Ką 25 garsūs mokslininkai kalba apie dievą?

[Benamis]

Kas sako, kad mokslas pykstasi su religija? Tik jau ne šie Nobelio premijos laureatai ir mokslo pradininkai.

Mikolajus Kopernikas (1473-1543), astronomas, pirmasis mokslininkas nuodugniai išdėstęs heliocentrizmo teoriją:

„Kas galėtų gyventi artimai bendraudamas su tobuliausia tvarka ir dieviškąja išmintimi ir nesijausti patrauktas aukščiausių siekių? Kas galėtų negarbinti visų šių dalykų architekto?"

Isaacas Newtonas (1643-1727), klasikinės teorinės fizikos pradininkas:

„Tai, ką mes žinome, yra tik lašas, tai, ko nežinome, yra platus vandenynas. Stebėtina visatos tvarka ir harmonija galėjo kilti tik iš visažinės ir visagalės Būties."

Carlas von Linnaeusas (1707-1778), sisteminės botanikos įkūrėjas:

„Mačiau amžiną, begalinį, visagalį Dievą praeinant pro šalį ir aš parpuoliau jo pagarbinti."

Alessandro Volta (1745-1827), pagrindinių elektros sąvokų atradėjas:

„Aš išpažįstu šventą, apaštalinį, Romos katalikų tikėjimą. Dėkoju Dievui, kad man davė tikėjimą, kuriuo gyventi iki mirties esu pasiryžęs."

Andre-Marie Ampere (1775-1836) atrado pagrindiniu elektros dėsnius:

„Koks didis yra Dievas, o mūsų mokslas tik mažmožis!. Darbuokis maldos dvasioje. Studijuoki šio pasaulio dalykus, tačiau į juos žiūrėk tik viena akimi, antrąją nuolat atkreipdamas į amžinąją šviesą. Mokslininkai didžiuojasi savo mokslu, bet kas jie prieš paprastą sielą, pažįstančią patį Dievą!"

Augustinas Louisas Cauchy (1789-1857), žymus matematikas, kompleksinės analizės įkūrėjas:

„Esu krikščionis, tai yra tikiu Kristaus dieviškumu, kaip visi praeities didieji astronomai ir visi didieji matematikai".

Carlas Friedrichas Gaussas (1777-1855), pramintas „Matematikų princu" dėl savo įžvalgų, prisidėjusių prie matematikos ir gamtos mokslų sričių:

„Kai išmuš paskutinė mūsų valanda, patirsime didžiulį ir nenusakomą džiaugsmą, išvysti tą, apie kurį tik miglotai supratome savo darbe."

Justus von Liebigas (1803-1873), pripažintas chemikas:

„Kūrėjo didybę ir beribę išmintį atpažins tik tas, kuris išties stengiasi savo idėjas kildinti iš didžiosios knygos, kurią mes vadiname gamta."

Robertas Julius von Mayeris (1814-1878), gamtos mokslų specialistas, (Energijos tvermės dėsnis):

„Baigiu savo gyvenimą širdyje giliai įsitikinęs, kad tikrasis mokslas ir tikroji filosofija negali būti niekas daugiau kaip krikščionių religijos [įvadinės studijos]."

Angelo Secchi (1803-1895), žymus astronomas:

„Nuo dangaus kontempliacijos iki Dievo - labai maža distancija."

Charlesas Darwinas (1809-1882), Evoliucijos teorija:

„Niekada neneigiau Dievo egzistavimo. Manau, kad evoliucijos teorija puikiai dera su tikėjimu į Dievą. Mano galva, didžiausias Dievo buvimą pagrindžiantis argumentas yra tai, kad neįmanoma įrodyti ir suprasti, jog didžiulė visata, neišmatuojamai didinga, ir žmogus, yra atsitiktinumo produktas."

Thomas A. Edisonas (1847-1931), produktyvus išradėjas, turėjęs 1200 patentų:

„Mano didžiausia pagarba ir susižavėjimas, skirti visiems inžinieriams, ypač didžiausiam iš visų: Dievui".

