kas yra spalva?

[tadasas99]

 gal durnas klausimas, gal nieko anomalisko bet.
sitas klausimas man iskilo dar mokyklos laikais, kai mokytoja aiskino kad zmogaus akis mato (reaguoja i ) sviesos atsispindzius nuo pavirsiaus, nuo skirtingu daigtu skirtingo ilgumo bangos atsispindi, situs skirtingu ilgumu sviesos atspindzius zmogaus smegenys "konvertuoja" i spalva taip mums smegenys pateikia mus supancios erdves vaizdini.
dabar zodi mato rasysiu kabutese nes speju kad tai tik smegenu sukurtas vaizdinys sukurtas remiantis jutimo organais
visi zino kad kiti gyvunai "mato" nespalvotai, kiti "mato" ultragarso" pagalba,  idomu kaip ju smegenys jiems pateikia tokiu budu gauta informacija ir kaip atrodo tas sukurtas vaizdinys.
cia man kilo klausimas, ar aplamai spalva egzistuoja, ar cia tik smegenu zaismas stengiantis pateikti lengviau suprantama aplinkos suvokima, ir aplamai kas yra spalva, tai tik pavirsiaus ipatybe atitinkamai atspindeti sviesa? tai jei musu smegenys reaguotu kitaip i is akiu gaunama informacija  tai spalva neegzistuotu? tada vel kyla klausimas, o gal ji ir neegzistuoja, gal tai tik smegenu zaismas?

[gidas]

ar aplamai spalva egzistuoja, ar cia tik smegenu zaismas stengiantis pateikti lengviau suprantama aplinkos suvokima,

Spalva - kaip tokia sąvoka/fenomenas - tikrovėje neegzistuoja. Galima daugiau-mažiau pagrįstai tarti, kad egzistuoja tik  vadinamieji kiekybiškai skirtingi elektromagnetiniai svyravimai. Spalva  "atsiranda" apyvartoje tik tada, kai atsirando  padaras,  gebąs tam tikrą šių virpesių segmentą "pamatyti".  O homo sapiens,  kaip pats supratingiausias, pavadino šį "matomą" elektromagnetinį svyravimą spalvomis.

Apie "žaismą" teisinga. 5 pojūčiai - tarp kurių svarbiausia yra rega - reflektuoja ne realią tikrovę (kokia ji "yra" mes suvokiame tik pojūčiais, visa "už"  yra beprasmės/absurdiškos spėlionės), o tikrovės santykius ir ryšius. O tai ir yra esmė.

Pačią spalvą, t.y., pojūtį, kurį kiekvienas turime  smegeninėje, pažinti iš principo kaip ir neįmanoma - pojūtis savęs gi nejaučia. Iš kitos pusės,  spalva kaip smegeninis fenomenas kaip ir reali. Va kaip šiandien gaunasi su tave dominančia spalva. Tikiuosi, kad ateityje bus linksmiau.

P.S. Tas pat. Bet negi finansuosi SPACE  kelionę dviračiu + vandens dviračiu rytų-vakarų kryptimi. O jei po kelionės pasakys - cilindras, reikės ir šiaurės-pietų kryptimi.

[tadasas99]

Nu i klausima gavau issamesni atsakyma nei tikejausi, dekui, nezinojau kad tai ka matome yra elektromagnetiniai svyravimai, kurie kaip suprantu atspindi skirtingo ilgumo sviesos bangas.
Bet p.s.  tai nesupratau, ar ir neturejau suprast?

[Ezekiel]

Spalva kaip ir kiti pojūčiai yra proto interpretacijos. Tai kas matoma nebūtinai yra tai kas iš tikrųjų, bet tai kas labiausiai pasitarnauja, jaučiamas pasaulis yra holograma smegenyse. Nors tikėtina, kad kuo tikslesnis realybės atkūrimas gali būti naudingesnis rūšies išlikimui todėl gal būt netokie žymus skirtumai tarp virtualios realybės mintyse ar priešingai būtinas elementų suprastinimas, filtravimas ir t.t.

