Dievas ar ateizmas - kas racionaliau?

[.L.U.T.H.O.R.]

Manau svarbu ir kokiais tikslais (ar dėl kokių priežasčių) pasineša tiksliųjų mokslų atstovai ir kokiais humanitarai į ezoteriką?

[Vytautas]

Kitas dalykas tas, kad ezoterika paprastai pateikia veiksmo ir rezultato pasaulėvaizį (atlikai ritualą - gavai rezultatą).

Bet bažnyčioje kas sekmadienį vykdomas absoliučiai tas pats ritualas ir daugiau nieko. Kelis karus pabuvęs be problemų gali pagauti kampą kada klauptis, kada stotis, kada kažką pasakyti. Ir taip ištisus amžius. Kažkaip nematau čia kažkokio plataus požiūrio. Šioje situacijoje žmogus robotas  n kartų kartojantis tą patį veiksmą. Aš suprantu būtinus gyvenimo poreikius kaip pvz maitinimasis. Niekur nuo to nepabėgsi. Bet čia prasmės visiškas nulis. Šiaip tai visos religijas taip "keistai" elgiasi, o rezultato iš to jokio. 

[Lucas]

Kitas dalykas tas, kad ezoterika paprastai pateikia veiksmo ir rezultato pasaulėvaizį (atlikai ritualą - gavai rezultatą).

Bet bažnyčioje kas sekmadienį vykdomas absoliučiai tas pats ritualas ir daugiau nieko. Kelis karus pabuvęs be problemų gali pagauti kampą kada klauptis, kada stotis, kada kažką pasakyti. Ir taip ištisus amžius. Kažkaip nematau čia kažkokio plataus požiūrio. Šioje situacijoje žmogus robotas  n kartų kartojantis tą patį veiksmą. Aš suprantu būtinus gyvenimo poreikius kaip pvz maitinimasis. Niekur nuo to nepabėgsi. Bet čia prasmės visiškas nulis. Šiaip tai visos religijas taip "keistai" elgiasi, o rezultato iš to jokio.

Žmogus, matyt, tokia būtybė, kad kai ji yra pavalgius, išsimiegojus, nekamuojama nei karščio, nei šalčio, tuomet pradeda giliau mąstyti (tuo ir skiriamės nuo gyvūnų, kad turim tą puikųjį nuobodulio jausmą, kuris mus verčia kažką tai veikti). Natūralu, kad bemąstant į galvą šauna ir klausimai ,,Iš kur aš?'' ,,Kas aš?'' ,,Kodėl aš?'' ir t.t. Pradedama ieškoti kažko prasmingo gyvenime, spėliojama, kas bus po mirties. Galiausiai žmogus, suradęs tokių pat gyvenimo prasmės paieškų kamuojamų bendraminčių, nusprendžia kurti bendruomenę, kurioje galėtų visi bendrai ieškoti prasmės ir atsakymų. Vėliau prigalvoja visokių ritualų ir taisyklių, ir tai vykdo, net jeigu ir tai nebūtinai turi kažkokią realią prasmę. Bet tas noras atsakyti į tuos, turbūt neatsakomus būties klausimus, verčia kažką veikti. Tad žmogus/bendruomenė jau geriau save įtikins, kad tos jų sugalvotos taisyklės/ritualai yra prasmingi ir ne iš piršto laužti, negu kad visai atsisakys siekti prasmės gyvenime.

Atsakant į pagrindinį temos klausimą: kas racionaliau? Racionaliausia turbūt būtų laikytis ,,aukso viduriuko''. Viena vertus, religinės bendruomenės labiau vienija žmones (bent jau man taip atrodo), taip pat skleidžia gerumo išlaikymo idėją (aš visai nekalbu apie kokius tai nors radikalistus) t.y. sako: nežudyk, nemeluok, pagelbėk vargšui, priimk benamį ir t.t. Kita vertus, netikėjimas, kad viskas tik dievo kurta ir valdoma, taip pat duoda vaisių: gilinamasi į žmogaus organizmą, nesibaiminant, kad siela pabėgs, o procesai gamtoje įrodomi kaip cheminių reakcijų ir fizikos dėsnių padarinys, o ne dievo darbelis.

