Ar mokslas pajėgus įrodyti, kad Dievas neegzistuoja?

[Benamis]

Galima teigti, kad kelis pastaruosius šimtmečius mokslas pamažu apkarpė tradicinius pagrindus tikėti Dievu. Tai, kas anksčiau atrodė paslaptinga - žmonijos egzistavimas, Žemės, kaip gyvybės teikėjos suvokimas, Visatos veikimas - dabar gali būti paaiškinta biologų, astronomų, fizikų ir kitų mokslo sričių specialistų, rašo lifeslittlemysteries.com.

Nors vis dar liko neatskleistų mokslo paslapčių, Kalifornijos technologijų instituto (JAV) kosmologas teoretikas Seanas Carrollas mano, kad yra gana stiprus pagrindas manyti, jog kažkada mokslas prieis iki visiško Visatos suvokimo ir nebepaliks vietos Dievui.

S. Carrollas tvirtina, kad Dievo įtakos sfera moderniais laikais smarkiai susitraukė, nes fizika ir kosmologija išsivystė tie, kad gali paaiškinti Visatos kilmę ir evoliuciją. „Vis daugiau sužinant apie Visatą reikia vis mažiau išorinės pagalbos", aiškino kosmologas.

Jo manymu, ateityje dieviško įsikišimo poreikis po kurio laiko sumažės iki nulio. Bet ar iš tikrųjų mokslas kažkada sugebės paaiškinti viską?

Laiko pradžia

Mokslas kaupia įrodymus, pagal kuriuos galima spręsti, kad kosmologinis Didžiojo sprogimo modelis - hipotezė, kad Visata iki dabartinės būsenos išsiplėtė iš karštos, be galo tankios būsenos iki dabartinės vėsesnės, ne tokios tankios būklės per 13,7 mlrd. metų - yra teisingas. Kosmologai gali sumodeliuoti tai, kad vyko nuo 10-43 sekundės dalies po Didžiojo sprogimo akimirkos iki dabar, tačiau ta Visatos egzistavimo pirmosios sekundės nesuvokiamai maža dalis vis dar neatskleidžia savo paslapčių. Kai kurie teologai Didžiojo sprogimo akimirką bandė palyginti su pasaulio sukūrimu, aprašytu Biblijoje ir kituose religiniuose tekstuose; jie tvirtina, kad kažkas (Dievas) turėjo sukelti sprogimą.

Vis dėlto S. Carrollo manymu, kosmologijos pažanga bėgant laikui pašalins bet kokį antgamtiško Didžiojo sprogimo sukėlėjo poreikį.

Kaip mokslininkas aiškino savo neseniai publikuotame straipsnyje knygoje „Blackwell Companion to Science and Christianity", pagrindinis šiuolaikinės fizikos tikslas - suformuluoti veikiančią vientisą teoriją, kuri nusakytų visą Visatą, nuo subatominio iki astronominio mastelio. Tokia teorija, pavadinta „kvantine gravitacija", turės privalomai nusakyti, kas įvyko Didžiojo sprogimo akimirką. Kai kurios kosmologų pasiūlytos kvantinės gravitacijos teorijos versijos prognozuoja, kad Didysis sprogimas yra ne laiko pradinis taškas, o amžinos Visatos permainos etapas. Pavyzdžiui, vienas modelis teigia, kad Visata veikia kaip balionas, kuris pasikartojamai išsipučia ir susileidžia veikiamas vidinės energijos. O jeigu laikas neturi pradžios, tuomet Pradžios knygai išmušamas pagrindas iš po kojų.

Kitos šiuo metu kosmologų vystomos kvantinės gravitacijos teorijos versijos prognozuoja, kad laikas iš tiesų prasidėjo sulig Didžiuoju sprogimu. Tačiau tokia įvykių eigos versija taip pat nėra pagrindas tvirtinti, kad Dievas egzistuoja ir sukėlė Didįjį sprogimą - tie modeliai ne tik aprašo Visatos evoliuciją nuo pat Didžiojo sprogimo, bet ir įvertina, kaip galėjo atsirasti laikas. Taigi, tokios kvantinės gravitacijos teorijos taip pat pateiktų visą Visatos istorijos aprašymą be nepaaiškinamų veiksnių. „Kitaip tariant, faktas, jog egzistuoja pirmoji laiko akimirka, nereikalauja išorinio įsikišimo, kuris neva atvestų Visatą į tą akimirką", - rašo S. Carrollas.

