad Jis begalinis, beribis, ir viršijantis bet ką, kas egzistuoja po Jo. Ribotam neįmanoma savo jėgomis suvokti Neribotojo. Bet Absoliutas nebūtų absoliutus, jeigu nesugebėtų jau Savo galia suteikti suvokimo.

Kam žmogui duotas protas, kalba ir kiti dalykai? Tai vienintelės priemonės tobulėjimui link amžinojo gyvenimo tikslo, kitų priemonių nėra. Todėl šie dalykai geriausiai pritaikomi sąryšyje su Tuo, iš kurio sklinda visa būtis. Jeigu verta apie ką kalbėti, tai apie svarbiausią Asmenį būtyje, jeigu galima kur geriausiai panaudoti protą, tai persmelkiant jį to Asmens dovanojamais suvokimais. Tada atsiskleis viskas, ir bus išpildyta pilna gyvenimo prasmė.

Citata iš: a.t.sielis  balandžio 09, 2014, 20:13:51Bet Absoliutas nebūtų absoliutus, jeigu nesugebėtų jau Savo galia suteikti suvokimo.

2000m. tai kažkodėl nepavyksta.
U. Ecco.

Citata„ ...mes niekada negalėsime Absoliuto nei apibrėžti, nei pažinti, nes esame (ar "tampame" -  mėginu "pritaikyti" prie tavo minties) jo dalis, o bandyti jį suvokti būtų toks pat veiksmas kaip barono Miunhauzeno, kuris už plaukų ištraukė save iš pelkės".

Racionaliausias  kompromisas : ir suvokimas-pažinimas, ir tikėjimas - kiekvienas - turi savo savo "taką."
U. Ecco.

Citata„Ar galima tikėti Absoliutu ir tvirtinti, kad jo negalima nei aprėpti protu, nei apibrėžti? Taip, jei sutinkame, kad mintis apie Absoliutą yra neįmanoma, ir pakeičiame ją Absoliuto jausmu, taigi tikėjimu, kaip „dalykų, kurių tikimės, esme ir to, kas nematoma, įrodymu".

CitataKam žmogui duotas protas, kalba ir kiti dalykai? Tai vienintelės priemonės tobulėjimui link amžinojo gyvenimo tikslo, kitų priemonių nėra.

Kaip sakiau ne kartą  - tai tavo asmeninis ir neginčytinas pasirinkimas. :)

Citata iš: gidas  balandžio 10, 2014, 21:43:32
2000m. tai kažkodėl nepavyksta.

Sakyčiau, puikiausiai pavyksta. Kiek teko išgirsti, daugybei šventųjų buvo suteiktas Absoliuto suvokimas. O kad tai ne tas pats, kas kasdieninį laikraštį paskaityti, ar kokią storą knygą prirašyti, ar kokie nors šio pasaulio socialiniai ir kultūriniai pavykimai, kurie mėtosi ant kiekvieno kampo - ir gerai. Supraskime, kalba eina apie pačią aukščiausią būtį, o ne apie kokią šaligatvio dulkę, kurį eidami gatvėje kasdieną paspiriame.

Citata iš: a.t.sielis  balandžio 10, 2014, 22:11:05
Kiek teko išgirsti, daugybei šventųjų buvo suteiktas Absoliuto suvokimas.

Čia iš VBS agentūros girdėjai? :)
Pavardink bent penkis šventuosius kurie suvokė Apsoliutą?
Pijokė Zoja iš Kretingos Motinos Teresės prieglaudos nesiskaito, nors turi stiprų santykį su Absoliut, Maskovskaja, kaukuoliniu ir panašiais gėrimais.
Pajuokavau, šiaip rimtai su pavardink, nes tikrai įdomu kas jie

Tau tinka iš bet kurios religijos, ar tik iš krikščionybės? Nes sakydamas tai, neturėjau galvoje krikščionybės.

Tinka bet kurios religijos, nes irgi neturėjau omenyje krikščionybės.
Nors šiaip dabar įdomu būtų ir krikščionybės pasekėjus sužinoti kurie jau čia taip labai absoliutą suvoke :)

Gal pradėkime nuo žodžio "absoliutas" apibrėžimo:

Citata

CitataAbsolute [ˈæbsəˌluːt]
n (sometimes not capital)
1. (Philosophy) Philosophy
a. the ultimate basis of reality
b. that which is totally unconditioned, unrestricted, pure, perfect, or complete

Verčiu:
Filosofijoje:
a) galutinis realybės pagrindas
b) tas, kas yra visiškai nesalygotas, neapribotas, tyras, tobulas arba pilnas.

Pagal vieną iš Bhagavata Puranos (http://en.wikipedia.org/wiki/Bhagavata_Purana) (Бхагавата-пурана (http://ru.wikipedia.org/wiki/Бхагавата-пурана)) posmų, (1.2.11 (http://vedabase.net/sb/1/2/11/en1)), transcendentalistai, kurie pažįsta Absoliučią Tiesą (kitaip sakant, visuminę, pilną realybę; absoliutą; Dievą), vadina tą nedualią substanciją Didžiąja Dvasia (brahma), Aukščiausia Siela (paramatma), Aukščiausia Dieviška Asmenybe (bhagavan).

Apie absoliuto suvokimą esu kai ką rašęs šioje temoje: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2672.0

Na, šita įžanga buvo reikalinga tam, kad suprastum, ką turėjau galvoje sakydamas "Absoliuto suvokimas". Iš esmės, jeigu asmuo užmezgė pilnavertį transcendentinį ryšį su Aukščiausia Dieviška Asmenybe, jis suvokė absoliutą. Nes ryšys su Dievo Asmeniu yra galutinis ir pilniausias etapas pažįstant Absoliučią Tiesą.

Tai pavyzdžiui, hinduizme suprantama taip, kad daug šventųjų turėjo tą pilnavertį ryšį su Dievu. Paminėsiu kai kuriuos žymiausius iš jų:

Narada (http://en.wikipedia.org/wiki/Narada), Vjasa (http://en.wikipedia.org/wiki/Vyasa), Šukadeva (http://en.wikipedia.org/wiki/Sukadeva), Madhva (http://en.wikipedia.org/wiki/Madhva), Ramanudža (http://en.wikipedia.org/wiki/Ramanuja), Bilvamangala (http://en.wikipedia.org/wiki/Vilwamangalam_Swamiyar), šeši Vrindavanos Gosvamiai (Rūpa, Sanatana, Raghunatha Bhatta, Raghunatha dasa, Dživa, Gopala Bhatta) (http://en.wikipedia.org/wiki/Six_Goswamis), Narotama (http://en.wikipedia.org/wiki/Narottama_Dasa), Višvanatha Čakravarti (http://en.wikipedia.org/wiki/Visvanatha_Chakravarti).
Apie kai kuriuos iš čia paminėtų, ir daug kitų nepaminėtų, galima perskaityti pvz. čia: http://bvml.org/VS/index.html

Kodėl manai kad jie turėjo tą tobuliausią absoliuto suvokimą? Gal jie visi jį klaidingai suvokė?
Beje, tam kad turėtum pilnavertį ryšį su Dievu nereikia nei tobulo pažinimo nei kažkokio superinio šventumo.