[TinSoldier]

Primink, tu tiksliukas pagal išsilavinimą?
Jei taip, tada viskas aišku kodėl taip esi įsitikinęs
Tiksliukams paprastai daug kur tegali būti taip arba ne. Galimas tik vienas variantas.
Humanitaras gi suvokia, kad į vieną klausimą gali būti N atsakymų ir visi jie bus vienodai teisingi

Aš humanitaras tiek pagal išsilavinimą, tiek iš prigimties.
Tačiau tai nereiškia, jog turiu manyti, jog absoliučiai viskas yra teisinga, logiška ir teigtina.

Kaip ir tu neigsi, kad krikščionybę galima apibūdinti netikėjimu dievu, taip ir aš neigsiu apie tai, kad ateizmas gali būti nagrinėjamas kaip religija

Pafilosofuoti ir paišvedžioti galima tiek vienu, tiek kitu atveju. Bet tuomet, kai bandoma susikalbėti, perduoti reikšmes ir sukurti prasmes aplinkos pažinimui ir vertinimui, - tokie išvedžiojimai žalingi ir bereikšmiai

[paragraf 78]

Manau svarbu ir kokiais tikslais (ar dėl kokių priežasčių) pasineša tiksliųjų mokslų atstovai ir kokiais humanitarai į ezoteriką?

Na priežastys sakyčiau gali būti įvairios, pvz. humanitaras pasimetė tarp atsakymų ir pasinešė ant kažkurio vieno, tiksliukas gi pamatė filosofinę sistemą kuri pateikia vienareikšmiškus atsakymus ir t.t. ir pan.

(atlikai ritualą - gavai rezultatą).

Bet bažnyčioje kas sekmadienį vykdomas absoliučiai tas pats ritualas ir daugiau nieko. [/quote]

Pačiame rituale jokios problemos nėra, nes žmogus vienaip ar kitaip yra ritualinė būtybė (mes ištisai atliekame desakralizuotus ritualus). Skirtumas tarp bažnyčtinio ar šiaip religinio ritualo ir maginio yra tas, kad religinis ritualas turi tikslą pagarbinti ir pan., maginis - sussilaukti kažkokio rezultato. Pvz. mišios - jos iš esmės yra religijotyroje vadinamasis praeitie įvykių sudabartinimas (tai visose religijose sutinkamas fenomenas, kai atlikdami ritualą žmonės dalyvauja praeities įvykiuose, šiuo atveju Kristaus kančios momente), maginis ritualas - atlikau kažką po ko mane lydi sėkmė ir t.t. Jauti skirtumą?

Aš humanitaras tiek pagal išsilavinimą, tiek iš prigimties.
Tačiau tai nereiškia, jog turiu manyti, jog absoliučiai viskas yra teisinga, logiška ir teigtina.

Na taip, aš gi kalbėjau apie grynąjį humanitarą, kaip kad tu kalbi apie grynąjį ateistą, kurie natūraliomis sąlygomis retai sutinkami žmonių yra visokių, tai kad humanitaras turi tendenciją mąstyti kitaip nei tiksliukas, nėra aksioma (kaip kad jau sakiau), tiesiog didesnė dalis mąsto specifiškai.
Aš va su tiksliukais dažnai nesusišneku

Kaip ir tu neigsi, kad krikščionybę galima apibūdinti netikėjimu dievu, taip ir aš neigsiu apie tai, kad ateizmas gali būti nagrinėjamas kaip religija

Tu bent jau skaitai ką aš rašau? Aš kalbėjau apie fenomenologinį panašumą, o ne apie buvimą grynąja religija.

Pafilosofuoti ir paišvedžioti galima tiek vienu, tiek kitu atveju. Bet tuomet, kai bandoma susikalbėti, perduoti reikšmes ir sukurti prasmes aplinkos pažinimui ir vertinimui, - tokie išvedžiojimai žalingi ir bereikšmiai

