Kabala ir pasaulio iliuziškumas

[idenmeyou]

Čia, manau,  tu gerokai pasikarščiavai. Jei neturėtum išankstinės nuostatos tuomet  sužinotum apie pasaulį kur kas daugiau. Teigti, kad nepasakoja yra neteisinga, nes daugelis anksčiau neprieinamų raštų dabar yra lengvai prieinami, tik norėk. Be to, šiais laikai nebeliko informacijos kodavimo ir šiuolaikiniai dvasingi žmonės kalba net ir paprastam žmogui prieinama kalba. Ką ten raštai, dabar per Yotube gali klausytis ko nori. Svarbesnis klausimas ar tu nori klausytis ir išgirsti? O teigti, kad jie to nedaro dėl savanaudiškumo, atleisk man, yra ganėtinai infantilu.
Bet net jei ir perskaitysi visas pasaulio knygas, jei peržiūrėsi visus įmanomus šventųjų įrašus ir išgirsi jų kalbų paliudijimus nebūsi kažin kiek daugiau sužinojęs. Čia esmė kurios tu niekaip nenori suprasti. Svarbiausias pažinimo įrankis ir indas esi tu, nuo jo turi nuvalyti storą sluoksnį rūdžių, tuomet jį gerai išgaląsti, išvalyti indą nuo šiukšlių, tik tada tau gali pradėti ateiti žinojimas.
O jei tingi ir nori, kad viską už tave darytų prietaisai, tuomet irgi ok, bet tada susitaikyk, kad tau bus prieinamas tik paviršutiniškas žinojimas paremtas pagrindimu ir analize.

Galbūt atrodo, kad turiu išankstinę nuostatą, bet jos neturiu, labai apsidžiaugčiau ir nustebčiau jei atsirastų žmogus, kuris būdamas 4 metų ir sukaupęs patirties iš savo ankstesnio gyvenimo galėtų aiškinti kokiems fizikos profesoriams, aš tuo labai apsidžiaugčiau, deja tokių žmonių nesutinkame

Žinoma yra begales tokių pasakotojų, kurie tvirtina, kad prisimena ankstesnius gyvenimus, bet jie realiai nieko doro nepasako, praktiškai kiekvienas geras fantazuotojas tą patį galėtų papasakoti. Jeigu tie žmonės taip jau viską žino tegul ateina ir išsprendžia mūsų didžiuosius protus kamuojančius klausimus, bet kaip ir minėjau tokių žmonių pagalbos nesulaukėme, o tai tik parodo, kad tie pasakotojai apsišaukėliai arba lunatikai.

Gal galėtum paaiškinti kuo vadovaujiesi sakydamas, kad tik dėl smegenų? Ar tiesiog tiki ką dėdės su protingais veidais išbūrė iš kavos tirščių, pajungę krūvą daviklių prie 20-ies tiriamųjų galvų? Mano žiniomis jokių įrodymų patvirtinančių tavo teiginį nėra. Sąmonė išlieka vienu tamsiausių arkliukų šiuolaikiniame moksle, tą tau patvirtins bet kuris sąžiningas neužsikrėtęs fundamentalizmu mokslininkas.
Taip, smegenys yra instrumentas be kurio sąmonė negalėtų išreikšti save fiziniame pasaulyje. Tik tiek. Kuo jos labiau treniruotos tuo gaunama informacija mažiau iškraipoma verčiant ją ženklais.

Tuo, kad dar neteko matyti, kad kas be galvos būtų sąmoningas. Niekada nebuvo matyta, kad tarkim jau miręs žmogus galėtų kažkokiu būdu savo išlikusia sąmone susisiekti su mumis ar veikti mūsų pasaulį, arba tiesiog daryti įprastinius darbus be fizinio kūno, tokių atveju nebūna.

Sutinku, kad apie sąmone yra daug klaustukų, bet visgi po kol galime pasakyti, kad sąmoninga asmenybe rasime tik gyvą žmogų, apie mirusį to pasakyti po kol kas negalime.

