Telegonija - mitas ar realybe?

Pradėjo Benamis, liepos 28, 2012, 19:42:15

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

omcik

#15
rugpjūčio 17, 2012, 00:21:55 Redagavimas: rugpjūčio 17, 2012, 00:24:43 by omcik
na sorry, tada busiu suklydes.. šypt, mirkt..

kepis

Telegonija. Matau, kad komentarų šioje temoje būta seniai. Bet vistiek parašysiu.
Neseniai iš vienos senutės - mano akimis keistą - išgirdau istoriją, kurią jai papasakojo močiutė. Veiksmas vyko Lenkijoje, apie 1860 metus. Tais laikais vyrai kariavo, o žmonos likdavo namuose vienos, tad vyriškos meilės trūkumas versdavo daryti gan įdomius dalykus: grafienė X mylėdavosi su šuniu, kažkurios veislės kurtu. Po kažkiek laiko grafienė jau vaikščiojo nėščia (atsiprašau, bet vaizdžiai perpasakoti senutės pasakojimą man nepavyks). Kai atėjo laikas gimdyti, ponia išbėgo į mišką. Jos pasigedęs grafas ieškojo su tarnais. Iš tolo pamatė gimdyvę, bet kurtas neprileido artyn - naršiai puolė bandančius prieiti, todėl jį teko nušauti. Priėję artyn išvydo gimusius... pusiau kūdikius - pusiau šuniukus. Dėl šokiruojančios pabaigos pasakojimo nebetęsiu, bet manau visiems aišku ką toliau padarė grafas.
Iš pradžių šį pasakojimą palaikiau senutės svaigčiojimu, bet perskaitęs forumo temą apie telegoniją, pagalvojau, jog taip iš tikrųjų galėjo įvykti. Nors sunku patikėti, bet šiam pasaulį būta visko...

omcikas

aš nesu biologas, bet man atrodo, kad moteris pastotu nuo gyvulio arba neįmanoma arba beveik neįmanoma.
Nors kalbant apie pačia teleagonija ir skaitant savo paties komentarus suprantu, kad mano nuomonė po tiek laiko šiek tiek pasikeitus. Nesu taip skeptiškai nusiteikęs kaip ankščiau.

snofru

gal ne visai į temą, bet kepio postas man priminė vienus mitologinius veikėjus- žmones su šuns galvomis(nepamenu tikslaus jų pavadinimo) net nežinau kaip juos vadint- rase, rūšim.. berods kažkuris iš šventųjų priklausė jų rasei. (čia gal Paragrafo pagalbos reiktu)

kepis

Snofru - Tavo pastebėjimas teisingas. Pavyzdžiui, graikų mitologijoje minimas Minotauras, pusiau bulius, pusiau žmogus, buliaus ir moters meilės vaisius. Galime būti skeptiški, bet visose, kad ir neįtikėčiausiose istorijose yra dalis tiesos (aišku, daug kas mėgsta "pagražinti" perpasakodami). Gerai pamąsčius, visai gali būti, kad tos dieviškos antikos istorijos, nutikusios labai labai seniai, sukurtos remiantis realiais įvykiais.

Lapino šešėlis

#20
gruodžio 23, 2013, 23:24:40 Redagavimas: gruodžio 23, 2013, 23:28:39 by Lapino šešėlis
Citata iš: omcikas  gruodžio 22, 2013, 11:16:06
aš nesu biologas, bet man atrodo, kad moteris pastotu nuo gyvulio arba neįmanoma arba beveik neįmanoma.


Fiziologiškai tai yra neįmanoma.

Palikuonių susilaukti gali nebent tarpusavyje susikryžminusios itin artimos rūšys, ko pasekoje mes gauname hibridą su nelyginiu chromosomų skaičiumi branduolyje, tačiau jis pats būna sterilus ir palikuonių susilaukti negali, tačiau...

Šiuo atveju, mes kalbame apie telegonijos reiškinį, kurio fiziologiškai paaiškinti apskritai neįmanoma. Vadinasi nereikėtų didelio dėmesio kreipti į mokslo išvadas. Pasakysiu kaip šitą reiškinį paaiškinčiau iš savo pozicijos.