Nemanau kad bereikšmiai. Štai pvz. krikščionybė feormavosi ne šiaip kad pala davai dabar tikime šitaip. Pirmi amžiai buvo ištisa kova su erezijomis (pvz. gnostiais, arjonais ir t.t.), kaltinimais (krikščionys kaltinti kanibalizmu) ir t.t. Esmė ta, kad filosofinė, religiniė, pasaulėžiūrinė net ir gamtamokslinė sistema išsigrynina tik tokiu atveju kada apie ją keliami klausimai, dažnai net absurdiški, ir ta sistema turi pateikti atsakymus. Tad bet kuriuo atveju, tai skatina išsigryninimą, jei žinoma nėra bukai kartojama tas pats per tą patį
Nes dabar va pasakiau teiginį "ateizmas fenomenologiškai gali būti vertinamas kaip religija", tačiau atsakymas buvo toks: Ateizmas nėra religija. Kodėl? Nes jis nėra religija. Taškas.
Paradoksaliausia jog aš kalbėjau tik apie panašumą, o ginamasi buvo lyg būčiau sakęs ir kryžium gulęs jog tai tikrai religija

[TinSoldier]

Tu bent jau skaitai ką aš rašau? Aš kalbėjau apie fenomenologinį panašumą, o ne apie buvimą grynąja religija.

Tarkime: aš suvokiu, kad ateizmas nėra religija <...>tačiau taip pat suvokiu kad jis gali būti nagrinėjamas kaip religinis fenomenas.

Tik parašiau, ne "nagrinėjamas kaip religinis fenomenas", o "kaip religija". Taip, atsiprašau, suklydau. Bet labai labai didelio esminio skirtumo nematau (bet šiaip sutinku, kad galėjai prie to prisikabinti.)

Nes dabar va pasakiau teiginį "ateizmas fenomenologiškai gali būti vertinamas kaip religija", tačiau atsakymas buvo toks: Ateizmas nėra religija. Kodėl? Nes jis nėra religija. Taškas.

Skirtumas tas, kad čia nebuvo asmeninė nuomonė, pasvarstymas. Čia buvo tiesioginis teiginys, prisidengiant mokslininkais, bet to nepatvirtinant. Ir ne vieną kartą pakartojai, kad "gali patikt, gali nepatikt, bet taip sako tų sričių specialistai". Iš to ir kategoriška priešiška reakcija, o ne atsakymas priešingais pasvarstymais

Paradoksaliausia jog aš kalbėjau tik apie panašumą, o ginamasi buvo lyg būčiau sakęs ir kryžium gulęs jog tai tikrai religija

Tai kad nuolat kartojai, kad ateizmas dažnai turi visus religijos bruožus, visus juos išvardinai. Net ir kokį tikėjimą dievu prilyginai desakralizuotam tikėjimui žmonėmis ir pan. Daugybę kartu tiesiogiai ir mažiau tiesiogiai rašei, kad ateizmas yra visiškai toks pat, kaip religija. Tiesiogiai jo religija neįvardinai, tačiau to net ir nebereikėjo..

Ir klausimas, tuomet: kuo iš esmės, tavo nuomone, skiriasi ateizmas nuo religijos? Jeigu yra ir aklas tikėjimas, ir savi 'dievukai', ir dogmatizmas, ir šventi raštai ir bendros praktikos, ir bendruomenės ir pasaulio sukūrimo aiškinimas ir t.t. Tai kuo, tuomet jis skiriasi nuo religijos? Kokia dar kliūtis yra taip ateizmą tau įvardinti?

O, jeigu yra skirtumas, tai kam tuomet tą maišatį kelti ir lyginti nelyginamus dalykus?

EDIT: Ir dar vis tiek įdomu (atsiprašau, jei teks pakartoti tau atsakymą), koks ten visiškai unikalus ir išskirtinis religijos bruožas yra bendras ir ateizmui? Kad jį lyginti ne su politine ideologija, ne su judėjimais kokiais nors, bet būtent konkrečiai su religiniais fenomenais?

[crystal]

Tiksliukams paprastai daug kur tegali būti taip arba ne. Galimas tik vienas variantas.
Humanitaras gi suvokia, kad į vieną klausimą gali būti N atsakymų ir visi jie bus vienodai teisingi
<...>
Na taip, aš gi kalbėjau apie grynąjį humanitarą, kaip kad tu kalbi apie grynąjį ateistą, kurie natūraliomis sąlygomis retai sutinkami žmonių yra visokių, tai kad humanitaras turi tendenciją mąstyti kitaip nei tiksliukas, nėra aksioma (kaip kad jau sakiau), tiesiog didesnė dalis mąsto specifiškai.
Aš va su tiksliukais dažnai nesusišneku

Kažkokią neigiamą tonaciją čia įžvelgiu tiksliukų atžvilgiu... Atrodo, kad kalba eina tik apie labai išsilavinusį humanitarą ir visiškai nieko apie humanitarinius mokslus nesuprantantį ar net gyvenime negirdėjusį tiksliuką (kas jau retokas atvejis).