[tadasas99]

nu kodel taip elgiasi smegenys cia logiska ir aisku, bet kitas klausimas, yra kokia bent teorija kaip realiai atrodo mus supantis pasaulis, priejome isvados kad spalva fiziskai neegzistuoja, tai teisinga butu manyti kad pasaulis kaip nespalvota kino juosta ar cia biski sudetingiau?
kitas klausimas is tos pacios temos ar aplamai egzistuoja sviesa t.y. ar diena tikrai planetoje sviesu, ar vel cia tik musu jutimo organas reaguoja i tamtikru bangu atspindi (pan kaip ultragarso lokatorius)ir sukuria iliuzija?

[Ezekiel]

Pasaulis tikrai daug sudėtingesnis ir net žmogaus juslės ne viską registruoja. Pvz. žmogus negali matyti plika akimi IR ar UV spektro, taip neturi poliarizacinio regėjimo kaip vėžys maldininkas. Šviesa žinoma egzistuoja, kitaip būtų matoma tik tamsa, taip pat būtų šalčiau, nevyktų fotocheminiai, fotoelektriniai ar irimo procesai, kuriem reikalinga šviesa.
Paprastam žmogui kokia žalia, mėlyna ar raudona šios spalvos tėra ženklai (ar simboliai?) prote, o modernus mokslininkas žvelgia giliau ir kitaip. Jam šviesa tai energija, svyravimai erdvėje turintis įvairias savybes - tam tikras svyravimų dažnis ar bangos ilgis, bangos poliariškumo kampas, šviesa galima matyti kaip fotoną ir kartu kaip bangą.

[tadasas99]

 Gal blogai suformulavau klausima, t.y. aisku yra energija kuria skleidzia musu saule, sitos energijos pagalba mes matome mus supanti pasauli, tos energijos pagalba vyksta fotosinteze, bet klausimas:- ar ryte patekejus saulei istikruju pasidaro sviesu o nakti tamsu, ar ta energija is tiesu skleidzia sviesa, ar cia vel tik ryte atsiranda energija kurios pagalba mes matome todel smegenys sukuria sviesos iliuzija.
Kaip pvz gyvunai regintys ultragarso pagalba, babut garsu pagalba jiems smegenys taippat suformuoja sviesos iliuzija, o toki gyvuna uzdarius begarseje erdveje jam atrodytu tamsu?

[oropilis]

Gana įdomi tema, šviesą galima su stiklinių trikampių pagalba išdalinti, gautųsi kažkas panašaus į vaivorykštes.
Tačiau geriau to nedaryti, bent mintyse. Gal šviesos šaltinyje gali nebūti kokios žalios šviesos ir vaivorykštė gali atrodyti visai kitaip. (bent aš taip manau - to nesu tikrines).
Mes iš spalvos matome poveikio-atoveiksmio rezultatą. Šviesą  krentanti ant daikto, kaip jūros bangos skalaujančios krantą. Ir kiek bangų sugrįš atgal į visas puses  ir kokių dažnumų, iš to tarsi tarsi galėtume įvertinti to daikto „odos" storį (juodi daiktai gal net be tokio „skydo").

Mes nesame tikslus matavimo prietaisai. Perėjimai skirtingoms akims truputį skirtingi, jautresnėms akims „mėlyna" greičiau gali tapti „žalia". Dėl to net niekam į smegenis nereikia lįsti, o tik artimiau pabendrauti su priešingos lyties žmogumi. Ir jei jis abejoja, vis gi nepiršti savo nuomonės. Tai ir mane patį tas liečia. Po to, neva mokslininkų žodžiais, išderinsite kitam žmogui akis, jis niekada nebus tikras ar mato žalią, ar mėlyną...