Realybes iliuziskumas moksliskai irodyta, bent jau 5  kvantiniais eksperimentais tai tikrai.

Jei pasaulis yra iliuzinis, tai tavo mąstymas daug šansų yra lygiai toks pat. Senovėje žmogaus vystymasis ypač buvo susietas su 5 jutimo organais. Žmogui reikėjo gerai matyti žvėris, kad sumedžiotų, gerai girdėti aplinką, užuosti ir pnš. Net mąstymas formavosi pagal tai, būtent taip pirmosiose gentyse tapdavo vadais stiprieji ir pnš, dauguma tų psichologinių dalykų išlikę ir šių dienų žmoguje.

Noriu pasakyt, kad žmogus jau gimsta žmogumi toks koks yra, su tam tikrais instinktais ir mąstymu, augant keičiasi tik mąstymo kryptis. Visi žmonės jau turi tam tikrą dogmatiką, kuri galbūt ir neleidžia prisikasti iki supratimo, nes žmogus gali žiūrėti tik iš savo žmogiškų ribų. Žmogus jau gimsta su tam tikrais išgyvenimo instinktais ir siekiais.

[Mekabciel]

Jei pasaulis yra iliuzinis, tai tavo mąstymas daug šansų yra lygiai toks pat. Senovėje žmogaus vystymasis ypač buvo susietas su 5 jutimo organais. Žmogui reikėjo gerai matyti žvėris, kad sumedžiotų, gerai girdėti aplinką, užuosti ir pnš. Net mąstymas formavosi pagal tai, būtent taip pirmosiose gentyse tapdavo vadais stiprieji ir pnš, dauguma tų psichologinių dalykų išlikę ir šių dienų žmoguje.

Noriu pasakyt, kad žmogus jau gimsta žmogumi toks koks yra, su tam tikrais instinktais ir mąstymu, augant keičiasi tik mąstymo kryptis. Visi žmonės jau turi tam tikrą dogmatiką, kuri galbūt ir neleidžia prisikasti iki supratimo, nes žmogus gali žiūrėti tik iš savo žmogiškų ribų. Žmogus jau gimsta su tam tikrais išgyvenimo instinktais ir siekiais.

Zmogiskos ribos kurias aprasei tai yra grynai zmogaus kuno ribos.
Zmogus nuo gyvuno skiriasi socialiniais norais, laiko tekmes pojuciu ir egoizmu.
Zmogus viska vertina per saldu/kartu. Del to zmogus neturi pasirinkimo. Pasirinkimas iliuzinis. Ir visas mastymo konstruktas iliuzinis. Atejo noras, mintis is oro ir darau tai ko uzsinorejau. Visiskai nieko, zmonija per visa istorija neuzsinorejo pati, kaip ir nieko pati nesugalvojo. Visi norai, visos mintys, visos genialiausios idejos isradimai is gamtos. Zmogus tik mano, kad jis cia kazka daro. Ir dabar gamta kuria situs miestus, tiesia kelius, tik zmogui duota iliuzija kad jis kazka cia pats padare. O kadangi matome viska per priesingas savybes, tai dar ir tas pasaulis toks tragiskas atrodo.

Zmogus tai ne dvikojis kalbantysis su instinktais ir mastymu.
Zmogu tai dvasine konstrukcija - savybiu panasumas su kureju.

[Kopernikas]

Galbūt atrodo, kad turiu išankstinę nuostatą, bet jos neturiu, labai apsidžiaugčiau ir nustebčiau jei atsirastų žmogus, kuris būdamas 4 metų ir sukaupęs patirties iš savo ankstesnio gyvenimo galėtų aiškinti kokiems fizikos profesoriams, aš tuo labai apsidžiaugčiau, deja tokių žmonių nesutinkame

Žinoma yra begales tokių pasakotojų, kurie tvirtina, kad prisimena ankstesnius gyvenimus, bet jie realiai nieko doro nepasako, praktiškai kiekvienas geras fantazuotojas tą patį galėtų papasakoti. Jeigu tie žmonės taip jau viską žino tegul ateina ir išsprendžia mūsų didžiuosius protus kamuojančius klausimus, bet kaip ir minėjau tokių žmonių pagalbos nesulaukėme, o tai tik parodo, kad tie pasakotojai apsišaukėliai arba lunatikai.

