Kas mes esame ir kodėl pasaulyje egzistuoja kančia pagal D. Banaitį

[klajunas]

Tai buvo numatyta ir jau būtų išėję, bet kadangi daug informacijos pasidalinau per pokalbius ir forumus, ir visa tai jau yra viešojoje erdvėje ir jau yra visiems prieinama, kas viską keičia bendroje situacijoje. Taigi nusprendžiau sekančią dokumentikos dalį daryti stipriai kitokią negu pirmąją dalį, kad ji būtų prieinamesnė daug platesniam spektrui žmonių.

Daugumos žmonių gyvenimai labai nelankstūs, suvaržyti, todėl toks būna ir mąstymas, nes jeigu pakeičia mąstymą, bet negali atitinkamai pakeisti savo gyvenimo, tai gaunasi psichologinis disonansas, nepasitenkinimas, kuris savijautą pablogina, o ne pagerina.

Pasiūlyti metodą sėkmingai pertvarkyti visą gyvenimą yra gana sudėtinga. Sistema spaudžia iš visų pusių. Todėl dažnai žmonės išlaisvinančias idėjas atmeta, nes nemato galimybių jų įkomponuoti į savo gyvenimą. Tam turi būti tinkamas dvasinis nusiteikimas ir galimybės, kurias yra priemonių dirbtinai suvaržyti.

Todėl dauguma rūpinasi tik tuo, kas duoda tiesioginį finansinį pelną.

Siekiant pratęsti diskusiją - naujas, šį kartą filosofinis klausimas. Iš esmės yra dvi tradicijos, kuriose aiškinama kaip atsiranda tikrovė ir gyvybė: viena aiškina, kad ji atsiranda savaime, atsitiktinių kombinacijų dėka, kita aiškina, kad viskas dirbtinai sukurta „aukštesnio proto". Aš turiu savo įsitikinimus šiuo klausimu, bet įdomu būtų pasvarstyti atsitraukus nuo jų.

Gyvybės substanciją galima vadinti kibernetine substancija, kurioje kitaip negu fizinėje substancijoje, pagrindiniai elementai yra valdymas ir informacija. Fizinė substancija tai kvantai, kuriuose proporciškai veikia energija ir mikro-jėgos, o kibernetinė substancija yra kvantas, kuris yra kibernetinė „mašina", kurioje svarbiausia yra informacija ir valdymas, taip pat galimybė keisti kvanto savybes.

Biologiniuose organizmuose šie „kibernetiniai kvantai" yra ląstelės, bet biologinė kibernetika yra ne fundamentalus, bet išvestinis lygmuo sukonstruotas iš  fizinės substancijos.

Kaip tau atrodo, ar įmanoma prielaida, kaip tvirtina mokslas, kad kibernetinė biologinė gyvybės substancija fizinėje realybėje gali atsirasti savaime, atsitiktinių kombinacijų dėka iš pradinių elementų evoliucionuodama į sudėtingus organizmus?

Ar įmanoma kibernetinė substancija, kuri būti ne išvestinė iš fizinės substancijos, bet egzistuotų pirmame lygyje, pavyzdžiui aukštesnėse dimensijose?

Ar įmanoma, kad siela yra tokia pirminė kibernetinė substancija, kuri neredukuojama į jokį smulkesnį lygį, išskyrus susiliejimą su Šaltiniu?

Ką šiuo aspektu galėtum pasakyti apie DNR?

*****Kiberenetinė substancija - dar galima suprasti ir kitaip: gyva substancija savo fundamentaliame lygyje. Pavyzdžiui, moksle laikoma, kad materija fundamentaliai nėra gyva, gyvybė joje yra tik išvestinė būsena.

[Donatas Banaitis]

"Kaip tau atrodo, ar įmanoma prielaida, kaip tvirtina mokslas, kad kibernetinė biologinė gyvybės substancija fizinėje realybėje gali atsirasti savaime, atsitiktinių kombinacijų dėka iš pradinių elementų evoliucionuodama į sudėtingus organizmus?"