CitataKodėl manai kad jie turėjo tą tobuliausią absoliuto suvokimą? Gal jie visi jį klaidingai suvokė?

O kodėl tu manai kad Jėzus turėjo absoliuto suvokimą? Tikriausiai todėl, kad yra priežasčių taip manyti, pakankamai rimtų, pakankamai svarių.

Jeigu čia pradėsiu nagrinėti, bus labai ilga šneka. Knygos tai gali papasakoti geriau, negu kažkoks žmogus forume. Jeigu ką domina kuri nors religija, jie ją ir studijuoja, ir viską patys išnagrinėja. Tu pvz. studijuoji krikščionybę.

CitataBeje, tam kad turėtum pilnavertį ryšį su Dievu nereikia nei tobulo pažinimo nei kažkokio superinio šventumo.

Šitam kontekste tiesiog labai daug įdėjau į tą žodį "pilnavertis". Kad tai tobulas, pilnas ryšys, bendravimas jau dvasiniame pasaulyje, kai asmenybė jau yra visiškai nemateriali. Tu klausei apie tuos šventuosius, kurie suvokė absoliutą. Apie suvokusius absoliutą, tobulas asmenybes, ir atsakiau.

Įsiterpsiu į Jūsų diskusiją, bet mintis, man tikrai patikusi (nors tikrai nežinau originalaus šaltinio, išgirdau ją iš gerb. dėstytojos B. Gudaitytės lūpų) skambėjo daugmaž taip (nepamenu pažodžiui): "Dievas, suteikęs žmogui tiek daug daug laisvės, pats pasiliko jos sau labai mažai: jis niekada neverčia žmogaus elgtis taip, kaip jis nenori".

Citata

Citata iš: Fanden  balandžio 12, 2014, 16:00:39
"Dievas, suteikęs žmogui tiek daug daug laisvės, pats pasiliko jos sau labai mažai: jis niekada neverčia žmogaus elgtis taip, kaip jis nenori".

Dar Aristotelis - racionaliai mąstantis pagonis - pasakė tą patį (perteikiu mintį)

Citata„Dievas mąsto tik apie save mąstantį".

O XXa. tai vaizdingai atkartojo laisvamanis katalikas J. Joyce.

CitataDievas „lieka viduje ir už, kitapus ar virš savo kūrinio, nematomas, toks lengvas, jog net išnykstantis, užsiėmęs savo nagų priežiūra".

Va ir gerb. B. Gudaitytė dar kažką pacitavo.
Šiuo klausimu citatų nors vežimu vežk - man, pvz., patinka L. Wittgenstein'as

Citata„Dievas neatsiveria pasaulyje".

Arba

Citata„Pasaulio prasmė turi būti už jo ribų".

Aišku, jei ta „prasmė" apskritai yra (nesusilaikiau, sorry), nes L.W. išreiškė labai delikačiai ir gana dviprasmiškai. ;)

Toks požiūris manyčiau dabar vyrauja visose pasaulio religijose (V. ir T. Rytų religijose "nuo pradžios" buvo kiek kitaip, bet čia jau reikia klausti Sielio)  - aišku, išskyrus įvairaus plauko fanatikus.

Visiems sveikai mąstantiems "deizmas" turėtų būti priimtina alternatyva  konfrontacijai. :)

Citata iš: gidas  balandžio 13, 2014, 17:10:50
Šiuo klausimu citatų nors vežimu vežk - man, pvz., patinka L. Wittgenstein'as

Citata„Dievas neatsiveria pasaulyje".

Arba

Citata„Pasaulio prasmė turi būti už jo ribų".

O ką, visai realistiška. Va mokslininkai tyrinėja pasaulį (=materiją), ir Dievo ten nemato. Ir materija neturi jokios prasmės. Todėl kad atsiverti Dievui, ir sulaukti Jo atsivėrimo, verta perslinkti dėmesingumą iš materijos link metafizinės sferos. Kuri egzistuoja čia ir dabar, visur, virš materijos.

Citata

Citata iš: a.t.sielis  balandžio 13, 2014, 17:17:44
Va mokslininkai tyrinėja pasaulį (=materiją), ir Dievo ten nemato. Ir materija neturi jokios prasmės.

Na va kaip gerai - materija yra beprasmė, ir su id kvit. ;)

CitataTodėl kad atsiverti Dievui, ir sulaukti Jo atsivėrimo, verta perslinkti dėmesingumą iš materijos link metafizinės sferos.

Ta metafizika... :)

CitataApie ką negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti.

Atsiskleidžia tikrasis L.W. - turima omeny metafizika.
Nors ir skamba panašiai į "imperatyvą", bet pats traktuoju (ir kitiems tai patarčiau) tik kaip išmintingą patarimą, o pas tave - beapeliacinė "metafizinė sfera"

CitataKuri egzistuoja čia ir dabar, visur, virš materijos.

Kame glūdi sermėginė tiesa? Kiekvieno teisė rinktis.
Mane žinai... :)

Citata iš: a.t.sielis  balandžio 13, 2014, 17:17:44
Va mokslininkai tyrinėja pasaulį (=materiją), ir Dievo ten nemato. Ir materija neturi jokios prasmės.

Kurgi ne, niekas nesvarbu, išskyrus tavo absoliutą. Žinok nebūtų materijos nebūtų ir Žemės, kurioje gyveni ir gali samprotauti, kaip ir kiti nariai, tad tau spręsti svarbi materija ar ne. Jo labiau tu pats esi materialus, tų pačių visatos dalelių nebus be materijos.

Nesakiau, kad materija nesvarbi. Sakiau, kad pati savaime ji neturi prasmės, panašiai, kaip akmuo neturi prasmės, t.y., nieko nesako. Bet iš akmens galima pastatyti namą, ir jame gyventi. Panašiai, mūsų gyvenama aplinka ir kūnai sudaryti iš materijos, tai tarsi namai, kuriuose gyvena mūsų sielos.