Na, aš kalbėjau labiau apibendrintai, ne konkrečiai apie praeitus gyvenimus, nes daugelis galvoja, kad jei kažką žinai tai reikia eiti ir rėkti visam pasauliui.
Kalbant konkrečiai apie praeitus gyvenimus tave bus išmušę iš vėžių tie pasakoriai, dėmesio medžiotojai ir lunatikai. Kaip minėjo @Mekabciel prisiminimai yra dvasinės disciplinos pasekmė ir jie skirti visiškai ne tam apie ką tu šneki. Jie skirti tam žmogui, kad jis galėtų ištaisyti praeities klaidas trukdančias dvasiniam progresui.
Pasitaiko atvejų kai vaikai kažką prisimena iš praeito gyvenimo, bet tie prisiminimai dėl savimonės stokos gana greitai ilgainiui išblėsta.
Arba pabandyk pažiūrėti į tai kiek kitaip. Jei dabar numirtum, vėl greitai įsikūnytum ir absoliučiai viską prisimintum iš dabartinio gyvenimo, pabandyk sau parašyti ką kitiems vertingo galėtum papasakoti. Bent vieną dalyką?

Tuo, kad dar neteko matyti, kad kas be galvos būtų sąmoningas. Niekada nebuvo matyta, kad tarkim jau miręs žmogus galėtų kažkokiu būdu savo išlikusia sąmone susisiekti su mumis ar veikti mūsų pasaulį, arba tiesiog daryti įprastinius darbus be fizinio kūno, tokių atveju nebūna.
Sutinku, kad apie sąmone yra daug klaustukų, bet visgi po kol galime pasakyti, kad sąmoninga asmenybe rasime tik gyvą žmogų, apie mirusį to pasakyti po kol kas negalime.

Tu ir vėl tą patį O kaip tu gali matyti ir kaip su tavim gali kas nors susiekti jei tu nejautrus ir matai tik akimis?
Ji ir negali daryti įprastinių fizinių darbų, nes ji nebeturi įrankio reikalingo išreikšti save fiziniame pasaulyje - kūno.

[idenmeyou]

@Kopernikas  Aš suprantu ir pats ne kartą tvirtinau, kad pasaulio neapibūdinsi vien tuo ką matai, ką girdi, ką jauti. Daug kas mėgsta sakyti reikia jausti širdimi, bet visi įvairūs jutimai ir mąstymas yra smegenų cheminės reakcijos. Mes dažnai kažką gyvenime pamatome ir pajaučiame neigiamą ar teigiamą reakciją, bet tai darome gan nelogiškai, ne savo noru, tiesiog iš mūsų pasąmonės išplaukia tam tikri dogmatiniai įsitikinimai, stereotipai, vaizdiniai. Realiai turėdami skirtingus požiūrius tuos pačius objektus vertinsime skirtingai, nors objektai juk yra tie patys, tai įrodo, kad galime turėti klaidingą, taip pat iliuzinį mąstymą.

Visi dvasiniai jutimai yra smegenų darbas, galite sakyti kaip norite, bet žmogus be smegenų nei šventiku taps, nei kažką galės pasakoti. Po kol kas viskas ką žinome rodo, kad smegenys sąmoningumui yra būtinos, o žinome, kad smegenys gali būti paveiktos įvairių veiksnių. Dažnai galime pagalvoti ar mes mąstome teisingai, greičiausiai vargu, begalės eksperimentu kai viskas pagal mūsų protus turėtų būti logiškai ir suprantamai, deja būna kitaip.