Šiaip manau tiksliukai nemato visur taip arba ne, kaip kokiam uždavinyje. Geras tiksliukas gali spręsti užduotis labai kūrybiškai, panaudodamas kitokius (žinoma logiškus) metodus, nei tuos, kuriuos tik matė ant lentos. Tad kodėl jis nebegali suprasti, kad „kitokių sprendimų" esti ir kokioje filosofijoje? Kad yra ir kitokių požiūrio kampų? Tai kas objektyvu greičiausiai gali būti taip arba ne, bet tik ne „uždavinio sprendimas", taip svarstyčiau.
Dar manyčiau, kad labai didelę dalį žmogaus mąstymo pobūdžio nulemia ir platesnės žinios apie kitas disciplinas ir domėjimąsis jomis ir bandymas jas „pagauti", o ne kažkokia konkreti sritis kurioje tas žmogus specializuojasi ir tik iš kurios neva atsiranda konkretus „specifinis mąstymas". Tik žinių trūkumas nulemia žmogaus siaurumą kažkokioje srityje.

[paragraf 78]

Tik parašiau, ne "nagrinėjamas kaip religinis fenomenas", o "kaip religija". Taip, atsiprašau, suklydau. Bet labai labai didelio esminio skirtumo nematau (bet šiaip sutinku, kad galėjai prie to prisikabinti.)

O skirtumas didelis fenomenologiškai reiškinys gali būti religinis, nors šiaip jis su religija gali nelabai ką bendra teturėti pvz. krepšionio fantai, jie nors yra nereliginis judėjimas, tačiau turi daug religijos fenomenų. Tad gali būti nagrinėjamas ir kaip socialinis ir kaip religinis fenomenas

Tai kad nuolat kartojai, kad ateizmas dažnai turi visus religijos bruožus, visus juos išvardinai. Net ir kokį tikėjimą dievu prilyginai desakralizuotam tikėjimui žmonėmis ir pan. Daugybę kartu tiesiogiai ir mažiau tiesiogiai rašei, kad ateizmas yra visiškai toks pat, kaip religija. Tiesiogiai jo religija neįvardinai, tačiau to net ir nebereikėjo..

Na gal neaiškiai išsieiškiau, norėjau pasakyti, kad jis panašus į religiją nes turi jos bruožų. Bet tokių bruožų turi ir komunizmas ir dar begalė kitų socialinių grupių

Kokia dar kliūtis yra taip ateizmą tau įvardinti?

Man tai jokių kliūčių nėra, nes aš vienodai galiu žvelgti į ateizmą ir kaip į religinį fenomen ir kaip ne į religinį. Čia tau kažkokios problemos kyla tarsi kažkas pasikeis jei ateizmą pavadinsi religija.
Kai buvau gotas, mane dažnai satanistu vadindavo. Pradžioje irgi reakcija buvo tokia kaip kad tavo į žodžių derinį "ateizmas yra religija". Paskiau susivokiau, kad koks skirtumas kas ką mano, na ir tegul mano ką nori. Tai tiesiog nebekreipdavau dėmesio

O, jeigu yra skirtumas, tai kam tuomet tą maišatį kelti ir lyginti nelyginamus dalykus?

Na aš rašiau kodėl provokavau tam kad parodyti, kaip jaučiasi tikintieji kurie pastoviai kaltinami nebūtais dalykais ir turi atsimušinėti kasdien na tiesiog, kad parodyti, jog nereikia pulti kažko kito

EDIT: Ir dar vis tiek įdomu (atsiprašau, jei teks pakartoti tau atsakymą), koks ten visiškai unikalus ir išskirtinis religijos bruožas yra bendras ir ateizmui? Kad jį lyginti ne su politine ideologija, ne su judėjimais kokiais nors, bet būtent konkrečiai su religiniais fenomenais?

