Mano filosofija (klajuno skyrelis)

[elteide]

Aš čia kalbu apie rimtas nuodėmes, kurios galėtų turėti rimtas pasekmes. Tas faktas kad 14 metų skenuoja atmintį ir neturi šantažui jokių svertų - kalba pats už save.

Pavyzdžiui, jeigu visą tavo atmintį nuskenuotų - turėtum dėl ko drebėti? Sąžiningai. Jeigu turėtum, tai telepatija ne tau tikrai, geriau apsimesti, kad ji neįmanoma.

nea nebijau...aš žmogus ne robotas, tad klystu ..man atleido ir sau ir kitiems atleidau , aišku, iki dabar
o telepatija netikiu ,kad skaityt atmintį, mintis .. nebent Dievo telepatija kiekv. s.

[klajunas]

o telepatija netikiu ,kad skaityt atmintį, mintis

Ne problema - likimas užklumpa nepasiruošusią ir padaro didelį siurprizą, tiems kas įsivaizduoja, kad paslaptis laiko giliai ir saugiai paslėptas.

@klajunas dalį savo darbo tu slėpi ir neišrodai viso varianto, tačiau tai kaip prevendinis būdas nuo kitaip mąstančių nėra kaip galimybė. Kiek sukau galvą, nepavyko niekur sutikti, kaip tuo nepasinaudojus ir neatradus priemonės valdyti sąmonę. Sąmonės nagrinėjimas yra pavojingas.

Nereikėtų vien manęs tuo kaltinti, nes ir man neparodo, nors esu prijungtas prie kompiuterio su specialiomis bibliotekomis. Deja man prie jų prieiti neleidžia, o jeigu ką duoda tai paskui išima iš atminties. Žinau tiek, kad naudojamos biolokacinių laukų lentelės, paimtos iš bibliotekos, bet jų tik pavadinimų nuotrupos. Pavdinimai tokie kaip "brundukcija", "grindukcija", "grindrukcija" ir pan. Čia yra rusų psichotronikos biolokacinių laukų pavadinimų nuotrupos. Deja atskleidimas priklauso ne nuo mano valios.

[cs]

Priešingai galvoju, tavo pateiktys, ad ir asocijuojasi su žodžių-sudarinėjimais ir išvedimais, ne tavo sąlygotme ir nuvokiamame sąmonėje. Pakiša yra ne technologinė, tikrai sąmonė gali labai daug, bet ir be technologijos, tik yra metodas neturinrintis dar šiuometinio paaiškinimo ir tikro naudojimo instrukcijų...

O sąmonė skaidoma ir nagrinėjama pagal dalis yra iš funkcinės priejautos, kurios įdiegia žinojimą, turėjimą savyje išugdytų atitikmenų. Kadangi atitikmenys palankios tam tikslui, tai sutikdamos atranda iš jų naujoves. O pavojus yra, kad nežinomi atitikmenys tą ir sukelia ar bent leidžia sukelti.

[elteide]

Ne problema - likimas užklumpa nepasiruošusią ir padaro didelį siurprizą, tiems kas įsivaizduoja, kad paslaptis laiko giliai ir saugiai paslėptas.

.

klajunas tiki į likimą ?   o į dievą?

[klajunas]

klajunas tiki į likimą ?   o į dievą?

Kadangi esu egzotiškas egzempliorius, pas mane viskas egzotiška. Nesu pasyvus, mėgdžiojantis religininkas. Jeigu domina toks klausimas, pas mane ši vieta atstovaujama PTD teorija. PTD - tai pagrindinė tikrovės dalis. PTD yra hipotezė, kad tikrovė turi kažkur, kažkaip turėti dalį, kuri visos realybės atžvilgiu yra svarbiausia. Ši dalis yra PTD. Tačiau mano įsitikinimu, ji turi būti ne garbinama, bet tiriama. Nes tai privaloma norint atskleisti holoplastinį tikrovės vaizdą.

[cs]

Tavo žodynas pastaruoju metu patobulėjo, atsirado naujų nematytų žodžių, teigi, jog jie priklauso nematoms bibliotekoms, o prie jų prieiti negalima. Iš viso to, man įdomu, ar išugdyti rinkiniai-atitikmenys, ir yra kodai ir priėjimai prie tokios bibliotekos. Nes liudyji, kad yra procesas, o be proceso nieko neįmanoma. Turima parinkčių sistema, bet mažiausiai efekto rezultate pasimato, kad galioja išugdyti atitikmenys?