[oropilis]

Kaip svečias, aš negaliu papildyti savo ankstesnio samprotavimo. Psichologų patikrinimuose, kai rodo kažkokius lapelius su pripaišytomis gėlytėmis, kurių spalvos labai nedaug skiriasi. Gal taip tikrina ar matote spalvas. Nedaug trūko, kad pats nebūčiau pripažintas kokiu ligoniu, nematančių spalvų.
Žiūrint į tokius piešiniukus tie nežymus pustonių svyravimai gali pasirodyti visai nesvarbūs ir net į tai nekreipti dėmesio, gali pasirodyti, kad pačių gėlyčių pavidalas svarbesnis. Ir taip įsikalti kvailą mintį, kad jus matote tik juodai-baltai ir spalvų net nėra - arba tai tik smegenų, nors būtų tiksliau akių kolbelių „odos" plonumo.
Taip ir gyvuliai gali būti pripažinti, kad nemato spalvų, ar mato juodai baltai. O jie gal prasčiausiai nesupranta ir nekreipia dėmesio į spalvas, nors jas puikiai mato. Gal jiems mėlyną žymiau anksčiau tampa žalia. Čia tarsi pats sau prieštaraučiau ar mano mąstymas pasirodytų nenuoseklus.  Čia tik pasvarstymai kaip galėtų būti, kai tiksliai nieko nežinau ir man net nereikia nieko tikrinti ar tiksliai žinoti. Truputį kitoks mano mąstymo būdas,  kuriam visai nereikalingas tvirtas ir sunkus pamatas po kojomis..

[oropilis]

Teks sau užsidėtį negriežtą apsiribojimą, kaip nso.lt tinklapyje (nedaugiau trijų žinučių iš eilės ir pokalbių gija nesvarbu), o tai dar pasirodys kad čia aš kaip koks Leninas turintis apie viską savo tvirtą nuomonę ir peršantis ją visiems kitiems, kovojantis su kitaip mąstančiais. Nors šiais laikai tokius žmones kažkodėl tinklo troliais vadina (jie gali net nesuprasti kodėl juos taip vadina).

Mes galime įvertinti veiksmo-atoveiksmio pasekmes ir palietę daiktą ranka (geriau tai nebūtų kokia įkaitusi keptuvė). Ir per šilta-šalta vertinti ar taurė  tuščia ar pilna - dingusios bangos ten kaupiasi ilgai - trumpai. Kai šviesos  jūroje nebėra jokio bangavimo, nurimsta vėjas sklindantis iš Saulės. Bangos ilgai neišsilaikiusios grįžta atgal į šaltą jūrą, bet jau kaip šiluma, o ne šviesa. 

[Mekabciel]

Gal blogai suformulavau klausima, t.y. aisku yra energija kuria skleidzia musu saule, sitos energijos pagalba mes matome mus supanti pasauli, tos energijos pagalba vyksta fotosinteze, bet klausimas:- ar ryte patekejus saulei istikruju pasidaro sviesu o nakti tamsu, ar ta energija is tiesu skleidzia sviesa, ar cia vel tik ryte atsiranda energija kurios pagalba mes matome todel smegenys sukuria sviesos iliuzija.
Kaip pvz gyvunai regintys ultragarso pagalba, babut garsu pagalba jiems smegenys taippat suformuoja sviesos iliuzija, o toki gyvuna uzdarius begarseje erdveje jam atrodytu tamsu?

Trumpai tariant, tavasis Aš tai dekodatorius, kuris jaučia tokią trimatę realybę su laiku, judėjimu, erdve, visomis įvairiausiomis gyvenimiškois situacijomis ir apskritai viską. Tavo dekodatorius veikia tokiu principu ir tokiose savybėse, algoritmu, kurį galima pavadinti (egoizmas ar gavimas visos suvokiamos realybės dėl savęs) ir dėl to jauti minimalią demo versiją šios realybės. Tavo dekodavimo algoritmas skaido vientisą realybę, į objektus, "kitus" žmones, spalvas, garsus, atomus, saulės sistemą ir t.t. ir t.t.

