Kas sukūrė kūrėją?

[Vytautas]

Kūrėjas visumos struktūra ir tai galutinis atsakymas.

Ana pusė man sako kad yra ne taip. Kūrėjai nėra šios visumos dalis. Materijos visuma yra kūrėjų kūrinys ir tai ne viskas. Pvz visa ši visata su savo chaosu yra pirmųjų kūrėjų kūrinių žmonių - dievų veiklos padarinys. Tikrųjų kūrėjų tik du kūrinai žemė ir saulė bei pirmieji žmonės dievai ir  mes.  Savotiška jų pačių materiali išraiška. Bet jie patys randasi "išorėje" ne materijoje. Ta "išorė" gal ir čia pat bet visiškai kitas lygis. Čia savotiškai programuotojo ir jo sukurto žaidimo personažo situacija tik savotiškai priešingai. Kaip žaidimo personažas gali pasiekti programuotoją? Praktiškai niekaip. Visiškai ne tas lygis. Mūsų atveju tas materijos ne materijos skirtumas dar nesuvokiamai labiau didesnis. Kas liečia kūrėjų sukūrimą tai tenka priimti kaip konstantą kad jie egzistavo visada. Tik sumąstė paeksperimentuoti su materija. Gavosi kas gavosi. Net negalėjo numatyti kaip elgsis jų pirmieji kūriniai žmonės-dievai nes tie turėjo visišką veiklos su materija laisvę. Kada praktiškai jų vystymas priėjo savo  ribą teko sukurti mus kad procesas kažkaip pratęsti. Mes turim galimybę tapti tokiais pat nematerialiais kūrėjais kaip ir pirmapradžiai kūrėjai bet čia turim labai ribotas materijos poveikio galimybes. Kiek žinau jos bus dar labiau apribotos. O žmonės - dievai turėjo neribotas materijos keitimo galimybes bet neturėjo galimybės tapti pirmapradžių kūrėjų lygio esybėmis. Tiesiog jų dėka pasimatė "silpnos vietos". Na čia galima pažiūrėti kaip į mano pafantazavimus nors patys žinot iš kur tai gavai. Pats nesugalvojau.

Ir dar toks praktinis pastebėjimas. Pvz mes jei ką kuriame tai kuriame savo išorėje. Planas gimsta viduje bet kuriame išorėje o ne savo kūno viduje. Čia tokia pat logika ir su kūrėjais.

[idenmeyou]

Praleidai mano posto ironija, jei kalbam apie savokureja kurianti mus supancia aplinka gyvunai, zeme po kojom, vejas ir pan, tai sito kureja galime laikyti zeme ar gamta, ir galime netgi tamtikra intelekta priskirti,  tuomet musu kureja sukure tarkim visata, bet sita dali zinom, nieko kuo butu galima tiketi, tada einame kur nezinom.
Cia seip apeliuoju ne i teorija o i zmogiska dievybes suvokima.

Nereiktų žemės gamtos atskirti nuo visatos. Juk žemė yra dar vienas visatos kūrinys, kad egzistuotų visata žemės nereikia, o kad egzistuotų žemė visatos egzistencija būtina. Visos žemės struktūras mažinant visvien prieisime prie mažiausių dalelių, kurios yra visatoje, tad žemė yra visatos kūrinys, jei kūrėjas yra visata, tai žemė viena iš jo atmainų.

@paragraf 78  as ne tik taip paprastai mastau, galima ir placiau bet ne butinai kazka dievisko, pvz 4d 5d 6d visatos, paralelines dvieju tipu, kaip visiskai atskiros ar beveik viena bet atskira.

Bet visi išmatavimai remiasi mūsų matomos visatos suvokim, nesvarbu dėsi 2d ar 3d, nors, kad ir 7d prasmės tai neduos. Akivaizdu, kad taikomas mūsų visatos modelis turi spragų, nereikia net kalbėti apie paralelinių visatų egzistavimą ar kelių išmatavimų tikrovės, užtenka, kad ir mūsų matomoje visatoje yra anomalijų, kurios automatiškai paneigia mūsų suvokimo tiesą.