Ši mokslinė prielaida yra pateikiama tokia specialiai tam kad paneigti visuotinės sąmonės egzistencija. Žmonės yra linkę idealizuoti Darvinines ir kitokias teorijas vien tik dėl to kad „mokslininkai" tai palaiko, bet tie „mokslininkai" prieš tai gerai gavo į kišenę arba per dantis kol pradėjo šias teorijas palaikyti, na o dabar kadangi jie yra autoritetai, tai autoritetais juk yra priimtina sekti. Todėl aš nesutinku kad egzistencijoje yra įmanomas atsitiktinumas, bet su kuo aš sutinku tai kad yra netikėtumo faktorius, bet tai tėra žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, kai iš aukščiau tai visada buvo prižiūrima.

„Ar įmanoma kibernetinė substancija, kuri būti ne išvestinė iš fizinės substancijos, bet egzistuotų pirmame lygyje, pavyzdžiui aukštesnėse dimensijose?"

Pirminė gyvybė, kas yra elektromagnetinis laukas egzistuoja visur kur yra gyvybė, o ten kur ji yra, ten ir yra egzistencija.

„Ar įmanoma, kad siela yra tokia pirminė kibernetinė substancija, kuri neredukuojama į jokį smulkesnį lygį, išskyrus susiliejimą su Šaltiniu?"

Siela gali dalintis, skaldytis, kisti, mainytis, ji gali viską ką tik nori, ko ji negali tai atsiskirti nuo Gyvybinio-egzistencinio šaltinio, nes tai reikštų egzistencijos nebebuvimą, kas yra neįmanoma. Kas yra įmanoma tai ištrinti individualumą, bet egzistencijos panaikinti neįmanoma, užtat galima ją pakeisti naudojant kintamąjį faktorių. Ir kai kintamasis faktorius t.y. vyras susilieja su tobulumu t.y. moterimi, tuomet jie gali sukurti naują individualią gyvybę t.y. vaiką.

"Ką šiuo aspektu galėtum pasakyti apie DNR?"

DNR yra sielos kodas įrašytas fiziniame kūne. Tai kaip programa pagal kurią sielą bendrauja su kūnu, kaip kad žmogus-siela bendrauja su kompiuteriu-kūnu per programą-DNR. Jei DNR yra sugadintas tuomet sielai yra sunku susikalbėti su kūnu. Kaip kad yra žmogui sunku susikalbėti su kompiuteriu jei programa irgi yra sugadinta. Čia ir yra visa taip vadinamos nereikalingos DNR esmė, ji yra reikalinga, bet ji yra nepanaudotina nes yra užblokuota ir užtat mes negalime laisvu noru pvz levituoti. Nes siela nori skristi su fiziniu kūnu, bet fizinis kūnas šios komandos nesupranta, o protas iš viso to jau paskiau daro savo asmenines išvadas ir rašo apie tai knygas.

[klajunas]

Šis visos fizikos vaizdavimo būdas naudingas tuo, kad juo galima paaiškinti įvairius keistus reiškinius. Vienas reiškinys yra keistos skrendančios plazminės sferos. Plazminė sfera, tai paralelinėje kvantinėje realybėje esanti struktūra, kuri turi Feynmano diagramos išsišakojimą į mūsų pasaulį, per fotonų kanalą. Vykstantis procesas, jeigu jis turi daug energijos, iš paralelinio pasaulio skleidžia intensyvią elektromagnetinę radiaciją, kuri sukuria atmosferoje jonizuotos plazmos kamuolius. Tai gali būti kamuolinis žaibas, arba net paralelinio pasaulio techninis skraidantis aparatas, kuris per portalą į mūsų realybę skleidžia energiją ir ji atmosferoje virsta plazmos kamuoliu. Pavyzdžiui, tokia reakcija gali vykti skraidančio aparato variklio degimo kameroje, kurioje vyksta procesas, apimantis kelias dimensijas.