Na, jei man reikėtų išskirti patį pagrindinį, aš sakyčiau jog tai dievybės esaties klausimas, kuris yra pamatinis tiek religijai tiek ateizmui. Yra tokių religijų kurios pastatytos ant dievo paneigimo (pvz. raeliečiai). Tad tai jog dievas bandomas paneigti, nepadaro reiškinio ne religiniu. Paskiau visa puokštė kitų anksčiau išvardintų religijos fenomenų.

Kažkokią neigiamą tonaciją čia įžvelgiu tiksliukų atžvilgiu... Atrodo, kad kalba eina tik apie labai išsilavinusį humanitarą ir visiškai nieko apie humanitarinius mokslus nesuprantantį ar net gyvenime negirdėjusį tiksliuką (kas jau retokas atvejis).

Oi ne, priešingai, aš visąą gyvenim pavydėjau tiksliukams ir net bandžiau juo tapti, net pasirinkau sustiprintą tiksliųjų mokslų klasę mokykloje, dar užsibaigiau fizikos mokyklą Fotonas ir visą gyvenimą svajojau būti astronomas (bet kad mastymas visiškai humanitarinis pas mane).
Aš kalbu tik apie išsilavinimo ypatumą. Tai kad humanitaras gerai nusimano humanitariniuose moksluose jo nepadaro geresniu už tiksliuką, kuris gerokai pranoksta humanitarą tiksliuosiuose moksluose. Tiesiog noriu pasakyti, kad tai du skirtingi pasauliai. Na kaip moterų ir vyrų mąstymas (aš apskritai kartais stebiuosi kaip vyrai ir moterys susišneka).

Tik žinių trūkumas nulemia žmogaus siaurumą kažkokioje srityje.

Apie tai ir kalbu. Bet tu rask tokį humanitarą kuris išmanytų branduolinę fiziką ir tokį fiziką kuris išmanytų filosofinių krypčių subtilybes. Tokių išties vienetai. Kažkokį bendrą supratimą daug kas gali turėti, bet gilesnį pažinimą, retam pavyksta įgauti. Kaip sakoma: kai devynios auklės tai ir vaikas be galvos.
Žodžiu nori to ar nenori, tu esi kažkokios srities specialistas ir kitas sritis gerokai mažiau pažįsti. Visų sričių viendai pažinti neįmanoma, tad daug ką ir nulemia išsilavinimas. Fizikas tikrai prasčiau gaudysis humanitariniuose moksluose už už humanitarą, kaip ir atvirkštiniame variante.
O kas gaunasi kai koks nors matematikas pradeda daryti atradimus kur nors istorijoje mes puikia matome iš Fomenkos Naujosios chronologijos pseudomokslų, kaip beje ir kokių nors humanitarų bandymų priderinti filosofijai kvantinę fiziką.

[Vytautas]

Pačiame rituale jokios problemos nėra, nes žmogus vienaip ar kitaip yra ritualinė būtybė (mes ištisai atliekame desakralizuotus ritualus). Skirtumas tarp bažnyčtinio ar šiaip religinio ritualo ir maginio yra tas, kad religinis ritualas turi tikslą pagarbinti ir pan., maginis - sussilaukti kažkokio rezultato. Pvz. mišios - jos iš esmės yra religijotyroje vadinamasis praeitie įvykių sudabartinimas (tai visose religijose sutinkamas fenomenas, kai atlikdami ritualą žmonės dalyvauja praeities įvykiuose, šiuo atveju Kristaus kančios momente), maginis ritualas - atlikau kažką po ko mane lydi sėkmė ir t.t. Jauti skirtumą?

