Nauja Data Naujasis Laikas 2024 05 01 3 00 00 00

[violetpink1]

Atsiprašau, aš nenorėjau jūsų apkalbėti.
Bet pati tema man iškilo.
Vėl.
Kur mes esame, imant būseną, jei Dievas nusisuka ir nuo nusižudžiusiojo, tą akimirką, arba dar ankstesnes iki tol nes problema būna dar iki tol, ir kodėl nusisuka nuo visuomenės taip, kad ši praranda protą ir prie savižudybės priveda?

[violetpink1]

"Tai" pradėjo "vartytis" paskutinėmis 3 balandžio paromis.
Po to kažkas pasikeitė, kažkas nusistovėjo ir kažkas įsijungė.
Aš tą jausmą, kuris dabar yra, vadinu epitetais:
"pilkųjų vasara",
"vasara du / vasara dvą",
"raudonoji saulė",
ir taip toliau.
Susiję su raudonu spektru Saulės šviesoje.
Čia tada, kai būna tokia rami, kiek pritemusi, geltona Saulės šviesa.
Arba netgi rausva kažkiek.

[violetpink1]

Aš mačiau viziją.
Raudonai įžiebti elektrinėje juodoje švieslentėje skaičiai, kuriais apibrėžtas laikotarpis:
2024-05-01-3---00:00:00-
2024-08-31-6---23:59:59.

[violetpink1]

Aš siejau tai su pilkaisiais ir mačiau pilkojo, federato, administruojančiojo Žemės planetos gamtą, viziją.

[violetpink1]

Mane labai ramino tas jausmas:
vizijos ir jausmai, kartu su ta pasikeitusia Saulės šviesa, puikiai įžemino mano energiją.
Aš nurimau.
Tapau išmintingesnis, pastabesnis, bet tuo pačiu ir ramesnis.
Daugiau dalykų pradėjau daryti dešine ranka, žengti į priekį dešine koja.
Prieš tai buvau daugiau linkęs į kairę.

[violetpink1]

Šitas žemas dažnis man labai padeda.

[a.t.sielis]

Kur mes esame, imant būseną, jei Dievas nusisuka ir nuo nusižudžiusiojo, tą akimirką, arba dar ankstesnes iki tol nes problema būna dar iki tol, ir kodėl nusisuka nuo visuomenės taip, kad ši praranda protą ir prie savižudybės priveda?

Kiekviena gyva esybė, t.y. kiekviena dvasinė siela, yra gyvąsias esybes manifestuojančios Parabrahmano energijos (dživa-šakti) dalelytė. Parabrahmanas yra visų šaltinis, visų gyvų esybių tėvas. Kadangi Jis visagalis, viską žinantis, ir visur esantis, tai Jis iš savo pusės palaiko ryšį su visomis Savo energijos dalelytėmis. Jis visada šalia. Jis yra kiekvienai sielai pats artimiausias ir brangiausias asmuo. Kol siela yra paklaidinta iliuzijos, ji to nesuvokia. Kai ji atsigręžia į Parabrahmaną, iliuzijos įtaka išsklaidoma, ir ji ima tai suvokti.

Taigi, Parabrahmanas nėra nusisukęs nei nuo vieno. Dalis gyvų esybių yra tiesiog pasinėrę į iliuziją ir nusisukę nuo Parabrahmano, todėl jos nesuvokia ir nejaučia Jo buvimo šalia, nesuvokia savo amžino gilaus ir labai artimo ryšio su Juo. Tas ryšys amžinai egzistuoja, bet dalis gyvų esybių yra to ryšio neįsisąmoninę.

Visuomenė yra tiesiog tokių į iliuziją pasinėrusių gyvų esybių didelis skaičius. Todėl į iliuziją pasinėrusios gyvos esybės kiekviena atskirai, o ir kaip visuomenė, kankinasi, bei kankina vieni kitus. Kartais iš nevilties žudosi. Giluminė visų problemų ir kančių šaknis yra nusisukimas nuo Parabrahmano. Parabrahmanas ateina į šį pasaulį bei atsiunčia į šį pasaulį savo artimus tarnus iš dvasinio pasaulio, kad padėtų gyvoms esybėms įsisąmonintį Jį ir aktualizuoti ryšį su Juo. Taigi, suteiktos atviros galimybės pasiekti amžinąją laimę, amžiną gyvenimą su Parabrahmanu, tobulą amžiną dvasinę egzistenciją. Mums tereikia jomis naudotis. Jeigu nesinaudojam, tada gyvename veikiami išorinės Parabrahmano materialiosios energijos kokybių, ir patiriam materialias kančias bei materialią laimę (materiali laimė negali patenkinti mūsų kaip dvasinių sielų, bei visada yra maišyta su kančia).

[violetpink1]

Kiekviena gyva esybė, t.y. kiekviena dvasinė siela, yra gyvąsias esybes manifestuojančios Parabrahmano energijos (dživa-šakti) dalelytė. Parabrahmanas yra visų šaltinis, visų gyvų esybių tėvas. Kadangi Jis visagalis, viską žinantis, ir visur esantis, tai Jis iš savo pusės palaiko ryšį su visomis Savo energijos dalelytėmis. Jis visada šalia. Jis yra kiekvienai sielai pats artimiausias ir brangiausias asmuo. Kol siela yra paklaidinta iliuzijos, ji to nesuvokia. Kai ji atsigręžia į Parabrahmaną, iliuzijos įtaka išsklaidoma, ir ji ima tai suvokti.

