Vaišnavizmas

[nuorytojaus]

tai nėra autentiškas hinduizmas, bet doėmtis visą šitą religijos srove atbaidė kurį

Pažiurėjau youtubėje apie hinduizmą, tai pasirodo hinduizmas nėra religija, o ideologija sukurta antrame amžiuje, kuri vienija visas religijas visų genčių ir tautų, kurios prijungiamos prie bendros valstybės, todėl tenai ir yra labai daug dievų.
Gal a.t.sielius patikslins, ar yra tokia religija kaip hinduizmas?

[a.t.sielis]

nuorytojaus, ir viskas, pažiūrėjai youtubėje vieną video, ir viską supratai apie Indijos religijų situaciją?

Kažkada esu rašęs kitam forume į temą:

Reiktų apibrėžti, kas turima galvoje teminu "hinduizmas". Per daug prie jo netrypčiojant, galima pasakyti, kad Indija yra religijų žemė, ir ten daugybė religijų, o taip pat ir daugybė gentinių, etninių, tautinių bendruomenių. T.y. galima rasti nuo laukinių genčių, čiabuvių, aborigenų, a la indėnų, iki aukščiausios kultūros žmonių, ir religijoje, nuo animizmo iki aukščiausių religijos formų.

Pagrindinės religijos Indijoje:
- vediškoji, sanatana-dharma, t.y. besiremianti į senosios Vedų civilizacijos paveldą. Visų su šia religija glaudžiau susijusių religingumų visuma dažnai vadinama "hinduizmu", nors tokio termino daugelis Indijos tikinčiųjų sau netaiko. Pvz. krikščionys sau taiko "krikščionių" pavadinimą, ir jį patys apibrėžia, musulmonai sau taiko "musulmonų" pavadinimą, ir jį patys apibrėžia, bet "hinduizmas" yra svetimas žodis, kurį taikė išoriniai stebėtojai, o ne patys tikintieji ir praktikuojantieji.
- džainizmas ir budizmas, atmetančios Vedų civilizacijos teistinį pagrindą, bet tuo pačiu, kultūriškai susijusios su Vedų civilizacija.
- islamas

Hinduizme galima rasti tris didžiausias šakas - Višnu garbinimą, Šivos garbinimą ir Šakti (Deivės, Gamtos, Galios, Energijos) garbinimą. Bet jos neišsemia visų religingumų įvairovės.

Višnu (t.y. transcendentinio Dievo) garbinimas turi keturias pagrindines tradicijas-mokyklas:
- Rudra sampradaja
- Šri sampradaja
- Brahma-Madhva sampradaja
- Sanaka Sampradaja.

Visos jos garbina Višnu, su tam tikrais niuansais, gali skirtis garbinamasis Višnu pavidalas, taip skiriasi pamatiniai mokytojai ir atitinkamai mokykla, bei tuo, koks apreiškimas bei apsireiškusi dievybė įsteigė/įgaliojo sampradają.

Realiai toks dalykas kaip "hinduizmas" neegzistuoja tokiu būdu kaip religijos, sakykim, krikščionybė ar islamas. Jeigu būtų toks terminas kaip "abraomizmas" ar "judeo-islamo-krikščionizmas", kuris apimtų ir kvazikrikščioniškus, kvazijudėjiškus, ir kvaziislamiškus religingumus nuo pačių liaudiškiausių pamaldumų iki ortodoksijos, ir iki pačių marginaliausių bendruomenių, tada galima būtų tuos terminus palyginti kaip panašius.

Kaip minėjome, "hinduizmas" yra išorinis terminas, kuriuo ne Indijos gyventojai apibūdino vieną iš Indijos subkontinento religingumų aibę, kurių bruožas yra tas, kad ji priima senosios Vedų civilizacijos paveldą kaip autoritetingą. (Tuo tarpu budizmas, džainizmas yra "antisisteminės" arba "maišto" religijos tuo, kad tą paveldą atmeta, ir užsiima savarankiškais, ne per apreiškimą gaunamais, dvasinio tobulėjimo metodų ieškojimais).