Yra trys skirtingos melo rūšys: vienas meluoja mintimi, kitas meluoja žodžiu, o dar kitas meluoja pačiu savo gyvenimu. Mintimi meluoja tas, kuris priima už tiesą savo numanymus, t.y. tuščius savo artimojo įtarinėjimus; toksai, kai mato, kad kas nors kalba su savo broliu, daro savo spėjimą ir kalba: "jis apie mane kalba". Jeigu pabaigia pokalbį, jis vėl numano, kad dėl jo pabaigė pokalbį. Jeigu kas pasako žodį, jis vėl įtaria, kad jis pasakytas dėl jo įžeidimo. Iš viso, bet kokioje veikloje jis nuolat tai patebi artimąjame, kalbėdamas: jis dėl manęs tai padarė, jis dėl manęs tai pasakė, jis tai padarė dėl to. Toks meluoja mintimi, nes jis nieko teisingo nekalba, bet viską pagal įtarimus, o dėl šito išsivysto smalsumas, apkalbos, pasiklausymai, priešiškumas, kaltinimai. 
------
  Paimta ištrauka iš: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,766.msg8414/topicseen.html#msg8414

O Dvorkinas, išeina, melagis ar ne?

Citata iš: a.t.sielis  birželio 02, 2014, 19:39:15
O Dvorkinas, išeina, melagis ar ne?

Dvorkiną šiaip religijotyrininkai labai kritikuoja, dėl begalės pritempinėjimų ir faktų iškraipymų. Bet šiaip ir gerų dalykų jis parašęs yra.
Tik nelabai supratau kodėl jį paminėjai.Gal ką praleidau?

Kukulio citatoje kalbama apie įtarinėjimus kaip melą. O Dvorkino tekstuose pilna asmeninių insinuacijų, ką galima būtų pavadinti įtarimais ar nebūtais kaltinimais. Todėl paklausiau. Noriu pažiūrėti, kaip Kukulis pritaiko šią išmintį praktikoje.

Dvorkinui pagal pareigas priklauso būti įtariam, o ir negalima tokius pat standartus taikyt visuomeninėm normom, ir asmeninėm.

ps. tikrai ne mano vertimas.....

Reiškia, kai dirbi, atlieki pareigas, Dekalogo paisyti nereikia.

Citata iš: a.t.sielis  birželio 02, 2014, 20:15:03
Reiškia, kai dirbi, atlieki pareigas, Dekalogo paisyti nereikia.

na kam nuo vieno kraštutinumo prie kito, taigi visų gyvenimo situacijų neįmanoma aprašyti, o ir tenai ne instrukcija kaip elgtis, o kad į save atidžiau galėtumėm pasižiūrėti.

Vertimas iš knygos- Игумен Никон (Воробьев)
О НАЧАЛАХ ЖИЗНИ: http://alexey-osipov.ru/books-and-publications/

^{iš laiško :}   
  Reikia Jums visų pirma atkreipti dėmesį į santykius su aplinkiniais. Per artimuosius eiti link centro^*** arba taip: du žingsniai link artimo ir vienas link centro. Tai teisingas ir saugus kelias. Žygiuoti tiesiai link centro, manant, kad taip mes savaime priartėsime prie artimųjų,- ne mūsų lygiui ir ne mūsų laikmečiui. 

^{***
Dažnai naudojamas matematinis palyginimas, kad Dievas yra centras, o žmonės issidėste aplinkui. Artėjant link centro mažėja atstumas tarp žmonių, ir jie automatiškai turėtų tapti artimesni vieni kitiems.}

...Tačiau jeigu tu galvoji, kad myli Dievą, o tavojoj širdyje gyvuoja priešiškumas nors vienam žmogui: tai tu - graudžioje saviapgaulėje.
---
Jei kas taria, - sako šventasis Jonas Pamokslininkas, - kad myliu Dievą, o brolio savo nekenčia, tai melas .. Šį įsakymą turime iš Jo, kas myli Dievą, tas myli ir savo brolį.
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,766.0.html#msg8821

Pagrindinė visų revoliucionierių ir utopistų klaida: jie mato tik savo idėjas pamiršdami, jog juos neatskiriamos nuo savo skleidėjų, t.y. nuo jų pačių sielų. Šventieji gi to niekada nepamiršo. Pastarieji pradėdavo nuo savęs ir tik po to skleidė idėjas. Tai įsikūnijimo problema. Net gi daugiau, santykio į kūną problema. Negalima atplėšti dvasią nuo kūno, idėją - nuo skleidėjo.

Deja nežinau autoriaus, bet mintis pasirodė gera

Jei tu tiki tai, kas Evangelijoje tau patinka, o atmeti tai, kas nepatinka, tu tiki ne Evangelija, bet savimi. ~ Šv. Augustinas

„Bandyti skelbti tiesą, neįžeidžiant kūniškų žmonių, tai bandyti padaryti tai, ko pats Jėzus Kristus negalėjo padaryti." (Thomas Wilson)

 
^{Patarimas norinčiam tapti vienuoliu iš knygos} : Игумен Никон (Воробьев)
О НАЧАЛАХ ЖИЗНИ:  http://alexey-osipov.ru/books-and-publications/

Jei bus vidinė be išorinės, nors ir mažoje apimtyje, bet tai neišmatuojamai daugiau nei išorinė vienuolystė be vidinės. O kadangi tai labai sunkiai pasiekiama, o išorinė vienuolystė žmonių akyse įpareigos atitikti vienuolio įvaizdį, tai nepastebimai prasidės veidmainiavimas, fariziejiškumas ir... gal būt, moralinė žūtis.
Šitais žodžias aš ne prieš jo ketinimus, džiaugiuosi jo noru, bet reikia skaitytis su daugeliu aplinkybių.
[glow=red,2,300]Nelabasis dažnai įteigia labai gerus norus ne laiku ir ne pagal jėgas, kad suklaidinti ir pražudyti žmogų, ir neleisti ivykdyti gero sumanymo savo laiku.[/glow]