Carlas Ludwigas Schleichas (1859-1922), žymus chirurgas, vietinės anestezijos pradininkas:

„Tapau tikintis savais keliais per mikroskopą ir gamtos stebėjimą, ir noriu prisidėti tiek, kiek galiu, prie visiškos mokslo ir religijos harmonijos."

Guglielmo Marconi (1874-1937), bevielio telegrafo išradėjas, Nobelio premijos laureatas 1909 m.:

„Aš išdidžiai pareiškiu: esu tikintis. Tikiu maldos galia, ir tikiu ne tik kaip katalikas, bet ir kaip mokslininkas."

Robertas Millikanas (1868-1953), žymus amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas 1923 m.:

„Galiu visiškai neabejotinai pareikšti, kad tikėjimo neigimas reiškia jokių mokslinių pagrindų neturėjimą. Mano manymu, niekada nebus jokio rimto prieštaravimo tarp tikėjimo ir mokslo."

Arthuras Eddingtongas (1882-1946), anglų astronomas, matematikas ir astrofizikas:

„Nė vienas ateizmo išradėjų nebuvo gamtos mokslininkas. Visi jie buvo vidutiniški filosofai."

Albertas Einsteinas (1879-1955), šiuolaikinės fizikos atradėjas (labiausiai žinomas, kaip Reliatyvumo teorijos pradininkas) ir Nobelio premijos laureatas 1921 m.:

„Kiekvienas, kuris rimtai imasi plėtoti mokslą, įsitikina, kad visi visatos dėsniai atskleidžia dvasią kur kas aukštesnę už žmogaus, ir prieš kurią mes su savo galia privalome laikytis nuolankiai."

Maxas Planckas (1858-1947), kvantinės fizikos atradėjas, Nobelio premijos laureatas 1918 m.:

„Niekas nesudaro mums kliūčių, ir mūsų pažinimo lygis reikalauja to... susieti visatos tvarką ir religinį Dievą. Tikintysis pradeda savo kalbas nuo Dievo, o fizikas - pabaigia juo.

Erwinas Schrödingeris (1887-1961), bangų mechanikos atradėjas, Nobelio premijos laureatas 1933 m.:

„Remiantis kvantų mechanika, subtiliausių šedevrų autorius yra Dievas..."

Howardas H. Aikenas (1900-1973), kompiuterių pradininkas:

„Šiuolaikinė fizika moko mane, kad gamta negeba pati tvarkytis. Visata suponuoja didžiulį kiekį tvarkos. Tad ji reikalauja didžios „Pirmosios priežasties", kuri nebūtų pavaldi antrajam energijos kitimo dėsniui, todėl yra antgamtinė."

Wernheris von Braunas (1912-1977), vokiečių kilmės amerikietis, svarbus raketų inžinierius ir erdvės architektas:

„Virš visko yra Dievo šlovė, Dievo, sukūrusio didžiulę visatą, kurią žmonės ir mokslas diena iš dienos atranda ir tyrinėja su gilia pagarba."

Charlesas Townesas (1915), fizikas, kuris 1964 m. kartu su kitais mokslininkais buvo apdovanotas Nobelio premija už lazerio principo atradimą:

„Būdamas tikintis žmogus, jaučiu artumą ir įsikišimą Kūrėjo, esančio anapus manęs, bet visada esančio šalia... protas, kuris kažkaip susijęs su visatos dėsnių kūrimu."

Allanas Sandage (1926-2010) Amerikos astronomas, stebėdamas žvaigždes, apskaičiavo visatos plėtimosi greitį bei jos amžių:

„Vaikystėje praktiškai buvau ateistas. Mokslas padėjo man padaryti išvadą, kad pasaulis yra kur kas sudėtingesnis, nei mes sugebame paaiškinti. Egzistencijos paslaptį sau galiu paaiškinti vien remdamasis Antgamte."