Krikščionys vadina save krikščionimis (nuo xrestos ir Xristos), musulmonai - musulmonais (nuo islam), tuo tarpu Indijos tikintieji dažnai savęs "hinduistais" nevadins, nes tai svetimas žodis, neapibrėžiamas pačioje religijoje. Dažniau galima tikėtis sutikti įvardijimus dharma, sanatana dharma (amžinoji religija), vaidik dharma (vediškoji religija), vaišnava-dharma, ir kt.

Sanatana-dharma, tai ne tiek "religija", kaip mes dažnai suprantame Vakaruose (kaip tam tikrą credo, kurio visi seka, ir negali būti erezijų), bet pliuralistinė dvasinė kultūra, kuriai įgimta vidinė įvairovė.

Sakykim, Europoje krikščionybės vystmasis buvo toks: tai buvo nauja religija, prie kurios buvo galima prisijungti, ir kuri išstūmė senus pagoniškus religingumus. Tuo tarpu Indijoje religijos vystymasis buvo kitoks: iš neatsekamos senovės bėgant tūkstantmečiams kaupėsi apreiškimai, šventųjų liudijimai, jie buvo įvairūs, ir formavo įvairias, bet susijusias tradicijas. Todėl neįmanoma sanatanos-dharmos apibūdinti skaldymosi terminais, taip kaip sakykim krikščionybėje apibūdinama: yra monolitinė uola, yra atskalos nuo uolos. Sanatana-dharma labiau apibūdintų medžio metafora - medis augdamas natūraliai šakojasi.

Tokiu būdu skirtingų tradicijų buvimas yra natūralus, ir nėra toks konfliktiškas kaip sakykim, krikščionybėje ar islame. Šakos gali nesutarti, ir diskutuoti tarpusavyje, bet jie neneigs kitų kaip kažko, kas neturi teisės egzistuoti, ar eretiško.

Aišku, tam tikra ortodoksijos ir erezijos skirtis turi būti, bet esmė tame, kad įvairovė ortodoksinėms tradicijoms yra natūrali. Tarp jų yra tarpusavio pripažinimas ir bendri autentiškumo principai, tuo būdu apsišaukėliši ir klaidingi religiniai reiškiniai ir asmenys yra atmetami, ir nepatinka į autentiškos įvairovės apibrėžtį. Pvz. pagal vaišnavus, Sai Baba yra apsišaukėlis, nes skelbėsi Dievu, jis nebuvo pripažįstamas rimtų tradicinių šventųjų, neturėjo inkarnacijos savybių bei patvirtinimų, ir propagavo beasmenę monistinę Absoliuto sampratą, kuri vaišnavų laikoma heterodoksiška Vedų dvasinės raštijos ir kultūros esmei.

Sanatana-dharma, išvertus "amžinoji prigimtinė veikla", nėra ideologija. Tai didelė, pliuralistinė dvasinė kultūra, pažįstanti įvairius Dievo ir Jo skleidinių bei kūrinių pavidalus.

Dievas yra vienas, bet Jis turi daug nuotaikų, užsiėmimų, pavidalų, vardų, tarnų. Taip pat Jis sukuria daug galingų esybių, kurios tvarko šios visatos reikalus, gamtos stichijas. Jie vadinami devatomis - pusdieviais. Kai kurie žmonės pažįsta ir garbina tas galingas esybes, bet virš jų visų yra Kūrėjas.

Biblija sako: "neturėk kitų dievų, tik Mane vieną", t.y. "neturėk kitų elohimų, tik Mane vieną". Žodis "elohimas" apibūdina aukštesnes esybes, taigi jos egzistuoja. Žodis "elohimas" panašus pagal prasmę į žodį "deva" sanskrite.

Bhagavad-gitoje 9 skyriuje, 1-29 posmuose sakoma:

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, tu niekados man nepavydi, todėl Aš perteiksiu tau slaptingiausią žinojimą ir patyrimą, kurie padės tau išsivaduoti iš materialios būties negandų.

Šis žinojimas - mokslų valdovas, paslapčių paslaptis. Jis - tyriausias, o kadangi per patyrimą leidžia tiesiogiai suvokti savąjį „aš", jis yra religijos tobulybė. Jis amžinas ir praktikuojamas džiaugsmingai.

Netikintys pasiaukojimo tarnyste negali ateiti pas Mane, o priešų nugalėtojau. Todėl jie sugrįžta į gimimo ir mirties ratą materialiame pasaulyje.