Pavdinimai tokie kaip "brundukcija", "grindukcija", "grindrukcija" ir pan. Čia yra rusų psichotronikos biolokacinių laukų pavadinimų nuotrupos. Deja atskleidimas priklauso ne nuo mano valios.

[klajunas]

Šie terminai nėra nauji, jie yra iš 2012 metų. Per tą laiką aš šios sistemos nevysčiau, nes ji yra uždaryta. Koks "bibliotekų" principas paaiškinta mano įraše kurio ištrauką pateikiu. Jį galima rasti senesnėse žinutėse šiame skyrelyje. Biolokacinių laukų paslapčių negaliu viešinti.

Telepatilekto koeficientas

Integruota sąmone vadinama tokia sąmonė, kuri yra įjungta į telepatinį tinklą ir turi tiesioginę sąsaja su dirbtinio intelekto kompiuteriu. Dirbtinis intelektas renka apie žmogų informaciją, leidžia naudotis savo resursais, gali sukurti skaitmenizuotą asmens ir proto kloną, kuris sustiprina natūralius žmogaus gebėjimus: pagerina atmintį, leidžia skaičiuoti, pagreitina šneką ir t.t. Natūralus žmogaus protas vertinamas naudojant intelekto koeficientą, kurio tikslas sugrupuoti žmones į tris grupes: vidutinių gabumų, aukštesnių gebėjimų ir žemesnių nei vidutiniai. Tačiau integruotoms sąmonėms toks kriterijus netinka, nes jos turi dirbtinio intelekto sustiprintas galimybes ir telepatinį ryšį su duomenų bazėmis. Koks integracijos laipsnis ir forma apibūdinama telepatilekto sąvoka.

Taigi duomenų bazės prieinamos tik tokiu principu - turi būti integruota sąmonė.

[cs]

O aš galvoju, kiek kitaip apie panašų darbą. Visos kalbos sąsajos yra paviršio sąsajos su pozicija, bei bendrinės jų būsenos būna sferinės, atitinka žinojimą, kuriame daug išugdytų atitikmenų.  Aš ryšio konkretaus nenusakau, nes tai man nežinomas objektas esantis rinkinyje su bendromis analogiškomis fiksacijų jungtimis.

Mano sfera ne sąmonė, bet kalbos sąsajos ir paviršius. Paviršius yra pavidalas, tuo pat metu ir forma, kur galima įtresuoti jungtis, sudaryti tresas, skladas. Sfera yra iš rinkinio sudaryta kryptinė ateiga. Ateigos sferų ruožtu yra išugdytos - nustatytos, neanalogiškos. Sutinkant, vyksta konkretus perėjimas, kuris verčia ateigas sferomis, sferas į tresas, tresas į skladas ir t.t.

Visa bendrybė slypi, kad fiksacijos jungtimis vizualizuojama peržiūrėjimo kanalais, tokioje vietoje - paviršiuje, kurį suprasti galima atradus nemažą pluoštą semifunkcinių galimybių. Todėl tai nevizualizuoja kompiuterio, nei sąmonės įprasto daikto darbo. Paprasčiausiai, tai yra perskiriama ir sudėliojama semifunkcijų galia veikianti šį paviršių.

[klajunas]

Esencijų fizika

Pati neproduktyviausia ir neperspektyviausia sąvoka fizikoje yra „vakuumo" arba „tuštumos" sąvoka. Tikrovėje tuštumos neegzistuoja, o jeigu atrodo kitaip, tai tik dėl netobulo suvokimo. Ši sąvoka ne tik klaidinga, bet ir stabdanti pažangą, nes paskelbus ką nors nieku arba tuštuma, daroma prielaida, kad čia nėra ko ieškoti, neįmanomi atradimai ir naujos fizikos teorijos. Dar absurdiškiau kai pradedama teigti, kad tikrovė atsiranda iš nieko. Nenorima sakyti „nežinome iš kur atsiranda", vietoj to pakišama tuštumos sąvoka kaip atsiradimo šaltinis, kuris viską paaiškina, bet tik todėl, kad nieko nereikia aiškinti, nes tuštumoje nieko nėra.