Ryte nepateka jokia saulė, o vakare ji nenusileidžia. Tavasis dekodatorius tokiu principu veikia. Jis pastoviai keičiasi, o tą pokytį vadina, žemės sukimasis aplink saulę ir diena/naktis. Tu tokiu principu keitiesi, o tavasis imtuvas su savomis savybėmis taip dešifruoja realybę. Ne realybė keičiasi, kuri yra konstanta, o tu keitiesi pastoviai.
Ryte atsikėlus tu esi tokiu principu pasikeitęs, tavo dekodatorius tokioje būsenoje, algoritmas veikia tokia funkcija, kad jaučia nekintančią realybę kaip saulės patekėjimas ar apsiniaukęs dangus su lietum.

[oropilis]

Merkabciel, gal galimą savo dekodatorių suderinti taip, kad  keliaučiau laike ar po visą visatą, neįdėdamas praktiškai jokių pastangų? (Nebūtina  į tą klausimą atsakyti, aš gal net nevertas tokios galimybės)
Tačiau su savo dekatoriumi, nukeliavęs kur nors kitur, norėčiau ir sugrįžti atgal. Nes čia tokia nuostabi vieta, Aš net nežinau ar šviesos jūra nėra planetą gaubiantis oras. Šviesa yra nėra - gal tai  jums ir svarbu. Tačiau aš gi matau, kad jį yra, ir tokiame vandenyne ji nuostabi.

[Mekabciel]

Merkabciel, gal galimą savo dekodatorių suderinti taip, kad  keliaučiau laike ar po visą visatą, neįdėdamas praktiškai jokių pastangų? (Nebūtina  į tą klausimą atsakyti, aš gal net nevertas tokios galimybės)
Tačiau su savo dekatoriumi, nukeliavęs kur nors kitur, norėčiau ir sugrįžti atgal. Nes čia tokia nuostabi vieta, Aš net nežinau ar šviesos jūra nėra planetą gaubiantis oras. Šviesa yra nėra - gal tai  jums ir svarbu. Tačiau aš gi matau, kad jį yra, ir tokiame vandenyne ji nuostabi.

Galima ką tik nori daryt, ką tik tavo fantazija gali išnešti. Jei sieksi kažkokių dvasinių potyrių, kelionių ar dar kažkokių fejerverkų, vargu ar tai pasieksi. Tai nepakankamas motyvas tai gauti.

Pastangas reikia dėti ir reikia idėti VISAS pastangas. Jei neidėsi visų pastangų nieko ir nebus. Ir nenuvertink savęs, jog tu to nevertas. Tu vertas kur kas daugiau, nei skraidyt po visatą.

Šitas pasaulis neskirtas gyvenimui ir malonumo gavimui. Šiame pasaulyje yra padarytas apribojimas, visiems tavo malonumams, nes kitu atveju žmogus nenorėtų keistis ir išvis net neegzistuotų. Tu pamatei, suvalgei ir malonumas išnyko. Šis pasaulis viso labo priemonė išmokt mylėt, o ne komforto ieškojimo zona.

[oropilis]

Nereiktų nuvertinti šio pasaulio. Jis nuostabus. Aš į tokį pasaulį patekęs lipčiau į liftą ir pakilčiau į paviršių. Ne vienam sapne būdavau laimingas ištrūkęs į paviršių.

[tadasas99]

Nu cia prie ideologijos bei dvasios pilnatves perejote.
As suprantu kad mums suprantamas pasaulis yra iliuzija paremta keliais musu turimais aplinkos jutimo organais, bet man idomu kaip pasaulis atrodytu atmetus iliuzija ir palikus tik jutima, ir jutima be konvertavimo, t.y. koks mus supantis pasaulis yra is tikruju (ziurint ne musu ar kito gyvuno akis),  kazkaip persasi mintis kad be iliuzijos jis nebetutu toks grazus