Neišreikštuoju pavidalu Aš persmelkiu ištisą visatą. Visos būtybės yra Manyje, bet Aš nesu jose.

Vis dėlto visa, kas sukurta, glūdi ne Manyje. Regėk Mano mistinę galybę! Nors Aš palaikau visas gyvąsias esybes ir esu visur, nesu materialaus kosmoso dalis, nes Manasis „Aš" ir yra kūrinijos versmė.

Supraski, lygiai kaip galingas visur siaučiantis vėjas visad lieka danguje, taip ir visos sukurtos būtybės glūdi Manyje.

O Kunti sūnau, epochos pabaigoje visos materialios apraiškos įeina į Mano gamtą, o kitos epochos pradžioje Aš vėl jas kuriu Savo galia.

Aš lemiu kosmoso tvarką. Mano valia kaskart savaimingai kyla pasauliai, ir atėjus laikui Mano valia jie vėl sunaikinami.

O Dhanañjaya, visi šie darbai Manęs nesupančioja. Būdamas nuošalyje nuo šios materialios veiklos, Aš jos atžvilgiu išlieku neutralus.

Materiali gamta - viena iš Mano energijų - veikia Man prižiūrint, o Kuntī sūnau, sukurdama visas judančias ir nejudančias būtybes. Ji kaskart kuria ir naikina šį pasaulį.

Kvailiai išjuokia Mane, kai nužengiu žmogaus pavidalu. Jie nesuvokia Mano transcendentinės, visa ko Aukščiausiojo Viešpaties prigimties ir nepažįsta Manęs.

Tokie paklydę žmonės susižavi demoniška, ateistine pasaulėžiūra. Žlunga paklydėlių viltys išsivaduoti, nieko neduoda karminė veikla ir niekais virsta pastangos gilinti žinojimą.

O Pṛthos sūnau, nepaklydusias, didžiąsias sielas, globoja dieviškoji gamta. Jos visiškai atsidėjo pasiaukojimo tarnystei, nes žino, kad Aš esu Aukščiausiasis Dievo Asmuo, pirmapradis ir neišsenkantis.

Visad šlovindamos Mane, ryžtingai siekdamos tikslo, nusilenkdamos Man, didžiosios sielos be paliovos su pasiaukojimu garbina Mane.

Kiti, kurie atnašauja auką gilindami žinojimą, garbina Aukščiausiąjį Viešpatį kaip vienabūtį, kaip skirtingą daugelyje pavidalų ir kaip visatos pavidalą.

Aš - ritualas, Aš - aukų atnašavimas, duoklė protėviams, vaistažolė ir transcendentinė giesmė. Aš - sviestas, ugnis ir aukojimas.

Aš esu šios visatos tėvas, motina, ramstis ir prosenis. Aš esu pažinimo objektas, skaistintojas ir skiemuo oṁ. Aš taip pat Ṛg, Sāma ir Yajur Vedos.

Aš esu tikslas, globėjas, šeimininkas, liudininkas, buveinė, prieglobstis ir pats brangiausias draugas. Aš - kūrimas ir naikinimas, visa ko pagrindas, atilsio vieta ir amžinoji sėkla.

O Arjuna, Aš suteikiu šilumą, siunčiu ir sulaikau lietų. Aš - nemirtingumas ir pati mirtis. Manyje slypi ir dvasia, ir materija.

Tie, kurie siekdami dangaus planetų studijuoja Vedas ir geria somos syvus, garbina Mane netiesiogiai. Apsivalę nuo atoveikio už nuodėmes, jie gimsta Indros doringoje dangaus planetoje, kur patiria dieviškus džiaugsmus.

Atsidžiaugę gausybe dangiškų juslinių malonumų ir išeikvoję savo doringos veiklos rezultatus, jie vėl grįžta į šią mirtingųjų planetą. Taigi tie, kurie ieškodami juslinių malonumų laikosi trijose Vedose nurodytų principų, telaimi pasikartojančius gimimą ir mirtį.

Tačiau tiems, kurie visad su ypatingu pasiaukojimu garbina Mane, medituoja Mano transcendentinį pavidalą, Aš atnešu viską, ko jiems trūksta, ir išsaugau tai, ką jie turi.