Taigi, Parabrahmanas nėra nusisukęs nei nuo vieno. Dalis gyvų esybių yra tiesiog pasinėrę į iliuziją ir nusisukę nuo Parabrahmano, todėl jos nesuvokia ir nejaučia Jo buvimo šalia, nesuvokia savo amžino gilaus ir labai artimo ryšio su Juo. Tas ryšys amžinai egzistuoja, bet dalis gyvų esybių yra to ryšio neįsisąmoninę.

Visuomenė yra tiesiog tokių į iliuziją pasinėrusių gyvų esybių didelis skaičius. Todėl į iliuziją pasinėrusios gyvos esybės kiekviena atskirai, o ir kaip visuomenė, kankinasi, bei kankina vieni kitus. Kartais iš nevilties žudosi. Giluminė visų problemų ir kančių šaknis yra nusisukimas nuo Parabrahmano. Parabrahmanas ateina į šį pasaulį bei atsiunčia į šį pasaulį savo artimus tarnus iš dvasinio pasaulio, kad padėtų gyvoms esybėms įsisąmonintį Jį ir aktualizuoti ryšį su Juo. Taigi, suteiktos atviros galimybės pasiekti amžinąją laimę, amžiną gyvenimą su Parabrahmanu, tobulą amžiną dvasinę egzistenciją. Mums tereikia jomis naudotis. Jeigu nesinaudojam, tada gyvename veikiami išorinės Parabrahmano materialiosios energijos kokybių, ir patiriam materialias kančias bei materialią laimę (materiali laimė negali patenkinti mūsų kaip dvasinių sielų, bei visada yra maišyta su kančia).

Dėkui, labai gražiai atrašėte.

[violetpink1]

Sprendžiu dėl mėgiamo užsiėmimo:
skaityti knygą,
ar rašyti knygą,
vien tik klausyti muzikos,
ar rašyti į tekstinį failą kūrėjų sąrašą, kurį klausau?
O gal dar priedo kurti grojaraščius?

Mintys, ką veikti, ir taip pat kaip vystyti internetinį projektą.
Pradėsiu turbūt nuo tekstinio failo su mano klausomų muzikos kūrėjų sąrašu.

O šiaip - laikas eina po truputį.
Kartais greičiau, kartais lėčiau.
Aplanko mintys apie tai, kaip apie prabėgantį potencialą, kurį iš dalies išnaudoju, o iš dalies ne.

Nesu linkęs į sąmokslo teorijas, dabar jau, bet manau, kad senoji era jau žlunga ir ateina nauja era.
Politikoje, pasaulio tvarkoje, visur praktiškai.

[violetpink1]

Pagrindinės mano komunikavimo priemonės lieka mobilusis telefonas ir elektroninis paštas.
Tik po jų kartais įsijungiu ką nors dar.
Dažniausiai tai būna anomalijos discord serveris, socialinio tinklo vk paskyra, kurią vėl aktyvavau, ir atrodo viskas.
Dar šis forumas.
Daugiau tikrai nieko kol kas neturiu.

Ir turiu pripažinti - nepasakyčiau, kad to komunikavimo būtų su kuo nors daug.
Visi daugiau mažiau užsidarę arba užsidarinėja dar tikrai.

Aš pagal tai irgi atitinkamai pakoreguoju savo prisijungimus, bet kol kas vis dar stengiuosi naudoti ir discord, ir vk, ir forumą.

[violetpink1]

Nes jei nebandyti palaikyti komunikavimo, tai tie socialiniai tinklai tada ir tie pokalbių serveriai visai niekam nereikalingi tokiu atveju. Nu gal nebent specialiosioms tarnyboms... Bet paprastam žmogui tikrai ne.

[violetpink1]

Apie tą atsiribojimą kur sakiau darysiu ir nedariau.

Yra prasmė.
Nesakysiu nieko daugiau apie tai ir neaiškinsiu, nes, visų pirma, nežinau nei vieno žmogaus, apart save, kuriam to reikėtų dar, apart manęs.

Kai paskutinį kartą tai dariau, rezultatai buvo.
Ne tokie kokių tikėjausi, bet buvo.
Sujudinau kažką.

Knieti dar kartą.

[violetpink1]

Nepaisant to ką rašiau anksčiau apie atsiribojimą, šiuo metu, daryti ko nors tokio kaip atsiribojimas - nesiruošiu.

Geriau būti atsipalaidavusiam ir klausyti muziką bei susirašinėti su žmonėmis.
Bent taip atrodo man dabar.

Tie įkvėpimai, daryti kažką tokio, keisti savo likimą naudojant atsiribojimo ir gyvenimo sutikslinimo praktikas, reikalauja tam tikro pasirengimo ir sukaupto potencialo tam, būtent tam reikalui.

Dabar aš to neturiu.
Dabar man geriau yra tiesiog būti neįpareigojančioj, meditatyvinėj, viską stebinčioj būsenoj.
Kartais dalyviu, kartais stebėtoju, visaip.
Bet be įtampos.

[violetpink1]

"Siūlykit širšėms jų pačių pažinimo obuolį, nesivaržykite to, ir tuo didžiuokitės.".
Žydaitė Dievaitė, Mama ir Motina, Achrana Ochrana.

[violetpink1]

Neliekite savo šventos dvasios ten, kur jos nereikia.