Mekabciel Blog'as

[cs]

Fragmentėlį savo negražaus moralinio veido jau parodei. Parodyk ir visą likusią dalį. Nelauk kol tai už tave padarys kiti. Parodyk visą grupę, kurią tu atstovauji ir kurios įtakos agentas ar naudingas idiotas esi.

Tu šmaikštus.

Spėju prasideda: "lervų tardymo taktikos"

[Mekabciel]

Noriu čia ir savo liežuvį įterpti.

Daugiau tokių liežuvių!

[cs]

Galbūt, prasmės ieškoti absurdo taikyme ir kančiose nėra sprendimas. Tas dirbtinis procesas yra žmogaus sistemingas kūrinys, neartimas visatos kūrėjo lygiui. Tačiau, sistemingos idėjos leidžia suprasti pamatines idėjas ir dažniausiai jos grindžia: kas ir kokiu būdu atsirado. Iš to kyla mokymas, kuris: sistemingas arba panašias idėjas: apjungia, arba kaip nors padaro veikliomis žiniomis. Ir šis mokymas išieškotas gali būti galutiniame rezultate kaip racionalus.

Absurdiškas racionalumas yra taikomas ir per tai ieškoma, kaip žmogaus sistemingas kūrinys patalpinamas į žmogų. O su juo patalpinimas ar įrodymas yra išorinis. Išorinis įrodymas yra jo ankstesnis grindimas ar pastatymas, kuris jam įkalba daug koncepciologų, minčių - negrindžiamų jokiais išieškotais atsiradimais ir jų pamatais.

Pradinis atsiradimas yra neracionalus, bet jis negrindžiamas ateina iš sistemingumo nustatomų r.p.į.(racionaliai pagrįstų idėjų), sujungiant su jau anksčiau pagrįstais ir įrodytais taikymais. Vadinasi, įrodymas pradžios ir absurdo prasmės sprendime neturi rakto ar pačios didžiausios prasmės, dėl kurios egzistuoja pradiniai dalykai (realybė, planetos, saulės sistema, galaktika). Suteikiamas tik (sistemingas žinių taikymas ir ieškojimas jų rėmuose), ir jo realumas yra lygiavertis, arba melagingas.

Kadangi absurdiški dalykai yra savo lygyje nepagrindžiami ir neįrodomi paprastais paieškos rezultatais ir išvadomis: galima įžiūrėti jo realumo atsiradimo prasmę. Ir prasmė yra tai plėtoti, o plėtojimas nesibaigdamas pats pasakys tolesnius etapus, tolesnius ar gilesnius lygius. Taip šis realumo laipsnis niekaip nenukentės, bet vertinant iš didesnės patirties, jį nusveria vertinti skeptiškai. Ir todėl jis melagingas, pats netampa automatiškai, bet jį atspindi kitos sistemos, kurios dėl 'rimties' susiduria su problemomis arba neatitikimais. Todėl sistemingumas vyksta ir prie nedidelių dalykų, o dideli dalykai paveikiami visiškai lygiavertiškai ir ne melagingai... Įsivaizduoti galima: kad realybė yra ardoma dėl mūsų pačių idėjų. O realybė turėjo savo viziją, kuri patalpinta aktyvavosi su laiku. Tada, dėl nepastebėjimo iš absurdo ir mūsų pačių kyla automatiniai paradoksai, o rezultatai yra nemelagingi, bet negalima surasti didžiausios prasmės.

 

[klajunas]

Tu šmaikštus.

Spėju prasideda: "lervų tardymo taktikos"

Forume jau senokai busterio vieta yra atsilaisvinusi, pasitraukus @TinSoldier  ir kitiems. Matau, kad bandai pretenduoti į jų rolę. Komentarų kratinių įrankį tik pasiderink ir pirmyn. 

Pirmu taikiniu gali padaryti mane. Kokia nors tema "Klajūnas debunked". Ar ne toks tavo projektas buvo?

[cs]

@klajunas Aš prieš tai dar rašiau: aš pats nežinau , kokia didžiausia prasmė. O sąmokslais neužsiimu, kaip kad tu ir sąmokslais neketinu orientuotis. Tai dar žemas išsivystymo lygis...

[Mekabciel]

Aš visad galvoju, kad žemas išsivystymo lygis yra rašyt apie žemą išsivystymo lygį ir aišku mano pastebėjimas automatiškai gaunasi žemo lygio... Ir tada bendrai paėmus gaunasi tokia neišvengiama, nieko nesprendžianti gradinė... Kritikos ir vertinimo piramidė.

