Kokiai religijai save priskirčiau?

Pradėjo paragraf 78, rugsėjo 21, 2011, 23:08:15

« ankstesnis - sekantis »

Aš esu:

Krikščionis
Judaistas
Musulmonas
Budistas
Pagonis
Ateistas
Agnostikas
Kita
Žemyn

astropasaulis

Citata iš: paragraf 78  rugsėjo 16, 2012, 22:53:25
Citata iš: astropasaulis  rugsėjo 16, 2012, 22:43:16
,,Kosmoso religijai". ;D


Ta prasme jokiai :D

Tiesiog taip: viskas pasikeitė po sutvirtinimo sakramento. Lankiau sutvirtinimo sakramento paskaitas. Per ,,egzaminą" man vienam iš grupės nereikėjo nieko atsakynėti, tarsi bučiau koks šventasis. Tačiau po sutvirtinimo apeigų, ceremonijos pasijaučiau tarsi purvinas. Nuo to karto tarsi išsižadėjau tėvų prikištos religijos. Pradėjau daugiau domėtis (ir anksčiau domėjausi) kosmosu, ateiviais... Man artimiau, kad mes esame kilę iš ateivių, kad yra dievas, bet kosminis, kuris nepavaldus jokiai religijai.

paragraf 78

Dievas ir nepavaldus jokiai religijai. Religija reikalinga žmogui, nes žmogus koks jis bebūtų yra homo religiosus.

astropasaulis

Man nepatinka visos religijos, nes tu turi kažkam tarnauti, turi būti ,,žemesnis" už kažką...

TinSoldier

Citata iš: paragraf 78  rugsėjo 16, 2012, 23:02:18
<...>nes žmogus koks jis bebūtų yra homo religiosus.


Vadinasi, virš 1 milijardo nereligingų žmonių/ateistų yra ne kas kita, kaip system error'as?

paragraf 78

Ne eroras, tiesiog religingumas nukreiptas kita linkme. Pvz. į tikėjimą mokslu. Mokslo filosofija pastebi fenomenalius panašumus tarp pasitikėjimo religijos postulatais ir pasitikėjimo mokslu. Iš principo tiek tikintieji tiek ateistai išgyvena tą patį, tik skirtingai nukreipia savo išgyvenimus. Skiriasi objektas, o ne fenomenas.

Iron Tara

#95
rugpjūčio 24, 2013, 02:10:05 Redagavimas: rugpjūčio 24, 2013, 02:12:38 by Iron Tara
Citata iš: Vytautas  lapkričio 03, 2011, 22:48:07
Teko dalyvauti tetos metinėse bažnyčioje. Laikiausi aš ten tų procedūrų bet viduje tuo visiškai netikėjau. Pajutau keistą fizinį spaudimą. Jausmas tarsi tuoj bus infarktas. Jau maniau neiškesiu. Bet kunigas sparčiai sukosi. Pasisekė. Lauke sunkumas akimirksniu dingo. Daugiau neeksperimentuoju. Tiesiog neinu į bažnyčios patalpas. Tai vertinu kaip agregoro poveikį. Tiesiog jei aš netikiu tai neturiu teisės erzinti kitus. Turiu gerbti jų pasirinkimą.


Man irgi yra taip buvę vieną kartą. Tada lankiau tuos užsiėmimus dėl pirmosios komunijos, rinkau parašus kunigų ir t.t. Ir kaip ir kas sekmadienį, nuėjau į bažnyčią su močiute. Tačiau tai buvo man tik pareiga, kurią atlikdavau ne su mielu noru. Tą dieną vykdžiau viską kaip ir reikia, bet į mišių pabaigą, kai reikėjo stovėti, man aptemo akyse ir vos nepraradau sąmonės, vienu momentu altoriaus nebemačiau. Bet išėjom į lauką ir iš kart pagerėjo. Šiaip maniau, kad man, kaip vietoj sunkiai nustygstančiai, taip galėjo atsitikti, kadangi reikėjo būti ramiai ir susikaupusiai, tačiau tie visi apsimetinėjimai kirto... Po to karto gal tik per kokias krikštynas esu buvusi ten.
O kas dėl kitų pasirinkimo, tai manau lygiai taip pat. Net nebandau ginčytis su močiute, tiesiog jei jau taip tinka, kodėl turėtų tai mane erzinti?

O šiaip mane traukia animizmas ir panteizmas. Jei konkrečiau, tai kažkas panašaus į pagonybę ar tai neopagonybę. Gyvenimo būdu dar ir budizmas žavi.

.L.U.T.H.O.R.

#96
rugpjūčio 24, 2013, 03:04:58 Redagavimas: rugpjūčio 24, 2013, 03:06:44 by Šešėlis
Prisidėčiau prie patirčių, prieš kokius 8 metus gal, bažnyčioj būdamas bandžiau psi rutulį tarp rankų padaryti. Tai irgi ėmė svaigti galva,akyse temo, teko net išeiti į lauką. Bažnyčią tada lankydavau kiekvieną sekmadienį vos ne ir nieko panašaus nebūdavo. Šiuo metu esu susidomėjęs keltais, neodrudizmu, neopagonybe.