Kažkaip jau labai sureikšmintas rituališkumas visame kame. Bažnyčioje jis yra o visur kitur visiems vienodai rodo. Niekas neina pas magus ar būrėjas užpirkti mišių. Visi krikščionis užpirkinėja bažnyčioje tikėdamiesi kažkokio rezultato mirusiam. Nors tai tik tuščias tikėjimas. Ir bendrai visus  nuvylė nieko neįvykimas 2012m. Praktiškai stebėdamas viskių egzoterinių tinklalapių egzistavimą tai matau gryną merdėjimą. Šis vienintelis tinklalapis klesti bet sakyčiau dėl liečiamų temų platumo ir pačio asmeninio indelio. Net realiam gyvenime pvz bendradarbių susidomėjimas ezoterika ar magija visiškai nulinis. Aišku žmonės iš to gyvenantys ieško kvailių bet nesakyčiau kad sekasi rasti. Pavieniai atvejai. Pačio aiškinimas apie suartėjimą su kančia įdomus bet abejoju ar 99 procentai tikinčių iš viso suvokia ką jie veikia bažnyčioje.  Savotiškas kaip ėjimas į darbą, laikymasis tradicijos, ką kaimynai pasakys ir panašūs variantai. Bent man maloniau pasėdėt prie kokios balos ir pažiūrėt kaip ten gyvybė spurda ar šiaip paprasčiausiai vanduo teka. Bet suprantama kiekvienam savo. Nei man tikintys trukdo, nei aš jiems.  Pvz net nepatogu 82m tetos klausti ko ji eina kas sekmadieni į bažnyčia. Žiauriai įsižeis. O būtų sportiškai įdomu jos paaiškinimas. Atsargiai užkabinu tokius klausimus su tikinčiais, bet pamatęs kad jie fanatikai tiesiog pasitraukiu ir nekeliu problemų, negadinu žmogiškų santykių. Prisipažinsiu fanatikų ateistų nesutikau.  Tiesiog su ateistu nėra apie ką šiais klausimais kalbėti.   Objekto dievo nėra tai nėra ir apie ką kalbėti. Tenka apie žemiškus reikalus. 

[idenmeyou]

Tiksliukas, kuris ezoterika kliaunasi labiau nei savo tiksliaisiais mokslais yra prastas mokslininkas, bet kokiu atveju. Dabar nemažai žmonių pastebiu bandančiu susieti kvantine fizika su ezoterika, bet labai nevykęs bandymas.

[crystal]

Oi ne, priešingai, aš visąą gyvenim pavydėjau tiksliukams ir net bandžiau juo tapti, net pasirinkau sustiprintą tiksliųjų mokslų klasę mokykloje, dar užsibaigiau fizikos mokyklą Fotonas ir visą gyvenimą svajojau būti astronomas (bet kad mastymas visiškai humanitarinis pas mane).

Man asmeniškai patiko ir tikslieji ir humanitariniai mokslai ir mokykloje sustiprintu lygiu mokiausi ir vienus ir kitus. Tad kažkaip keistai skamba tas „humanitarinis" arba „tiksliukų" mąstymas. Mano manymu gal yra tiesiog mąstymas. Kažkur geriau palavintas, kažkur prasčiau. Ir jei neklystu, yra forume vienas narys (tiksliukas), kuris norėjo studijuoti humanitarinius mokslus, tačiau dėl kažkokių ženklų pasirinko tiksliuosius. Gal ir jis nesilaikė tos nuomonės, kad pas žmones būna tik tiksliukų/humanitarų mąstymas (nors čia su šituo pavyzdžiu gal ir klystu, gerai nepamenu).

O ir mano baigiamasis darbas univere šiaip jau nors daugiausia ir apėmęs technines sritis, bet kažkiek apėmęs ir humanitarines - žmogaus psichologinius/sociologinius aspektus, pagal kuriuos taikantis buvo daromi techniniai projekto sprendimai.

Ech, Fotono mokyklėlę ir aš perėjau .

Tiesiog noriu pasakyti, kad tai du skirtingi pasauliai. Na kaip moterų ir vyrų mąstymas (aš apskritai kartais stebiuosi kaip vyrai ir moterys susišneka).

Sorry, kad čia dabar prisikabinsiu, bet tiesiog žiauriai nepernešu panašių analogijų. Štai tu iš patirties stebiesi kaip išvis susišneka vyrai ir moterys, o mano patirtis byloja, kad tie, kas labiausiai linkę kažkokią grupę vertinti pagal stereotipus, dažnai patys tų konkrečių stereotipų ir turi. Ir kiek bendrauju su žmonėmis, visada stengiuosi juos vertinti kaip individuolybes, o ne kaip tipiškus vyrus/moteris/humanitarus/tiksliukus. Siauras žmogaus vertinimas gali įžeisti.