Tie, kurie pasišventę tarnauja kitiems dievams ir su tikėjimu juos garbina, iš tikro garbina tik Mane vieną, o Kuntī sūnau, bet daro tai neteisingai.

Tik Aš mėgaujuosi visomis aukomis ir tik Aš esu jų šeimininkas. Todėl tie, kurie nepripažįsta Mano tikrosios, transcendentinės prigimties, patiria nuopuolį.

Garbinantys pusdievius gims tarp pusdievių, garbinantys protėvius eis pas protėvius, šmėklų ir dvasių garbintojai gims tarp šių būtybių, o tie, kurie garbina Mane - gyvens su Manimi.

Jeigu kas su meile ir pasiaukojimu pasiūlys man lapelį, gėlę, vaisių ar vandens, Aš priimsiu šią dovaną.

O Kuntī sūnau, kad ir ką tu darytum, valgytum, atnašautum ar atiduotum, kokias askezes tu atliktum - daryk tai kaip auką Man.

Šitaip tu sutraukysi veiklos pančius ir išvengsi jos palankių ir nepalankių rezultatų. Sutelkęs į Mane protą ir veikdamas atsižadėjimo dvasia, tu išsivaduosi ir ateisi pas Mane.

Aš niekam nepavydžiu ir niekam nesu šališkas. Aš lygus visiems. Tačiau pasiaukojamai Man tarnaujantis yra Manyje. Jis mano draugas, ir Aš esu jo draugas.

[nuorytojaus]

Kad hinduizmas tai ideologija čia nuo savęs pridėjau,atsiprašau, persistengiau.
Bet faktas kad tai ne religija, kaip daugelis mano.

pažiūrėjai youtubėje vieną video, ir viską supratai  

"Kak nikruti" bet youtubė tikrai didžiulis informacijos šaltinis. Tik čia problema, kad informacijos pasirinkimą dažnai nulemia video meniškumas, emocijos.
Bet ir skaitant knygas lygiai taip pat galima prisigrūsti į galvą ne to ko reikia.

[a.t.sielis]

Galima sakyti, kad tai susijusių religijų visuma. No problem. Terminas "hinduizmas" yra išgalvotas ir netikęs.

[Linas Esu]

Pažiurėjau youtubėje apie hinduizmą, tai pasirodo hinduizmas nėra religija, o ideologija sukurta antrame amžiuje, kuri vienija visas religijas visų genčių ir tautų, kurios prijungiamos prie bendros valstybės, todėl tenai ir yra labai daug dievų.
Gal a.t.sielius patikslins, ar yra tokia religija kaip hinduizmas?

Hinduizmas yra religija. Tam turi visus reikalingus kriterijus.

[nuorytojaus]

Čia priklauso ką laikyti religijos kriterijais. "lietuviuzodynas.lt" tai netgi kaip nacionalinės religijos pavyzdys paminėtas hinduizmas.
O pagal wikipedijos apibrėžimą neatitinka niekaip religijos sąvokos, nes neturi vieningo mokymo.
Dar palei kitus apibrėžimus tai netgi sporto fanų klubą galima priskirti prie religijos.

[a.t.sielis]

Kaip nėra religijos "europeizmo", "amerikaizmo", "skandinavaizmo", "balkanaizmo", taip ir su "hinduizmu": šis terminas yra musulmonų ir europiečių sugalvotas nesusipratimas.

[Linas Esu]

Čia priklauso ką laikyti religijos kriterijais. "lietuviuzodynas.lt" tai netgi kaip nacionalinės religijos pavyzdys paminėtas hinduizmas.
O pagal wikipedijos apibrėžimą neatitinka niekaip religijos sąvokos, nes neturi vieningo mokymo.
Dar palei kitus apibrėžimus tai netgi sporto fanų klubą galima priskirti prie religijos.

Hinduizmas politeistinė religija, turinti daugybę dievų ir šventyklų. Apeigų, ceremonijų metu garbinami dievai, laidojami žmonės, meldžiamasi ir t.t.

Pačioje wiki aiškiai parašyta, kad hinduizmas - religija.

