Juodasis drakonas

Pradėjo klajunas, spalio 10, 2019, 20:55:48

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

klajunas

Kaip žinia, Filognozijos pradmenis sudaro 115 tomų, trys kurių jau išleisti (trečias pasirodys netrukus). Ketvirtas tomas turėtų vadintis "Juodasis drakonas", kuris skirtas miegančios sąmonės problematikai. Drakonas yra transcendencijos simbolis, kuris turi dvi būsenas, juodasis drakonas yra pradinė. Vienas iš klausimų yra tamsos ir blogio pasaulis, kuris rodo menką supratimą ir pasiklydimą melo būsenoje, kurią pašalinti turi filognozijos siūloma šviesa. Užuomina į tai, kas bus rašoma šiame tome yra pirmas tekstas, aiškinantis planetos elitų degradavimo ir išsigimimų analizės metodus. Prieš žengiant tolesnius žingsnius filognozijoje privaloma išsivalyti savo sielas, atrasti tikrąją savo esatį.

Sekso apokalipsė



Šis tekstas bus šiek tiek neįprastas, nes jame pateikiami slaptų organizacijų ir tarnybų išsigimimų analizavimo principai. Mano terminologija nėra standartinė ir yra supaprastinta, bet tik tam, kad stilius būtų neformalus ir gerai suprantamas. Kaip žinia, pagrindinės dvi išsigimimų temos yra malonumų ir sadizmo ideologijos, kurios parodo kaip mėgaujasi gyvenimu elitinės organizacijos. Malonumai yra hedonistinė pakraipa, o žiaurumai de Sadinė. Jie reikšmingiausi tada, kai susiję su seksualumu, lytiniu gyvenimu, kuris elituose pasiekęs išsigimimo ribą. Apie tai, kaip žlunga elitas ir kaip jie sužlugdo bendruomenes paaiškinsiu vėliau, bet iš pradžių reikia apibrėžti pagrindinius vertinimo principus. Teigiamoje pusėje yra laimės ir malonumo sąvoka, kurių visuma žymi žmogaus gerovę; neigiamoje pusėje yra skausmas ir kančia, kuri sukuria vargo gyvenimą.

Imkime malonumo parametrą, kuris mano asmeniniais matavimo vienetais matuojamas kubiniais cukrogramais, kurie yra tūrio vienetas (0,25 l stiklinė) ir į ją dedamo cukraus sukuriamas saldumo pojūtis ant liežuvio. Tarus, kad šaukštelyje yra 10 gramų cukraus ir didelis saldumas yra 30 g į stiklinę gėrimo, įprastinis lytinis malonumas palygintinas su 50 kubinių cukrogramų. Malonumas pasiskirsto psichinio daugtūrio dvejose vietose, kurios yra gausinis šuoras lytiniame organe ir galvos sumatų struktūroje. Kitas parametras yra laimė, kuri irgi yra matuojama cukrogramais, bet jos plotinė charakteristika yra daug didesnė, todėl jei reikia didesnio tūrio. Standartiniu tūriu laikau 20 l ir padidinu cukrogramų kiekį į kilo-, mega- ir giga- lygį. Kilo yra tūkstančiai, mega yra milijonai, giga yra milijardai. 1 megagramas yra 1000 kilogramų. Giga lygio akivaizdžiai nebūna. Laimės parametre, orgazminė būsena, vadinama palaima, atitinka 4 kubinius cukrokilogramus. Vadinasi paprasta laiminga būsena yra nuo 0,5 iki 1 kubinio cukrokilogramo.

