Kabala ir pasaulio iliuziškumas

[idenmeyou]

Metaforiskai parasiau. Tyrimu rezultatus zmogus gauna 5 jutiminiu organu diapazone. Skaiciukai mena, kad egizstuoja kazkokia juodoji skyle.

Yra prietaisai, kurie gali matyti tai ko nemato žmogus arba toliau nei žmogus. Jei abejoji prietaisų veikimu, tai greičiausiai net ir čia rašai ne kompiuteriu, planšete ar telefonu, o mintimis.

Del to, kad zmogu vysto gyvenimo prames klausimas. Vienintelis klausimas, kuri jis visad uzduoda ivairiausiomis formomis. Gyvenimo prasmes klausimas tai ir yra - tustumos jausmas. Komforto nebuvimas, o tai visad zmogu varo judet, ieskot kazko geriau.

Žmogus priklausomas nuo emocijų, jausmų. Jis gali žinoti įvairių dėsnių veikimą, bet kančią jam gali nešti kiti dalykai. Kitas žmogus gali būti visiškai neapsiskaitęs, nieko nežinąs, bet viduje labai laimingas ir jaustis pilnaverčiu. Kiekvienas žmogus gyvenime turi skirtingus prioritetus ir norus, tik deja beveik nėra žmonių, kurie galėtų išpildyti visus savo norus.

Visi visiskai priklausomi nuo visu. Kaip ir zmoguje, jei pazeist homeostaze zmogus blogai funkcionuoja. Kad ir dabar istyre, kad apendiksas gamina, kazkokias bakterijas reikalingas zarnynui. Nors visad visi mane, kad tai visiskai nereikalinga ataugele. Nera zmoguje isvis nieko nereikalingo ir taip but negali. Cia tik zmogaus mazas suvokimas zmogaus kuno sandaros ir veikimo. Tas pats ir su pasauliu. Tarsi pasaulyje vyksta kazkokie reiskiniai siaip sau, tarsi kazkas be kazko gali egzistuoti, tarsi yra maziau svarbiu ir labiau svarbiu... Tokie papilsciojimai is tuscio i kiaura ir isvados is pirsto lauztos. "Jei as nesuprantu, reiskias tai nereikalinga, nesvarbu"

sunaikinus pusę pasaulio žmonių, kita pusė tikrai išliks ir visiškai nepakitusi. Nors jei visi yra susieti, tai vieną pusę naikinat turėtų būti jaučiamas poveikis antrajai pusei.

As apie fantazijas nesneku. Maza ka zmogus prisifantazuoja ir uzgeidzia.

O tai nuo ko priklauso galimybes? As dabar galiu nuskristi i kita pasaulio krasta, tai ar ne nuo to, kad kazkas panorejo seniau skraidyt ir tai realizavo, o as dabar turiu galimybes?

Kad turet galimybes reik noret but galinciu. Noras visad pirmas.

Gebejimu augimas nera mano AS augimas? Gebejimas nera norejimas but gebanciu?
Na tai va pats ir parasei, kad zmogus norejo daugiau ir tai ji vede i tobulejima. Noras but tobulesniu.

Aš niekada nerašiau, kad noras žmogui yra blogai. Kaip ir ankstesnėje žinutėje rašiau, kad žmogaus norėjimas jį vedą į tobulėjimą. Tik žmogus negali nustoti norėti.

Rasei, kad noras neauga, bet vertini zmones pagal protinguma. O protingumas nepriklauso nuo ego, nuo mano noro? Nuo ko priklauso noru deliojimo realistiskumas, ar ne nuo mano protingumo? O protingumas ar nepriklauso nuo mano ego dydzio?

Gali norėti būti protingesniu nieko nedarydamas ir tokiu tikrai netapsi, tad nuo ego jis nepriklauso. Gali būti du studentai ir labai norintys daug sužinot, tapti protingesniais. Tarkime jiems bus duodama ta pati programa ir jie mokysis vienodai, bet vienas iš jų visada išmoks daugiau, nes bus protingesnis.

Jeigu viskas priklausytų nuo norėjimo, tai vargšų liaudis jau po savaitės milijonus vartytų, deja taip nebūna.

[Mekabciel]

Yra prietaisai, kurie gali matyti tai ko nemato žmogus arba toliau nei žmogus. Jei abejoji prietaisų veikimu, tai greičiausiai net ir čia rašai ne kompiuteriu, planšete ar telefonu, o mintimis.

Koks skirtumas ka ten mato prietaisai. Jie tik praplecia zmogaus 5 jutiminiu organu diapazona. Mikroskopas, teleskopas, bangu detektorius - visa zmogaus israsta technika tik praplecia ta pati ribota 5 jutiminiu organu diapazona.