Vizitinė kortelė ir didelis netikėtumas:

„Jaunas koledžo studentas keliavo traukinio kupė kartu su vyresnio amžiaus vyru, kuris kalbėjo Rožinį. Jaunuolis išdrįso užkalbinti jį: „Kodėl jūs, užuot kalbėjęs Rožinį, neskiriate šiek tiek laiko saviugdai? Galėčiau atsiųsti jums gerą knygą." Senasis vyras atsakė: „Prašau, atsiųskite man knygą šiuo adresu" ir įdavė jaunuoliui į rankas savo vizitinę kortelę. Joje buvo prašyta: Luisas Pasteur'as, Paryžiaus tiksliųjų mokslų institutas. Koledžo studentas nemenkai susigėdo. Jis manė duoti patarimą žymiausiam to laiko mokslininkui, vakcinų išradėjui, pripažintam pasauliniu mastu ir branginančiam Rožinį."

Parengė Javier Ordovas, Aletheia.org
Iš anglų k. išvertė S. Ž.
Bernardinai.lt

[.L.U.T.H.O.R.]

Dalis net nekalba apie religiją ar apie dievą, bet žinoma krikščionys prisiima tai kaip tikėjimą jų dievu Net pasakius, kad tiki dievu ar kūrėju, nebūtinai tai siejasi su krikščionybe.

[Benamis]

Cia tu bendrai kalbi ar apie pati straipsni? Nes straipsnyje lyg ir niekur neminima, kad jie kalba apie kriokscioniska Dieva

[TinSoldier]

Kai kurie, pvz Einšteinas ar Šriodingeris tai, greičiausiai, perkeltinėm prasmėm kalbėjo. Dievas kaip metafora ir pan. O ne apie krikščionišką (ar bet kokios kitos religijos) dievą.

Jei apskritai kažką panašaus kalbėjo. Nes, kiek paieškojau, tai atrodo, kad daugumos citatų autoriai yra ne minėti mokslininkai, o pats Javier Ordovas iš Aletheia.org. Pvz, tikrai netikėčiau ir Darwino citatos autentiškumu. Tuo labiau, kad pagal originalą (http://www.aleteia.org/en/religion/article/25-famous-scientists-who-believed-in-god-5883191927767040) nieko panašaus negalima rasti.

[.L.U.T.H.O.R.]

Apie straipsnį. Nu tai kas, kad nerašo. O kur patalpintas straipsnis? Kažkaip pas juos straipsnių apie Budą ar Krišną nepastebėjau Ir man buvo kilus mintis, kad ar čia tiksliai taip jie sakė, o gal iš konteksto kažkaip išiimta

[paragraf 78]

@Druwis ir @TinSoldier Bernardinai.lt ne tik krikščioniškos tematikos straipsnius talpina. Jame gana dažnai pasitaiko straipsnių ir apie kitas religijas, tam net yra skiltis "Religijų dialogas" va žiūrim čia: http://www.bernardinai.lt/religija/religiju_dialogas
Taip pat straipsnis nenurodo kokios religijos dievas minimas šių mokslininkų. Čia žinoma kiekvienas interpretuoja savaip, bet man asmeniškai atrodo, kad čia kalbama apie Dievą kaip tokį, o ne apie krikščionišką dievą. O tai kad Soldieris į tai sureagavo būtent šitaip, tik parodo, kad mes europiečiai, nepriklausomai nuo to kas esame (ateistai, agnostikai, ezoterikai ar krikščionys ar dar kas nors) turime kirkščioniško dievo sampratą Ji taip giliai įsišaknijusi, kad išgirdę žodį dievas iškart galvojame apie krikščionišką dievą.

[TinSoldier]

Aš nemanau, kad man perskaičius straipsnį pirma mintis buvo apie krikščionišką dievą. Tikrai nepagalvojau apie konkretų dievą. Pirma mintis buvo: "čiuju bus primeluota"

Bet visiškai suprantu, kodėl galėtų taip pasirodyti. Jeigu kunigas prieitų ir pasakytų: davai, pakalbam apie dievą, - aišku, kad pirma mintis būtų apie krikščionių dievą. Taip pat ir su bernardinais - jeigu pas juos pasirodo straipsnis apie dievą, pirmiausiai pagalvoji apie jų sampratos dievą.