Priešingas parametras yra skausmas ir kančia, kurie matuojami analogiškai prieš tai aprašytam metodui, bet atvirkščiai. Skausmas matuojamas kubiniais jugelgramais į 0,25 l, kuriuos galima palyginti su citrinos sukeliamu gėlimu ir dūrimu į liežuvio receptorius, tačiau pakeičiant skonį į skausmo pojūtį. Jugelgraminis skausmas gali turėti įvairius parametrus, kurie susiję su dūrimu, deginimu, pjovimu, plėšimu, kuris turi koncentracijos, intensyvumo ir ploto parametrą. Kančia, kaip ir laimė, yra daug didesnio ploto ir trukmės, ir jos intensyvumas būna ne toks geliantis, tačiau šis intensyvumas, ypač susijęs su somatiniais pojūčiais gali įgauti kančios ir fizinio skausmo pojūčio mišinio formas.

Visus šiuos parametrus ištęsus į kalendorinę metų ašį, galima skaičiuoti koks gerovės lygis, kuris apskaičiuojamas pagal formulę gerovė = malonumai + laimė; ir vargo lygis, apskaičiuojamas pagal formulę vargas = skausmas + kančia, per kalendorinius metus. Gerovės matas yra standartas, siekiantis minimalizuoti vargą ir maksimalizuoti laimę; jeigu laimė smunka žemyn vidurkio atžvilgiu, žmogus patiria žalą, kuri lengvai išreiškiama kiekybiškai, apskaičiuojant gerovės ir vargo skirtumą. Taigi, gerovė gali būti teigiama, o jeigu žmogus patiria didelį vargą - neigiama. Yra įvairūs būdai padaryti žmogų laimingu, vienas kurių malonumai, bet taip pat galima, ribojant juos, sukurti didelės kančios ir skausmo būseną, kuri gali pasiekti tokį lygį, kad žmogus privedamas prie ribos, už kurios yra tik mirties troškimas.

Visa tai sujungus su sekso kultūra bendruomenėse, galime išskirti tokias kategorijas, primetinėjamas invaziniu psyopu:
a) hedone principas - neporinis ir porinis;
b) de Sade hedonizmas - porinis;
c) de Sade principas - neporinis ir porinis;
d) von Masoch principas - neporinis ir porinis.

Palyginus visas šias kategorijas matome, kad imant neporinius atvejus, gerovė visada auga, nes gaunama daug kubinių cukrogramų ir cukrokilogramų; jeigu porinis gerovė abiem pusėm auga arba vienai pusei auga, o kitai pusei - smunka. Toks yra de Sade hedonizmas, de Sade principas, o von Masoch yra išimtinis atvejis su psichiniu sutrikimu, kai žmogus jaučiasi „laimingas varge, kančioje ir skausme".

Šis klausimas glaudžiai susijęs su sekso industrija ir moterų išnaudojimu, kuris gali įgauti įvairias formas. Tai reiškia, kad kai kuriais išimtiniais atvejais gerovė nenukenčia ir laimės būsena susikuriama dėl to, kad geras teisės į save kompensavimo principas, gaunant didelius honorarus, neprarandant savo teisių. Tačiau 90% atvejų yra priešingi, susiję su vargo būsena, su įvairaus laipsnio kančios ir skausmo atsiradimu. Tie 10% yra daugiau hedonistiniai, kurie nepažeidinėja sekso darbuotojų teisių; o likę yra de Sade hedonizmas, kuriame prievartaujama, išnaudojama, laikoma vergoviniuose santykiuose; de Sade seksas, kur naudojamas kankinimas ir žalojimas, didelis jugelgramų ir jugelkilogramų procentas, siaubingas vargas ir kančia; ir von Masoch atvejai, kai varge jaučiamas šioks toks malonumas, kaip ir sadizme tenkinamasi šveikiniais prieskoniais.

Suprantama, kad sekso industrijoje žiaurumas yra griežtai draudžiamas ir tokios produkcijos ar paslaugų gauti yra sunku ir rizika didelė; manau, tokio pobūdžio filmų ir paslaugų ne daugiau 15%, visa kita - hedonistiniai iškrypimai. Deja, perėjus prie elito lygmens de Sade ir von Masoch principu sekso paslaugos išauga iki 60% ir tokia kategorija yra populiariausia, nors prieinama tik privilegijuotam elitui. Moterims šioje sistemoje sukeliama didelė kančia, jos prievartaujamos ir net žudomos. Ypač išsigimėliškas atvejis, kai į tokią industriją patenka nepilnamečiai ir mažamečiai. Situacija ypač pasunkėja dėl psichotroninės vergovės, kai žmogus paklusti priverčiamas implantais galvoje, kurie programuojami kompiuteriais.