Smegenys prieš, bet kokį įvykį jau turi tam tikrą konstrukciją, kaip ir mes nesame matę Dievo, bet kiekvienas jį įsivaizduojame koks jis yra arba galėtų būti, o tiems įsivaizdavimams turi įtakos mūsų požiūris, įsisenėjusios dogmos, matyti vaizdiniai.

[Mekabciel]

Visi dvasiniai jutimai yra smegenų darbas, galite sakyti kaip norite, bet žmogus be smegenų nei šventiku taps, nei kažką galės pasakoti. Po kol kas viskas ką žinome rodo, kad smegenys sąmoningumui yra būtinos, o žinome, kad smegenys gali būti paveiktos įvairių veiksnių. Dažnai galime pagalvoti ar mes mąstome teisingai, greičiausiai vargu, begalės eksperimentu kai viskas pagal mūsų protus turėtų būti logiškai ir suprantamai, deja būna kitaip.

Dvasingumas ir smegenys nieko bendro neturi. Jei sneket apie dvasinius smegenis tada taip. Bet tai jau nebematerialu. Dvasingumo su smegenim nepajusi, tai nieko bendro su impulsais neuronuose ir chemija neturi. Zmogus negali apciuopt savo AS, taip pat ir proto savo negali apciuopt. O protas tikrai ne smegenyese, kaip ir manasis AS. Tai tik apiforminimas dvasines zmogaus konstrukcijos  materialiu kunu.

Dvasingumas yra virs visu protiniu isskaiciavimu. Tai davimo savybe, (tikejimo). Tai isvis priesinga materialiems isskaiciavimams, virs laiko judejimo ir erdves, virs zmogaus kuno ir jo smegenu. Tai visiskai kita pakopa. Kaip sulyginimui negyvasis lygmuo su augaliniu. Visiskai kita kokybe. Taip pat ir su dvasingumu.

[gidas]

Idenmeyou paprastas ir racionalus pasakymas 

Kito instrumento kaip smegenys nėra.

sukėlė labai įdomią reakciją - iš vienos pusės

Gal galėtum paaiškinti kuo vadovaujiesi sakydamas, kad tik dėl smegenų? Ar tiesiog tiki ką dėdės su protingais veidais išbūrė iš kavos tirščių, pajungę krūvą daviklių prie 20-ies tiriamųjų galvų? Mano žiniomis jokių įrodymų patvirtinančių tavo teiginį nėra.

Tepasiūlysiu paprastą  "eksperimentą" - atverk plaktuku žmogėnui kaukolę  ir gausi savo įrodymą .

Iš kitos pusės čia pat mažiausiai keistas/mįslingas  tęsinys

Taip, smegenys yra instrumentas be kurio sąmonė negalėtų išreikšti save fiziniame pasaulyje.

Taigi, vis tik instrumentas, tik kažkodėl kaip ir kitoks (?), nors iš to kas pasakyta tėra vienintelė logiška išvada - sąmonės be smegenų fiziniame pasaulyje nėra. O kur  ji "yra" be smegenų?  Iš visko sprendžiant, pats žinai "kur". O gal tik fantazuoji, kitaip sakant, ir pats - kaip, anot tavęs,  "dėdės protingais veidais" -  buri iš kavos tirščių, bet iš dėdžių kažkodėl užsispyręs reikalauji  įrodymų, o pats nustembi - kodėl turėčiau kažką čia įrodinėti! Tokia pozicija labai patogi - švelniai tariant. Aišku - kaip visada - pasiūlomas "treningas", smegenys (ar sąmonė?)

Kuo jos labiau treniruotos tuo gaunama informacija mažiau iškraipoma verčiant ją ženklais.

Ir "treniruojasi" tiek  homo sapiens smegeninė kaži kiek  1000-mečių apskritai,  tiek kiekvienas žmogelis per jam skirtą  amželį individualiai, bet informaciją po šiai dienai lieka - anot tavęs - "iškraipyta".