O tai kad Soldieris į tai sureagavo būtent šitaip, tik parodo, kad mes europiečiai, nepriklausomai nuo to kas esame (ateistai, agnostikai, ezoterikai ar krikščionys ar dar kas nors) turime kirkščioniško dievo sampratą Ji taip giliai įsišaknijusi, kad išgirdę žodį dievas iškart galvojame apie krikščionišką dievą.

Bet, netgi jei taip ir yra, ką tai reiškia?
Pvz, ir vakariečiams veganams, vegetarams, mesėdžiams ir t.t. išgirdus sąvoką "greitas maistas" įprastai pirma mintis gali kilti "mcdonaldas". Ar tai pasako kažką reikšmingo?

[paragraf 78]

Bet visiškai suprantu, kodėl galėtų taip pasirodyti. Jeigu kunigas prieitų ir pasakytų: davai, pakalbam apie dievą, - aišku, kad pirma mintis būtų apie krikščionių dievą. Taip pat ir su bernardinais - jeigu pas juos pasirodo straipsnis apie dievą, pirmiausiai pagalvoji apie jų sampratos dievą.

Na mes gana dažnai tampame išankstinės nuostatos aukomis

Pvz, ir vakariečiams veganams, vegetarams, mesėdžiams ir t.t. išgirdus sąvoką "greitas maistas" įprastai pirma mintis gali kilti "mcdonaldas". Ar tai pasako kažką reikšmingo?

Taip, tai parodo, kad yra toks mentalitetas ir tokia reiškinio samprata.
Labai dažnai tenka girdėti: aš netikiu krikščionišku dievu.
Bet padiskutuoji su tuo žmogumi ir suvoki kad žmogus pats to nesuprasdamas turi labai krikščionišką dievo sampratą.
Na čia kaip gimtosios kalbos mokėjimas, labai sunku pradėti mąstyti ne gimtąja kalba (tai įmanoma, bet labai daug įdirbio reikia). Su religija panašiai. Apskritai teko pora straipsnelių savo laiku skaityti, jog perėjimas į kardinaliai priešingą religiją yra beveik neįmanomas. Tarkime buvai budistas ir tapai krikščionis, tavo dievo samprata vis tiek bus budistiška, nors ir turėsi daug žinių apie krikščionišką dievo suvokimą.

[idenmeyou]

Isaacas Newtonas (1643-1727), klasikinės teorinės fizikos pradininkas:
„Tai, ką mes žinome, yra tik lašas, tai, ko nežinome, yra platus vandenynas. Stebėtina visatos tvarka ir harmonija galėjo kilti tik iš visažinės ir visagalės Būties."

Tai tik įrodo, kad mūsų žinios labai mažos, atitinkamai suvokimas yra žemoje stadijoje, bet kokios kalbos apie Dievo egzistavimą arba nebuvimą beprasmės, kuomet nėra suprantamas pasaulis. Mes galime ištirti 99 % pasaulio ir jame nerasti Dievo ir ištirdami tą šimtąjį Dievą rasti, atvirkštinis variantas taip įmanomas.

[gidas]

Apskritai neaišku, kas norėta pasakyti, pacitavus tuos 25 mokslininkus. Kodėl 25  - negi daugiau nerado? Jei peržiūrėti analogišką  forumo temą, manau būtų ne ką prastesnis ir ženkliai gausesnis citatų rinkinys.  Panašu (Soldieris}, Javjier'ui  irgi neprošal būtų su  jomis susipažinti, nes darbuotasi atmestinai.  Arba vertėjas, S.Ž., netyčiom "nuklydo",  o Bernardinai.lt ir pasičiupo.

Ar kam tos citatos naujos ir/ar netikėtos? Manyčiau, kad priešingai - forume 10 - tis kartų girdėtos. Galiausiai perskaityk genialaus ir giliai tikinčio mokslininko B Paskalio "Mintis", ir nereikės jokių citatų "rinkinių". Negi jis tam reikalui "per senas?".