Sekso kultūra dėl pornografijos ir prostitucijos išplitimo labai išsigimusi, prisidengiant liberalizavimo ideologija, nesuprantant kaip nuo tokios dekadentinės kultūros deformuojasi psichika, kaip pažeidžiami ir iškreipiami socialiniai santykiai. Visa tai diegiama invaziniu būdu, vien dėl komercinės naudos, dėl kultūros sužlugdymo. Santykiai tarp vyrų ir moterų įgauna tokias formas:
a) tiesioginis kontaktas - nepažeidžiant gerovės, nekomercinis (A60%);
b) tiesioginis kontaktas - komercinis, nepažeidžiant gerovės arba pažeidžiant, prostitucija (B20%);
c) porno izoliacija - kai vyrai ir moterys naudojasi netiesiogine pornoaktorių prostitucija, mokėdami arba nemokamai (A60%);
d) nuotolinis kontaktas - nekomercinis, neprostitucinis, nepažeidžiantis gerovės (A15%);
e) nuotolinis kontaktas - tiesioginė transliacija, komercinė, prostitucijos atvejis (B20%).

Matome, kad masiškai diegiama izoliacijos ir netiesioginio kontakto principas, seksas sukomercinamas, tikra jo paskirtis užmirštama, atskiriama nuo meilės, pagarbos ir pareigos jausmo supratimo. Visuomenė nuo tokio žlugimo vis dar yra stabdoma ir saugoma, bet tik todėl, kad ji laikoma neprivilegijuota, o norint gauti šveikinių kubinių cukrogramų mėgaujantis hedonizmu, de Sadizmu ir mazochizmu, reikia turėti aukštą, išskirtinį statusą. Šioje srityje susiformuoja neteisėti elitiniai konglomeratai valstybėse, kurie verbuoja, grobia, išnaudoja ir žudo. Platinant pornografiją ir pratinant prie jos visuomenę, ugdomas abejingumas, nesupratimas, nesugebėjimas tinkamai įvertinti kiek skausmo, kančios ir vargo ši sistema sukuria vien tam, kad vartotojui, kuris jaučiasi pakankamai saugus, sukeltų akių orgazmą. Rinka labai didelė. Tarkime vartotojai įvairiose kategorijose yra 70%, nesunku suvokti kiek reikia suluošinti gyvenimų, norint visą šią rinką patenkinti. Iš septyniasdešimt procentų 10% yra de Sade kategorijos, kuriai reikia pastoviu srautu tiekti produkciją, todėl pastoviai vergovinio resurso statuse yra 100 tūkstančių moterų planetos mastu.

Vien draudimo neužtenka, norint išspręsti šią problemą, reikia viešinti principą ir didinti supratimo lygį, skleidžiant kognityvinės empatijos sugebėjimą, kurį aiškinu savo tekstuose. Siejant visa tai su Filognozijos sistema, svarbiausia ieškoti būdų, kaip padidinti žmonių gerovę, ypač sekso industrijoje dirbančių moterų, neatsisakant laimės ir malonumo. Visas gyvenimas matuojamas tokiu principu ir Filognozijoje yra kritinis vargo (skausmas + kančia) lygis, kurį peržengti yra draudžiama. Draudžiamas psichinis ir fizinis skausmas, draudžiama per didelė, virš normos esanti kančia visą gyvenimą, nuo gimimo iki mirties. Pažeidus šį kritinį lygmenį gresia griežtos bausmės.

klajunas

#1
spalio 17, 2019, 13:03:28 Redagavimas: spalio 17, 2019, 13:36:50 by klajunas
Sietyno struktūra sieloje