Šitą mąstymą būtų neprošal išguiti ir truputi į savę patį pasižiūrėt ir paieškot kitų mąstymuose savęs. Na ta prasme galvą įsijungt ir daugiau ieškot bendrų susikirtimo taškų nei skirtumų, nes skirtumai tik ir skaldo mus. Tarsi mes ant tiek esame visi unikalūs ir savyje išmintingi, kad neįmanoma su kitais rasti bendrumo.

[cs]

Ne, rašyti apie žemą vystymo lygį yra turėti pranašumą ar bent susimąstymą, kad yra absurdo išraiškos, kurios suradus atsakymą į didžiausią prasmę, taptų aukšto išsivystymo. Ir apie tai kalbu, nes vien dėl to, kad požiūriai dar melagingai gali skirtis, nepriklausomai žmonės yra vienodi savo išsivystyme. Tai kas su juo patalpinta, kitiems iš jų požiūrio kelia melagingumo paieškas, nes jos nesutampa su jų tuometiniu požiūriu. Ir viską išlyginti galima įminus didžiausią prasmę, nes visos absurdo išraiškos telpa nusakyti: kas tai per realybė. Tuo pat metu galima atsakyti į aplinkybes, kurios anksčiau jau vystė ir konfiguravo žmogaus gyvenime.

Neatitikimai sukuria tokias išvadas, bet manau tik vienintelis raktas išaiškinti yra įminus didžiąją prasmę ir kai visi pagal ją lyginsis - bus vienodi. O prie žemo išsivystymo niekas nenori būti vienodais. Žemas išsivystymas visdar kelia problemas ir remiasi vieno ir kito požiūriai: kas iššaukia įvairaus absurdo ir paradoksų kratinį. Jį sunku atpažinti, bent iš praktinės pusės, nes kol nesužinomas racionalus būdas į tai pažiūrėti - tol nieko nepadaroma. O ką galima išvis padaryti?

[Mekabciel]

Rašyt apie žemą lygį joks čia pranšumas. Kamufliažas ir tiek..
O visa kita tik bla bla bla...

Jei nemoki dėstyt savo pranašumo menkindamas kitų, neturi kažkokių gerą žadančių pasiūlymų tai tada išvis nerašyk. Toks pranašumas niekam nereikalingas.

Jokios didžiosios prasmės niekas neįmins kol elementariausiai buitiniame lygyje bendraut neišmoks.

[cs]

Pyktis nepadės išsiaiškinti, kas didžioji prasmė. Tu dar labiau nutolsti ir dar daugiau išardai realybės planus būtent tokiu pasirinkimu... Todėl, permainos gali būti tikros ir prie jų bus prieita, nes atgal nebebus kelio, žmogaus interesai ir norai kryps ta puse. Jis tam nepasipriešins.

Link to jau buvo einama iš senesnių žinių galiu pasakyti. Ir ne aš stoviu 'pasiūlytojo' pusėje, ir nesiūlau nieko. Tik pasakau, kaip viskas buvo įsivaizduojama iš žmogaus perspektyvos. Ir ją žmogus pats išdavė (per savo norus ir veiksmus). Kas tikrai nėra kamufliažinis žemas lygis.

Kai sakai, kad jis nereikalingas, pasakyk, kodėl toks reikalingas: slėpti, pavydėti, pykti 'ir nežinoti dėl ko', ieškoti kaltų 'ir nežinoti dėl ko'...

Ar per tai jau suradai prasmę, dėl kurios gali sakyti: ''čia išsivystymo lygis arba progresas, kuriame aš nemelagingai atitinku.'' Man neatrodo, kad jis ilgai neišrodys melagingumo požymių, nes jie ištyrinėti ir gerai žinomi.

Kai nėra tam tikrų atsakymų, reikia taikyti aukštesnį modelį, kuriuo surandamos aplinkybės, kurios konfiguravo ir sukėlė tam tikras priežastis (kokie žmonės konfiguravo ir kokie sukėlė aplinkybes, dėl kurių buvo sukurta tokia realybė ir dėl jos, buvo galima pakeisti, jog nebūtų sukurta)... Pritaikius ar pradėjus, kokį nors modelį, būtų galima išvengti to, o ir realybės tokios nebūtų, kaip dabar. Nesuprantu ką tu turi omenyje ir ką mąstai, jei nepalaikai pačios idėjos struktūros efektyvumo... Turi įrodyti, kodėl tau neefektyvus išsivystymas geresnis... Tik tada sakyti.