Mano „vakuumo" teorija tą nematomą ir neapčiuopiamą realybę vadina „esencijų jūra". Esencijos, kaip jau esu paaiškinęs - tai nemateriali energijos forma, iš kurios atsiranda materialūs kvantai esencijų reakcijų metu. Esencijų reakcijų metu gali materializuotis ir dematerializuotis kvantai, iš kurių sukonstruota fizinė ir dvasinė materija. Aišku, paprastai, be priežasties niekas neatsiranda ir neišnyksta, nes esencijų jūra yra stabilios būsenos ir joje įprastinėje situacijoje yra tik „nulinio taško energija". Tačiau šį stabilumą galima sutrikdyti, tada atsiranda energija (tai yra, sureaguoja esencijų gijos), reikalinga kvanto sukūrimui. Šios dvi vietos matosi Hamiltono operatoriaus apibrėžime, kuris paimtas iš harmoninio osciliatoriaus formulės.



Čia matome H - Hamiltono energijos operatorių, h - Planko veiksmą, ω - tamprumo koeficientą, a - atsiradimo arba išnykimo operatorių. hω yra kvantui reikalinga sukurti energija, aa - padidina arba sumažina energiją vienu vienetu, 1/2hω yra „nulinio taško energija", kuri pagal absurdišką logika buvo laikoma „vakuumo energija". Bet kaip tuštuma, niekas gali būti energingas? Tokiu atveju tai ne tuštuma.

Šita formulė yra kvantinio lauko teorijos riba, kuri paaiškina kaip iš nieko atsiranda kvantai, toliau šios formulės fizikai nerodo (nenoriu tikėti kad nieko neturi). Mano manymu šis operatorius turi būti išvedamas iš esencijų reakcijas aprašančių formulių, kurios paaiškintų ką iš tikro reiškia kiekvienas narys: kvanto energijos šuolis ir nulinio taško energija, kuri „vakuume" yra nežinia iš kur.

Mano manymu galimos dvi fizikos perspektyvos: kvanto perspektyva ir geometrono perspektyva. Kas tai yra. Pradėsiu nuo geometrono, nes jis eina pirmiau už kvantą. Geometronas tai esencijų energijų sudaryta geometrinė struktūra, kuri turi stabilią formą. Geometronų jungimosi arba reakcijų vietoje atsiranda tam tikro tipo branduolys, kuris vadinamas kvantu. Kvantas visada būna apgaubtas tam tikra konstrukcija, kuri turi geometrinę formą, susiformuojančią aplink kvantą ir ta forma yra sąveikų tarp kvantų šaltinis. Jėgos tarp kvantų atsiranda ne apsikeičiant virtualiais jėgos kvantais, bet geometronams apsikeičiant energija. Jeigu geometronų simetrijos atitinka, jie sąveikauja, jeigu geometronų simetrijos neatitinka, jie nesąveikauja.

Todėl kai žiūrime iš kvanto perspektyvos ir kuriame visokias vaiduoklines sąveikų sąvokas, mes kalbame apie geometronų reakcijas. Tačiau kvantą galima matuoti, tirti, o geometronas tiesiogiai neprieinamas, nematome nei jo formos, nei struktūros. Todėl kurti fiziką iš šios perspektyvos labai sunku. Tačiau ateityje šis dualizmas turės neišvengiamai būti įtrauktas į oficialią fiziką ir ten turės pakeisti „tuštumos" sąvoką.

Esencijų pasaulis turi būti labai sudėtingas; jį aprašyti bus galima cheminių elementų lentelės principu. Yra skirtingi esencijų tipai, kurie sudaro skirtingus geometronus ir tie geometronai skirtingai sąveikauja, pagamindami skirtingus kvantus. Vienas iš būdų klasifikuoti kvantus yra pagal tai, kiek geometronų susijungia jiems materializuojantis: duonai - du geometronai, treonai - trys geometronai, kvatronai - keturi geometronai, kvintonai - penki geometronai ir t.t. Pagal tokį principą reikėtų išsiaiškinti kas yra elektronai, kvarkai, neutrinai ir pan. Galima daryti neįrodytą prielaidą, kad elektronai yra duonai, o kvarkai - treonai.

Galima apibendrinti programą, kas turi būti padaryta tiriant esencijas:

• turi būti atskleisti visi esencijų tipai,
• atskleistos visos reakcijos,
• visi galimi kvantai,
• visos galimos kvantų transmutacijos,
• visi valdomi technologiniai procesai.