Ką manai, ar  toks švytinčių sferų paaiškinimas yra įtikinamas, ar tie plazmos kamuoliai, kurie kartais pasirodo virš miestų ir yra nufilmuojami yra kažkas kita.

[Donatas Banaitis]

Manau kad toks paaiškinimas yra kažkas artimo tam kaip paprastais žodžiais be fizikinių terminų galėtume tai apibūdinti. Gal tik sakyčiau gali kilti klausimas kas tas paralelinis pasaulis, nes šis terminas taipogi kaip ir dimencija yra gan laisvi terminai kuriuos kiekvienas gali interpretuoti savaip.

[klajunas]

Manau kad toks paaiškinimas yra kažkas artimo tam kaip paprastais žodžiais be fizikinių terminų galėtume tai apibūdinti. Gal tik sakyčiau gali kilti klausimas kas tas paralelinis pasaulis, nes šis terminas taipogi kaip ir dimencija yra gan laisvi terminai kuriuos kiekvienas gali interpretuoti savaip.

Galiu įdėti nuorodą į visą savo tekstą, jeigu kam įdomu

http://www.psytechnologijos.lt/uncategorized/slaptos-fizikos-principai/

[klajunas]

Noriu paklausti apie tavo praėjusių gyvenimų atsiminimus, nors gal šis klausimas jau buvo keltas arba atsakytas dokumentikoje. Anapusinės sielos atsiminimai tik tokie bendro pobūdžio apie visatos istoriją, pradedant nuo anomalijos Šaltinyje, ar yra daugiau ir asmeninių, apie asmeninius vaidmenis aprašomoje kovoje prieš virusą. Taip pat, kuo tie anapusiniai atsiminimai skiriasi nuo įprastinių šio gyvenimo atsiminimų?

[Donatas Banaitis]

Galiu atsiminti daug ką, bet ne viską. Į asmeniškumus vienu metu buvau pradėjęs stipriai gilintis ir išsiaiškinau apie save ir savo gimines, kodėl mano tėvai yra mano tėvai, o pažystami yra pažystami. Iš savo surinktos patirties teigiu kad būną sielų susitarimai iš gerosios pusės arba taip vadinam karma jei žvelgiant iš blogosios. Daug visko šiame pasaulyje yra, tereikia norėti sužinoti. Mano santykiai su šiuo taip vadinamu virusu yra paremti daugiau tyrimų pagrindu, negu kovojimo. Mano intencija čia einant buvo tame kad aš norėjau suprasti kaip virusas veikia ir paveikia, bei kodėl išsivysto parazitinis mastymas. Kad tai suprasčiau teko pereiti įvairias patirtis kuriuos apėmė tiek šviesos tiek tamsos pusę. Dabar jau mano patyrimai ganėtinai solidūs ir aš jau šį gyvenimą ruošiuosi grįžti, kai tik bus proga. Anapusinė patirtis nuo patirties čia skiriasi vienu konkrečiu faktoriumi ir tai yra kad už karantino tu esi laisvas. Gali keliauti po visą kūriniją arba kurti savo pasaulį. Čia mes esame jau sukurtame pasaulyje kuris turi palyginus labai daug apribojimų. Tie apribojimai čia yra ne šiaip sau, bet tam kad būtų galimybė patirti tai ko kitur patirti nėra galimybės, o tai yra ką reiškia gyventi sąlygomis su stipriais apribojimais. Suprantu kad daugeliui atrodo jog žmonės šioje planetoje yra laisvi, bet taip atrodo tik todėl kad nėra su kuo palyginti. O ir visa ši karantino istorija bendrame egzistencijos kontekste tėra lašas vandenyne. Na o kas liečia mano konkretesnius prisiminimus tai esant konkretesniems klausimams galėsiu suteikti konkretesnės informacijos. Gal kam įdomu pvz kaip kitos civilizacijos funkcionuoja, kokiais moraliniais principais vadovaujasi, kas yra jų motyvuojantis faktorius gyventi, kokia yra jų kasdienybė. Aš esu gyvenęs šen bei ten tai daug kuo galiu pasidalinti, bet tik aišku jei kam įdomu.