[time]

time,kalbi apie miestą,gatvę ar apie Visatą?Pats žodis reiškia viską,kas egzistuoja.Todėl kiekybinis vertinimas yra vienareikšmiškas.
Štai savo pasaulį tu kuri iš nieko,kuris sudarytas iš begalybių.Vaizdiniais iliuzijomis-kuo nori,bet visa tai-iš informacijos vienetų.
Tuos pačius informacinius bitus naudoja ir kitos intelektinės struktūros,kurdamos savus pasaulius,kurie daugiau ar mažiau skiriasi nuo tavojo.Taip skirtingi pasauliai persismelkia.(persismelkiantys pasauliai)O kiekviename tavo erdvės taške egzistuoja kitas toks pats begalinis NIEKAS.(multivisatų realizacija)

žmogus išduoda daugiau nei atrodo. Kasdieninis gyvenimas išduoda visumos pagaminimo koncepcija, irodydama, kad viskuom kuom mes naudojames yra ribotas kiekis kūrinių. Koncepcija gali peraaugti į didesnę koncepcija, sudetingesniais atvėjais, kurie dažnai pasitaiko, kaip sudėtingesni, sunkiau suvokiami žmogui padariniai. Prieštaraujantis žmogus šiai koncepcijai yra neteisus, nesusimąstantis apie tai yra teisus. Kur dalyvauja nelogika (objektyvi nuomonė) logika yra subjektyvi nuomonė apie bendrus dalykus kurie yra sukaupti per labai didelį laiko tarpą. Tai kas žmogui suvokiama kaip laikas, negali buti išmatuojamas ir naudojamas matas, nes jis klaidingas, čia yra kažkas kita.

Tikėjimas, jog visata begalinė yra tas pats kaip ir tikėjimas paralelinėmis visatomis, kurių niekas dar neįrodė.
Ribotumas įvykių, statinis gyvenimo būdas, momentinis reiškinys, kuris negali būti kitoks nei nutinka tuo momentu, parodo kad kitaip negali būti.

[xsistemax]

Aha,užsikalbėjau ir neatsakiau,kodėl egzistuoja tie kūrėjai.Dėl rezonansinių reiškinių.Begalinis elementų kiekis sistemoje sąlygoja begalinę saviorganizaciją.Šita saviorganizacija ir yra visatos begalinis intelektas,tik išskaidytas į begalinį skaičių įvairiausių struktūrų.Bet neanihiliuojantis,t.y.neturintis priešingos vertės parametro.
Iš esmės tai ir yra priežastis,kodėl visata egzistuoja kaip begalybė,priešingu atveju ji būtų tik galimybių begalybe,nebūtų konkrečių realybių.
time,gali būti ir kitaip.Ne tik gali,bet ir yra.Konkreti dabartinė tavo realybė yra tik viena iš daugybės,nulemta tavo pasirinkimo.Kitos tavo realizacijos,atsiradę dėl kitokių pasirinkimų,gyvena kitokį gyvenimą.Su jomis kontaktuoji sapnuose.Lankaisi pasauliuose,kurie sukurti renkantis kitus sprendimus.Kiekvienas pasirinkimas sukuria mažiausiai du pasaulius(jei tai dilema).

[Vytautas]

tad žemė yra visatos kūrinys, jei kūrėjas yra visata, tai žemė viena iš jo atmainų.

Mums egzistuoti visa visata visiškai nereikalinga. Reikalingi tik du elementai žemė ir saulė. Net saulės sistemos planetos nereikalingos. Po 2022m taip turėtų ir nutikti. Visa likusi visata tiesiog "panaikinama" nes neturi jokios prasmės.

[tadasas99]

@idenmeyou as ir sakiau kad zeme tik dalis proceso kuri zinome todel ieskom ten kur nezinom, pvz bigbangas nors nezinom ar tai tikrai buvo pradzia.
 @vytautas kalbi lygtai butume egzistencijos centras, kas mum itakos nedaro tas beprasmiska

[klajunas]

Priešybių anihiliacija yra ne niekas, bet energija, pagal fizikų įsivaizdavimą.

[idenmeyou]

Tikėjimas, jog visata begalinė yra tas pats kaip ir tikėjimas paralelinėmis visatomis, kurių niekas dar neįrodė.
Ribotumas įvykių, statinis gyvenimo būdas, momentinis reiškinys, kuris negali būti kitoks nei nutinka tuo momentu, parodo kad kitaip negali būti.

Tai čia tas pats, kas pelei būti uždarytai dežutėje, kurioje yra duodamas maždaug 3 rūšių maistas, nuolatos ta pati aplinka. Tai pelei atrodys, kad jos visas pasaulis susideda iš 3 rūšių maisto davinių ir sienų kurias ji mato, bet realybė bus tokia, kad yra žmogus, kuris ta pelę pamaitina ir daug daug platesnis pasaulis, apie kurį pelė negalvojo.

Tas pats ir su žmogumi, jis net nepažįsta visų elementų, dalelių ir procesų, visiškai nežino visatos užkampių, tad realiai gyvename labai mažoje planetoje ir pro akių kampčius stebime horizontą, tad mūsų pačių ribotumas visiškai neįrodo visatos ribotumo.

