Iš kur mes žinom, kad dabartinis mokslas progresuos?

[a.t.sielis]

Mokslas - kultūros arba civilizacijos dalis. Kultūros arba civilizacijos patiria pakilimus ir nuosmūkius, prasideda ir sužlunga. Kodėl mes esam tokie tikri, kad dabartinė civilizacija toliau sėkmingai gyvuos, kai istorija rodo priešingai - kad visos iki šiol gyvavusios civilizacijos anksčiau ar vėliau priėjo savo nuosmūkį?

Daugelis žmogaus įsitikinimų iliuziniai. Kaip sakė Merfis, nuomonė - pats nepatikimiausias matas. Pvz. ne taip seniai taika tarp išsivysčiusių valstybių atrodė pakankamai stabili, o šiandien bijomasi karo, ir daugiau ginkluojamasi. Vadinasi, tai tebuvo iliuzija, ir taika neprogresavo iki absoliučios tobulybės.

Kodėl su mokslu turėtų būti kitaip? Ar nėra naivi viltis arba įsitikinimas, kad mokslas progresuos toliau be kliūčių ir nuosmūkių, ir kad mokslo progresas nėra niekuo ribojamas išskyrus patį laiką? Atseit, tereikia daugiau laiko, ir mokslas atras dar kažką naujo, ir pasieks tobulesnį žinojimą. O galbūt galimybės jau išsemtos, ir nieko iš esmės naujo nebus atrasta ir pasakyta. Galbūt viskas ką įmanoma buvo jutimais ir instrumentais ištirti, iš esmės ištirta, ribos prieitos, ir toliau stumiamasi tik į neesmines detales, kurios didesnio žinojimo nesuteiks.

Daug blefo ir saviapgaulės galimybių visame tame. "Ateityje mokslas atras ir įrodys..." O kaip yra šiandien? Ateityje galima daug ką žadėti, bet ar taip bus - jokių garantijų. Vadinasi, kad ateityje kažką atras ir įrodys - joks ne argumentas intelektualiniame lauke. Tokių būdu žinių trūkumas, esamų modelių netobulumas ar klaidingumas negali būti pridengtas šiuo figos lapu arba pateisintas.

Tad scientizmui teks "numesti gazą", ir atsisakyti pretenzijų į realybės pažinimo monopolį. Kitos kultūros ir pažinimo formos ko gero, leidžia geriau pažinti realybę, negu ribotas vien tik fizinio lauko empirinis metodas.

[paragraf 78]

Gamtamokslis kaip ir bet kuris mokslas nestovi vietoje, jis tai progresuoja tai regresuoja. O vien jau tai, kad jis patiria daugiau progreso nei regreso, leidžia mums manyti kad greičiausiai jis labiau progresuos nei regresuos.
Ar ne?

[a.t.sielis]

Augimo (pakilimo) fazėje progresas didesnis negu regresas, o senėjimo (nuosmūkio) fazėje - regresas didesnis negu progresas.

[paragraf 78]

Nereikia biologinių procesų priskirynėti paradigminiams reiškiniams. Nes gausi taip: cirke anksčiau būdavo rodomos barzdotos moterys, todėl ežiukai yra nariuotakojai

[a.t.sielis]

Ne tik biologija, viskas banguoja, prasideda ir baigiasi. Individualus mokslininkas anksčiau ar vėliau pasensta ir dingsta iš fizinio regėjimo lauko kartu su savo protu. Vieno proto galimybės nebūtinai prilygsta kito proto galimybėms. Kaip mąstė graikų filosofai, mes negebam mąstyti, savo ruožtu, jų stilius skyrėsi nuo mūsų. Dabar viskas kitaip, o ar geriau - dar klausimas. 20 amžiaus pradžioje bėgikai nubėgdavo 100 metrų lėčiau negu dabartiniai, bet ir tie ir tie - greiti. Skirtumas neesminis.