Savaime aišku  , vienetiniai individai gauna ir "neiškraipytą" informaciją, bet kai aplinka žiopla (kalta ), tai jos ir problema...
Jaučiu, kad šiam teiginiui tikrai pritarsi...

[idenmeyou]

Turi viską bendra dvasingumas ir smegenys. Nebūtų smegenų niekas net negalėtų būti dvasingas. Be smegenų pagalbos niekuo nesiskirtumėme nuo negyvų daiktų ir vykdytumėme tik savo funkcijas, pagal kurias veikiame, kaip koks mechanizmas. Viską ką žmogus gali suvokti ar suvokė savo gyvenime, tai visa informacija yra tik dėl smegenų ir jose. Mes galime prarasti ranką, koją, bet mes nuo to netapsime kvailesniais, bet traumavus smegenis prastumėme viską.

Gali rašyti žinoma, kad mes tik įsivaizduojame, kad turime smegenis, bet jeigu mes viską įsivaizduotumėme tai būtumėme apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, o ypač tokių kaip smegenų nelaimės. Taigi mūsų vizijos pasaulyje mums patiems įsivaizdavus, kad smegenys yra pažeidžiamos, taip pat jos būtų ir atstatomos, bet pasaulis veikia kitaip.

[Mekabciel]

Turi viską bendra dvasingumas ir smegenys. Nebūtų smegenų niekas net negalėtų būti dvasingas. Be smegenų pagalbos niekuo nesiskirtumėme nuo negyvų daiktų ir vykdytumėme tik savo funkcijas, pagal kurias veikiame, kaip koks mechanizmas. Viską ką žmogus gali suvokti ar suvokė savo gyvenime, tai visa informacija yra tik dėl smegenų ir jose. Mes galime prarasti ranką, koją, bet mes nuo to netapsime kvailesniais, bet traumavus smegenis prastumėme viską.

Gali rašyti žinoma, kad mes tik įsivaizduojame, kad turime smegenis, bet jeigu mes viską įsivaizduotumėme tai būtumėme apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, o ypač tokių kaip smegenų nelaimės. Taigi mūsų vizijos pasaulyje mums patiems įsivaizdavus, kad smegenys yra pažeidžiamos, taip pat jos būtų ir atstatomos, bet pasaulis veikia kitaip.

Tu galvoji ne su savo smegenim. Tame mesos gabale isvis nieko nera. Apiforminimas tavo mastymo organo, nedaugiau.
Ne del smegenu tu skiriesi nuo negyvosios materijos, o del noro gaut issivystymo. Jei negyvasis lygmuo turi tik negyvosios pakopos nora gaut - islaikyt savo forma, tai tu dar be to turi ir kitas likusias 3. Noro issivystymas ir suteikia tau galimybe but "savarnkisku". Ir taip pat del noro issivystymo tu turi kuna, turi pilva i kuri idedi maista(mesos gabala prie mesos gabalo), smegenys su kuriomis jauti kad tas mesos gabalas suteikia tau malonuma bet viskas tai yra tavyje.

Tu esi noras gaut ir i tave iejo sviesa - mesos gabalas(malonumas). Materialioje plokstumoje taip issireiskia malonumas - per mesos gabala. Ir visur kur tik eini, i tavaji AS ieina MALONUMAS, SVIESA. Tu ne menkiausio judesio neatliktum jei negautum is to naudos - malonumu. Tu ne rankos nepasijudintum jei ne pastovus komforto busenos troskimas. Komfortas tai malonumas, malonumas ir yra sviesa, kuri kiekviena realybes kadra ieina i tave. Bet kadangi priesingos savybes gamtai, tai ir jauti visa  realybe materialia . Ir galvoji, kad su savo kunu jauti realybe, smegenys apdoroja ta realybe, o su savuoju as pajauti. Viska jaucia tavo As, o ne smegenys ir jutikliai.