Tai kame šuo pakastas?

P.S. Paragraf'ui : Bibliją - meno šedevras, a la Homeras ar kas kita panašaus iš "anų" laikų.

[paragraf 78]

Kodėl 25  - negi daugiau nerado?

Čia matomai pagal kokią nors knygą padaryta, nes tokių knygų esu matęs, kur kokie 200 pusl. mokslininkų citatų apie Dievą. O padaryti pranešimą tokį kad skaitytų kas nors, reikia apsiriboti tam tikru jo ilgiu.

P.S. Paragraf'ui : Bibliją - meno šedevras, a la Homeras ar kas kita panašaus iš "anų" laikų.

Taip, nesiginčiju tik tiek kad pagal Homerą niekas nestato gyvenimo, o pagal bibliją gyvena milijonai

[Vitus]

Taip, nesiginčiju tik tiek kad pagal Homerą niekas nestato gyvenimo, o pagal bibliją gyvena milijonai

Abstrakčiai kalbant - milijonai. O jeigu juos suskaičiuoti konkrečiai: kiek Lietuvoje gyvena žmonių pagal Bibliją?

P.S. Kaime, kuriame kažkada gyvenau, buvo gal 30 šeimų. Visi buvo tikintys katalikai. Bet galiu garantuoti, kad niekas iš jų neturėjo Biblijos ir net nebuvo jos skaitęs...

[gidas]

Taip, nesiginčiju tik tiek kad pagal Homerą niekas nestato gyvenimo, o pagal bibliją gyvena milijonai

Pavojinga zona - atsargiai!(čia sau).
Tik pastaba - religijos apskritai yra gana ilgamžės, o  kai kurios gyvavo tūkstantemečius. Galiausiai išnyko - estafetę perėmė kitos.  2000m nėra kažkuo išskirtinis laiko tarpas - faraonų Egipto religija (-os?) ko gero išsilaikė  ženkliai ilgiau, ir milijonai egiptiečių gyveno pagal jos priesakus. O kas tai per priesakai, tegu išsiaiškina Šampoljono chebra - jei dar neišsiaiškino. Iš  T Hejerdalo kelionių knygų tiksliai žinau, kad buvo berods reikšmingas personažas Ra.  

Tuo mano "žinios" apie religijų istoriją baigiasi, todėl baigiu ir aš.

[paragraf 78]

P.S. Kaime, kuriame kažkada gyvenau, buvo gal 30 šeimų. Visi buvo tikintys katalikai. Bet galiu garantuoti, kad niekas iš jų neturėjo Biblijos ir net nebuvo jos skaitęs...

Na kaip žinia, aš juos vadinu balastu geriau tokių žmonių kad kuo mažiau prie bažnyčios šlietūsi, būtų visiems daug geriau, nes nemąstančios avių bandos nevadinčiau tikinčiais, na nebent prietarine krikščionybe (o tokių ant Lietuvos šimtai tūkstančių, aš kasdien pas save darbe su tokiais susitinku)

Taip, nesiginčiju tik tiek kad pagal Homerą niekas nestato gyvenimo, o pagal bibliją gyvena milijonai

Tik pastaba - religijos apskritai yra gana ilgamžės, o  kai kurios gyvavo tūkstantemečius.

Labai normalu kad religijos keičia viena kitą. Manau krikščionybę irgi kažkas kažkada pakeis. Ir tame nieko blogo nematau

[Vitus]

Na kaip žinia, aš juos vadinu balastu geriau tokių žmonių kad kuo mažiau prie bažnyčios šlietūsi, būtų visiems daug geriau, nes nemąstančios avių bandos nevadinčiau tikinčiais, na nebent prietarine krikščionybe (o tokių ant Lietuvos šimtai tūkstančių, aš kasdien pas save darbe su tokiais susitinku)

Palikime prietarinius krikščionis ramybėje. Geriau apie tuos tikruosius, kurie gyvena pagal Bibliją. Kiek jų galėtų būti?