Žmogus priklausomas nuo emocijų, jausmų. Jis gali žinoti įvairių dėsnių veikimą, bet kančią jam gali nešti kiti dalykai. Kitas žmogus gali būti visiškai neapsiskaitęs, nieko nežinąs, bet viduje labai laimingas ir jaustis pilnaverčiu. Kiekvienas žmogus gyvenime turi skirtingus prioritetus ir norus, tik deja beveik nėra žmonių, kurie galėtų išpildyti visus savo norus.

Tai zinios ir kancia nieko bendro neturi. Vienas gali but neatsisotines gyvenimu ir jis bus laimingas nepriklausomai nuo turimos informacijos, o kitas daug zinot ir but atsisotines tomis ziniomis arba bendrai gyvenimu. Arba atvirksciai daug zinot bet dar turet stiprius norus keliaut ir kazka atrasti ir visiskai nejausti gyvenime tustumos.
Zmogus tustuma pradeda jausti, kai bendrai visas noro algoritmas daugiau maziau issunktas, tai reiskia kad ir fiziologiniai ir socialiniai norai daugiau maziau pripildyti. Tai nereiskia, kad materialiai jie igyvendinti, o tai reiskia, kad gyvenimo prasmes klausimas didesnis nei uz noru slypintis malonumai ir del to zmogus neeikvoja savo jegu trumpiems malonumams.

sunaikinus pusę pasaulio žmonių, kita pusė tikrai išliks ir visiškai nepakitusi. Nors jei visi yra susieti, tai vieną pusę naikinat turėtų būti jaučiamas poveikis antrajai pusei.

Visos zmonijos egoizmas yra padalintas i visus zmones. Sunaikinus puse zmoniu ju egoizmas pereis i kita dali zmoniu. Niekur jokia energija nedingsta. Jei sunaikinus puse zmonijos, tai informacija apie ta isnaikinima taip paveiktu likusia dali zmoniu, kad ji stipriai pasikeistu.
Likusios zmonijos sukretimas proporcingas sunaikintu zmoniu kiekiui.
Jei vyksta kazkokie procesai tai tie procesai taip pat atsispindi ir pas australa nepriklausomai nuo zinojimo. Kiekviena detale yra ijungta i kitus ir visi turi informacija apie vienas kita.

Aš niekada nerašiau, kad noras žmogui yra blogai. Kaip ir ankstesnėje žinutėje rašiau, kad žmogaus norėjimas jį vedą į tobulėjimą. Tik žmogus negali nustoti norėti.

Tai viskas su tuo tvarkoje. Bet tai kokie zmones buvo pries 2000 metu ir dabar yra du skirtingi dalykai. Tai kaip pavyzdi galima paziuret i dangoraizius, infrastruktura. Tai ego, noro gaut augimas. Ego augimas projektuojasi isoreje materialia israiska. Jei noras butu visad toks pats, tai niekas ir nepasikeistu. O jis vis auga, del to ir isore keiciasi.

Gali norėti būti protingesniu nieko nedarydamas ir tokiu tikrai netapsi, tad nuo ego jis nepriklauso. Gali būti du studentai ir labai norintys daug sužinot, tapti protingesniais. Tarkime jiems bus duodama ta pati programa ir jie mokysis vienodai, bet vienas iš jų visada išmoks daugiau, nes bus protingesnis.

Jeigu viskas priklausytų nuo norėjimo, tai vargšų liaudis jau po savaitės milijonus vartytų, deja taip nebūna.

Noras tai algoritmas sudarytas is fiziologiniu ir socialiniu noru. Ir pas visus tas algoritmas skirtingas. Pas vienus daugiau ziniu noras isreikstas, pas kitus kurybos, pas trecius pinigu, pas kitus fiziologinis, bet pas visus yra visi norai skirtingose kombinacijose.
Tu jau pradedi sneket apie tai, kad kiekvienas zmogus(noras) yra skirtingas. Turi savo esme(kiekvienas turi sakni sistemoje), savybes(kiekvienas yra savitas) ir ji dar veikia aplinka. Kadangi visi skirtingi visus ir aplinka skirtingai itakoja. Bet as sneku bendrai apie nora, kad noras vysto. Tai, kad vienas su savo savybem nepasieks to pacio ka kitas siekia, tai savaime aisku.

As nesneku apie tai, kad norint kazko zmogus tai iskarto ir gaus. As sneku apie tai, kad noras auga, o noru pripildymas priveda zmogu prie tustumo jausmo.

Noras vysto civilizacija, visi kiti elementai yra jau pasekme, zmoguje uzgimusio noro.
Is pirmo yra  aplinka ->  noras, -> jausmas, ->  protas -> aplinka. Ir taip ratu. Zmogus gauna nora is aplinkos ir del jos pildo savo nora. O bendrai visa zmonija gauna norus is priezasties.
Kad visu skirtingi norai ir kaip jie dar tarpusavyje saveikauja, tai cia jau kita tema.