[klajunas]

Pagal D. Wilcock informaciją, ši planeta iš pradžių veikė kaip baudžiamoji kolonija, į kurią siųsdavo įvairius nusikaltėlius. Kad tie nusikaltėliai sukilo ir užgrobė planetos valdymą. Čia ne visa istorija ir detalės manęs nedomina, tačiau mane domina kiek tai tikėtina kaip faktas ir kokių tam būtų galima rasti įrodymų. Tavo versija šiek tiek kitokia, tu aiškini viską virusu ir paskutine teritorija, kuri yra karantino zonoje. Kodėl D. Wilcock aiškina kitaip? Ar galaktikoje už karantino zonos iš viso yra nusikaltimai ir nusikaltėliai?

Aš „karminius" vaizdinius esu patyręs tik pasichotroninio psyop pavidalu. Tai tikras patyrimas ir kartais tais vaizdiniais aš naudojuosi aiškindamas gyvenimą, principais kurie peržengia uždangą. Iš dalies gal man buvo norima praplauti smegenis, bet iš dalies gal „aiškino tvarką". Pagrindinis principas - kad prieš pradedant pasaulį, pirma sukuriama visa istorija ir tada į tą istoriją įstatomos sielos, kad dirbtų savo darbus. Aš net buvau mokomas kalbėti ta „kalba", kuria programuojama istorija, bet dabar aš aišku jos neatsimenu, nes buvo užblokuota. Istorija kuriama kaip milžiniškas galimybių išsišakojimas, kur numatyti visi variantai. ir visada ateinama į iš aukščiau nustatytą tikslą.

[Donatas Banaitis]

„Pagal D. Wilcock informaciją, ši planeta iš pradžių veikė kaip baudžiamoji kolonija, į kurią siųsdavo įvairius nusikaltėlius."

Kadangi šviesa kovoja su tamsa ją sustabdydama nuo plėtimosi ir tuomet ją po truputį gydydama, taigi žvelgiant iš tam tikros perspektyvos (kuri gali būti kiek ir klaidinanti, nes nėra pateikiamas pilnas vaizdas) gali susidaryti įspūdis jog čia buvo dirbtinai sukurtas kalėjimas tam kad įkalinti parazitus. Bet net jei taip ir galima būtų žvelgti į šią situaciją, tai tuomet reikia turėti omenyje kad tai yra jų pačių labui, o kai jie bus išgydyti tai ir karantinas nebebus reikalingas. Kai ligonis yra uždaromas į karantiną tam kad jo liga neplistų, tuomet jis gali pasijausti kaip nubaustas ar įkalintas. Ir jei jis nenori sveikti tuomet situacija komplikuojasi, bet jei ligonis pradeda sveikti ir vėl nori integruotis į visuomenę karantine jo tikrai niekas nelaikys. Ir kadangi karantine esantis ligonis gali pasijusti keistai ypatingas, nes visi bando jam padėti, tad jis tikrai gali pasijusti padėties šeimininkas ir kad jis gali visus šokdinti pagal savo dūdelę. Bet už karantino visi daktarai žino kad taip nėra ir niekada nebuvo, tiesiog dėl izoliacijos ligonio psichika keistai prisitaikė prie situacijos tam kad šią situaciją priimti. Ir kai liga bus išgydyta tuomet bus išgydyta ir psichika, o tai padaryti yra gan paprasta paprasčiausiai parodant tiesą t.y. kaip viskas yra iš tikro, nes siela visada žino ir gali atpažinti tiesą.