Begalinis neribojamas progresas - greičiau idealios sferos savybė. Mes gyvename ribotoje šios visatos sferoje, kuriai būdingas bangavimas.

[idenmeyou]

Sutinku kuomet prarandame protingą asmenybę, prarandame ir galimybę plėsti veikalą toliau, nes ateities kartą net ir turėdama visus veikalus gali visko nesuprasti, įžvelgti. Visgi visada būna laiko klausimas kada atsiras protingas žmogus, kuris tęs kažkada pradėta darbą, tai matome iš bet kokio mokslo, kuris bėgant metams tobulėjo, nors kartais būdavo pauzių.

Manau įmanomas toks taškas kuomet, žmogaus protas net ir mirus kažkokiu būdu bus pratęstas, veiks, galbūt mokslo ateities uždavinius spręs ir dilemas kels dirbtinis intelektas.

[a.t.sielis]

Visgi visada būna laiko klausimas kada atsiras protingas žmogus, kuris tęs kažkada pradėta darbą, tai matome iš bet kokio mokslo, kuris bėgant metams tobulėjo, nors kartais būdavo pauzių.

Viskas susiję su visuomenės stiprumu. Visos visuomenės turi savo "aukso amžių", kurio metu darbai tęsiami. Bet galiausiai jie nutrūksta, kai visuomenė susilpnėja, prasideda nuosmūkis ir žlugimas.

Arba veikia dar kiti dėsningumai, pačios srities apribojimai.

Kaip pvz. Mocartas ir kiti dideli klasikinės muzikos kompozitoriai taip ir liko savo laikų viršūnėse, naujų klasikinės muzikos genijų neatsiranda, nes pati klasikinė muzika išsisėmė.

Išsisems ir dabartinis gamtamokslis. O tikėjimas juo, naivios viltys dėl kažkokių ateities geresnių atradimų ir visa kita - tėra iliuzija. Kaip dabar yra, taip yra, tą ir reiktų vertinti. Ir tada pasirodo, kad gamtamokslis nėra joks autoritetas, su savo netobulomis teorijomis.

[idenmeyou]

Net neabejoju, kad po dešimt metų mokslas bus stipriai pasistumėjęs ir tai ypač akivaizdu bus technologijose, bei medicinoje.

[Justinas Herbsman]

mokslas tai tik vienas is budu suprast-matyt musu pasauli,o kad jis progresuoja tai akivaizdu bet ar tempas patenkinamas cia jau abejotina,bet esme jog musu "mainstream" mokslas su visom technologijom tai tik paroda zmoniu masems,o tikrosios siu dienu technologijos kurios rakose tu kurie kontroliuoja musu civilizacija yra ant tiek pazengusios jog sunku net patiket daugumai butu.....

mokslas niekada nebus tikrasis pilnasis visa aprepiantis mastymo-matavimo-supratimo metodas,reikia sukryzminti moksla su dvasingumu norint pazint esmini pilnesni viso ko suvokima ...

[Vytautas]