Kažkokį bendrą supratimą daug kas gali turėti, bet gilesnį pažinimą, retam pavyksta įgauti.

Na, bet aš apie tai ir kalbu, kad bendrą supratimą gali daug kas turėti . Ir visai nereikia būti asu ir kažką studijuoti akademiniame lygmenyje, tam, kad tiesiog save brandintum kaip individualią asmenybę. Užtenka savarankiškos savišvietos ir žiūrėk, per savo domėjimąsi laisvalaikiu gali visai neprastai šį bei tą išmanyti. Tad kaip galima sakyti, kad va jis/ji yra gyvenime toks ar anoks tik todėl, kad universitete studijavo tą ar aną. Žmonės neretai būna įvairiapusiški, manyčiau.

[paragraf 78]

Kažkaip jau labai sureikšmintas rituališkumas visame kame. Bažnyčioje jis yra o visur kitur visiems vienodai rodo. Niekas neina pas magus ar būrėjas užpirkti mišių. Visi krikščionis užpirkinėja bažnyčioje tikėdamiesi kažkokio rezultato mirusiam.

Deja, dabar rituališkumas labai mažai akcentuojamas reikėjo pažiūrėti kas dėjosi prieš II Vatikano susirinkimą
Mišios užperkamos ne rezultato tikintis. Tai yra dalis to kas vadinama šventųjų bendravimu.
Kas dėl rituališkumo akcentavimo visame kame, tai pasižvalgyk į savo gyvenimą ir pamatysi kad darai krūvas ritualų:
Sveikiniesi -  paspaudi ranką, sakai "labas. kaip sekasi". Juk susitikęs darai būtent tai, o tai yra be galo senas ritualas, deja praradęs savo pirminę prasmę, nors labiausiai atliekamas.
Kiti pavyzdžiai: pasižiūrėk kaip ryte pusryčiaui, pavyzdys iš mano gyvenimo - aš pabundu, paveikiu kažką, tada įsijungiu kompą ir žiūrėdamas kokio serialo seriją papusryčiauju, jei kažkaip kitaip tenka pusryčiauti, tada jau mąstai ką daryti. Manau tu pasižiūrėjęs kokius ritualus atlieki savo gyvenime rastum jų begalę. Galų gale manau kad pats to nejausdamas švytuoklę naudoji rituališkai (t.y. kas kart taip pat arba labai panašiai).

Ir bendrai visus  nuvylė nieko neįvykimas 2012m.

Nuvylė? Gal tuos kurie kažko laukė

Tiksliukas, kuris ezoterika kliaunasi labiau nei savo tiksliaisiais mokslais yra prastas mokslininkas, bet kokiu atveju. Dabar nemažai žmonių pastebiu bandančiu susieti kvantine fizika su ezoterika, bet labai nevykęs bandymas.

Dar kartą pasakysiu: nekalbu apie mokslininkus,kalbu apie mąstymo būdą
Nors šiaip tenka laikas nuo laiko paskaityti apie tai kad vienas ar kitas mokslininkas, žvaiždė taip sakant, staiga ima ir pasineša į pseudomokslus ar ezoteiriką.
Dabar kaip tik skaitau knyga "Antigrabovoj", tai ten buvo paminėti keli labai rimti Rusijos mokslininkai kurie staiga nei šio nei iš to metėsi į pseudomokslus. Visa akademinė visuomenė sutrikusi liko.

Man asmeniškai patiko ir tikslieji ir humanitariniai mokslai ir mokykloje sustiprintu lygiu mokiausi ir vienus ir kitus. Tad kažkaip keistai skamba tas „humanitarinis" arba „tiksliukų" mąstymas.

Na čia mes aptariame tik du mąstymo būdus, nes būna įvairių jų, tame tarpe ir mišrus

Ech, Fotono mokyklėlę ir aš perėjau .

Tai kaip ir bendramoksliai esame

Ir kiek bendrauju su žmonėmis, visada stengiuosi juos vertinti kaip individuolybes, o ne kaip tipiškus vyrus/moteris/humanitarus/tiksliukus. Siauras žmogaus vertinimas gali įžeisti.