CitataКогда с Ю. будет перемена'20'?  Если еще не поздно, то посоветуй от имени прошедших
этот путь отложить хотя до осени. А за лето пусть прочтет пятый том Игнатия
Брянчанинова, побеседует с прошедшими этот путь, учтет время наше, даст себе отчет, в
чем может выразиться истинное монашество при нынешних условиях, которые будут
развиваться в том же направлении все больше и больше. Внешне это можно сделать когда
угодно и где угодно за полчаса, а внутренне надо всю жизнь трудиться, чтобы хоть на
старости год-другой быть капельку похожим на то, чем бы хотелось быть. Если будет
внутреннее без внешнего, хотя в малой доле, то это неизмеримо дороже внешнего монашества без внутреннего. А так как последнее очень трудно дается, а внешнее будет
обязывать в глазах людей соответствовать своей форме, то незаметно начнется лицемерие,
фарисейство и... может быть, нравственная гибель.
Этими словами я ни в коей мере не против его намерения, радуюсь его желанию,
однако надо считаться со многими обстоятельствами. [glow=red,2,300]Диавол внушает часто очень благие
пожелания не вовремя и не по силам, чтобы запутать и погубить человека и не дать
исполнить хорошего намерения и в свое время. [/glow]
Нет никакого сомнения, что Ю. не знает еще нового пути, что у него много ложных
мыслей, ожиданий, а может быть, и скрытых мирских расчетов, которые он не вполне и
сам сознает. Опять повторяю: пусть изучает пятый том и исполняет по силе, тогда многое
поймет. Пусть также обязательно прочтет письма епископа Игнатия во втором томе
биографии его, составленной Соколовым. Обязательно пусть прочтет. Я не вмешиваюсь в
чужую жизнь, но моя совесть понуждает меня написать то, что здесь написано. Многое
еще можно бы сказать. Но пока довольно. Пусть не берет примера с других. Теперь люди
все (в том числе и монахи) спасаются, по исполнившемуся предсказанию Антония
Великого и других древних Святых Отцов, скорбями и, прибавлю от себя, внутренним
монашеством, а не внешним, если у кого есть стремление к монашеству. Прочти это Ю. Я
считаю преступлением со стороны «старших», что они без испытания, без указания пути
принимают в монашество по личным расчетам. Уверен, что они этого не сделали бы в
отношении к своим детям, а чужих не жалеют.
20 Принятие монашества.

Jei žmogus garbina turtus ar valdžią, mokslą ar sėkmę, jis tampa nežmogiškas ir vienpusis. Garbindami dievą, kuris nėra maloningas, žmonės tampa pikti ir kupini kartėlio. Tačiau jei garbinsime savo Kūrėją, mes darysimės vis panašesni į tokius žmones, kokius Jis norėtų mus matyti.

Thomas K. Johnson.

Hm, įdomu, ar nieko, jei čia citatą apie tikėjimą iš kitos pusės įdėsiu.. (:

(https://fbcdn-sphotos-h-a.akamaihd.net/hphotos-ak-xpa1/v/t1.0-9/10516751_746773095397736_3462239857583006121_n.jpg?oh=f9104f93f06164b7e3e2027d2c87639a&oe=54D50E42&__gda__=1423112442_7d72b2ff8c9f9fea65ebdbe0010ca60e)

Mmm... Saganas mane užvežė, skaitinėju viską ką iš jo knygų pavyksta gauti

Mūsų mąstymas yra maždaug toks: jei Dievas ir yra, tai Jis nėra šventas. O jei Jis ir yra šventas, tuomet Jis nėra teisingas. O jei yra šventas ir teisingas, mums nereikia Jo bijoti, nes Jo meilė ir gailestingumas yra didesni už Jo šventą teisingumą. Jei mes ir priimame Jo šventą ir teisingą charakterį, mes raminame save tuo, kad Jis nėra rūstus Dievas. Tačiau jei bent penkias sekundes pamąstytume apie tai, pamatytume savo klaidą. Iš tiesų jei Dievas yra Dievas, jei Jis iš tiesų yra šventas, jei Jo charakteryje yra bent gramas teisingumo, tuomet Jis turi būti įpykęs ant mūsų. Mes pamynėme Jo šventumą, įžeidėme Jo teisingumą, priėmę Jo malonę lengvabūdiškai. Neįmanoma, kad tokie dalykai Jam patiktų.

(R.C.Sproul)

Čia kažkoks lievai iškreiptas Epikūro paradoksas.. :? Šitoj temoj nesiruošiu kelti diskusijų. Bet tiesiog pasidalinsiu ir originalia citata, kuri, manau, to R.C. Sproul'o ir buvo perdaryta. (Ir taip, žinau, kad tikinčiųjų atsakymas į jį - laisva valia.)

CitataAr dievas nori apsaugoti mus nuo blogio, tačiau negali?
Tuomet jis nėra visagalis.
Ar jis gali, tačiau nenori?
Tuomet jis yra piktavalis.
Ar jis ir nori, ir gali?
Tuomet kodėl egzistuoja blogis?
Ar jis nei gali, nei nori?
Tuomet kodėl vadinti jį dievu?

 Krikščionis ne tas kuris tiki pagal tradiciją, ar kas patikėjo Dievo egzistavimu kokiais tai įrodymais, ir žinoma visai ne tas kas vaikšto į bažnyčia ir jaučiasi aukštesnis už " visus tuos bedievius nusidėjėlius".
  Ne, krikščionis tas, kas mato savo moralinį ir dvasinį nešvarumą, mato savo nuodėmingumą, pergyvena dėl to, ir todėl vidumi pasirengęs priimti Gelbėtoją, tikrą tikėjimą į Kristų.
Todėl, pavyzdžiui, šv. Justinas rašė: "Jis yra Žodis, su Kuriuo susijusi visa žmonių giminė. Tie kurie gyveno lyg pagal Žodį, esmėje krikščionys, nors ir būtų laikomi bedieviais; tokie tarp elinų(Graikų) Sokratas ir Gerklitas ir panašūs į juos.....
...." 
http://heatpsy.narod.ru/12/osipov.html

 

CitataХристианином, оказывается, является совсем не тот, кто верит по традиции или кто убедился в бытии Бога какими-то доказательствами, и, конечно же, совсем не тот, кто ходит в храм и чувствует себя выше "всех этих грешников, безбожников и нехристиан". Нет, христианин тот, кто видит свою духовную и нравственную нечистоту, свою греховность, видит себя погибающим, страдает об этом, и потому внутренне способен к принятию Спасителя, к действительной вере во Христа. Потому, например, св. Иустин Мученик писал: "Он есть Слово, Коему причастен весь род человеческий. Те, которые жили согласно со Словом, суть христиане, хотя бы считались за безбожников: таковы между эллинами Сократ и Гераклит и им подобные... Таким образом, те, прежде бывшие, которые жили противно Слову, были бесчестными, враждебными Христу… а те, которые жили и ныне живут согласно с Ним, суть христиане". Потому так легко принимали христианство многие языческие народы.