„Pagrindinis principas - kad prieš pradedant pasaulį, pirma sukuriama visa istorija ir tada į tą istoriją įstatomos sielos, kad dirbtų savo darbus."

Performuluosiu šį sakinį pagal savo suvokimą.

Pagrindinis principas - kad prieš pradedant pasaulį, pirma sukuriama visa istorija ir tada į tą istoriją gali savo noru ateiti sielos, kad patirtų norimą patirtį.

Pastebėjai skirtumą? Paskutinė dalis pasikeitė iš „kažkas kažką kažkur pastatė dirbti kažkokius darbus" į „siela pasirinko kad patirtų norimą patirtį. „

Ši visata yra tik viena visata multi-visatų jūroje ir ją kuriant buvo sukurtas scenarijus apie humanoidų bei reptoidų karą, kas yra ganėtinai įdomi idėja. Tiek kad kaip jau minėjau kuriant šią realybę gavosi šioks toks nesusipratimas, bet egzistencija leido tam įsivyrauti tam tikrame lygyje, nes buvo suprasta kad esant tokioms sąlygoms bus galima įgyti tokios patirties kokios niekur kitur neįgysi, bet kaip viskas turi pradžią taip viskas turi ir pabaigą. O ši situacija visada buvo valdoma, nors iš čia žvelgiant ir atrodo kad kažkas kažką už kažką nubaudė. Bet kaip jau minėjau taip atrodo tik iki tol kol nematai pilno vaizdo, arba turi intenciją sudaryti tam tikrą vaizdą kitiems.

[klajunas]

Pasaulis kaip žaidimas - įdomi idėja, bet tokiam netikram pasaulyje, o atrodo, kad tikro ir nėra, nes viskas žaidimas, sunku suteikti rimtumo, nes visi žino, kad galų gale, kad ir ką darytum - nėra jokių negrįžtamų pasekmių ir viskas vyksta tik dėl įspūdžių. Kaip šioje situacijoje naudojamas atminties apribojimas ir klaidingo vaizdo į sąmonę įstatymas, kad viskas atrodytų daug "rimčiau" nei yra iš tikro. Ar gal būt "žaidimas" netinkamas žodis, tik geresnio žodžio nėra?

[Donatas Banaitis]

Aš asmeniškai geresnio žodžio negu žaidimas irgi nežinau. Ir tie žaidimai yra visur. Paimk santykius ir tai tėra dviejų žmonių žaidimas. Paimk darbą ir tai tėra žmogaus žaidimas su situacija. Paimk kad ir karą ir pamatysi kad tai tėra politinis-korporacinis žaidimas su tankiukais ir kareivukais. Visa tai tėra žaidimas ir visada taip buvo. Ir tokia intencija tai ir buvo kuriama. Tik čia dėl tam tikrų aplinkybių buvo sukurtas nors ir netikras, bet labai tikroviškas kitoks įspūdis. Realiai egzistencijoje reikšmę kažkam galime suteikti tik mes patys, bet kadangi dauguma pamiršo šią savybę, tai tuomet jie remiasi kitų autoritetų nustatytomis normomis. Bet pažiūrėk į 5m vaiką ir pamatysi ką reiškia tyra siela. Ji gali paimti šakelę ir jis ten viską mato ir lėktuvą ir kareivį ir šakutę ar gal net stebuklingą lazdelę. Tai yra dar tyra siela, neužteršta visuomenės normų programavimu. Bet vėliau suaugęs ateina ir vaikui parodo kad čia tėra šakelė ir jokių lėktuvų ten nėra, taip užblokuodamas vaiko fantaziją, buktai norėdamas jam gero, „tipo" sugražindamas jį į realybę. Bet iš kur suaugęs gavo tą programą kad šakelė tėra šakelė? Irgi iš savo aplinkos žmonių, o iš kur jie tai gavo? Irgi iš kažkokių tai savo autoritetų. Kai yra padaromas toks kondicinimas nuo pat mažų dienų sielos tyrumas greitai užsiveria ir jo viršų paima loginis mastymas, kad yra tik taip, o ne kitaip. Ir žinoma reikia išlaikyti balansą tarp susitarimų kad ratas yra ratas, bet reikia visada žvelgti ir plačiau. Ir kai po tam tikrų pokyčių gyvenime pradedi matyti ir suvokti kad viskas aplink tave tėra 3D projekcija, tuomet kelio atgal nebebūna kad ir toliau apsimetinėti jog nieko daugiau nėra. Bei kai gali žvelgdamas į žmogų matyti kad jis sako bei deklaruoja vieną, o už jo energetinė intencija yra visai kita, tuomet ir čia matai ant kiek tai tėra žaidimas. O kai dar dasideda pilnesnis vaizdas, nes gali matyti iš kur siela atėjo, kur ji eina ir kodėl priima vienokius ar kitokius sprendimus, bei kaip veikia ši 3D projekcija, tuomet belieka tik atsipalaiduoti ir mėgautis patyrimu. Kas deja bet ne visada būna jau taip lengva, nes reikia suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes, kuriuos kartais būna ir neakivaizdžios, bet dėl tam tikrų taisyklių esančių šioje realybėje vis tik egzistuoja.