Žiūrint iš kitos pusės, šiuolaikinės fizikinės teorijos, nors jos vis dar vystomos ir nepatikrintos eksperimentiškai, gali pateikti įtikinamą paaiškinimą, dėl ko vyksta Didieji sprogimai be išorinio įsikišimo, kuris atliktų detonatoriaus vaidmenį. Kalifornijos universiteto Berkeley mieste (JAV) astrofizikas Alexas Filippenko per spaudos konferenciją šiemet sakė: „Didysis sprogimas galėjo įvykti vien paklūstant fizikos dėsniams. Iš fizikos dėsnių gali susidaryti Visatos".

Lygiagrečios visatos

Dievas gali slėptis ir kitur. Fizikai nustatė, jog daugelis fizikinių konstantų, nusakančių mūsų Visatą - nuo elektrono masės iki tamsiosios energijos tankio - yra labai jau idealiai tinkamos gyvybės egzistavimui. Labai nestipriai pakeitus bet kurią iš šių konstantų, Visata pasikeistų neatpažįstamai. „Pavyzdžiui, jeigu neutrono masė būtų truputį didesnė (lyginant su protono mase) nei yra dabar, vandenilis nesijungtų į deuterį, todėl žvaigždės, kokias jas matome, būtų neįmanomos", - sakė S. Carrollas. Taigi, neegzistuotų ir gyvybė tokiu pavidalu, koks jis mums žinomas.

Teologai neretai griebiasi vadinamojo „tikslaus suderinimo" argumento - jie tvirtina, kad fizikinių konstantų vertės yra įrodymas, jog jas nustatant įsikišo Dievas; panašu, kad šias konstantas jis parinko būtent mums. Tačiau šiuolaikinė fizika mūsų, atrodytų, antgamtišką sėkmę aiškina kiek kitaip.

Kai kurios kvantinės gravitacijos teorijos versijos - taip pat stygų teorija - prognozuoja, kad mūsų gyvybę kurianti Visata yra viena iš begalybės visatų, kurios kartu sudaro Multivisatą. Begalybėje šių visatų yra visas spektras fizikinių konstantų ir jų derinių, bet tik kai kuriose visatose konstantų vertės yra tokios, kad galėtų susidaryti žvaigždės, planetos ir gyvybė mums suvokiamu pavidalu. O mes gyvename vienoje iš „sėkmingų" visatų (nes kažkas sėkmingoje Visatoje juk turi gyventi).

Kai kurie teologai atkerta, jog kur kas paprasčiau į pagalbą pasitelkti Dievą, nei postuluoti begalybės visatų egzistavimą norint paaiškinti mūsų Visatos tobulumą, tinkantį gyvybei. Bet jiems S. Carrollas atsako, kad Multivisata sukurta ne kaip sudėtingas būdas paaiškinti konstantų darną. Priešingai - tai yra natūrali mūsų geriausių, elegantiškiausių teorijų pasekmė.

Vėlgi, jeigu arba kai šios teorijos pasitvirtins, „Multivisata egzistuoja, nesvarbu, norite to ar ne", rašė mokslininkas. Ir Dievo rankai vietos joje nėra.

Visa ko priežastis

Kitas Dievui priskiriamas vaidmuo - Visatos priežastis. Netgi jei kosmologai sugebės paaiškinti kaip Visata atsirado ir dėl ko ji taip puikiai tinkama gyvybei, liks klausimas dėl ko apskritai kažkas egzistuoja. Daugeliui žmonių atsakymas į šį klausimą yra paprastas - dėl to, kad Dievas taip panorėjo. Pasak S. Carrollo, pasigilinus toks atsakymas atrodo labai silpnas. Pasak jo, į tokį klausimą apskritai negali būti atsakymo.

„Dauguma mokslininkų įtaria, kad visa apimančių paaiškinimų paieška baigiasi kažkurioje galutinėje visa ko teorijoje, kartu su fraze „tai štai kaip viskas veikia", - rašo fizikas. Žmonės, kurių tai netenkina, nesugeba vertinti Visatos kaip kažko unikalaus - „kažko, kam galioja skirtingas standartų rinkinys". Visa mokslinė teorija, aprašanti viską Visatoje, nereikalauja išorinio paaiškinimo, lygiai kaip specifiniai dalykai Visatos viduje tų paaiškinimų reikalauja. S. Carrollas netgi tvirtina, kad jei viską paaiškinanti teorija turėtų dar vieną išorinį sluoksnį (t. y. Dievą), tuomet tas sluoksnis būtų tiesiog nereikalingas situacijos komplikavimas, mat visa ko teorija ir taip turėtų veikti be Dievo.

