Geriau vaikus auginti be religijos

[Benamis]

Geriau vaikus auginti be religijos, rodo naujas tyrimas

Neliko dievobaimingos motinos, kaip gero auklėjimo archetipo, rodo naujas tyrimas. Jis parodė, kad pasaulietiškas auklėjimas gali būti sveikesnis vaikams, kurie, remiantis 2010 metų Duke universiteto tyrimu, mažiau pasiduoda rasizmui ir bendraamžių spaudimui, ir yra „mažiau kerštingi, mažiau nacionalistiški, mažiau militaristiški, mažiau autoritariški bei tolerantiškesni, nei religingi suaugusieji." Bet tuo pranašumų sąrašas nesibaigia.

Remiantis Pew Research, pastaruoju metu Amerikoje pagausėjo namų ūkių, religijos grafoje nurodančių „Jokia" arba „Nieko konkretaus". 23% dabartinių suaugusių amerikiečių yra nereligingi, kai tuo tarpu šeštajame dešimtmetyje tokių buvo vos 4 %. Augant nereligingumui, tyrėjai pradėjo atidžiau analizuoti nereliginio vaikų auklėjimo pliusus.

Pasak Verno Bengstono, USC gerontologijos ir sociologijos profesoriaus, „ be religijos saugojimo ir priežiūros, sekuliarūs namų ūkiai toli gražu nėra disfunciški, nihilistiški ir pasimetę, jie suteikia vaikams vaikams tvirtą pamatą." Bengstonas prižiūri Longitudinal Study of Generations, didžiausią vykstantį šeimų ir jų religinių polinkių tyrimą Amerikoje. Pastebėjęs nereligingų namų gausėjimą, 2013 m. Bengstonas sekuliarizmą pridėjo prie savo tyrimų. „Daug nereligingų tėvų buvo nuoseklesni ir tvirčiau laikėsi savo etinių principų, nei kai kurie „religingi" tyrime dalyvavę tėvai," pažymėjo Bengstonas. „Didžioji dauguma atrodė gyvenanti tikslų kupinus gyvenimus, charakterizuojamus moraline kryptimi ir gyvenimo prasmės pajutimu."

„Sekuliariems žmonėms moralė pagrįsta vienu paprastu principu: tarpusavio santykiu, plačiau žinomu kaip Auksinė taisyklė. Elgtis su kitais žmonėmis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Tai senovinis, visuotinis etinis imperatyvas. Jam nereikia nežemiškų tikėjimų."

Federalinio kalėjimų biuro duomenimis, nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio galo, tarp kalinių yra mažiau, nei 0,5% ateistų. Tai atitinka tai, ką kriminologija fiksavo ilgiau, nei šimtmetį - netikintieji ir nereligingi žmonės padaro daug mažiau nusikaltimų.

Be to, praeitų metų BBC reportaže parodė, kad religingiems vaikams sunkiau sekasi atskirti fantazijas nuo tikrovės, nei nereligingiems vaikams, remiantis Bostono universiteto tyrimu. Vaikams pateikus realius, religinius ir fantastinius pasakojimus, jų buvo paklausta, kaip jie mano, ar pasakojimas buvo tikras ar išgalvotas. Tyrėjai išsiaiškino, kad „religingai auginti vaikai religiniuose pasakojimuose buvo linkę laikyti protagonistą tikru, tuo tarpu vaikams iš nereligingų namų jie atrodė išgalvoti." Ir kodėl tai problema? Kadangi tai sujaukia vaiko diferenciavimą tarp tikrovės ir išsigalvojimo ir netgi dvasingumą nuo fantazijos, teigiama tyrime.

technologijos.lt

http://www.latimes.com/opinion/op-ed/la-oe-0115-zuckerman-secular-parenting-20150115-story.html#page=1
http://psr.sagepub.com/content/14/1/126.abstract%20
http://www.pewforum.org/2012/10/09/nones-on-the-rise/
http://www.bu.edu/learninglab/files/2012/05/Corriveau-Chen-Harris-in-press.pdf
http://www.bbc.com/news/blogs-echochambers-28537149

[idenmeyou]

Iš viso to ką paskaičiau tai tikrai nesutikčiau, kad dabartiniai vaikai yra kažkuo geresni už senesnius ar labiau tolerantiški kaip minėta. Daug, labai daug įvairių patyčių, savižudybių ir kitų problemų su jaunimu visame pasaulyje, vienur daugiau kitur mažiau. Ankščiau jaunime būdavo "lyderiai", kurie kažkuo išsiskirdavo ir galėdavo niekinti kitus, dabar dažnas atvejis, kad tokių tiesioginių patyčių nėra, bet žmogus susiduria su didžiule nelygybę ir ignoravimu.

