Dievas ar ateizmas - kas racionaliau?

[paragraf 78]

O tu kartais, bent techniškai, pats nesi taip sakantis teologas?
Taip, tu remiesi kitomis disciplinomis, tačiau, kadangi nėra konkrečių pavardžių, teorijų ir nuorodų į mokslines-sociologines analizes - belieka tikėti (arba netikėti) tavo, kaip teologo, autoritetu

Na taip, bet visuomet mane paskaitose tarkavo dėl per didelio polinkio į religijotyrą
Kas dėl pavardžių, tai čia yra dvi bėdos:
1. Kai tiek skaitau visokios literatūros (bent po 3-4 valandas per dieną) tiesiog negebu atsiminti pavardžių, net tų knygų kurias dabar skaitau
2. Mano visa biblioteka kietame mieste, tad ir norėdamas negalėčiau pasižiūrėti kas ir kaip

Laikas nurodomas - per savaite sukurta visa Visata kai dabartiniais duomenimis jį vystėsi miliardus metų.

Jei atidžiau paskaitytum pastebėtum, kad laiko sąvoka biblijoje labai jau neapibrėžtas dalykas (pvz. viena dievo diena lygi tūkstančiui mūsų dienų ir pan.)

[Jimas]

Man susidaro įspūdis, kai temoje kalbama apie Dievą, tu pats pradedi nervintis, jeigu kažkas tau paprieštarauja  . Kalbi kaip koks tikybos mokytojas, visada teisus.

Na o kažkam tai priimtina. Tad geriausia būtų jei jau tau kažkas nepriimtina, ką daro kitos religijos atstovai, ypač jei tai niekam nei žalos nei kažko blogo nedaro, tada turėtum mandagiai patylėti ir neaiškinti kitiems kas tau čia nepatinka
nes aš irgi turėčiau ką pasakyti apie tavo požiūrį bet geriau nutylėsiu

Kodėl aš turiu mandagiai patylėti? Juk gyvenam demokratijoj ar ne? Kiekvienas žmogus gali reikšt savo nuomonę. Ir beje iš kur tu išsigalvojau, kad aš čia kitiem kišu savo požiūrį? Čia man atrodo tu kiši visiems savo požiūrį tikėt Dievu, o kas netiki tas sulaukia tavo įkyrių žinučių menkinančių kitų nuomonę. Ateizmas geriau, kadangi vadovaujasi realybe, Dievas - žmonių išgalvotas pasakų personažas, toks pats kaip Dzeusas ar Perkūnas. Gali ką nori aiškint bet žmonės gyvena realybėje, o ne pasakose. Davaj dasvidanya.

[crystal]

Tai ką tu išvardinai yra religijos sudedamosios dalys, kurios deja nėra privalomos religijai kaip tokiai Be to tuos dalykus gali pakeisti kiti, desakralizuoti. Šventųjų kultas - Davkinsas sudievinamas, juo neabejojama, juo tikima aklai <..>

Kaip įdomiai čia kartais gaunasi...Lyg ir teigi, kad tavo religijoje yra blogai tikėti aklai, reikia kritinio mąstymo, bet štai kai reikia palyginti visą patį ateizmą su religija, ar prilipdyti religingumo etikečių ateizmui, staiga tas aklas tikėjimas lyg ir tampa kažkokia norma religijoje, taip pasižiūrėjus...

[Sharikovas]

Egzistuoja Biblija, Dievo žodis to mano nuomone ir užtenka, kad būtų kiekvieno krikščionio namuose. Juk Jėzaus Kristaus laikais nebuvo tokių darinių kaip Vatikanas, kodėl jie turi teisę būt Dievo atstovybe? Aš asmeniškai tikiu Dievu kaip "kažkokios rūšies nepaaiškinama gamtos jėga".

Nera zemeje dievo zodzio parasyto ne zmogaus. Biblija rase tamsus zmones, turintis labai mazai ziniu apie realu pasauli ir kaip jau zinai, didzioji dalis kas ten parasyta tera alegorijos ir simboliai, "tiesos paieskos". Kiekvienas biblija interpretuoja kaip jam patogu ar patinka, vieni tiki, kad Dievas tai gamtos jega, kiti, kad tai barzdotas senukas apsirenges uzuolaida ir abudu jie vienodai teisus, nes tai tikejimo reikalas. Tavo ir Popieziaus versija yra vienodai racionali, tai yra iracionali.

Man nepriimtini nei Popiežius, nei kunigai, nei vienuolynai, nei dar kažkokie maldos namai, gali būt su Dievu ir miške.