Vertinant bet kurios kitos mokslinės teorijos standartais, „Dievo hipotezė" nėra labai gera, mano S. Carrollas. Bet jis pripažįsta, kad „Dievo idėja atlieka kitas, ne mokslinės hipotezės, funkcijas".

Psichologiniai tyrimai rodo, kad tikėjimas antgamtinėmis jėgomis veikia kaip visuomenės klijai ir motyvuoja žmones laikytis taisyklių, be to, tikėjimas pomirtiniu gyvenimu padeda žmonėms išgyventi artimųjų netektį ir sumažina mirties baimę.

„Mes sukurti ne teorinės fizikos lygmenyje", - praėjusiais metais sakė Mičigano universiteto (JAV) evoliucinės psichologijos ekspertas Danielis Krugeris. Daugumai žmonių svarbu tai, „kas vyksta žmogiškame lygmenyje, santykiai su kitais žmonėmis, dalykai, kuriuos patiriame per gyvenimą".

Delfi.lt

[astropasaulis]

Mes niekas nežinome, kaip yra iš tikrųjų. Galime tik spėlioti...

[paragraf 78]

Visų pirma teksto autorius, o ir pats kosmologas nelabai supranta kas yra religija ir su kuo ji valgoma.
Religija nebando priskirti didžiojo sprogimo Pradžios knygos pasakojimui, nes tas pasakojimas yra mito poetinis. Jau daug mokslininkų pasimovė ant šito dalyko bandydami sukritikuoti religiją, pradžios pasakojimą laikydami "Bažnytiniu dokumentu", kai pati Bažnyčia jau seniai pasakė kad tai mitopoetinis pasakojimas ir kad klysta kiekvienas kuris jį aiškina paraidžiui. Bet mokslininkai vistiek stengiasi tai daryti it kokie bukapročiai.
Kitas dalykas, kad Dievas yra tvarkos Dievas ir jis veikia per gamtos dėsnius. Jis nedaro jokių stebuklų kurie pažeistų gamtos dėsnius. Viskas ką daro šventieji ir pats Dievas, gali būti paaiškinta moksliškai, arba kolkas negali būti paaiškinta, bet ilgainiui bus. Imant tai domėn, tampa aišku, jog jei reiškinį galima paaiškinti moksliškai, jis nuo to netampa mažiau dieviškas.

[paragraf 78]

Šiaip mokslas negali įrodyti jog Dievo nėra. Jei jis vadovaujasi principu: padėk po mikroskopu ir patikrink. Niekas kolkas nebuvo Dievo padėjęs po mikroskopu ir patikrinęs. Viskas susiveda į daugiau mažiau mokslinius filosofinius ar pseudofilosofinius išvedžiojimus, kurie neturi empirinio pagrindo. Tai kad nėra objekto kurį galima padėti po mikroskopu, neįrodo kad jo nėra. Štai pavyzdžiui tachijonai. Jų niekas nėra padėjęs po mikroskopu, yra tik teoretiniai pasvarstymai, bet nors ir nebuvo moksliškai patikrinta ar jie egzistuoja iš tiesų, apie juos kalbama mokslinėje literatūroje.
Mokslas kolkas neįgalus paneigti Dievą.

[RoxiO]

Bet kokiu atveju visada lengviau įrodyti, kad kažkas egzistuoja, nei neegzistuoja. Jei aš dabar pasakyčiau, kad yra materija alternatyvi materijai ir anti-materijai - joks mokslininkas nesugebėtų įrodyti, kad ji neegzistuoja, nes aš bet kada galėčiau faktus pakreipti sava linkme. Pavyzdžiui jis pasakytų, kad tam tikra aparatūra nefiksuoja šios trečiosios materijos buvimo, aš galėčiau atsakyti, kad ji sudaryta iš dalelių, kurios mūsų dimensijoje tiesiog nepastebimos ir t.t.
Dievo atveju - net miręs ir po ilgo laiko vėl prisikėlęs žmogus pasakęs, kad nematė jokio Dievo, o tiesiog jautė neegzistenciją nesugebėtų nieko įrodyti. Kunigai jį išvadintu šarlatanu arba velnio tarnu ir viskas. Tad šiuo atveju pasakysiu ne. Mokslas negali įrodyti, kad Dievas neegzistuoja.

[Vico]

,,Visata pagal kabalą'' knyga, idomi visatos atsiradimo versija kam įdomų. Viskas nuo a iki z kaip kas atsirado.