Kiek teko matyti jaunimą gatvėse, kitus galbūt netgi mokyklinio paauglystės amžiaus tai turtingesnių tėvų vaikai per pertraukas ar laisvą laiką leidžia įvairiose kavinukėse, jie kalbasi, pietauja, leidžia puikiai laiką. Tuo tarpu vargšų vaikai dažniausiai trinasi po parduotuvės pirkdami pigias, niekam tikusias bandeles, esmė ta, kad tas elitinis jaunimas nemato ir nebendrauja su vargšų vaikais. Atsiranda tam tikra riba, kurioje vienų gyvenimas panašus į amerikietiško gyvenimo paauglystė, o kitų likęs po sovietine vaikyste.

Mano minėta situacija nėra patyčios, bet tai didžiulis atskyrimas tarp žmonių, gaunasi taip, kad tam tikrą jaunų žmonių grupė jau vaikystėje susiduria, kad yra žemiau kitų, o jaunas žmogus per ilgus mokslo metus tai labai stipriai gali įsikalti į pasąmonę.

Apžvelgiant pačią religiją, nematau, kad vaikus jos nemokyti yra pliusas. Manau pats geriausias variantas vaiką ne liepti kažko tikėti, o tiesiog jį supažindinti su tikyba, nuvesti į bažnyčią, jei vaikui tai bus priimtina tegul ir tiki, jei ne tai ne.

Kvailam vaikui ar žmogui, bet ką įskiepysi, protingas ankščiau ar vėliau pradės atsirinkti kas jam teisinga.

[Ezekiel]

Jei jau šviesti apie religijas tai geriau apie visas, skirti teologijos ir filosofijos paskaitas, o ne kaip įprasta kalti šalies dominuojančias religijas.
O nusikalstamumo lygis iš ties labai susijęs su religija nors yra manančių, kad jį yra moralės šaltinis. Greičiau priešingai užtemdomos moralinės vertybės, kurios kyla iš vidaus.

[paragraf 78]

Remiantis Pew Research, pastaruoju metu Amerikoje pagausėjo namų ūkių, religijos grafoje nurodančių „Jokia" arba „Nieko konkretaus". 23% dabartinių suaugusių amerikiečių yra nereligingi, kai tuo tarpu šeštajame dešimtmetyje tokių buvo vos 4 %. Augant nereligingumui, tyrėjai pradėjo atidžiau analizuoti nereliginio vaikų auklėjimo pliusus.

Hm, čia mąstau truputį dėl to religingumo sumažėjimo.
Ar negali būti, taip kda dėl gausos protestantiškų bažnyčių atsiradimo JAV, ir didelės dalies protestantiškų bendruomenių požiūrio į religijos terminą, galėjo didelė paklaida atsirasti?
Nes didelė dalis protestantų išgirdę, kad priklauso religijai iškart validolio griebiasi esmė, ta kad jose (Lietuvoje tai būtų Tikėjimo žodis) priešinasi bet kokiai, kaip jie sako "religingumo dvasiai", ta ir savęs nelaiko religija. Jie net bažnyčia savęs nelaiko ir įvardina tai kaip "susirinkimą" (nuo graikiško eclesia)

ederalinio kalėjimų biuro duomenimis, nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio galo, tarp kalinių yra mažiau, nei 0,5% ateistų.

Natūralu sakyčiau, nes ateistų daug mažiau
Čia panašiai, kaip sakyti, jog va lenkų Lietuvoje mažiau, tad tai parodo, kad didžioji dalis lietuvių nėra lenkai na gal ne visai tinkama analogija, bet principas tas, kad esant mažesniam skaičiui ateistų, jų kokioje nors grupėje bus procentaliai mažiau
Kažkaip žiūriu į šiuos du pavyzdžius ir atrodo, kad tyrimai buvo labai šališka.

Kas dėl auksinės taisyklės, tai dauguma religijų ir nesako, kad norint būti moraliu, reikia būti religingu. Čia tik sektos taip teigia

[Bla]

Apskritai statistinius tyrimus reikėtų vertinti labai kritiškai, nes dauguma jų rodo koreliaciją. Mažiau išsilavinusiems žmonėms koreliacija siejasi su priežastingumu, tačiau iš tiesų koreliacija ir priežastingumas yra tokios sąvokos, kur priežastingumas tėra tik koreliacijos poaibis, t.y. koreliacija gali reikšti kartais ir priežastingumą, tačiau daug dažniau tai nereiškia jokio priežastingumo, nes visada yra tam tikras tarpinis elementas, kuris yra arčiau priežastingumą pagrindžiančio parametro.

Pavyzdžiui, vasarą žmonės perka daugiau ledų, bet taip pat ir nuskęsta daugiau žmonių. Tai tarp nupirktų ledų ir skenduolių skaičiaus stebėsime nemažą koreliaciją. Tačiau, kad ledų vartojimas yra nuskendimo priežastis, turbūt išdrįs pasakyti tik tie, kurie nori šitaip pajuokauti.