[nuorytojaus]

Būtų gerai kad anomalija turėtų savo nuosavą viki, būtu lengviau susikalbėt.
 Radau dar vieną žodžio "religija" aiškinimą, pagal kurį ir netikintį gali pavadinti gerąja prasme religingu:

Naujajame Testamente žodžiais religio ir religiosus trijose vietose verčiami graikiški žodžiai threskeia ir threskos. Jok 1,26 ir toliau: „Jei kas mano esąs pamaldus (se religiosum esse = threskos einai) ir nepažabojo savo liežuvio …to pamaldumas (religio = threskeia) tuščias. Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse (religio apud deum = threskeia para too theoo) yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu".   

[Linas Esu]

Būtų gerai kad anomalija turėtų savo nuosavą viki, būtu lengviau susikalbėt.
 Radau dar vieną žodžio "religija" aiškinimą, pagal kurį ir netikintį gali pavadinti gerąja prasme religingu:

Tavo pavyzdys yra teologo, Helmut Burkhardt, citata.

Teologija bando racionaliai paaiškinti, "nežinia kieno, kažkada, perrašytus, pertaisytus/papildytus tekstus. Neaiškios metaforos, susipynusios alegorijose.

Pradoksas - teologai burdami iš kavos tirščių, patys prieštarauja savo įsitikinamams, kurie kertasi su bažnyčių doktrinomis.

[boba]

Niekaip dabar negaliu būti neįsikišusi, noriu pasakyti,Biblija yra gyva knyga. Ir Biblijos tekstas gali keistis. Kiekvienąsyk kai skaitote Bibliją skaitote gyvą knygą, jos senas tekstas gali būti ištirpęs ir gali būti atsiradęs naujas tekstas. Todėl verta Bibliją nuolatos iš naujo perskaityti, - gal joje atsirado kas nors nauja? Biblija yra labai gyva. Ir skirtinguose namuose Biblija gali būti skirtinga. Todėl kiti žmonės galvoja, kad kiti žmonės yra blogai išstudijavę Bibliją šneka nesąmones, bet nepagalvoja, kad būtent tų kitų žmonių Biblijoje yra kitaip parašyta. Bet niekados nekinta dešimt Dievo įsakymų.

[nuorytojaus]

"nežinia kieno, kažkada, perrašytus, pertaisytus/papildytus tekstus.  

NT autoriai visi žinomi, yra daug originaliu tekstų beveik dviejų tūkst.metų senumo.
O ST patvirtina, kad nėra papildyti, pertaisyti tekstai Kumrano rankraščiai.

Neaiškios metaforos, susipynusios alegorijose.  

Čia tik taip atrodo "prabėgom užmetus akį".

[Linas Esu]

NT autoriai visi žinomi, yra daug originaliu tekstų beveik dviejų tūkst.metų senumo.
O ST patvirtina, kad nėra papildyti, pertaisyti tekstai Kumrano rankraščiai. Čia tik taip atrodo "prabėgom užmetus akį".

Teologai studijavo ir galiausiai priėjo išvadą, kad visa tai yra tik tik alegorijos, o ne istorinis šaltinis, nors tai ir kertais su bažnyčių, ideologijomis, daugelis tiki "savo dievu", o ne propagandos afišuojamu baltuoju Jėzu Kristumi.

"Šventus raštus" gali interpretuoti kaip tau patogu. Tas galioja su koranu, graikų mitologijomis ir t.t.



Žinoma, visda gali rasti išimtį, kaip kvaištelėjęs/BUKAPROTIS kreacionistas, naujajį testamentą priimtantis už gryną pinigą ir dėl "NEAIŠKIŲ" priežasčių randantis TIK 11 "dievo" įsakymų.

[a.t.sielis]

Prašymas: neofftopinkit. Panašu, kad tuojau užvirs ilgas beprasmis ginčas "ateistas vs Biblija", bet ši tema ne apie tai. Eikite į kokią kitą temą.

[Linas Esu]

Prašymas: neofftopinkit. Panašu, kad tuojau užvirs ilgas beprasmis ginčas "ateistas vs Biblija", bet ši tema ne apie tai. Eikite į kokią kitą temą.

Kas tu, moderatorius ?
Beje kol kas neperskaičiau nė vienos ateisto žinutės šioje temoje. Kas čia save laiko ateistu ?