Puiku, kad baznycia tau yra nepriimtina ir apie tai garsiai kalbi, bet tavo priezastys netinkamos. Man daug kas gali nepatikti, bet ne cia esme. Esme, kad baznycia yra susitepusi krauju. Simtmeciais zudomi ir nukankinami zmones, prievartaujami vaikai, grobiamas turtas, skatinams rasizmas, homofobija, seksizmas. Auku skaicius protu nesuvokiamas ir maziausiai ka galima padaryti, tai garsiai pareiksti nepasitenkinima baznycia ir religija apskritai, o siaip tai turetu buti kiekvieno zemes gyventojo pareiga.

[mangirdas.bu]

Dievas ar ateizmas- kas racionaliau? Jei tai reikštu kas tikslingiau tai pusiausvyra tarp abiejų.
Gali tikėti, kuo tik nori, taip pat ir netikėti. Bet nereikia atmesti abieju, o priimti kas egzistuoja, ko nėra ir kas gali egzistuoti.

[gidas]

Skaitant tavo Soldieri ir Gido pasisakymus, kažkaip atrodo, kad abu labai nervinatės šioje temoje.

Pasiaiškinimas.
Manau, kad kiek per stipru ir kiek netikslu. Nors nieko neįprasto - postinė diskusija, kurioje dėl elementaraus nesusikalbėjimo nesusipratimų būna daug.

Užkliuvo  temos pavadinimas  ("...kas racionaliau?"), vėliau - ir  bernardinai.lt. straipsnis. Pasirodo, kad iš tikro nieko vertas - geriausiu atveju pirmakursio seminaristo lygio. Tenurodžiau kelis netikslumus ir logikos spragas, nors kitas - nervuotas  ir ne toks  tingus - būtų akmens ant akmens nepalikęs. Ir šiaip postas daugiau linksmas, nei piktas.  Taigi manau, kad
truputį susipainiojai arba

ne taip supratau žinučių "toną"

O jei klystu, tai nejau "poezija" užkliuvo

Sena problema - dažnai būna sunku įsikirsti, apie ką šneka. Viena vertus, dėstymas nepakankamai nuoseklus ir logiškas, kita vertus - pats skaitytojas nepakankamai įdėmus. Šias nuodėmes ramia sąžine pripažįstu. Bet pagrindinė problema yra painiava su savokomis - vienas supranta taip, kitas kiek kitaip, kol galiausiai niekas nieko nesupranta arba supranta priešingai, nei turėta omeny.

Moksliniuose tekstuose praktiškai neužtiksi žodžio "tikiu", ir tai suprantama, gi tekstuose religijos tema gausu "racionalu", "logiška", "žinoma" ir pan. Tai ir užkabina - kur nėra juslinės patirties galimybės, ten šie žodžiai reiškia ne daugiau, nei abrakadabra. Pasijunti, lyg "valgai, bet lieknėji" arba atvirkščiai.

O atsakymas, "kas racionaliau", žinomas seniai - "pirmakursis" matyt nieko negirdėjęs apie "Paskalio lažybas". Tik pastebėsiu, kad lažybos nagrinėjamos tikimybių, t.y., matematikos prasme, ir tai gryna a priori sritis - logika, racionalumas ir pan. čia yra savo vietoje.

P.S. Pripažinsiu, kad paties žinučių tonas iš ties pabrėžtinai išlaikytas ir tolerantiškas.  

[paragraf 78]

Šventųjų kultas - Davkinsas sudievinamas, juo neabejojama, juo tikima aklai <..>

Kaip įdomiai čia kartais gaunasi...Lyg ir teigi, kad tavo religijoje yra blogai tikėti aklai, reikia kritinio mąstymo, bet štai kai reikia palyginti visą patį ateizmą su religija, ar prilipdyti religingumo etikečių ateizmui, staiga tas aklas tikėjimas lyg ir tampa kažkokia norma religijoje, taip pasižiūrėjus...
[/quote]

Gink dieve nesakau kad aklas tikėjimas yra norma, tai pateikiau kaip vieną iš religingumo formų t.y. blogą formą, kalbėdamas apie fanatišką tikėjimą. Ar fanatiškai tikėti dievu ar dawkinsu yra toks pats blogis, nors toks tikėjimas egzistuoja ir nieko čia nepadarysi
Apskritai tikėti aklai bet kuo matau kaip neigiamybę, nes man svarbiau mąstymas.