Citata iš: TinSoldier  lapkričio 17, 2014, 14:30:33
Ar dievas nori apsaugoti mus nuo blogio, tačiau negali?
Tuomet jis nėra visagalis.
Ar jis gali, tačiau nenori?
Tuomet jis yra piktavalis.
Ar jis ir nori, ir gali?
Tuomet kodėl egzistuoja blogis?
Ar jis nei gali, nei nori?
Tuomet kodėl vadinti jį dievu?

Dar galimas toks variantas, kad Dievas ir mes blogi supranta skirtingai . Kitaip sakant: viskas tik i gera :).

Žmonės per daug viską vertina iš fizinio kūno lygmens požiūrio taško. Jeigu fiziniam kūnui kažkas blogai, tada tai blogis, jeigu gerai, tada tai gėris. Jeigu kažkas nemalonu, tada tai blogis, jeigu malonu, tada gėris.

Viskas yra pamokos, išbandymai, išlaikyti ir neišlaikyti. O kodėl, o kodėl? Todėl, kad reikia išmokti gyventi. Mokomės gyvenimo meno. Kai išmoksim, tada ir gyvensim be jokio blogio. O šis pasaulis - treniruočių stovykla.

CitataTikėjimas senovės žydui visai nebuvo nuomonės turėjimo dalykas; tai greičiau buvo požiūrio į gyvenimą dalykas. Bibliškai tikėjimo žmogus - reiškė narsus žmogus, kuris išdrįsdavo su galvą pasinerti į gyvenimą.

Bibliškai mąstančiajam Dievas visada buvo atskleidžiamas gyvenime, istorijoje. Jis visada kvietė žmogų į rytojų. Jei žmogus norėjo rasti Dievą, jis atsisukdavo gyvenimo link, drąsiai žengdavo į ateitį. Sugebėjimas įžengti į gyvenimą, susidurti su nežinomybe, rizikuoti, rasti pozityvą savo egzistavime - tai reiškė turėti tikėjimą.

Vyskupas John Shelby Spong

CitataŽinia, to­kia re­li­gi­jos sam­pra­ta ne­daug tu­ri ben­dra su kon­fe­si­niu ri­bo­tu­mu ir jo išda­va, re­li­gi­ne trum­pa­re­gys­te, kai Die­vas lai­ko­mas bū­ty­be, ku­riai te­rū­pi, kad kuo dau­giau žmo­nių ja ti­kė­tų ir dar taip, kaip pri­sa­ko ta ar ki­ta kon­fe­si­ja. Ne­ga­liu įsi­vaiz­duo­ti, kad Die­vas bū­tų toks smul­kme­niškas. An­tra ver­tus, ne­ga­liu įsi­vaiz­duo­ti, kad bažny­čiai bū­tų pras­min­ga rei­ka­lau­ti, jog ti­kė­čiau. Aš ne­ga­liu už­si­ma­nęs įti­kė­ti, kaip ne­ga­liu už­si­ma­nęs pa­mil­ti, tai­gi pri­mes­ti sau mei­lės, kaip ne­ga­liu pri­mes­ti sau vil­ties. Yra da­ly­kų, ku­rių ne­ga­li už­si­ma­nęs ir ku­rie ne­at­si­ran­da pa­rei­ka­la­vus ar pa­lie­pus. Pa­pras­tas pa­vyz­dys: ne­ga­liu juok­tis pa­gal ko­man­dą. Pa­no­rė­jus, kad juok­čiau­si, rei­kės pa­plu­šė­ti ir pa­pa­sa­ko­ti anek­do­tą.

Pa­našiai es­ti ir mei­lės, ir ti­kė­ji­mo at­ve­ju: jais ne­pa­ma­ni­pu­liuo­si. Tai in­ten­cio­na­lūs fe­no­me­nai, at­si­ran­dan­tys tik ta­da, kai nušvin­ta adek­va­tus ob­jek­tas.

Vie­ną die­ną ma­ne klau­si­nė­jo ame­ri­kie­tė žur­na­lo Ti­me ko­res­pon­den­tė. Ji pa­si­tei­ra­vo, ar aš ne­pa­ste­bįs ten­den­ci­jos trauk­tis nuo re­li­gi­jos. At­sa­kiau, kad ten­den­ci­ja trauk­tis aki­vaiz­di, bet ne nuo re­li­gi­jos, o nuo tų kon­fe­si­jų, ku­rioms, re­gis, te­rū­pi varžytis tarp sa­vęs per­vi­lio­jant ti­kin­čiuo­sius. Žur­na­lis­tė pa­klau­sė, ar tai ne­reiškia, kad ga­liau­siai at­si­ras uni­ver­sa­li re­li­gi­ja? At­sa­kiau, kad, prie­šin­gai, ar­tė­ja­me ne prie uni­ver­sa­laus, o prie as­me­ni­nio, ne­pa­pras­tai su­as­me­nin­to re­li­gin­gu­mo, kai kiek­vie­nas, kreip­da­ma­sis į Die­vą, at­ras sa­vą, as­me­ni­nę, jam ar­ti­miau­sią kal­bą.

Žino­ma, tai anaip­tol ne­reiškia, kad ne­liks ben­drų ri­tu­a­lų ir sim­bo­lių. Juk yra dau­gy­bė kal­bų, ta­čiau ar dau­ge­lio jų ne­vie­ni­ja ben­dras rai­dy­nas? Šiaip ar taip, re­li­gi­jų įvai­ro­vė pri­me­na kal­bų įvai­ro­vę. Nie­kas ne­ga­li teig­ti, kad jo kal­ba pra­našes­nė už ki­tas: kiek­vie­na kal­ba kal­bė­da­mas žmo­gus ga­li at­ras­ti tie­są - vie­ną tie­są, ir kiek­vie­na kal­ba jis ga­li klys­ti ar net me­luo­ti. Pa­našiai ir kiek­vie­na re­li­gi­ja ga­li bū­ti tar­pi­nin­kas, pa­de­dan­tis jam ras­ti ke­lią pas Die­vą - vie­ną Die­vą.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-12-19-viktor-frankl-psichoterapija-ir-religija/54893

CitataKai dievai nori mus nubausti, jie atsako į mūsų maldas.   Oscar Wilde

CitataMokslas be religijos yra luošas; religija be mokslo akla.  Albert Einstein

CitataNors Dievo malūnai sukasi lėtai, bet mala nepaprastai smulkiai.   Friedrich Von Logau

CitataDaugumos žmonių nesantaika dėl religijos primena dviejų vyrų ginčą dėl moters, kuriai nerūpi nė vienas iš jų.    George Savile, markizas de Halifas