Realybeje yra tik du veiksniai + ir -. Tas pats ir smegenyse. Suvalgei mesos gabala, smegenyse issiskiria chemija - pajunti kaifa. Poto issiskiria priesinga chemija - kaifas atslugsta. Tam kad butu pusiausvyra kune. Situ chemiju svyravimas priklauso ne nuo maisto, o NUO AUKSTESNIU procesu. Maistas ir chemijos issiskyrimas smegenyse, kuriose jauti malonuma tik FORMA. O viskas vyksta tik tarp NORO GAUT ir NORO DUOT. Realybeje daugiau nieko nera.

Nusikelus i subatomini lygmeni, smegenys visiskai niekuo nesiskiria nuo stalo, kodel dabar jos dar atlieka kazkokia funkcija kaip mastymas? O gal tai viso labo materijos zaismas, kazkokia mintis, kuri isreiksta tokia forma, kad turi smegenis, kuriose yra milijardai neuronu, per kuriuos juda impulsai ir deka to matai realybe ir kazka jauti? Toks konstruktas iliuzinis. Ir zmogus tiria tuos smegenis, galvoja kad su jomis zmogus masto ir jaucia. Nors gal visiskai atvirksciai yra ?

[idenmeyou]

Tu galvoji ne su savo smegenim. Tame mesos gabale isvis nieko nera. Apiforminimas tavo mastymo organo, nedaugiau.
Ne del smegenu tu skiriesi nuo negyvosios materijos, o del noro gaut issivystymo. Jei negyvasis lygmuo turi tik negyvosios pakopos nora gaut - islaikyt savo forma, tai tu dar be to turi ir kitas likusias 3. Noro issivystymas ir suteikia tau galimybe but "savarnkisku". Ir taip pat del noro issivystymo tu turi kuna, turi pilva i kuri idedi maista(mesos gabala prie mesos gabalo), smegenys su kuriomis jauti kad tas mesos gabalas suteikia tau malonuma bet viskas tai yra tavyje.

Ignoruoji tai kas akivaizdu. Galime ir plika akimi žiūrėti ir tirti įranga smegenis visvien išlieka tas pats svarbiausias komponentas žmogaus sąmoningumai, net ne pats svarbiausias, o vienintelis.
Malonumą suteikia smegenys, todėl, kad jos taip prisitaikiusios, mes juk jaučiame ne kokį skonį kai valgome sugedųsį, pasenusį maistą, taip yra dėlto, kad smegenys atskiria jog iš seno maisto organizmui nieko gero nebus.

Nusikelus i subatomini lygmeni, smegenys visiskai niekuo nesiskiria nuo stalo, kodel dabar jos dar atlieka kazkokia funkcija kaip mastymas? O gal tai viso labo materijos zaismas, kazkokia mintis, kuri isreiksta tokia forma, kad turi smegenis, kuriose yra milijardai neuronu, per kuriuos juda impulsai ir deka to matai realybe ir kazka jauti? Toks konstruktas iliuzinis. Ir zmogus tiria tuos smegenis, galvoja kad su jomis zmogus masto ir jaucia. Nors gal visiskai atvirksciai yra ?

Jei jau keliames į subatominis lygius, tai tavosios teorijos apie priežastis pasekmes lygiai taip pat subyra ir netenka jokios prasmės, taigi tavo tiesos nebelieka tiesomis.

[Mekabciel]

Ignoruoji tai kas akivaizdu. Galime ir plika akimi žiūrėti ir tirti įranga smegenis visvien išlieka tas pats svarbiausias komponentas žmogaus sąmoningumai, net ne pats svarbiausias, o vienintelis.
Malonumą suteikia smegenys, todėl, kad jos taip prisitaikiusios, mes juk jaučiame ne kokį skonį kai valgome sugedųsį, pasenusį maistą, taip yra dėlto, kad smegenys atskiria jog iš seno maisto organizmui nieko gero nebus.

Visiskai nieko neignoruoju.
Tai kad isiterpi i smegenis tai taip pat tik forma ir nieko tame atsitiktinio nera. Tarsi zmogus sau suteike valingumo nutraukti kito zmogaus gyvybe nors taip nera. Ne zmogus sprendzia, kas gyvens, o kas mirs. Ne zmogus nutraukia samone kitam zmogui.