Kalbant apie racionalumą, tai tikintieji dažnai aiškina kad jie racioanalesni, ateistai taip teigia. Kur čia šuo pakastas?
Manyčiau esmė tame, jog nei viena pusė nelinkusi įsiklausyti į kitos teiginius ir gaunasi tada kad pučiama į vieną dūdą tik iš skirtingų galų. Tiek tikintis tiek ateistas gali būti ir racionalus ir iracionalus, viskas sakyčiau čia priklauso nuo kritinio proto. Jei žmogus aklai pasitiki religijos mokymu, arba ateistiniu mokymu, jei jo kasdien nevestionuoja kasdien, tada jis sakyčiau yra iracionalus, jei kvestionuoja, kelia klausimus ir ieško, tada grreičiausiai tai bus racionalus žmogus. O vien tai kad jis kažkuo netiki ar tiki jo racionaliu nepadaro

Man susidaro įspūdis, kai temoje kalbama apie Dievą, tu pats pradedi nervintis, jeigu kažkas tau paprieštarauja  . Kalbi kaip koks tikybos mokytojas, visada teisus.

Kaip pastebėjo mano artimas draugas, foumuose jei nervinuosi tai tik susidūręs su idiotais
Šiaip nesistengiu nei būti teisus nei ką, tiesiog diskutuoju. Temose kurios nervina nediskutuoju, nes visų pirma diskusija man turi teikti malonumą, o jei jo nėra, tai ko tada diskutuoti?

Kodėl aš turiu mandagiai patylėti? Juk gyvenam demokratijoj ar ne? Kiekvienas žmogus gali reikšt savo nuomonę.

Čia labiau kalbėjau apie toleranciją, o ne šiaip tylėjimą man daug kas nepatinka, bet tai kad nepatinka, nereiškia jog tai neteisinga, ar ne?
Laikausi tos nuomonės jog jei nori išreikšti nepasitenkinimą kažkuo, tada derėtų rimtesnės argumentacijos paieškoti, o ne kartoti kažkieno pasakytas trivialias į jas net nepasigilinus. Mėgstu kai oponentas išsako konstruktyvią kritiką, tada matai kad žmogus giliai išmąstęs temą ir su juo įdomu padiskutuoti, bet kai šiaip sako "man nepatinka, nes nepatinka" tada užsidaro durys bet kokiai diskusijai, nes kur čia padiskutuosi, kai žmogui tiesiog nepatinka. Kaip sakoma: dėl onių nesiginčijama

[crystal]

Gink dieve nesakau kad aklas tikėjimas yra norma, tai pateikiau kaip vieną iš religingumo formų t.y. blogą formą, kalbėdamas apie fanatišką tikėjimą. Ar fanatiškai tikėti dievu ar dawkinsu yra toks pats blogis, nors toks tikėjimas egzistuoja ir nieko čia nepadarysi <...>

Na, jei jau kaip pavyzdį imi ne religinę normą, o kažkokią blogą, fanatišką tikėjimo formą, tai tokia etiketė ateizmui tuo labiau netiks. Joks ateistas neplauna žmonėms smegenų demagogijom, neperša savo „religijos" viduramžiškų ir antihumaniškų normų, nesiima gamtamokslio ir istorijos iškraipymo, šiurkštaus melo, manipuliacijų  ir galų gale, nesigriebia besmegeniško ir žiauraus smurto... Tad kaip gali eiti kalba apie „tą patį fanatikų blogį", kai šiaip jau jis skiriasi kaip juoda ir balta?
Į temą:

[paragraf 78]

Na, jei jau kaip pavyzdį imi ne religinę normą, o kažkokią blogą, fanatišką tikėjimo formą, tai tokia etiketė ateizmui tuo labiau netiks.

Oi patikėk, tinka dar ir kaip. Esu sutikęs per savo gyvenimą dešimtis fanatiškų ateistų ir manau sutiksiu dar šimtus tokių
Jei žmogus neabejoja savo tikėjimu (na ar ne tikėjimu), jei jis net menkiausia dalimi neprileidžia galimybės jog gali būti kitaip nei jis tiki, tada apie kokį racionalumą mes čia kalbame? Tai paprasčiausias fanatizmas ir aklas tikėjimas kažkuo ar ne?

Joks ateistas neplauna žmonėms smegenų demagogijom, neperša savo „religijos" viduramžiškų ir antihumaniškų normų, nesiima gamtamokslio ir istorijos iškraipymo, šiurkštaus melo, manipuliacijų  ir galų gale, nesigriebia besmegeniško ir žiauraus smurto...