Vytautas

Nuo paskutinio mano pasisakymo praėjo vos ne du metai. Gyvenu be visiškai jokios religijos. Ir neturiu absoliučiai jokių problemų. Atvirkščiai viskas tarsi ant lėkštutės padėta. Aišku turiu savitą pasaulio supratimą, bet tai neturi nieko bendro su religija. Neatlieku absoliučiai jokių veiksmų būdingų religingiems žmonėms. Anksčiau gyventi ne religijoje buvo problematiška. Bet po 2012m nematomo pokyčio gyvenimas be religijų nesukels jokių problemų. Tiesiog nėra kam iš anapusinio pasaulio  įvairiai spausti netikintį. Tiesiog tokio anapusinio pasaulio koks jis buvo nėra. Jei kam įdomu savo pasaulio suvokimą aprašęs http://apiemistika.lt/jusu-istorijos/kitoks-pasaulio-ir-zmogaus-sandaros-supratimas/

Iron Tara

Bet iš tikrųjų tai įdomu, kodėl taip yra. Turiu omeny tas patirtis bažnyčioje. Gal tikrai ten kokie energijų dalykai susikaupę ar dar kas, nežinau... Nes patys matom, kad kažkaip paveikė ta vieta...

Kas dėl pasaulio suvokimo, Vytautai, tai priminė man šiek tiek transerfingą. Jokios religijos, jokių pančių, jokio perteklinio potencialo. Ir aš gyvenu be tų ritualų jokių, tačiau kažkiek jais užsiimu mintyse. Na, keistai skamba  :D, bet omeny turiu pačią pasaulėžiūrą. Pagonių gamtos gerbimas, budistų meditacijos bei saviugda ir t.t. Tiesiog šiais laikais, kai niekas nieko neverčia daryti, neverčia į nieką tikėti, atsiranda ta laisvė, tad gali pasirinkti tai, kas tau pačiam tinka, padaryti lyg religijų miksą, tačiau neprivalai ir ritualų atlikinėti... :)

exdead

as esu krikscionis. Tikriausiai del to ,kad kai dar vaikas buvau man jau buvo persama ta religija. Zmones religijos riktis negali ,nes ju tevai nusprendzia kokia religija jiems teigti.  as manau ,kad turetu zmogui leisti pasirinkti kuo jis nori tiketi, kokiu 10 metu vaikui duotu paskaityt knygu apie visas religijas ,o tada jis jau nuspres kuo tiketi.

.L.U.T.H.O.R.

valstybė čia neperša. Kiekvienoj šeimoj tėvai turėtų auklėti skirtingai. Aš pats savo vaikus nemanau ar krikštysiu, nebent kas nors pasikeistų, leisiu užaugti ir patiems pasirinkti. Aišku kaip sakė ten paragraf, augam krikščioniškoje pasaulėžiūroje ar kaip čia išsireikšt :D

Marius

Citata iš: exdead  rugpjūčio 25, 2013, 16:07:55
as esu krikscionis. Tikriausiai del to ,kad kai dar vaikas buvau man jau buvo persama ta religija. Zmones religijos riktis negali ,nes ju tevai nusprendzia kokia religija jiems teigti.  as manau ,kad turetu zmogui leisti pasirinkti kuo jis nori tiketi, kokiu 10 metu vaikui duotu paskaityt knygu apie visas religijas ,o tada jis jau nuspres kuo tiketi.


Taip ir įsivaizduoju dešimtmetį skaitanti literatūras apie religijas,vietoj to,kad kieme su vaikais lakstyt:-D Niekas taves neverčia atstovaut kažkokiai religijai,nešnekėk nesamonių.Taip yra vyraujančios ir tradicinės religijos,kurias išpažysta dauguma,bet tai taves neypareigoja sekt ta dauguma..jei tu to nesuvoki,tai kalta ,ne religija,ne valstybė,ne šeima,o tik tu pats..Tu keli tipinius paaugliškus klausymus,nes pas tave pasaulėžiūra ir gyvenimiška patirtis,dar nepateikia tau reikiamų atsakymų,gal net su metais tu visvien taipat galvosi,nes matyt nelemta tau susivokt..

exdead

kiek daug pasirinkimu. Tikyba ir etika. Kai dar buni atrokas tau tevai isrenka tikyba arba etika, dazniausiai tai buna tikyba. Kelis metus lankai tikyba kol pagaliau esi pakankamai suauges pasirinkti pats. Bet argti tu rinksiesi etika jeigu jau esi priprates prie tikybos?

Marius

Tai reiškia tau ta tikyba netokia jau baisi,jei sugebi prie jos PRIPRAST.Ir susivokes visvien toliau ja pasirenki..Tavo požiūris labai ''siauras'' jokios improvizacijos,jokios fantazijos,ar bandymo ''suktis'' iš situacijos..tiesiog bukai,tiesmukai matai pasaulį..

rutulys

Kai man buvo 10 metų, taip jau sutapo, kad mus mokykloje vertė ateistais. Iki to laiko man tokie klausimai visai nerūpėjo. Kai iš karto pabandžiau mokykloje gautas "žinias" pritaikyti praktikoje - apie tai pakalbėti su savo gyliai tikinčia senele, jos netikėtai labai greitai pasirodžiusios ašaros, o ir kiti mano šeimos nariai neturėjo atsakymo, ar yra Dievas, tai taip ir likau laisvamanis, kuriam nei mokslas, nei religijos nedaro didelio įspūdžio.
Net gi, kai vieną kartą ištrauktas iš kūno, prisišaukiau Dievą, praktiškai niekas nepakito.. Žinau, kad Dievas yra, bet abejoju ar jis tikras, ar aktorius. 

Aukštyn