[paragraf 78]

@paragraf 78 ,įsivaizduoju MAŽIAUSIAI 12-os matavimų

Nuoširdžiai tuo abejoju

[Vytautas]

tad mūsų pačių ribotumas visiškai neįrodo visatos ribotumo.

Mes iš viso nieko nežinom ar tai ribota ar neribota. Tiesiog kuriam visokias teorijas. O jos tik teorijos. Na aš kažkokiu kitokiu būdu gaunu tą  informaciją bet tokių dalykų kaip nors praktiškai patikrinti negaliu.

[Pajauta]

Šiame klausime yra loginis prieštaravimas. Jeigu tariame, kad visa tikrovė yra visumoje, tai yra kūrėjuje, tai klausti, kas sukūrė kūrėja tas pats kaip klausti, kas sukūrė visumą, bet jeigu yra kažkas didesnio už visumą, tai kūrėjas nėra visuma. O to būti negali. Kūrėjas visumos struktūra ir tai galutinis atsakymas.

Bet ar kūrėjas, kuris yra visagalis neturėtų būti aukščiau visko - aukščiau visumos? Jeigu kūrėją laikysime visagaliu, tai jis galėjo sukurti pats save. Jokių ribų.

Tuos pačius informacinius bitus naudoja ir kitos intelektinės struktūros,kurdamos savus pasaulius,kurie daugiau ar mažiau skiriasi nuo tavojo.Taip skirtingi pasauliai persismelkia.(persismelkiantys pasauliai)O kiekviename tavo erdvės taške egzistuoja kitas toks pats begalinis NIEKAS.(multivisatų realizacija)

Prisiminiau straipsnį, kur mokslininkai svarsto, kad mūsų visata nėra vienintelė, o jų gali būti begalės. Tai patvirtintų visumos kaip begalybės idėją.

[xsistemax]

@paragraf 78 ,aš tiesiog matau,jog kažkur dingsta gravitacija,jog elektromagnetiniai svyravimai plinta nežinoma terpe,jog kvantų poros sąveikauja be laiko uždelsimo ir t. t.
Tai ir skatina įsivaizduoti pasaulį daug didesnį,nei fiksuoja pojūčiai.Tau-taip yra ir turi būti,aš-ieškau priežasčių.

[Vytautas]

kalbi lygtai butume egzistencijos centras, kas mum itakos nedaro tas beprasmiska

Mes ir esam iš esmė čia svarbiausi. Viskas dėl mūsų. Esam kūrėjų vaikai ir turime "užaugti". Tėvai pasirūpino mūsų atsiradimu ir sąlygomis kur atsirasti. Aišku buvo problemų bet dabar finišo tiesioji. Lieka tik laukti sąlygų "optimizavimo" po buvusios betvarkės. Bet viskam reikalingas laikas.

[klajunas]

Manau, kad į klausimą Kas sukūrė kūrėją? Galimas atsakyti ir taip - Kūrėjo Kūrėjas... 

[time]

mūsų pačių ribotumas visiškai neįrodo visatos ribotumo.

Įrodo.

Betkokio įvykio reiškinys, pasitelkus tikimybės teorija gali būti apskaičiuotas visomis įmanomomis baigtimis. Baigtys negali būti begalinės.

Begalybę sugalvojo žmogus, pritingėjęs skaičiuoti visus įmanomus variantus (be čia ne esmė). Ir tai plačiai panaudojo sudarinėjant bendrus mums žinomus modelius, matematinius apskaičiavimus taikant formules į kurias galima įstatyti skaičius. Tas žmogus panaudojo begalybę su tikslu, kad tai nėra begalinis skaičius, bet kad būtu galima į begalybės tokį kaip reiškinį įstatyti skaičių iš visų galimų. Naudodami begalybės sąvoką, neapsrendžiate tikrosios problemos, jus gale paliekat kiekvienam spręsti kokį skaičių įstatyti. (Iš kur man žinoti, gal begalybė yra 2 ar 3?) O visi variantai tinkami, tik ar visus galima panaudoti tuo momentu ar tik vieną?

Jeigu gyvenimo koncepcija butu neribota, mes galėtume n kartų patirti tą patį įvykį su visomis imanomomis baigtimis per tą patį laiką. Tačiau čia taip suktai padaryta, kad mes tik galime patirti viena iš tų daug variantų, kas jau apspręsta ir yra jau tik 1 galutinė baigtis, kurios nepakeisi kita jokia, kas įrodo ribotumą įvykių.