[Mekabciel]

"Kai sakai, kad jis nereikalingas, pasakyk, kodėl toks reikalingas: slėpti, pavydėti, pykti 'ir nežinoti dėl ko', ieškoti kaltų 'ir nežinoti dėl ko'..."

"kokie žmonės konfiguravo ir kokie sukėlė aplinkybes, dėl kurių buvo sukurta tokia realybė ir dėl jos, buvo galima pakeisti, jog nebūtų sukurta"

Tavo pavyzdžiai iš tos pačios ieškojimo kaltų prizmės. Ir iš tos prizmės tolimesnių sprendimų priėmimo. Nematau tąsos tavo teiginiuose.


Kokius čia modelius ir ką čia apskritai ieškoti ir kam, koks tikslas? Kad žmogus egocentriška būtybė ir visa bendrai paėmus jo būtis tokia? Ir? Tai va esamas modelis, ką čia dar aiškintis?

[cs]

Tavo pavyzdžiai iš tos pačios ieškojimo kaltų prizmės. Ir iš tos prizmės tolimesnių sprendimų priėmimo. Nematau tąsos tavo teiginiuose.

Žinau, kad tu palaikai ankstenę idėją, kad reikia sunaikinti paskutinį rezultatą taip užkertant tąsai. Bet aš kalbu, kad jis pasenęs ir absurdas nebevyksta dėl naivumo. Visi atsakingi, mažiau absurdo. Ar nori dar daugiau absurdo? Ką tu palaikai? Nes aš suprantu, kad kažką palaikai. Bet aš manau, jau tas būdas pasenęs, o kai kas pasensta tuom naudojasi sukčiautojai. O tu nori būti sukčiautojas? Nes aš noriu.

[Mekabciel]

Nori būt sukčiautoju?

[cs]

Dabar supranti, kokiame pasaulyje aš esu patalpintas... Ir kuom neįmanoma, kad būčiau, nenorėdamas sukelti daugiau absurdo.  Todėl aš tavo požiūrio ir nepalaikau.

[Mekabciel]

Nesuprantu, kokiame pasayje esi patalpintas.
Kuo neįmanoma kad būtum? 

[cs]

Ar tas padės išspręsti tavo ar mano konfiguravimo šiame forume problemą? Juk tu manai, kad naivus ir neatsakingas požiūris veda link geresnio išsivystymo. Ar galima tai laikyti tiesa? Ar tai didžiausia prasmė, ką ir prieš tai minėjau:

kenkti, meluoti, slėpti, pavydėti... Dėl ko to reikia? Ar didžiausia prasmė yra viską sunaikinti ir nebeegztuoti išvis? ar kurti progresą ir išsivystymo lygį didesnį, o jame konfiguruoti su didesniai pasirinkimais. Vėlgi, kaip kas išmąsto ir kokiame išvystymo lygyje tebėra... Man jau nebereikia aiškintis ant kiek aukštesnis lygis gali visko paaiškinti. Kai sakiau, kad viskas tampa racionalu, neklydau... Nors ir betkuriam atrodo, bet jų jausmai ir emocijos netokios svarbios, kaip sprendimas suvokti didžiąją prasmę.

Pateiksiu pavyzdžių, kaip didžioji prasmė pasireiškia:

Žmogus nežinodamas, dėl kokios prasmės jam padarė nuostolį, pasirenka kentėti: kančia sukelia , kad didžiajai prasmei nebūdinga, bet būdinga (tiesiog mažajai prasmei) . Ir sprendimus priiminėti iš mažosios prasmės leidžia, tiesiog susiklosčiusios galimybės. Aplinkybės iššaukia prasmę kentėti, o aplinkybės leidžia įvykdyti mažają prasmę.

Didžioji prasmė apsprendžia, kodėl mažoji prasmė gali konfiguruoti ar spresti pasirinkimus ir naiviai į tai žvelgti, kad daugiau nieko kito nematyti. Todėl, kad viskas būtų pamatyta, reikia sprendimo. Ir tas sprendimas būtų suvokti realybės nemelagingą variantą. Ir to reikia norėti išmokti, jeigu dar nesinori.