[klajunas]

Aš norėjau, kad atkreiptum dėmesį į žodžius „Kaip šioje situacijoje naudojamas atminties apribojimas ir klaidingo vaizdo į sąmonę įstatymas, kad viskas atrodytų daug "rimčiau" nei yra iš tikro?" Nes žaidimas yra viskas iš tikro, bet yra pagrindinis žaidimas ir grynai pramoginiai, kaip sporte, kur tu gali sakykim žaisti krepšinį bet kokiu atveju nieko neprarasdamas pagrindiniame žaidime (gyvenimas), nes krepšinis tik pramoga ir niekas iš jo į gyvenimą nepersikelia. Žmogaus gyvenimo žaidimas išsiskiria tuo, kad tu negali žaisti kiek nori nieko neprarasdamas, tik savo pramogai. Jeigu nekalbėsime apie sielos nemirtingumą ir persikūnijimus, tai gyvenimo (žaidimo) brukamas vaizdas toks, kad jį žaidi vieną kartą ir kad kas praeina - to sugrąžinti neįmanoma, jeigu padarai klaidų, jų neištaisysi. Tai aišku prieštarauja reinkarnacijos ir karmos principui, bet vis tiek didelė dalis žmonių gyvenimo žaidimą žaidžią su tokiu įsitikinimu, todėl kiekvienas žingsnis arba ėjimas turi didelį svorį. O jeigu viską galima sugrąžinti ir ištaisyti, tai tas sprendimų svoris dingsta ir tampa lengva pramoga. Ar taip žmonės įsivaizduoja todėl, kad jiems dirbtinai apribojama atmintis, ar jie patys apsiriboja atmintį, kad kaip tik tokia patirtis ir būtų? Mane domina atsiminimo galimybė, nes aš neatsimenu nieko iš anapusinio savo gyvenimo.

[Donatas Banaitis]

„Kaip šioje situacijoje naudojamas atminties apribojimas ir klaidingo vaizdo į sąmonę įstatymas, kad viskas atrodytų daug "rimčiau" nei yra iš tikro?"