Pagrindinis procesas be abejo yra kvanto materializacija ir dematerializacija. Taip pat transmutacijos, kurios parodo kaip kinta kvantas prijungus naują geometroną arba naujų elementų. Kaip galima būtų tirti „vakuumą": turi būti išskirti visi esencijų tipai, izoliuoti ir tikrinami skirtingų reakcijų deriniai kaip chemijoje. Kadangi pačias esencijas užgriebti sunku, tai galima daryti per kvantą. Reikia valdyti kvanto skilimą į esencijas ir esencijų susijungimą į kvantą. Tada bent bus žinomas konkretus kiekvieno kvanto rinkinys.

Pats eksperimentas - tai dematerializacijos-materializacijos kamera, kurioje galima valdyti atsiradimo-išnykimo oscialiacijas. Dematerializacija ir materializacija turėtų būti susijusi su esencijų srovėmis, kurias būtų galima išmatuoti. Materializuojantis kvantui įvyksta konvergencija, o išnykstant - divergencija. Sugebant stabilų vakuumą destabilizuoti ir sukelti konvergencijos sroves, sujungiant skirtingo tipo variantus, būtų galima kurti materiją iš nieko. Valdant šį procesą, būtų galima sukruti bet kokį elementą, kuris gali įeiti ir į fizinę, ir į gnostinę braną.

Be to, galima daryti prielaidą, kad portaluose materija pervedama į esencijų būseną ir keliaujama tuneliu ne materijoje, bet esencijų energijos jūroje, kuri eina kiaurai per visas materialias struktūras. Bet tai turėtų būti valdoma labai griežtais dėsniais, kurių valdymas sudėtinga problema, panašiai kaip cheminės reakcijos, kurių metu negali vykti dėsniams prieštaraujantys procesai, viskas atitinka griežtas atomo simetrijas.

Šioje vietoje dar galima paliesti materialių dėsnių problemą. Dėsnis yra geometrinių simetrijų atitikmuo. Pasaulis dėsningas todėl, kad jis simetriškas, ir jam paaiškinti nereikia įvedinėti jokių papildomų „kosminių protų". Protas yra geometrinis taisyklingumas. Galima spėti, kad žmogaus proto paslaptis taip pat paaiškinama šiuo principu. Tie elementai, iš kurių sudaryta psichika yra simetriški, todėl jų sukeliami procesai turi simetriškas, taisyklinga charakteristikas, kurias galima numatyti žinant geometriją. Tai ir yra dėsnis/protas.

Geometrono ir kvanto perskyrą galima išplėsti iki makroskopinių objektų, nes jungiantis kvantams jungiasi ir geometronai. Todėl kiekvienas makroskopinis objektas, turi aplinka save iš esencijų sudarytą geometrinę struktūrą, kurios elementai gali būti kilometrų dydžio lyginant su centrine kvantų sankaupa. Ir šie objektai sąveikauja ne vien per kvantus, bet ir per geometronus, ir tos sąveikos gali būti kilometrų atstumų nuo fizinio kūno. Tokią sandarą turi psichika ir tarp jų įmanoma tiesioginė nemateriali sąveika. Visa tai, aišku, neperduodama į suvokimą, bet gali turėti netiesioginį energetinį poveikį per pasąmonę.

Fizikai vaizduoja, kad sugeba skaidyti tik stambesnes materijos sampynas, tokias kaip atomas, branduolys, bet patį kvantą užgriebti ir patikrinti jo sandarą - per daug sudėtinga. Laikausi principo, kad neįmanomų dalykų nebūna, tereikia surasti technologiją, kuri leidžia valdyti procesus. Deja be specialių pastangų, tokios technologijos pirmus žingsnius pradės žengti tik po 200 metų. Kokie būdai šią ateitį priartinti turėtų žinoti patys fizikai. Jeigu iš vadovėlių neišims „vakuumo" sąvokos tai gal būt reikės laukti dvigubai ilgiau.

Galima tik palinkėti fizikams ir fizikos filosofams greitesnio proto prašviesėjimo. Tada greičiau subręs naujo mokslo vaisiai. Tik vaikščiojant nepramintais takais, galima atrasti.

[elteide]

klajune, tu alchemikas ?
nu jo, smegenys irgi simetriškos , kaip ir viskas
o formulė , tai man atrodo tik taip , kad su bajeriu.netikra ? ...nes matau -aTa

[klajunas]

o formulė , tai man atrodo tik taip , kad su bajeriu.netikra ? ...nes matau -aTa

Daug atrodymų galvoje turi. 