CitataŽmogus su Dievu visada sudaro daugumą.    John Knox

CitataMažame name Dievas turi Savo kampelį, dideliame name Jam tenka stovėti prieangyje.  Švedų patarlė

CitataTikėjimas be abejonių - tai negyvas tikėjimas.   Miguel de Unamuno

Citata iš: Creative  gegužės 09, 2015, 22:08:29

CitataMokslas be religijos yra luošas; religija be mokslo akla.  Albert Einstein

Žinau panašią ištarmę:

Citata"Religija be filosofijos - sentimentai arba fanatizmas, o filosofija be religijos - sausi abstraktūs samprotavimai." Bhaktisidhanta Sarasvati

CitataJei Dievas neegzistuotų, Jį reikėtų išgalvoti.   Volteras

CitataEsame pakankamai tikintys, kad vienas kito nekęsti, bet mažai tikintys, kad pradėtume mylėti.   Džonatanas Sviftas

CitataKuo arčiau bažnyčia, tuo toliau Dievas.    Endrius Lanselotas

CitataNebijok Dievo - bijok savęs. Tu pats esi savo sėkmės kūrėjas ir savo nelaimių priežastis. Tavo paties sieloje yra ir rojus, ir pragaras.   Pjeras Silvenas Marešalis

CitataMažiausiai suprantamus dalykus mes labiausiai esame linkę dievinti.  Mišelis de Montenis

CitataKai žmonės niekuo netiki, jie pasirengę patikėti bet kuo.   Fransua Renė de Šatobrianas

CitataVienintelis skirtumas tarp šventųjų ir nusidėjėlių: visi šventieji turi praeitį, o visi nusidėjėliai - ateitį.    Oscar Wilde

CitataNeapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas: Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.    Gal 6,7

CitataDažniausiai žmonės maldomis prašo Dievą, kad du ir du nebūtų keturi.  Nežinomas autorius

Atsakas Paskalio lažyboms.

(http://img-9gag-fun.9cache.com/photo/a0LgVmL_700b_v1.jpg)

P.S. Citata ne Marko Aurelijaus, tik kažkodėl jam kartais priskiriama.

(http://www.snopes.com/graphics/news/francisgod.jpg)

Myliu sita Popieziu.

Pernelyg įtartina ta Pranciškaus citata man buvo...

http://www.snopes.com/politics/quotes/popeatheist.asp

Nors ir liberalesnis jis, bet tokio lygio, kaip citatoj, dar nepasiekė :D

Citata gal ir nebloga, bet greičiausiai ne popiežiaus, o jį ironizuojančių/parodijuojančių sukurta. O paskui jau ji pasklido.

Bet šiaip įdomu panagrinėti.

- Nebūtina tikėti Dievu, kad būti geru asmeniu.

Na taip, nebūtina tikėti krikščionybės Dievo samprata, kad būti geru asmeniu.

Jeigu geras žmogus tiki gerumu kaip esmine vertybe, tai jau neša į transcendencijos pripažinimą.

Kita vertus, jeigu gerumas laikomas tik materijos šalutiniu produktu, tam tikru iliuziniu sentimentu; iliuzinės sąmonės, kuri susidaro veikiant smegenų mechanizmui, vienu iš pasireiškimų, tada jis gali tapti gana išskaičiuotinas (kaip pvz. amerikiečiai skaičiavo, kad geriau numesti atomines bombas ant japonų, ir padaryti daug aukų per trumpą laiką, negu tęsti karo veiksmus ilgesnį laiką, kur žus dar daugiau žmonių). Kitaip sakant, materialistiniai argumentai dažnai turės daug įtakos tokiam gerumui.

- Tradicinė Dievo sąvoka pasenusi.

Na taip, žodis "Dievas" tapo nuvalkiotas, įkrautas neigiamom reikšmėm, trukdančiom gilintis į esmę.

- Galima būti dvasingu, bet nereligingu.

Galima. Organizuota religija iš viso yra materialistinis reikalas pagal prigimtį.

- Gamta gali būti bažnyčios vietoje.

Kodėl ne, daug dvasingų asmenų ir šventųjų istorijoje klajojo gamtoje, ir patalpų buvimas ar nebuvimas nuo jų nieko neatėmė. Bet čia yra ir kita pusė, kad patalpos irgi netrukdo, jeigu Dievas yra visur, tai jis neaplenks ir patalpų.

- Vieni geriausių žmonių istorijoje netikėjo Dievu, tuo tarpu kai kurie iš blogiausių darbų buvo atlikti jo vardu.

Suabejočiau laipsniavimu. Kas įvertins, kurie buvo geriausi ar mažiau geri ir pagal ką? Kitas dalykas, kad teiginys demagogiškas, nes pirmoje teiginio dalyje kalbama apie netikėjimą, o antroje - apie [netikėjimą + veidmainystę + nusikalstamumą)], pateikiant tai kaip tikėjimą.

P.S.: o temos pavadinime "citatatos apie" čia specialiai klaida, ar atsitiktinai, tik nesiimama ištaisyti?

Citata iš: a.t.sielis  gegužės 17, 2015, 13:22:38
Kita vertus, jeigu gerumas laikomas tik materijos šalutiniu produktu, tam tikru iliuziniu sentimentu; iliuzinės sąmonės, kuri susidaro veikiant smegenų mechanizmui, vienu iš pasireiškimų, tada jis gali tapti gana išskaičiuotinas (kaip pvz. amerikiečiai skaičiavo, kad geriau numesti atomines bombas ant japonų, ir padaryti daug aukų per trumpą laiką, negu tęsti karo veiksmus ilgesnį laiką, kur žus dar daugiau žmonių). Kitaip sakant, materialistiniai argumentai dažnai turės daug įtakos tokiam gerumui.

Net ir krikščioniškoj etikoj yra tokia sąvoka kaip "mažesnis blogis".
Neteisinu atominės bombos numetimo. Teisinu racionalų apmąstymą ir pasirinkimą. O ne svaigimą apie kažkokius transcedentinius gerumus.

Citata iš: TinSoldier  gegužės 17, 2015, 15:01:06
Neteisinu atominės bombos numetimo. Teisinu racionalų apmąstymą ir pasirinkimą. O ne svaigimą apie kažkokius transcedentinius gerumus.

Aš irgi mėgstu racionalų apmąstymą ir pasirinkimą. Bet vienas iš racionalių dalykų, kuriuos žino kiekvienas, kad niekada nebūna taip, kaip suplanuoji. Kažkas vyksta pagal planą, kažkas vyksta visai ne pagal planą. Todėl kartais verčiau laikytis gero principo, negu išskaičiuoti pagal planą, nes vis vien nežinai, kaip pakryps reikalai ateityje.