Tad bendru atveju statistinis tyrimas nieko nereiškia. Tai yra tiesiog bandymas pastebėti kažkokią momentinę būseną. Juo labiau, kai tyrimas dar vykdomas gan silpnai apibrėžta tema, tai išvis gauname labai skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, vieni "be religijos" supras kaip ateistus, kiti manys, jog tai yra ateistai + asmenys, nepriklausantys jokioms didžiosioms religijoms. Tad vėlgi atsiranda neaiškumas. Ir, jeigu bent kiek profesionalumo turintys mokslininkai šį tyrimą darė, jie greičiausiai paaiškins savo tyrimo temą, t.y. ką tiksliai jie tiria. O paaiškėjus temai, galime suprasti, jog iš esmės tyrimo rezultatas nereiškia koreliacijos, kad neva ateistų auginami vaikai bus būtinai geresni nei katalikų.

Na bet žurnalistai, besivaikantys sensacijų, tokį tyrimą pagraibys tik pagal temą, truputį kažką akimis permes, o toliau viską suves kaip jiems reikia. Blogiausia tai, jog šitaip atsiras daugybė žmonių, kurie tiki žurnalistais panašiai kaip sektantai kažkokia šiaudine baidykle. Bėda ta, kad žurnalizmas yra blogiau už religiją, t.y. tam tikra sekta, kuri yra milžiniška ir kurios įtakai pasiduoda daugybė mūsų.

Tad, apskritai tariant, yra gan sunku įžvelgti kažkokią tyrimo prasmę vien iš jo pavadinimo. Norint viską tiksliai suprasti, reikėtų perskaityti visą mokslinį straipsnį. O ir jį perskaičius, nereikėtų juo aklai tikėti. Gi gali būti, kad mokslininkai galbūt nesuprato tyrimo konteksto, dėl ko parinko netinkamus tyrimo metodus. Statistiniuose tyrimuose tas pasitaiko labai dažnai, dėl ko tikėtina, kad dauguma tokių tyrimų, pavyzdžiui, po šimtmečio ar dviejų bus vertinami panašiai kaip mes dabar vertiname alchemiją - taip, tai chemijos motina, buvo šiokių tokių pasiekimų, bet kryptingumo jokio.

[omcikas]

Ateistų kliedesiai.. 

[idenmeyou]

Ateistų kliedesiai.. 

Kodėl gi? Nesu tas, kuris į pirmutinę vietą skirtų religiją, arčiau jau ateistų, bet pasisakiau, kad religija nėra blogai vaikams.

[Jimas]

Akivaizdžiai užsakytas straipsnis, vaikai tokių metų net nepamąsto kas yra pasaulis, tuo labiau apie religijas nenusimano, kuo tai blogai aš nesuprantu. Dar kai straipsnyje pridėjo apie rasizmą, nacionalizmą viskas aišku pasidarė, manau net nereikia sakyt, kas už to slypi.

[idenmeyou]

Prisiminiau, vienintelis blogas dalykas iš religijos perduodamos vaikams tai, kad kartais būna išugdomas dievabaimingumas, kuris mano nuomonę yra perdėtas ir nereikalingas. Yra gerai vaiką mokyti, kad negalima elgtis blogai, bet kišti Dievą kaip bausmę jau yra blogai, o tarp kitko nemažai suaugusių per šią vietą mėgsta sužaisti.

[paragraf 78]

išugdomas dievabaimingumas, kuris mano nuomonę yra perdėtas ir nereikalingas.

Gali patikslinti kokią prasmę suteiki žodžiui "dievobaimingumas"?

[idenmeyou]

Suprantu kaip Dievo kišimą visur ir visada, kada žmogus bijo elgtis pagal savo valią, nes užtai gali būti įvertintas Dievo.

[paragraf 78]

Suprantu kaip Dievo kišimą visur ir visada, kada žmogus bijo elgtis pagal savo valią, nes užtai gali būti įvertintas Dievo.

Aiškuma, na aš taip pat prieš tokią iškreiptą religingumo išraišką esu tokią formą reikėtų išguiti iš tikinčiųjų gyvenimo, nes ji augiau žalos pridaro nei naudos teikia

[mazatikis]

Religija - Ryšys su Dievu/Kosmosu/Dvasia/Savastimi/Širdimi - vadink kaip nori.

Tai tu sakai: 'geriau vaikus auginti be ryšio su širdimi'. Tu supranti pats ką tu čia skleidi? Oj moka šėtonas apsukt galvas protingiesiems...

[Paulinado]

Religija - Ryšys su Dievu/Kosmosu/Dvasia/Savastimi/Širdimi - vadink kaip nori.

Tai tu sakai: 'geriau vaikus auginti be ryšio su širdimi'. Tu supranti pats ką tu čia skleidi? Oj moka šėtonas apsukt galvas protingiesiems...

Kodel setonas? Zmogus issake savo nuomone, o jei tau atrodo kitaip  tai bet  pagrisk tai kazkuom. Man paciai atrodo, kad vaikus reiketu supazindinti su ivairiomis religijomis, na o jeigu tevai nenori kad vaikai atsisakytu ju tikejimo, tai gali supazindinti tik su religijos atsakomis taip plesdami ju pasauleziura.

[paragraf 78]

Aš manau, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus turėtų bent jau religijotyros įvadą persiskaityti, ypač tie kas nieko neišmanydami apie religiją veržiasi apie ją diskutuoti ar juo labiau kritikuoti