Na su mokslo "progresu" praktiškai paskutinę savaitę susiduriu gyvai. Esmė maždaug tokia. Šeštadienį užėjo nežmoniškas pilvo skausmas. Suprantama šeima iškvietė greitąją kuri atvažiavo po 2 val. tam laikui jau aš žinojau kad keistas skausmas baigia praeiti. Bet nuvežė į klinikas. Padarė visus įmanomus tyrimus. Rezultatas absoliučiai nieko. Sveikas kaip ridikas. Ryte paleido namo. Suprantama kas atsitiko medikai nieko negalėjo pasakyti. Pirmadienį vakare situacija vėl ta pati. Tik greitoji atvažiavo per pusvalandį. Rado pačiam skausmo gražume. Iš karto suvarė dvigubą dozę nuo skausmo. Nepadėjo. Suvarė morfijaus nepadėjo. Klinikose sulašino dvi lašelines nuo sakauso ir dar be saiko visokių nepadėjo. Jokio rezultato. Perleido per tomografą - absoliučiai nieko. Po poros valandų skausmas kaip įprasta pats liovėsi. Aišku liekamieji pojūčiai kur kas blogesni nei kai nebuvo naudojami vaistai.  Medikai ateina galvas pakrapšto ir buria iš kavos tirščių. Jei prietaisai nerodo jų žinios tuo ir pasibaigia. Galiausiai pradėjo su manimi žaisti "futbolą". Kadangi klinikose nieko nesuprato tai nusiuntė į 3 ligoninę. O ten senas chirurgas klausia - dabar tau ką skauda? Sakau ne. Paima popieriaus lapą išrašo namo ir sako jei tomografas medicinos gulbės giesmė nieko nerodo mes bejėgiai. Ir daugiau nevažiuok pas mus o tegul tiria tie kurie turi pirminius duomenis. Išvada progresas yra labai ribotas dalykas. Pats pagavau kampą kur problema ir bandau suktis. Jau dvi naktys namuose ir nėra problemos. Aišku nekokia savijauta po beprotiškų vaistų bet panašu kad visa problema su mityba. Paprasčiausiai teko prisiminti švytuoklę ir tikrinti kiekvieną produktą ar jis man saugus naudotis. Liko tik toks kelias nes medicinos prasme tapau futbolo kamuoliu ir ji nieko negali padėti. Per 2 kartus jų visi metodai pilnumoje išsemti. O rezultatas nulinis ir net su minusu. Jų aparatai mano "techninę" būseną rodo kaip idealią. Tai va truputi linksma ir įdomu kas čia dedasi su manimi. Turėjau norą pasitikrinti mediciniškai ar esu sveikas. Tokia galimybė buvo suteikta. Gan nemalonia forma bet norimą rezultatą gavau. 
Bendrai mokslas jau bent kokius 5m stovi vietoje. Pagrindinis tobulėjimas išmaniajam telefone keitimas mygtukų formos ar šiaip storio, lankstumo. Geriausiu atveju pritaikymas senų esamų technologijų plačiau praktikoje. Bet realiai nieko naujo nėra tik krūvos pafantazavimų.

[a.t.sielis]

mokslas niekada nebus tikrasis pilnasis visa aprepiantis mastymo-matavimo-supratimo metodas,reikia sukryzminti moksla su dvasingumu norint pazint esmini pilnesni viso ko suvokima ...

Pagal mane, empirinį gamtamokslinį pažinimo metodą reikia suprasti tokį, koks jis yra - kad yra labai ribotas, bei skirtas tik daliai nesuvokiamos materijos pažinti, todėl dvasios šis metodas negali padėti pažinti, tuo pačiu ir suteikti kokių nors žinių apie visuminę realybę. Empirinis žinojimas reikalingas kasdienybėje, kaip pvz. valgant, vaikštant ir t.t. Be supratimo kaip įsidėti šaukštą į burną, ar užsirišti batus, būtume bejėgiai kaip vaikai.

[Almiasas]

Bendrai mokslas jau bent kokius 5m stovi vietoje. Pagrindinis tobulėjimas išmaniajam telefone keitimas mygtukų formos ar šiaip storio, lankstumo. Geriausiu atveju pritaikymas senų esamų technologijų plačiau praktikoje. Bet realiai nieko naujo nėra tik krūvos pafantazavimų.

Realiai yra tai, kad tamista dar esi gyvas, o jei būtum gimęs vos kokia 50 metų anksčiau, tai jau būtum kokius 5 kartus suvis negyvai taip vat ėmęs ir gatavai numiręs

O jei rimtai - tai labai sudėtinga kažką revoliucingo padaryti, reikia daug laiko, pastangų ir pinigų...
Pavyzdžiui, vien naujų vaistų atsiradimas vaistinėje kompanijai gamintojai kainuoja apie milijardą, nes užtrunka keliolika metų su visomis veiksmingumo patikrinimo procedūromis, plius dar įvertinkim tai, kad tuo pačiu metu kuriama ir bandoma gal koks 100 naujų preparatų, iš kurių tinkami galiausiai pripažįstami 1 - 5.