Na čia jau labai vienareikšmiškai sudėjai tai, kas tinka ir ateizmui na arba ateizmu grindžiamoms pasaulėžiūroms, pvz. komunizmui.
Dabar tu žinoma pulsi sakyti, komunizmas nukrypimas neturinti nieko bendra su ateizmu kaip tokiu ar panašiai.
Aš tą patį galiu pasakyti apie religiją
Esmė ta, kad dabar išdėstei kažkokias nenormalias kraštutine pozicijas, kurias bet kuri sveika religija laiko blogiu kaip tokiu ir sakai va žiūrėkite kokia religija baisi
bet taip nėra. Religija ir žmonių naudojimasis ja neturėtų būti gretinami.
Tarkime, sakai:
"nesiima gamtamokslio ir istorijos iškraipymo"
ar tikrai religija iškraipo mokslą? Jei imsime fundamentalistus krikščionis, tai jų baidosi didžioji dalis kitų denominacijų kurias laiko tikėjimui ir mokslui prieštaraujančia doktrina, bet jei imsime senąsias krikščioniškas denominacijas (katalikus, stačiatikius ir pan.) tai pamatysi, jog jie siekia autentiško gamtamokslio suvokimo. Jau ne kartą minėjau tą pačią Popiežiškąją mokslų akademiją, kuri laikoma viena autoritetingiausių mokslo įstaigų, kuriai tas pats Hawkingas priklauso.
Nereikia taip vienareikšmiškai visų velnių krauti ant religijos. Žvelkime plačiau į viską
Žinoma, susikūrus kažkokį sumitintą priešą, yra daug lengviau nekęsti, bet pažvelgus be iš ankstinio nusistatymo pamatysi, kad tai ką tu čia dabar parašei apie religijas, nepyk, bet tai yra tai kuo tu apkaltinai religiją, demagogija ir tiek nes aš juk būdamas religijos atstovas matau, kad tai ką tu sakai, praktikoje neveikia

Čia sakyčiau labiau į temą:

[mangirdas.bu]

Oi patikėk, tinka dar ir kaip. Esu sutikęs per savo gyvenimą dešimtis fanatiškų ateistų ir manau sutiksiu dar šimtus tokių
Jei žmogus neabejoja savo tikėjimu (na ar ne tikėjimu), jei jis net menkiausia dalimi neprileidžia galimybės jog gali būti kitaip nei jis tiki, tada apie kokį racionalumą mes čia kalbame? Tai paprasčiausias fanatizmas ir aklas tikėjimas kažkuo ar ne?



Bet jeigu žmogus tikėjo visiškai kitokiais dalykais, tarkim paprastais žmogiškais, buvo toks pat kaip ir dauguma. Dirbo, ėjo i bažnyčia kada reikdavo, net negalvodavo apie mistinius ir panašius įvikius. Kaškiek tikėjo dievu, dar kaškuom tai.
Bet staiga kaškas jo gyvenime ivyko kam jis nerado jokio paaiškinimo, pradėjo domėtis viskuom. Bet vistiek to paaiškinimo nerado, nors poto jo net neieškojo, o jam viskas pasidarė begalo įdomu. O tiesiog jis taip pasikeitė, jo elgesys, požiūris, tikėjimas. Bet jam nenutiko nieko tokio ką būtu galima pavadinti komos būsena ar dar kokia nelaime. Tarkim jam ivyko kaškoks apšvietimas iš aukščiau ir poto jam visada taip būvo, jis mate pasauli visiškai kitaip negu prieš tai. Net neitikinamiausios mintys pradėjo pildytis, lyg tuo pačiu metu butu dabartyje ir ateityje.

Jis pradėjo domėtis viskuom, pradėjo tikėti antgamtiniais dalykais kuriu net suvokt ankščiau negalėjo. Pradėjo aklai tikėti viskuom ką mato, bet nepaskelbdamas visam pasauliui kaško. O tyliai kaška pamatydamas, poto visada viską stebėdamas ir su laiku pastebėdavo, kad labai daug viskas pildosi.

Poto jis tiesiog niekuo nebetikėjo, viską laikė normalumu, jam tai atrodė normalu, o kitiems kaškas neįprasto. Jis tikėjo tik savo pojūčiais, nebetikėjo jokių žmoniu pasakomis. Jis tikėjo tik pačiu savimi, savo pojūčiais, žinodavo kiekvieną atsakymą į klausimą, nes pasikliovė tik savo pojūčiais.