Labai paprastai. Nuslepiant faktus apie esamas galimybes. Dabar kovojama dėl teritorijų, išteklių ir panašiai sudarant vaizdą kad visko trūksta. Bet jei žmonės turėtų technologija, dėl kuriuos visiems visko užtektų niekas nematytų prasmės dėl nieko kovoti ir visi išgyvenimo rimtumai greitai pasibaigtų. Nes žmogų valdo tas kuris jam pasako kas jam galima, o kas ne. Kaip jis turi elgtis, o kaip ne. Tas rimtas požiūris į viską atsiranda dėl noro išgyventi, nes yra baimė kentėti ar net mirti. Mažai kas nori kentėti, tad žmogus dažnai yra rimtai nusiteikęs padaryti viską kad tos kančios jam būtų kuo mažiau. O kadangi mūsų protas yra orientuotas į problemų sprendimą, tai jis ieško kur yra problema, kad ją pašalinti ir kančios nebebūtų. Bet kadangi protas švaraus ryšio su siela neturi, todėl siela negali protui konkrečiai pasakyti kur čia šaknys pakastos. O jei kartais kokių intuityvių nuotrupų ir pasitaiko, tai protas greitai viską užglaisto nenorėdamas komplikuoti padėties, juk visa tai nesąmonė ir pan. reikia remtis oficialia priimta versija, net jei ji ir neturi jokių įrodymų, bet jei dėdės sėdintys aukštai taip pasakė reiškias jie žino ką jie sako, juk jei nežinotų ten nesėdėtų, gan elementari logika. Taigi jei autoritetas kažką sako, reiškiasi ten turi būti tiesos ir ja galima vadovautis. O autoritetai deja bet meluoja dėl visko ir žmonijos gerbuvis jiems nusišvilpt. Taigi tas kas valdo informaciją valdo ir padėti. Ir žmogus klausydamas autoriteto daro dėl „iliuzinio gerbuvio" beprotiškiausius dalykus, netgi eina žudyti kitą į karą, nes tiki kad jei jau šituos nužudysim tai tikrai ta kančia baigsis. Bet retas kuris susimąsto kad didžiausi teroristai slepiasi ne kažkur bunkeriuose, o sėdi valdžios kėdėse. Žinoma jie tėra marionetės, bet vis tiek jie stipriai kooperuoja su šešėline valdžia ir tik dėl to jiems ir yra leidžiama savo pozicijose likti. Visos istorinės knygos yra rašomos karo nugalėtojų ir yra visada viskas pateikiama, kad buvo nugalėtas priešas ir gėris nugalėjo, bet ar tikrai gėris nugalėjo? Ar tik norima taip pateikti visą situaciją, deja apie tai ne visi susimąsto.

„Ar taip žmonės įsivaizduoja todėl, kad jiems dirbtinai apribojama atmintis, ar jie patys apsiriboja atmintį, kad kaip tik tokia patirtis ir būtų?"

Štai egzistencinis klausimas. Tai visgi mes čia savo noru ar ne? Atsakymas yra ir taip ir ne. Taip, todėl kad egzistencijoje prievarta neegzistuoja, tad visi kas čia yra, yra čia savo noru. Ne, nes niekas nežinojo kaip čia bus sunku prieš čia eidamas ir dabar nebesinori čia likti, bet ir išeiti nesigauna taip paprastai, dėl esamų karminių, bei netgi žmogiškųjų ryšių. Paprastas pavyzdys, dabar atvyksta tavo broliai ir seserys iš Sirijaus sugražina tau visus tavo prisiminimus ir sako vykstam namo, tavo misija čia jau baigta. Ir iš pirmo žvilgsnio viskas skamba nuostabiai, bet tuomet čia įžengia tie kuriuos aš vadinu „Karmos valdovais" ir tau sako, bet tu pagalvok o kaip tavo šeima? Kaip tavo draugai ir pažystami, negi tu juos paliksi čia vienus. Ar tu bent įsivaizduoji kaip jie dėl tavęs pergyvens ir tavęs ieškos? Ir va čia jau atsiranda taip vadinamas Karminis ryšys, kitaip tariant parazitinis ryšys kuris tave įkalina, nors jis ir turi savo gerąją pusę, bet vis tiek jis suvaržo tavo sprendimus. Tada tu sakai, aš negaliu jų tiesiog palikti reikia ir juos pasiimti, o kaip tu tai padarysi? Jei jie neturi tavo perspektyvos jie tave greičiau į beprotnamį uždarys, negu patikės tokiomis istorijomis ir norėdami tau gero nuves tave pas daktarus kurie irgi tau sakys kad tai yra neįmanoma ir tuomet kuo tikėti? Savo patyrimu ar visais aplinkiniais? Čia jau kiekvienam asmeniškai spręsti. Tas pats ir numirus, kai miršti tu esi laisvas, bet tie „advokatai" tave visada kartu lydi ir tau vis primena ko vis dar neesi padaręs, ir taip susuka sakyčiau 99,99proc sielų. Iš čia išeinančių deja po kol kas skaičius yra tikrai mažas. Užtai jei norime tikro išlaisvinimo, jis turi ateiti per nefizinį lygmenį. Kai šydas bus pašalintas ir visiems pradės sugrįžti prisiminimai apie tai kas yra tikra laisvė, va tuomet kalbėsime apie tikrą laisvę. Po kol kas galime tik padėti vieni kitiems kad tarpusavyje būtų kuo daugiau meilės, bei harmonijos, nes tai stipriai ardo šydą.