Prenatalinis žmogaus gyvenimo periodas iki gimimo skirstomas į dvi dalis: embriogenezę ir fetogenezę. Šiuo atveju mus labiausiai dominantis laikotarpis būtų būtent paminėtoji embriogenezė kuri apima laikotarpi nuo apvaisinimo iki 60 vaisiaus formavimosi dienos.

Įdomu tai, jog būtent šiuo periodu statistiškai yra didžiausia tikimybė, jog išsivystys įvairios besivystančio vaisiaus sklaidos ydos.

Fetogenezės laikotarpiu (nuo 60 d. iki gimimo), galimybė susilaukti sveiko kūdikio didėja.
Nesunku padaryti išvadą, jog besivystančio žmogaus jautrumas įvairiems išoriniams dirgikliams, mažėja su kiekviena mūsų egzistavimo diena. Nuo apvaisinimo momento iki mirties.

Reiškia, jog taptume vis jautresni jei keliautume laiku atgal.

Kodėl aš apie tai šneku? Ogi todėl, kad šie dirgikliai apima ne tik fizinius ir biologinius aspektus, bet taip pat ir mūsų mintis, jausmus ir kitus nematerialius aplinkos signalus.

Genetiniu aspektu, mes tam tikrą žmogaus, kaip biologinės būtybės užuomazgą galime pavadinti dar ir lytinėse liaukose besiformuojančias lytines ląsteles, kurios turėtų būti ypatingai jautrios aplinkos signalams.

Kadangi genetinė informacija yra kintanti priklausomai nuo aplinkos (kažkam tai gali pasirodyti naujiena), nenuostabu, jog pirmoji patelės sueitis kuomet ji yra paveikta ne tik fiziškai, bet ir psichiškai gali turėti itin stiprią įtaką tolesnei jos lytinių ląstelių formavimosi eigai.

Moters lytinėse liaukose kas mėnesį susiformuoja vis naujas folikulas su oocito branduoliu, tačiau visi oocitai susiformuoja dar prieš gimstant ir baigia bręsti lytinio formavimosi periodu, o nauji gyvenimo eigoje nebesusidaro.

Tai reiškia, jog pirmosios sueities metu, dėl tam tikrų biolaukų pokyčių lytinės ląstelės gali pakisti ir  teoriškai galėtų tokiomis išlikti visą likusį gyvenimą. Bet...

Tai nebūtinai turėtų būti traktuojama kaip visuotinis reiškinys, nes jei moteris kitos sueities metu nuoširdžiai myli savo partnerį ir jos mintys bei emocijos yra nukreiptos tarpusavio ryšiui kurti ir puoselėti, telegonijos reiškinys galėtų egzistuoti būtent šio partnerio atžvilgiu.

Štai todėl, aš šiek tiek performuluočiau pagrindinę mintį kuri galbūt labiau tiktų gyvūnų pasauliui ir pritaikydamas ją žmonėms pasakyčiau, kad yra labiau įmanoma, jog egzistuoja "pirmosios meilės efektas".

Citata iš: snofru  gruodžio 22, 2013, 12:18:17
gal ne visai į temą, bet kepio postas man priminė vienus mitologinius veikėjus- žmones su šuns galvomis(nepamenu tikslaus jų pavadinimo) net nežinau kaip juos vadint- rase, rūšim.. berods kažkuris iš šventųjų priklausė jų rasei. (čia gal Paragrafo pagalbos reiktu)


Man į galvą šauna tik egipto pomirtinio pasaulio dievas Anubis.

snofru

Citata iš: Lapino šešėlis  gruodžio 23, 2013, 23:24:40Man į galvą šauna tik egipto pomirtinio pasaulio dievas Anubis.
Anubis irgi beje..
štai suradau tai ką turėjau galvoje praeitą sykį:
šventasis - Šv. Kristoforas


šuniagalvių rasė- kinokefalai (Cynocephaly)
wiki http://en.wikipedia.org/wiki/Cynocephaly
bernardinuose kažkoks straipsnelis kur jie paminėti http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005-06-23-naujasis-zidinys-darius-baronas-demonu-grimasos-lietuviu-pagonybeje/5943/print
dar čia http://angelorum.lt/pirmieji-vakaru-misionieriai-baltu-krastuose/sv-adalbertas-vaitiekus-956-997/

Aukštyn