Po keturių tomų parengiamojo darbo, laikas sątvarologijai suteikti išplėstą formą. Pradinis sątvaro vaizdas apsiriboja žmogaus struktūra, tačiau norint jį geriau suprasti, reikia įtraukti ir aplinkos simetroną. Toks pirmapradžio žmogaus aiškinimas filognozijoje labai svarbus, nes padeda pamatą tikram, holoplastiniam žmogaus vaizdui. Pagal mano pažinimo vystymo modelį, teorija prasideda nuo 1 versijos gnostinio implanto, kuris sumuoja 0,1 procentą visos informacijos. Tai labai apibendrintas vaizdas, turintis tik kai kuriuos tikros struktūros bruožus, kurie, plečiant aprėpiamą informaciją, darosi vis ryškesni.

Žmogaus samprata naudoja arba redukcionistinį, arba dualistinį modelį, kurie skiriasi pagal tai, kaip atsakomas žmogaus sielos klausimas. Materialistai tvirtina, kad žmogus neturi jokios sielos, o jo kūnas yra tik materijos funkcija, įskaitant ir smegenis. Materializmas pateikia labai skurdų žmogaus modelį, naudodamasis tik fasadine paviršine informacija, kurią pateikia žmogaus akys. Jeigu ir sugeba šį vaizdą išplėsti, tai išplėtimo gylis minimalus. Dualistų manymu, žmogus sudarytas iš materialaus kūno ir nematerialios sielos, o pastaroji gali būti amžina arba mirtinga. Toks matymas atsirado religinėse teorijose, kuriose buvo bandoma daug rimčiau pasižiūrėti į žmogaus problemą, buvo daug teisingiau suprantama tikrovės struktūra. Šis pasaulio skirstymas į materialų ir nematerialų atėjo iki mūsų dienų, tačiau po truputį atmetinėjamas, o šio vaizdinio laikosi įsikibusios tik konservatyvios, atsilikusios ideologijos.

Filognozija žengia svarbų žingsnį į priekį ir atsisako pasenusių vaizdinių, tokių kaip skirstymas siela ir kūnas, materija ir dvasia ir pan. Tačiau kažkaip pavadinti žmogiškąją, gyvąją substanciją reikia ir tas pavadinimas tegul būna „siela". Prieš pradedant žmogaus išplėstojo sątvaro aprašinėjimą, reikia priminti kaip aiškinamas žmogus sumatoriaus ir spektrinės juostos principu, parodant kokia spektro dalis į kokią sumatoriaus vietą įtraukiama. Į priekinę sumatoriaus dalį įtraukiama fizinė materija, į centrinę - energetinė, o į protinę ir emocinę - gnostinė. Priekinė dalis pateikia pasaulio vaizdą, jį sudarančios materijos sumavimo paviršių, vadinamą sumatu. Energetinė dalis susijusi su energetiniais procesais fiziniame žmogaus kūne, kuriais sumuojamos jo būsenos sąmonėje. Emocinė ir protinė dalis yra smegenų organų produktas, kuris sudarytas iš tam tikrų smegenų branduolių ir smegenų žievės, kuriuose vyksta emocijų ir proto kūrimo procesai.

Spektrinėje juostoje yra daug sluoksnių, tačiau tikrą jų formą ir sandarą atskleisti sunku, ypač tai netikslinga 1 versijos gnostiniame implante į pirmapradę žmogaus sielą (kūną). Manau patogiausia ją skirstyti į tris dalis: a) priekinę - grubiąją sielą, kuri vadinama gyvūnine, ir kuri anksčiau buvo vadinama kūnu, tačiau atsisakant primityvaus sąvokinio dualizmo pakeista į sielą. b) Galinę, subtiliąją sielą, kuri vadinama matančiąja, tapatinama su žmogaus būties centru, tuo, kas žmogus yra savo giliausia esme, tai yra, sąmone. c) Centre yra energetinė siela, kuri gali būti labiau pasislinkusi į gyvūninę „grubiąja" struktūrą arba matančiąją subtiliąją struktūrą. Pasiekus tokį pirmos versijos lygį, galima suprasti, kas žmogus yra išplėstu supratimu, nelaikant jo paprasta mėsa ar skerdiena. Svarbiausios dalys yra matančioji ir energetinė siela, kuriose vyksta tikri žmogaus egzistenciją grindžiantys procesai, pakeliantys žmogaus gyvybinį procesą iš buko materializmo vaizdinių. Žmogus yra siela visose savo vietose, net fasadinėje dalyje, tik mes suvokiame vienas kitą kaip masyvinius sumatus, nerodančius pilno, tūrinio, giliojo žmogaus konstrukto vaizdo.