Net ir kiekviename žingsnyje rinkdamasis giliausią ir nuoširdžiausią gėrį, vis tiek nežinai kaip pakryps reikalai - galbūt net ir blogiausiai iš visų galimų variantų.

Tuo labiau, kad, kaip pats teigei:

CitataSuabejočiau laipsniavimu. Kas įvertins, kurie buvo geriausi ar mažiau geri ir pagal ką?

Beveik neįmanoma įvertinti, ar tai, ką žmogus laiko "gėriu", iš tiesų buvo gėris.

Nu ką aš žinau, subombinti keliasdešimt tūkstančių civilių su atomine bomba - genijaus čia nereikia, suprasti, kad principas nėra baisiai geras.

Dėl didžiausio gėrio sutikčiau, mes nežinom, kas iš tikro yra gera, o kas bloga.

Citata iš: a.t.sielis  gegužės 17, 2015, 15:52:15
Nu ką aš žinau, subombinti keliasdešimt tūkstančių civilių su atomine bomba - genijaus čia nereikia, suprasti, kad principas nėra baisiai geras.

Sutinku.
Bet sakyti, kad intuityvus gėris visuomet suteikia geriausius įmanomus rezultatus - irgi neteisinga. Kartais planas naudingiau. Planas gali ir žlugti, sukelti nenorėtus dar blogesnius padarinius. Na, bet lygiai tas pats galioja ir nuolatiniam neapgalvotam laikymuisi to, kas atrodo gerai.

Tai pala, kas čia gaunasi mums:

- Nežinom, kas yra gėris ir gerumas, kas geras, o kas blogas.
- Net jeigu tai žinom, vis vien tai yra iliuzinė smegenų veikla.

Išvada: gėris ir blogis - beprasmės arba neaktualios sąvokos. Gerų arba blogų žmonių nėra. Tiesiog vyksta objektyvus visatos vyksmas.

Aš nebežinau apie ką mes kalbam ir kur link temą pakreipei :D
Tai tiesiog atkomentuosiu, labai nesistengdamas savo atsakymu paremti/papildyti prieš tai buvusių žinučių.

Gėris ir blogis - aktualios ir svarbios sąvokos ir prasmės socialiniame lygmenyje. Tai yra svarbūs suvokimai. Kas visiškai neegzistuoja (arba, kaip tu sakytum, nėra pažinu), tai absoliutus/didžiausias gėris. Tu gali sušelpti benamiui pinigų (geras veiksmas). Bet galbūt jis už tuos pinigus nusipirks paskutinį savo butelį, kuris jį pribaigs (blogas rezultatas). Tad, kaip tu sakei, jog kažkoks planas gali suveikti neprognozuojamai - taip pat ir intuityvūs geri veiksmai.

Mes žinom, kas yra gėris ir gerumas. Bet tai yra kintančios ir subjektyvios sąvokos. Nors tai nereiškia, kad nėra svarbios.

Tai visgi subjektyvumas yra svarbus?

Niekada nesakiau, kad jis nėra svarbus. Jis ir neišvengiamas.
Kai kur subjektyvumas gali būti netinkamas, kai kur gali nulemti blogas pasekmes.

Bet vėlgi, "blogis" - subjektyvi sąvoka :D Todėl, jei kur nors ir sakiau, kad subjektyvumas yra blogai - tai nereiškia, kad jis yra nesvarbus. "Blogis" irgi reikalingas ir svarbus.

CitataLive a good life. If there are Gods and they are just, then they will not care how devout you have been, but will welcome you based on the virtues you have lived by. If there are Gods, but unjust, then you should not want to worship them. If there are no Gods, then you will be gone, but will have lived a noble life that will live on in the memories of your loved ones

Stoikai yra simpatiški - ir šiandien visiškai priimtina žmogiškosios egzistencijos motyvacija. Dievas (-ai) jiems yra antraeilis reikalas  - svarbiausia pats žmogus.

Nelabai sutikčiau, kad menamos Marko Aurelijaus mintys  yra atsakas į Paskalio lažybas - tai tėra vienas iš esminės stoicizmo vertybės (etikos) pateikimas, ta proga parodant ir stoikų santykį su Dievybėmis.  Gi B Paskalio lažybas  vertinu tik kaip racionaliausią krikščionišką mintį apie Dievą. Savaime aišku, kad tai nėra joks Dievo egzistavimo įrodymas (ir pats B Paskalis taip nemanė), ir šiaip stipriai kritikuotas iš visų pusių dėl neapibrėžtumo ir pan., bet niekur nemačiau, kad būtų vienareikšmiškai logiškai įrodyta  - statyti "už" krikščionių Dievą yra iš principo klaidinga.

Nepaisant to - nesilažinčiau. Ir tikrai ne dėl theory of choice neapibrėžtų sąlygų ar kažko panašaus, o irgi iš principo :) - netikinčiam statyti "už" yra negarbinga. Kažką panašaus turi omeny ir Markas Aurelijus. :)

Stokai nusprendė nekreipti dėmesio į esminį klausimą, nesigilinti. Graikų dievai buvo nelabai maloningi, ir nelabai tikri, todėl tai nekeista. O kas jiems beliko?

CitataStokai nusprendė nekreipti dėmesio į esminį klausimą, nesigilinti. Graikų dievai buvo nelabai maloningi, ir nelabai tikri, todėl tai nekeista. O kas jiems beliko?

O tavo logika keista - graikų dievai buvo prasti (nelabai  maloningi ir tikri  :) ), taigi neverti dėmesio, ir taip pražiopsoti esminiai klausimai. Tai liečia ne tik stoikus - dievai visiems graikams buvo tie patys. Išeina, kad - dėl sumauto "religinio fono" - dėmesio centre  beliko paprastas bevertis žmogelis (neesminiai klausimai)?

Negi manaisi perspjovęs graikų filosofiją? Ką gi - sveikinu. :)

Pagal citatą ir komentaras. Ne baisiai gili filosofija - "dievai sau, mes sau, o toliau pamatysim". O kur klausimai, "kas aš esu", "iš kur atsirado šis pasaulis", "kas yra aukščiausias principas" ir t.t. ir pan.? Todėl ir sakau, kad paviršius.