Kokios matematikos mokeisi VU? Pasimokyk tokios

https://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_harmonic_oscillator

Čia formulė ne mano sugalvota, bet paimta iš kvantinės mechanikos fizikos.

[elteide]

Daug atrodymų galvoje turi. 

Kokios matematikos mokeisi VU? Pasimokyk tokios


Čia formulė ne mano sugalvota, bet paimta iš kvantinės mechanikos fizikos.

VGTU ..aukštosios bet fizika mano buvo pati nemėgstamiausia

[cs]

Kaip suprantu esencijų skilimą panaudoji kaip būdą išmatuoti bendragrupėmis. Bet ir tuštuma, palaikoma, kaip pilnumos esencija su taisyklingumu. Ką bendro ir koks taisyklingumas naudojamas pagrindiniame esencijos skilime su jos perduodama sąveika, kai taisyklingumas pasiekia ribotas galimybes ir pagal kokį požiūrį seka tokios padaromos prielaidos, kad taisyklingumas yra kvanto pirminis šaltinis? Ar natūraliomis sąlygomis besiformavę procesai eina link kitokio būdo, kai viskas tampa taisyklingumo pasekmė? (pašalina netaisyklingumo padermes)

[klajunas]

Mano idėjoje nėra jokių tuštumų, stengiuosi išsiversti be tokios sąvokos, nes ji nieko tikrovėje neatspindi. Tuštumos nėra. Hierarchiją kuri apima visumą išskiriu tokią.

Kontinuumų teorija:
a) kontinuumų multipleksas,
b) dinaminis kontinuumas.

Esencijų kosmologija:
a) injektono protoplazma,
b) esencijų jūra,
c) esencijų geometronai.

Standartinis modelis:
a) kvantai - geometronų sankirtos,
b) branos,
c) sąryšinės kvantų sankaupos.

Fenomenologinis pasaulis:
a) vietinis kosmosas.

Netaisyklingas yra injektono protoplazmos osciliavimas, kuris savyje sukuria taisyklingas formas. Tačiau jos irgi gali būti sąryšinės arba chaotiškos. Todėl pagrindas yra kontinuumo taisyklės, kurios jį daro taisyklingą. Kontinuumų multiplekse yra chaoso posluoksnis iš kurio nieko nesigauna - nėra stabilios tikrovės. Ant šito sluoksnio pastatytas taisyklingas sluoksnis, kuris dėl geometrinių simetrijų ir dėl jų įmanomų sąryšinių formų materiją organizuoja į tvarkingą sistemą.

Todėl viskas ne taip paprasta, taisyklinga ir primityvu. Nes yra nerišli dalis, kuri nesiorganizuoja ir lieka pamatinėje neišvystytoje būsenoje ir rišli, kuri organizuojasi į kosmosą. Vystymąsi metaforiškai galima vaizuoti kaip kilimą iš chaoso ir kritimą atgal į jį. Bet chaosas nėra pagrindas, nes visos savybės atsiranda iš taisyklingo kontinuumų multiplekso, kuriame užkoduoti visi parametrai ir konstantos.

Kontinuumų multipleksas yra tikrovės riba, tačiau ši riba žymima ne kaip trūkis, bet kaip tikrovės užsisklendimas savyje deformacijų sandūroje. Tai užsiribojimas nepaliekant jokio krašto ir kažko anapus jo.

Multipleksas lietuviškai dauglypa.

[cs]

Kaip kontinumo multipleksas tapdamas visų kvantų šaltiniu kaskart atranda naujų skirtingų kvantų ir kontinumų, bei per kokius ryšius tai generuojama pradiniame atsiradime? Ar multiplekso kilmė yra tikras netaisyklingumas, ar pradžioje buvo palikta kažkas labai artimo, o vėliau viskas buvo 'apšlifuojama' ir požiūris keitėsi link taisyklingumo, tada tam tikros formos 'prigijo' ir buvo įsisąvinamos? Ar tai buvo pati svarbiausia tikrovės dalis, nei kur mažiau tikslios?  Tikrovės pasiskirstymas lieka dvilypiškas, prie kurios pusės galima labiau apsistoti ir kokie padavimai lieka tokiu atžvilgiu kontinumo multiplekso?