„Mane domina atsiminimo galimybė, nes aš neatsimenu nieko iš anapusinio savo gyvenimo."

Šitai kaip ir daugelis kitų „neįmanomų" dalykų yra lengvai sprendžiami klausimai, tereikia kreiptis į tinkamus žmones kurie supranta ką jie daro.

[paragraf 78]

Tik norėjau pasatebėti, kad "žaidimas" yra puikus terminas ypač kai kalbi apie gyvenimą ar santykius

[klajunas]

Dabar gerai nepamenu, ar tavo dokumentikoje aprašyta anomalija ir išplitęs virusas apėmė tik vieną visatą, ar multivisatą, o gal net omnivisatą, apie kurią pasakoja A. L. Webre. Jeigu tai yra tik mūsų visatos problema, tai kaip su kitomis visatomis ir ten vykstančiais žaidimais? taip pat prie multivisatų klausimo noriu pridurti laiko problemą. Ar dabartis viena visai realybei, ar egzistuoja atskiros laiko linijos kiekvienai visatai, o gal net vienoje visatoje yra daugybė laiko linijų, kuriose Dabarties bangos frontai nesutampa viename taške ir praeitys-dabartys-ateitys yra išsiderinusios. Kaip su šita viruso kosmine istorija kitose laiko linijose?

Galiu padėti lengviau vizualizuoti tai, ką aš turiu galvoje. Įsivaizduokime sąmonės judėjimą laike kaip vertikalų brūkšnį. Tada visos laiko atkarpos bus lengvai matomos per visus vertikalius brukšnius nubraukus horizontalų brūkšnį, kurio toliausia vieta yra bendra visai visatai Dabartis, į kurią atsiremia visos šiuo metu egzistuojančios mišrioje realybėje sąmonės. Jeigu tarp didžiosios Dabarties ir sąmonės brūkšnio yra trūkis, tai reiškia, kad ta sąmonė yra praeityje ir jau mirusi. Tai imant šį bendrą visai vietinei visatai dabarties brūkšnį, jį galima laikyti vienos laiko linijos judėjimo bangos frontu.

Kyla klausimas ar vienoje visatoje yra tik vienas bangos frontas ir viena dabartis, ar realybėje tokių dabarčių, kurios nesutampa viename taške yra daug. Ir kaip įvykiai vystosi kiekvienoje atskiroje laiko linijoje, vienoje visatoje ir atskirose visatose: multi- ir omni- visatoje (omniverse). Tai ką tu pasakoji vyko visur, ar tai tik viena laiko linija, jeigu tokios iš viso egzistuoja. O pagal tam tikrų ezoterikų liudijimus - egzistuoja (jau minėtas A. L. Webre).