Sudaryk taiką su savimi ir taikoje su tavimi bus dangus ir žemė. Pasistenk įeiti į savo vidinę buveinę ir tu pamatysi dangaus buveinę; nes viena ir kita - tas pats dalykas, ir patektus į vieną, gali pamatyti abi. Kopėčios į šitą karalystę yra tavo viduje, paslėpta tavo sieloje. Išsivaduok iš nuodėmės, ir atrasi ten pakopas, kuriomis galėsi kilti. 
   

Citata" Умирись сам с собою, и умирится с тобой небо и земля. Постарайся войти во внутреннюю свою клеть, и ты узришь клеть небесную, потому что та и другая - одно и то же, и, входя в одну, увидишь обе. Лестница в это царство внутри тебя, сокровенна в душе твоей. Сбрось бремя греха и обретешь в себе ступени, по которым будешь восходить.
св. Исаак Сирии
  http://psylib.org.ua/books/kolli01/txt03.htm  ". 

Niekas, išskyrus Dievą, negali patenkinti žmogaus širdies. Joks žemiškas dalykas neturi savyje  galios numalšinti širdies troškulio. Jei ir turėtume visus visatos turtus ir viską, ką jie gali duoti, širdis trokštų dar  daugiau, joje vis dar būtų skausminga tuštuma, kurios niekas po saule negalėtų užpildyti.
 (C.H.Mackintosh)

     Avva Dorofey:
      Neįmanoma kam nors supykti ant artimojo, jei prieš tai savo širdyje nepasikels prieš jį, jo nepažemins, ir nepasijaus "aukštesnis" už jį.        

CitataГоворил также: невозможно кому-либо разгневаться на ближнего, если сердце его сперва не вознесётся над ним, если он не уничижит его, и не сочтёт себя высшим его.   

      Bet kokį dalyką puošia saikingumas. Be saiko tampa kenksmingi ir nuostabūs dalykai.     
 

Citata«Всякую вещь красит мера. Без меры обращается во вред и почитаемое прекрасным.   
        Исаак Сирин 
 

Saugantis save turi atsisakyti nuo bet kokio svajojimo visiškai- nesvarbu kaip viliojančiai ir patikimai tai atrodytų; bet koks svajojimas yra proto klajojimas netiesoje, vaiduoklių šalyje, neegzistuojančioje ir negalinčioje tapti realybe, pataikaujantis ir apgaudinėjantis protą.

CitataВнимающий себе должен отказаться от всякой мечтательности вообще -- как бы она ни казалась приманчивою и благовидною; всякая мечтательность есть скитание ума вне истины, в стране призраков, не существующих и не могущих осуществиться, льстящих уму и его обманывающих.
Полное собрание творений. Том I / Игнатий Брянчанинов  

Man visada yra įdomu rasti kažkokias mintis ar pasvarstymus bent minimaliai prisiliečiančius prie atsakymų į tokius klausimus kaip: kodėl ir kas skatina žmones tikėti į dievą? Kokio tipo tai žmonės ir kokie galėtų būti esminiai mąstymo/pasaulėvokos skirtumai, nulemiantys tikėjimą? Vien silpni ir paguodos, atramos ieškantis ar priešingai..?
Dostojevskis - vienas profų giliai analizuojantis tikėjimo/ateizmo klausimus. Iš „Jaunuolio":

Citata- Tai labai išdidus žmogus, kaip jūs pats ką tik pasakėte, o daugelis labai išdidžių žmonių mėgsta tikėti Dievą, ypač tie, kurie truputį niekina žmones. Daugelis stiprių žmonių turi, rodos, kažkokį natūralų poreikį - rasti kokią nors būtybę ar daiktą, prieš kuriuos galėtų nusilenkti. Stipriam žmogui kartais labai sunku pakelti savo stiprybę.
- Klausykite, tai turbūt labai teisinga! - sušukau vėl, - tik aš norėčiau suprasti...
- Priežastis aiški: jie pasirenka Dievą, kad nereikėtų garbinti žmonių, - aišku, patys nežinodami, kaip tai jiems atsitinka: nusilenkti Dievui ne taip užgaulu. Tarp jų atsiranda nepaprastai karštai tikinčių, - tiksliau pasakius, karštai trokštančių tikėti; bet troškimus jie laiko pačiu tikėjimu. Tokie itin dažnai galų gale nusivilia.

Netikėkime silpnais ar stipriais žmonėmis. Silpni ar stiprūs, visi yra mikroskopiniai visatos mastu, gyvena beprasmiškai ir kelia kančias kitiems bei sau patiems. Tikėkime visatos Kūrėju, kuris tarsi Saulė dovanoja visiems viską: nėra nieko realybėje, kas nebūtų iš Kūrėjo.

Dėkoju a.t.sieli ;)

Tiesa, kad visatos atžvilgiu nėra reikšmės kas stiprus ir kas silpnas :). Tačiau norėtųsi grįžti prie to mikroskopinio atskaitos taško, kuriame gyvename ir kuriame tai kažkiek aktualu.

Kas yra stiprus?

Man iš tikro stiprus yra tas, kas niekada nepuola į iliuziją, visados išlaiko dvasios ramybę ir nuolat regi Tiesą, t.y. regi Dievą. Stiprus tas, kas laisvas nuo tinginystės, iliuzijos, beprotybės, geismo, pykčio, pavydo.

Dostojevskio nagrinėjimas neapibūdina tokios stiprybės. Apibūdina silpną, išdidų žmogų.

@ a.t.sielis,stiprus tas,kas žino.Jėga yra žinojime.Tai,ką tu proteguoji-pati didžiausia iliuzija.Ir kvailiausia,deja.
Neklaidink žmonių vien todėl,kad pats esi klystantis.Netapsi stipresniu,jei turėsi daug likimo brolių.
Kurią tiksliai religiją atstovauji?Pabandysiu tave išlaisvinti nuo šito "apsėdimo",jei pavyks-iki gyvenimo galo būsi dėkingas. :)

Citata iš: xsistemax  spalio 31, 2016, 21:28:16Jėga yra žinojime.

O tai ką aš sakiau?

Tas, kas regi Tiesą, tas žino.

"Rebiata, davaite žitj družno". Nesiginčyk :)

Berods teigei,jog jėga tikėjime. :)
Tai kuriai konfesijai priklausai? :)
Gerai,nesivelkim į ginčus.Bet jei reikės pagalbos...

Citata iš: xsistemax  spalio 31, 2016, 22:02:35Berods teigei,jog jėga tikėjime. :)

Žinojimas ir tikėjimas nėra atskiri dalykai.

Apie tai kalbėjome:

Žinojimo ir tikėjimo santykis http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2834.0
Kadangi 2+2=4, tai Kūrėjas egzistuoja? http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2605.0