Vėlgi, nereikia visko tiesmukai suvokti ką pasakau. Tirai neskirstau žmones pagal stereotipus, kad ten va moteris būtinai mėgs po parduotuves vaikščioti, o vyras būtinai mėgs automobiliuose kuistis.
Tiesiog yra tam tikri modeliai kurie tinka didesniajai daliai lyties atstovų.
Tą labai puikiai naudojau praktikoje. Specialiai gilinausi į moterų ir vyrų skritybes ir mąstymą. Ir žinai ką, puikiai sekėsi kabinti panas. Kai žinai ką pasakyti, kada ką padaryti, labai lengva nusikabinti jas. Pvz. ne kartą buvo tokia situacija: panelė pradeda daug kalbėti; tada tyli ir tik kartais pasakai, mmm, tikrai, aha ar ką nors panašaus. Kaip bebūtų keista panelės tada padėkodavo sakydamos: ačiū puikiai pasikalbėjime žinoma, būdavo situacijų kada tai neveikdavo. Todėl nepaisant tam tikrų skirtybių ypatumų, kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis.

[Vytautas]

Mišios užperkamos ne rezultato tikintis. Tai yra dalis to kas vadinama šventųjų bendravimu.
Kas dėl rituališkumo akcentavimo visame kame, tai pasižvalgyk į savo gyvenimą ir pamatysi kad darai krūvas ritualų:
Sveikiniesi -  paspaudi ranką, sakai "labas. kaip sekasi". Juk susitikęs darai būtent tai, o tai yra be galo senas ritualas, deja praradęs savo pirminę prasmę, nors labiausiai atliekamas.
Kiti pavyzdžiai: pasižiūrėk kaip ryte pusryčiaui, pavyzdys iš mano gyvenimo - aš pabundu, paveikiu kažką, tada įsijungiu kompą ir žiūrėdamas kokio serialo seriją papusryčiauju, jei kažkaip kitaip tenka pusryčiauti, tada jau mąstai ką daryti. Manau tu pasižiūrėjęs kokius ritualus atlieki savo gyvenime rastum jų begalę. Galų gale manau kad pats to nejausdamas švytuoklę naudoji rituališkai (t.y. kas kart taip pat arba labai panašiai).

Na kelnes maunamės ne per galvą.  Kasdienius veiksmus reikalingus tiesiog egzistavimui priskirt ritualui kažkaip ne logiška. Ar juos darom tiksliau ar ne tai neturi jokios reikšmės. Pavalgyt reikia. Bet pvz aš mitybą taikau prie kūno poreikių ir kaip nuo to jaučiasi kūnas. Gaunasi mityba savotiškai neprognozuojama. Kitas momentas pagal aplinkybes permetu informaciją apie pasaulį. Praktiškai 3 šaltiniai. Mūsų tinklalapiai, rusų tinklalapiai ir pasitikslinimas per švytuoklę kaip atrodo iš anapus. Vėl jokio ritualo. Pagal laisvo laiko galimybes. Suprantama prisijungti prie anapusinio kanalo atitinkamas klausimas.  Bet čia kaip norint įeit į kambarį reikia atsirakinti duris. Tik tek ir grynai techninis niuansas. Nieko bendro su klasikiniais švytuoklės naudojimo ritualais. Ten iš tikro buvo pilna ritualinių elementų. Visokie valymai, aukojimai ir t.t.. Laimei tų nesąmonių nežinojau ir niekada nesinaudojau. Taip kad "techninė būtinybė" ir ritualas visiškai skirtingi dalykai. Norėdami pasinaudoti internetu taip pat atliekame eilę "techninių veiksmų". Kitaip tiesiog neįmanoma. Bet tai ne ritualas.  Bėja sveikinuosi kaip papuolė. O pats pasisveikinimo momentas taip pat daugiau "techninis" dalykas. Jokio čia ritualo. Gal kažkada kažką tai ir reiškė. Tik pasisveikinimas ir nieko daugiau. Gera pokalbio užmezgimo priemonė. 

[paragraf 78]

Jeigu tu neatlieki kasdienių ritualų (a la pasisveikinimas) tai tu arba iš kito pasaulio arba asocialas
ir čia vėlgi, ne aš tai sugalvojau

[Slender]

Hitleris nebuvo ateistas