Nauja Data Naujasis Laikas 2024 05 01 3 00 00 00

[violetpink1]

Įdomu, kaip yra kitur kosmose.
Nuo ko jie priklauso.
Kokie pas juos įkvėpimai.
Ir kaip jie sprendžia tęstinumo arba tęstinumo nebuvimo problemas.

[violetpink1]

Turbūt priklauso nuo energetinių centrų ir jų konfigūracijos.
Ir visdėlto įdomi tema.
Kaip yra kitoms, kūrybingoms būtybėms tos temos.

[violetpink1]

Man buvo vieną naktį įdomi patirtis.

Aš mačiau vaizdą.

Violetinėj šviesoj.

Taip, tai buvo pilkieji. Ateiviai.

Jie pabandė atverti man sachasrarą.
Bet man perdaug pasimuisčius lovoje, grynai "for fun", jie paliko mane perdavę mintis "work with third eye, better," ("dirbk su trečiaja akimi, geriau,".

Paskutinis patirties etapas mane nustebino: tos būtybės, kurias aš mačiau, aiškiai perdavė man nuo jų pačių savo nuomonę ir sąvoką apie mane.

Spėjau pamatyti didelę violetinę saulę, ar kažką tokio, su labai keistu jausminiu pojūčiu, tikrai kosminiu.

[violetpink1]

Kitavertus, kartais reikia ir laisvo pasibuvimo, nevien rašymosi kokių nors tekstinių failų, nevien jų kaupimo, ir panašiai.
Toks ir yra dabar etapas pas mane.
Kažkoks atjungimas nuo visko.

[violetpink1]

Kita įdomi tema.

O vat būna pvz., patirčių, pagal kurias mes paskui ieškome muzikos ar vaizdų internete.
Ir būna, kad tai atsiranda.

O būna, kad ne.

Man yra buvę įdomių atvejų, kai per ilgą laiką, atsirado labai daug kas, ką jaučiau, iš "ten".

[violetpink1]

Bet tikrai ne per vienus metus.
Buvo dalykų, kurie mano matyme, kaip failai, atsirado tik po dešimt metų.

taip kad nelaukite, kol jūsų mentalas transformuosis savaime į media online per kitus - gyvenkite.

[violetpink1]

Dar viena įdomi tema - asmenybių, kurių nematome esamuoju laiku ir fizinėje plotmėje, jautimas.

Man su muzikos pagalba ypač gaunasi.
Nevienodai.
Būna kaip kada koks kūrinys.

[violetpink1]

Apie karinius konfliktus geriau nerašyti, bet vieną norisi pastebėti.
Iš to, kas atsitiko, tiek Ukrainoje, tiek Gazoje, tiek bet kur kitur kur įvyko karas - niekas nelaimi.
Galima tik įsivaizduoti, kad iš karo kažkas laimi.
O ištikrųjų, nuvargsta ir nusistekena abi pusės.
Žūsta žmonės, sunaudojama daugybė materialiųjų resursų, vien dėl karo.
Nieko gero.

[violetpink1]

Gerai pagalvojus, žmonės galėtų taikiai gyventi ir tai tęstusi daug metų.
Galėtų gaudyti įvairias būsenas, aukštas, žemas, visokias, ir nieko netrūktų.
Žmonės dar labai mažai žino apie save.
Tokia mintis man dabar atėjo.

Apie tai, iš kur kyla aukštesnis įkvėpimas, aukštesnės mintys, pojūčiai, norai, ir taip toliau.

[violetpink1]

Apie tų dalykų vertę.
Labai mažai žinome.

Visa gamta sukurta kažko daugiau, negu dabar dar žinome mes.
Man to įrodymas, dabar, yra ir ateina per muziką:
kurdami muziką, žmonės, įvairiose pasaulio vietose, dar tebetransliuoja tą kažką, kas buvo prieš daug metų.
:*) Ir tebėra dabar. Stebi, žiūri, ragina mus, būti geresniais, tobulesniais, pastebi mūsų paklydimus ir nuopuolius, primena apie išėjimo iš tų dalykų būdus.

[violetpink1]

Geras vistik jausmas tos tuštumos.
Man visiškai nebeįdomūs socialiniai tinklai ir naujienos.
Na, naujienos gal dar kažkiek.
Bet socialiniuose tinkluose aš visiškai neberandu ką veikti.
Ten tuščia.
Niekas nerašo.
O ir aš ten neturiu kam rašyti.
Būnant taip ir su tokia patirtimi, nebent tik dėl tų pačių naujienų.
Daugiau ten nebeturiu ir nebėra nieko, dėl ko man ten reikėtų arba norėčiau būti.

[violetpink1]

Prieš mane guldant į psichiatrinę ligoninę, man buvo įžvalga, kad visi santykiai su žmonėmis turi prasidėti realybėje.
O tik paskui pereiti į komunikacinių priemonių režimą.
Taip pat, jeigu jau taip nutinka, kad pirmiausiai buvo panaudotos komunikacinės priemonės, būtina susitikti.
O ir apskritai, tolimesnį ryšį reikia vystyti tik su tais asmenimis, su kuriais mataisi reale.
Tokios tad buvo mano įžvalgos.

[violetpink1]

Aš grįžtu prie to vėl.
Nematau prasmės turėti virtualius draugus, jei nesusitinku su jais realybėje.

[violetpink1]

O ir tų pačių ištikrųjų nėra.
Jei būtų, gal atrodytų kitaip.
Na bet susitikti vistiek norėtusi.
Taip tad ir užsidaro šitas ratas.
Matricos, ar kaip jį pavadinti.
Į tokią nemielą ir nepatrauklią visiems arba bent daugumai temą:
tai su kuo gi mes visdlėto bendraujame ir su kuo turėtume bendrauti:
su mašina, ar su gyvu žmogumi?

[violetpink1]

Žinau, kad dabar auga ir išaugs nauja karta, kuri visiškai gali būti nutolusi nuo gyvo bendravimo.
Ypač jei jį, likusį ir dar virtualų, perims dirbtinis intelektas.