Galima iškelti proporcijų klausimą, kuris turėtų geriau parodyti šių žmogaus sątvaro padalinimų tikrąjį svorį. Mano apytiksliu vertinimu, žmogaus gyvūninė siela sudaro 70 proc. konstrukto, kuriame sukoncentruota didžioji dalis sukritusios energijos; energetinė siela sudarytų 20 proc. sielos, kurios ištyrimas labai svarbus tuo, kad ši centrinė dalis atlieka formuojančią, vystymąsi reguliuojančią funkciją, nes energetiniai simetronai yra ta vieta, kuri molekulinei daliai suteikia griežtą, genuose apibrėžtą formą. Paskutinė matančioji siela būtų 10 proc. ir jos pagrindinė funkcija susieti vaizdą, apdoroti informaciją, kurti žmogaus egzistencinį branduolį. Šis padalinimas sąlyginis, nes yra viena pirmapradė siela, vadinama sątvaru arba konstruktu. Į šį vaizdą dar reikia įtraukti artimąją aplinką, kuri su pirmaprade siela sąveikauja per energetinę ir matančiąją sielą.

Padarius šią įžangą į naują žmogaus problemos interpretaciją, galiu pateikti pagrindinę šio skyrelio sąvoką, kuri yra sielos vidinių struktūrų atskleidimo pradžia. Ta struktūra vadinama sietynu. Jis yra vienas iš pagrindinių sielos struktūrinių padalinių, kuris sujungia tikrovę su matančiąja siela per tris nutolimo nuo jos laipsnius. Principas toks: tikrovė - sietyno struktūra - siela. Siela pirmiausiai yra matančioji, o sietynas įeina ir į energetinę, ir gyvūninę sielą. Imant tikrą šią sielų išdėstymo struktūrą, energetinis sietynas yra pagrindinė, gaubiančioji fasadinė dalis, o grubioji dalis yra centre apgaubtas branduolys. Matančioji siela yra tam tikra energetinės sielos funkcija, kuri atskirta į pagrindinę žmogų kuriančią dalį. Šį vaizdą būtina pridėti prie fasadinio masyvinio sumato vaizdo, kurį kiekviena matančioji siela yra įpratusi laikyti tikruoju žmogaus vaizdu. Tačiau ši lakštinė išėma tik vienas iš daugelio tikro žmogaus tūrinio konstrukto profilių.

Šiame pirmos versijos gnostiniame implante svarbiausias klausimas ar siela amžina. Mes žinome, kad tam tikros priekinės dalys akivaizdžiai mirtingos, tačiau pradedant nuo energetinės sielos, klausimas ne toks paprastas, nes nėra įrodymų. Kokie įmanomi supratimo variantai? Jeigu grubiosios sielos materija subtiliąsias energijas prisiriša kietuoju ryšiu, kaip tarp šaltinio ir lauko elektrone ir elektriniame lauke, tai energetinės struktūros suyra kartu su šaltiniu. Tačiau toks žmogaus sielos aiškinimas laiko spektrinę juostą labai negilia ir žmogaus matančiosios sielos savybių ieško pačiame materijos paviršiuje. Kita galimybė, kad yra atskira substancija, kuri su gyvūnine dalimi surišta nekietu ryšiu ir ryšį galima išardyti nepažeidžiant struktūrinių padalinių. Tokiu atveju, dezintegravus fasadinei daliai, giliosios energetinės dalys atsiskiria nuo gyvūninės sielos ir pratęsia egzistenciją. Toks aiškinimas būtų dualistinis, labiau priimtinas religiniam pasaulėvaizdžiui. Materialistinis pasaulėvaizdis, bet kokiu atveju, rodo labai didelį bukumą.