As nemanau kad tai butu galima pavadinti fanatizmu. Aš manau, kad tai tiesiog yra žinojimas kaip yra. Supratimas kaip yra. Kai tu tiesiog žinai, jauti, matai. Ir jeigu tu tai paskelbi kaškam, kad yra taip ir ne kitaip tu tampi fanatiku, ar psichiniu ar savantu ar dar kokiu ligoniu, gal čia netinkamiausias palyginimas. Aš aplamai.
Jeigu žmogus mato supranta daugiau ir jau žino tai, tai kaip jam įrodyt, kad yra taip ir ne kitaip. Kad nebūtu paskelbdas fanatiku ar dar kuom tai.


Kaip tik fanatikai tokie jeigu. Duosiu pavizdį: moteriškė snekučiuodamasi su kita moterimi pranešė jei, kad kaimynė visus paveikslus, vadinamus šventais ir kitokius išnešė į rusį. Ji pasakė, kad ta kaimynė yra apsėsta velnio, nes negalima tų paveikslų laikyti rusį.
Paklausčiau kodėl negalima? Negalima daryti to kas tau atrodo nepriimtina ir blogai.
Tai moteriai atsakyta buvo taip: taip pat kaip žmogus gali būti apsėstas velnio, jis gali būti apsėstas ir dievo.
15 šventų paveikslų bute tai kaip fanatinis tikėjimas kaškuom, 15 šventų paveikslų rusy tai apsėdimas. Taip išeina?
Aš kaip tik tą moterį kuri taip paskelbė laikyčiau apsėstąją ir fanatikę. Nes tu kalbi apie savo kaimyna kurį pavadini apsėstu, o iškarta tai paskelbdama pati tampi automatiškai dievo fanatike arba šetono apsėsta. Čia ir yra didžiausia žmonijos klaida, kad žiurima kitus, o ne save, ką tu pamatai kituose, tu savyje tai gali pamatyti 5 kartus stipriau, kai būna per vėlu.

[paragraf 78]

Mangirdai, jei žmogus tikintis, tai nereiškia jog jis niekuo kitu nesidomi. Jei jis domisi tik tikėjimu, tai jis arba kvaiša arba fanatikas o ir viena ir kita yra iškreiptas religingumas

[mangirdas.bu]

Turėjau galvoje fanatizma, jeigu tu žinai, kad kaškuriuo klausimu yra taip ir nekitaip tai tu esi fanatikas. Tarkim jeigu aš manau, kad ta moteriškė kuri pavadino kaimyne apsėsta velniu, tai ta pati moteryškė yra apsėsta velniu, šetonu ar dievu. O ta moteris kuri nugabeno paveikslus į rusy nėra apsėsta, ar fanatikė, o tiesiog praradusi kaškoki tai prieš tai būta tikėjima. Arba tik šeip sugalvojo pakeist namų įvaizdį.
Fanatikas nėra tas kuris domisi tik tikėjimu arba atvirkščiai, fanatikas tas kuris tvirtina tai. Ir negali to paaiškinti logiškais ar ne argumentais. Fanatikas ne tas kuris aklai tiki kaškuom. O tas kuris to negali pagrįsti.

[paragraf 78]

Žvilgtelėkime į žodynus:

fanatizmas aklas aistringas atsidavimas savo tikėjimui, įsitikinimams, pažiūroms, kitokių nekentimas, aklatikystė. http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/f/fanatizmas

Fanatizmas - (pranc. fanatisme < lot .fanaticus - (tikėjimo) įkvėptas, sužavėtas): 1. akla, nekritiška ištikimybė savo religijai ir tokio pat pobūdžio nepakantumas kitatikiams, kitaminčiams; daugelio religijų, ypač sektų, religingumo forma, kuri neretai reiškiasi pačiam fanatikui ir visuomenei pavojingais veiksmais (pvz., kastravimusi, savižudybėmis, žiauriu kitatikių persekiojimu); 2. nekritiškas tikėjimas kokio nors reikalo, idėjos, pasaulėžiūros teisingumu; tolerancijos priešingybė.http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Fanatizmas

Taigi anot žodynų, jei tu turi aklą pasitikėjimą pasaulėžiūra ir nekenti kitaip manančių esi fanatikas.
Deja dažnai tiek netikintys tiek tikintys turi problemą priimti kitaip tikinčius. Jie jų išties nekenčia ir mano jog jų pasaulėžiūra, tikėjimas ar ne tikėjimas yra vieninteliai įmanomi. Ar ne?