[Vitus]

Kodėl su mokslu turėtų būti kitaip? Ar nėra naivi viltis arba įsitikinimas, kad mokslas progresuos toliau be kliūčių ir nuosmūkių, ir kad mokslo progresas nėra niekuo ribojamas išskyrus patį laiką?

O kaip reikėtų įsivaizduoti mokslo regresą? Kad vieną dieną imame ir užmirštame kaip veikia puslaidininkiai? O gal pamirštame Pitagoro teoremą ir kaip veikia visos technologijos?
Aš matau tik vieną galimybę tokiai įvykių eigai: civilizacijos sunaikinimas.

Tikriausiai yra įmanomas dar vienas variantas: žmonija staiga nustoja domėtis mokslu. Pasuka kitu keliu, t.y. tobulėja tik "dvasiškai". "Alkani, basi, giesmes gieda..."
Bet toks kelias vėlgi privestų prie civilizacijos žlugimo. Pasikartotų Velykų salos istorija...

[a.t.sielis]

O kaip reikėtų įsivaizduoti mokslo regresą? Kad vieną dieną imame ir užmirštame kaip veikia puslaidininkiai? O gal pamirštame Pitagoro teoremą ir kaip veikia visos technologijos?

Tarkime, toks scenarijus: prasideda kariniai konfliktai, toliau smunka ekonomika. Didėja žmonių skaičius, valstybių įsiskolinimai, nuo seno stiprios valstybės silpnėja. Sumažėja tyrimų finansavimas, tyrimų apimtys, mokslininkų skaičius. Ką įmanoma atrasti, jau atrasta, o tolesni tyrimai - beprotiškai brangūs (kaip pvz. hadronų greitintuvai ir pan.). Žmonijai atsibosta žaisti su technologijomis (kaip pvz. su smart phonais), mažiau perka technologinių dalykėlių, tuo pačiu rinka irgi mažiau finansuoja mokslą. Mokslas ima stagnuoti, dingsta entuziazmas, mokslininkai tik išlaiko seną lygį, atkartoja senus dalykus. O su laiku atkartojimo kokybė irgi mažėja, kažkas prarandama. Taip pat apibendrinant žinias, atsiranda daugiau realizmo, nuo scenos nueinant mokslininkams-fanatikams, suvokiama, kad daugelis ydingų teorijų taip ir nebus patvirtinta ir yra akivaizdžiai klaidingos. Šiuo metu jas palaiko iliuzinės viltys ir blefas.

[Vytautas]

@a.t.sielis tai ką pasakei jau  pilnu tempu vyksta dabar. Pasaulyje beprotiška perprodukcija. Norint kažką parduot reikia kažkaip pagamint labai pigiai. Suprantama viskas tampa vienadieniais produktais. Tyrimams skirti pinigų nėra iš ko. Visumoje pasaulio ekonomika sėdi giliame mėšle ir niekas neranda išeities tik apsimeta kad ieško. O realiai jos ir nėra. Prieitas liepto galas. Tam kad procesą užkurti reikia karo ir sunaikinti viską esamą. Bet po tokio sunaikinimo nelabai tikėtina kad liks atkūrimo galimybė. Todėl visi ir stumdosi "švelniai". Į naujausius berods F35 sukišta masė pinigų o jie taip ir netinkami naudojimui. O kompanijos "įsisavina" pinigus bet nekuria produkto. Tokia privataus kapitalo prigimtis. Visumoje esamoje padėtyje visiškai pakenčiama sėdėti, bet problema gręsiantis traukimosi procesas.