Filognozijoje šie klausimai ne fantazuojami, ne tikimi, bet tiriami, o padaryti atradimai panaudojami teisingos, pilnos žmogaus sampratos sukūrimui. Vienas iš tikslų, kuris artimas ezoterinės pasaulėžiūros žmonėms, yra atmesti žmogaus buką anatomizmą, kuris rodo netikrą žmogaus vaizdą ir pagal šį netinkrą vaizdą kuria neteisingą, žmogaus prigimties neatitinkančią santvarką. Kitas filognozijos perspėjimas yra transhumanistinių technologijų į sielą įterpimas, žmogaus pavergimas, nesuprantant, kokios to pasekmės gyvybiniam procesui planetoje ir civilizacijų hierarchijoje. Jeigu transhumanizmas ir leidžiamas, tai tik tuo atveju, jeigu laikomasi pirmame ir antrame „Filognozijos pradmenų" tome išdėstytų gyvybės etikos normų ir reikalavimų. Filognozija nepropaguoja transhumanizmo, nes tam netinkama sąmonės kokybė, kurią pakelti reikės daug šimtmečių. Iki to turi būti pateikiamos Aristotelio filosofijos lygio struktūros, kurios yra 1 ar 2 versijos gnostinis implantas iš 1000.

Manau, kad atsakiau į klausimą kas yra žmogus. Žmogus yra siela per visą savo energijų spektrą, pradedant „fiziniu kūnu" ir baigiant sąmone. Svarbiausias atradimas - tas paveiksliukas, kurį kiekvienas matome savo galvose - nėra žmogaus tikras vaizdas, tik iliuzija, kuri prilygsta socialiniuose tinkluose naudojamam avatarui, už kurio slypi tikras vaizdas. Viso vaizdo žinoti neįmanoma, tačiau reikia turėti bent apytikrį supratimą, kokių nematomų ir nesuvokiamų dalių turi žmogus. Filognozijoje akcentuojamas energetinės ir matančios sielos vystymasis, kurios yra pagrindinės agresijos vietos su naujausiomis psichotroninėmis technologijomis. Filognozija netolimoje ateityje pateiks metodų kaip išsigydyti pažeistas vietas ir funkcijas, kaip atgauti tikrą, teisingą suvokimą, kaip išsivalyti matančiąją sielą nuo invazinių šiukšlių. Ta vieta yra energetinis sietynas, į kurį vykdoma manipuliacinė intervencija, panaudojant psichotroninę substratologiją. Vienas iš būdų sutriuškinti intervenciją, pertvarkyti sietyno sujungimo struktūras tose vietose, kurios nepažeistos, nes užgrobimas niekada nebūna 100 proc. Šitaip savo matančioje dalyje galima susikurti pasipriešinimo ir kovos placdarmą. Sielos sietyno dalis yra ta vieta, kurioje galima atsikovoti laisvę savo matančioje drakono akyje.

a.t.sielis

Jeigu pažiūrėti taip, kad žmogų sudaro:

1) dvasinė amžina siela
2) tapatinimasis su materija, klaidinga tapatybė
3) suvokimas
4) protas
5) jutimai
6) jutimo organai ir fizinis kūnas (įskaitant smegenis)

tai apsėdimai sutrikdo 3, 4, 5. O jeigu tai ne apsėdimai, tai tiesiog 3, 4, 5, 6 sutrikimai.

Visa esmė, kaip susveikatinti 3, 4, 5, 6.