(pripažinkime, čia kai kurie diskutuojantys tikrai nekenčia tikinčiųjų)

[crystal]

<...>Esmė ta, kad dabar išdėstei kažkokias nenormalias kraštutine pozicijas, kurias bet kuri sveika religija laiko blogiu kaip tokiu ir sakai va žiūrėkite kokia religija baisi
bet taip nėra. Religija ir žmonių naudojimasis ja neturėtų būti gretinami.<...>

Oi ne, aš taip nesakiau. Aš labai aiškiai parašiau, kad "jei jau kaip pavyzdį imi ne religinę normą, o kažkokią blogą, fanatišką tikėjimo formą". Ties čia aiškiai išreiškiau, kad yra religinės normos ir yra religiniai fanatizmai. Ir šituo paprasčiausiai paprieštaravau tavo tam palyginimui, kad ateistų fanatizmas yra vienodai blogas kaip religinis fanatizmas. Taip akivaizdžiai nėra. Tik tiek.

Tarkime, sakai:
"nesiima gamtamokslio ir istorijos iškraipymo"
ar tikrai religija iškraipo mokslą? Jei imsime fundamentalistus krikščionis, tai jų baidosi didžioji dalis kitų denominacijų kurias laiko tikėjimui ir mokslui prieštaraujančia doktrina, bet jei imsime senąsias krikščioniškas denominacijas (katalikus, stačiatikius ir pan.) tai pamatysi, jog jie siekia autentiško gamtamokslio suvokimo.<...>

Vėlgi, aš neteigiu, kad pati religija iškraipo mokslą, aš tiesiog minėjau, kad joks fanatiškas ateistas nesielgia taip kaip fanatiškas tikintysis. Ir žinau, kad religinių fanatikų niekas nemėgsta.

Žinoma, susikūrus kažkokį sumitintą priešą, yra daug lengviau nekęsti, bet pažvelgus be iš ankstinio nusistatymo pamatysi, kad tai ką tu čia dabar parašei apie religijas, nepyk, bet tai yra tai kuo tu apkaltinai religiją, demagogija ir tiek

Labai ironiška, kad kitus mokai nepulti susikurto priešo, kai tuo metu pats, mažai gilindamasis ką rašau, užvėlei, kad mano žinutė skirta vien tik pačiai religijai apjuodint. Taip nebuvo, nors šiaip neneigiu, kad nemėgstu ne vien fanatikų, bet ir pačios religijos kaip tokios. Manau pastarojoje kažkas yra negero, jei vis tik atsiranda tiek daug žiaurių fanatikų, ar tiesiog nesusipratėlių "balasto"...
[spoiler][/spoiler]

[paragraf 78]

Vėlgi, aš neteigiu, kad pati religija iškraipo mokslą, aš tiesiog minėjau, kad joks fanatiškas ateistas nesielgia taip kaip fanatiškas tikintysis.

Na tai kad jie elgiasi vienodai
tiek vienas tiek kitas iškraipo faktus, tiek vienas tiek kitas nekenčia, abu manipuliuoja informacija, abu laiko kitaip manantį iracioanliu bepročiu.
Kažkaip fenomenologiniame lygmenyje nematau jokio ypatingo skirtumo tarp fanatiko tikinčio ir fanatiko ateisto

Ir žinau, kad religinių fanatikų niekas nemėgsta.

Tai religinių fanatikų nemėgsta, o ateistinius fanatikus visi myli?

Labai ironiška, kad kitus mokai nepulti susikurto priešo, kai tuo metu pats, mažai gilindamasis ką rašau, užvėlei, kad mano žinutė skirta vien tik pačiai religijai apjuodint. Taip nebuvo, nors šiaip neneigiu, kad nemėgstu ne vien fanatikų, bet ir pačios religijos kaip tokios. Manau pastarojoje kažkas yra negero, jei vis tik atsiranda tiek daug žiaurių fanatikų, ar tiesiog nesusipratėlių "balasto"...

Atsiprašau, nepasigilinau tinkamai į tavo žinutę, tad nuklydau į lankas.
Tiesiog pasitaisau:
tai ką tu parašei, paprastai yra girdima iš fanatiškų (ir ne tik jų) ateistų lūpų. Tad klausimą suformuluosiu taip:
ar tokius dalykus teigiantis asmuo yra racionalus? ar jis tolerantiškas? ar jis ne demagogas? ar jis neniekina kitaip mąstančio? ar jis nepuola fanatiškai tų kas tiki kitaip?