[.L.U.T.H.O.R.]

RoxiO, su materija taip lengvai neprasisuktai

Klausimas, tai įdomiai suformuluotas. Nes užimama pozicija, kad Dievas neegzistuoja. Klausimas galėtų būti "Ar mokslas pajėgus įrodyti, kad Dievas egzistuoja?", nors atsakymas į abu klausimus manau būtų vienodas. Ne.

[RoxiO]

RoxiO, su materija taip lengvai neprasisuktai

Aš - ne. Bet koks protingas mokslininkas ne tik, kad prasisuktų, bet ir kelių tomų veikalą parašytų ir į pardavimų viršūnes iškeltų.

[.L.U.T.H.O.R.]

Nemanau, kad tai įrodytai, reiktų bent kažkokių netiesioginių įrodymų. Ši sritis manau daug maž yra išsemta. nebent jau gerai susuktai ką. O protingi mokslininkai, ir yra protingi, kad tokių nesąmonių nedaro

[xsistemax]

Mokslas nepajėgus įrodyti ar paneigti Dievo buvimą dėl keleto priežasčių.Visos pasaulio religijos yra iracionalios ir nelogiškos,kaip čia paminėjo administratorius,o mokslas iš esmės nagrinėja labai jau logišką realybę.Būtent realybės logiškumas neleidžia atmesti protingo administravimo galimybės.Beje,Didysis sprogimas kelia labai jau daug abejonių,nenustebkit,kad šita ilgą laiką gyvavusi teorija greitai bus atmesta.Tai,kad mūsų stebimas visatos sektorius plečiasi vis augančiu pagreičiu,anaiptol nereiškia,kad kažkada viskas buvo viename taške.Pagal naujausius duomenis,įvedus pagreičio pataisas priešingi vektoriai nesusikerta,o gerokai presilenkia,kas rodo ne sprogimą,o paprasčiausą erdvės persisukimą.Aišku,tie,kas šiai teorijai paskyrė gyvenimą visomis išgalėmis ją gins,antraip jiems telieka graužti nagus...
Nei Alacho,nei Jahovos{ar Jahvės},nei Krišnos ar Ramos ir būti negalėjo,nes racionalią realybę valdyti gali tik racionalumas.
Kad ji valdoma-akivaizdu.

[paragraf 78]

Mokslas visada turės savo ribas. Mokslas dar negeba daugelio dalykų paaiškinti ir kai kurių dar ilgai negalės paaiškinti. Mokslas visada tobulės. Tarkime koks bus mokslas jei žmogus pereis į energetinę būseną. Juk nežinome kur mus veda evoliucija. Fantastai daug apie tai rašo. Todėl ir mėgstu mokslinę fantastiką, nes ji neturi ribų kurių laikosi mokslas. Mokslas laikosi tų ribų, kokias turi dabartinis mokslinis pažinimas. XIX a. jis buvo siauresnis, dabar platesnis, koks jis bus po 2000 metų? O po milijono?

[xsistemax]

Administratoriau,kaip apskritai vertini mokslinę fantastiką?Tau nieko nesako tai,kad fantastika aplenkia realius įvykius ir iš esmės yra žvilgsnis į ateitį?

[Public Enemy]

As tai manau ,jog mokslas pajėgus įrodyti, kad Dievas egzistuoja 

[Justinas Herbsman]

  kaip mokslas paaiskins ar irodys tai ko dar nepajegia suvokt.... pirma reiktu "dievo" savoka giliai suprast poto dingtu visos abejones ir noras irodineti tai kas akivaizdu.... uzomina - o mes ar esam ? egzistuojam ? begline kosmine kuribinga viska surisanti energija ar egzistuoja ? ... 

[paragraf 78]

Administratoriau,kaip apskritai vertini mokslinę fantastiką?Tau nieko nesako tai,kad fantastika aplenkia realius įvykius ir iš esmės yra žvilgsnis į ateitį?

Jau sakiau, mokslinę fantastiką vertinu teigiamai. Iš grožinės literatūros skaitau tik moklsinę fantastiką.
Ir fantastika man parodo jog mokslo ribos dar yra pakankamai žemos, kad jis gebėtų paaiškinti didžiąją dalį pasaulio reiškinių, kurių daaaaug dar neatrasta, ką jau kalbėti apie Dievą.
Mokslas visais laikais vadovavosi tuo ką pažįsta, todėl jis labai ribotas, nes pats apsistato sienomis.