Jungtis tarp nefizinio ir fizinio žmogaus sandų yra ties riba tarp 4+5 ir 6.

Panašiai kaip mes žiūrim į kompiuterio monitorių, ir valdome kompiuterį, bei gauname iš jo informaciją, nors esame autonomiški nuo kompiuterio, taip protas ir jutimai sąveikauja su jutimo organais ir fiziniu kūnu, nors yra autonomiški.

Tai parodė kai kurie NDE atvejai, kaip pvz. Vicki Noratuk, https://ndestories.org/vicki-noratuk/ , kuri buvo nuo gimimo akla, bet NDE metu, atsiskyrusi nuo fizinio kūno, turėjo regą.

Jeigu pažiūrėti taip, kad kai kurių žmonių invalidumai būna nuo pat gimimo, o kai kurių - pasireiškia ne nuo gimimo, bet vėliau, gali būti kad kažkurie invalidumai yra neišsprendžiami ir neišgydomi. Jeigu tai yra tokie 6 lygmens defektai, kurių neįmanoma pakoreguoti ar apeiti. "Apeiti" ta prasme, pvz. žmogus be kojos gali vaikščioti su ramentais, tokiu būdu, su problema gyvenama. Jeigu smegenyse kažkas "sulūžę", gal būt tai irgi galima apeiti, ir tą defektą apžaisti, išsiversti be tos smegenų vietos.

Daugiau vilčių yra su tais sutrikimais, kurie yra 3, 4, 5 lygmenyse. Tą turėtų spręsti minkštieji metodai: gyvenimo būdas, režimas, mityba, užsiėmimai ir kt.

klajunas

Citata6) jutimo organai ir fizinis kūnas (įskaitant smegenis)
A. Pagal mano skirstymą yra gyvūninė siela.

B. Energetinė siela nepažymėta.

Citata2) tapatinimasis su materija, klaidinga tapatybė
3) suvokimas
4) protas
5) jutimai
C. Yra matančioji siela.

Citata1) dvasinė amžina siela
D. Energetinės sielos dalis, kuri nesuyra iširus gyvūninės sielos ir energetinės sielos struktūroms.

Žmogaus psichinės struktūros gali būti universalizatinės ir individualizatinės; universalizatinės programuojamos standartiniais ideologiniais universalizatais. Individualizatinė siela neatitinka standartų todėl, kad yra išsiprogramavusi, neteisingai užprogramuota ar įveikusi standartinę programą. Todėl viskas priklauso nuo perspektyvos. Universalizatų invazijoje gyvenantis protas visur ieško sutrikimų, naudoja ligų klasifikatorius nurunginėjimui ir pan. Tai reiškia, kad argumentų iš supratimo - nulis. Argumentas tik prilyginimas standartui, kuris tik sutartinis.


a.t.sielis

Na taip, "sveikata" yra tam tikras standartas, ypač kai kalbam apie proto sveikatą. Reliatyvus dalykas. Kaip žmonės savo vieni kitiems, kai kas nors nepatinka: "tu nesveikas", "tu keistas" ir pan.

Bet, jeigu proto funkcionavimas trukdo gyventi ir kelia ekstremalią kančią, tada kažkas ne taip.

Protas visiems kelia kančių, bet jos būna pakenčiamos.

Visas klausimas yra proto suvaldyme. O protas suvaldomas užsiėmimais, darbais.

Nesuvaldytas, išsibalansavęs protas sukelia chaosą visame gyvenime, nes tada ir rūpinimasis fiziniu kūnu pasidaro neįmanomas, yra daug žalingų veiksmų (arba neveikimo, apsileidimo).

klajunas

Nemanau, kad Filognozija trukdo gyventi, tikiu, kad sutvarko protą, išvalo nuo priešiškų invazijų. O vienas kitas poetinis simbolis - tik intrigos įvedimui.

a.t.sielis

Na, jeigu tavo teoretizavimo metodas veikia, puiku. Svarbu geras rezultatas.

Aukštyn