Mes visi pajungti i viena bendra sistema ir ta sistema veda mus per ivairiausias gyvenimiskas formas. Visi gyvena skirtingus gyvenimus. Visi pereina skirtingas gyvenimiskas formas(malonumus ir kancias). Vienos sistemos dalys, dziaugiasi milijonais, kitos dalys badauja, trecios dalys kosmose skraidzioja, ketvirtos kaip darzoves puse gyvenimo pragulejo nefunkcionuojancios ligonineje, kitos dar kazkur ir t.t. Ir mes esame visi bendroje sistemoje, kur nori nenori turi arba rupintis kitu, arba nekreipt i tai demesio. Siaip ar taip kazkoks santykis i kitus vistiek yra. Ir sistema zmogu perleidzia per ivairiausiu rusiu santyki i kitus, tam kad per tas ivairiausias rusis jis prieitu savo galutine forma - tapti tokiu pat kaip dievas. Ego pastoviai auga ir pastoviai santykis i kitus keiciasi.

To kas vyksta uz zmogaus pazinimo ribu zmogus nemato. Zmonija turi padaryt visus imanomus bandymus, istirti save, kad viskuo tuo nusiviltu. Lenda i smegenis, kankina, zudo ir galvoja kad del to samoningumas dingsta. Bet tyrimus padare butent ant tu ant kuriu sistema numate padaryt tyrimus ir atjugnti samone. Kad zmogus igytu patirti. O patirtis vysto zmogu. Patirtis tai augantis ego.
Mes per visas ivairiausias formas visiskai viskuo turime nusivilti, viska isbandyt - suprast pasauli, zmogu ir t.t. Ir sistema praleidzia zmogu per visiskai visas imanomas formas, kad jis viska isbandytu. Visas pasaulis su savo visom situacijom tai forma galimybiu, per kurias sistema praleidzia zmonija.

Ne del mano rankos ikisimo i smegenis kitam atsijunge samone. Viskas vyksta ir numatyta kitame lygmenyje. Tai, kad as ikisau ranka i kito zmogaus samone - nieko tame atsitiktino neivyko. Viskas tik numatyta forma zmonijos vystymui.

Jei jau keliames į subatominis lygius, tai tavosios teorijos apie priežastis pasekmes lygiai taip pat subyra ir netenka jokios prasmės, taigi tavo tiesos nebelieka tiesomis.

O kodel subyra? jei jau i subatomini lygi nusikeliame, tai ji jau jauciame ne savyje ?

[Vitus]

Jis neįrodė nieko apie realybės iliuziškumą. Apie realybės dvilypiškumą, neužtikrintumą ir sudėtingumą galbūt. Bet jokios iliuzijos, ar sąmonės poveikio čia nėra..

Kam tokie sudėtingi eksperimentai?
Kiekvienas gali pats patikrinti ar tikrovė yra reali. Tereikia kokioje nors judrioje gatvėje piko metu pereiti sankryžą degant radonam šviesoforo signalui...

Pastaba: prieš pasinaudojant šiuo patarimu reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku

[idenmeyou]

Man įdomu tai, kad smegenys, kurios visiems yra visiškai realios, bet kokiu tyrimu galime ištirti, kad jos pagrindinis ir vienintelis po kol kas žinomas faktorius žmonių sąmoningumai pagal tave yra iliuzinis. Kas yra akivaizdu, tu pamini tai kaip iliuzinį dalyką, na gerai, bet tuomet kaip galima įrodyti, kad tavoji teorija teisinga, ji galbūt taip pat iliuzinė, o jo labiau ją kur kas sunkiau pagrįsti nei tai, kad smegenys egzistuoja.

[Mekabciel]

Man įdomu tai, kad smegenys, kurios visiems yra visiškai realios, bet kokiu tyrimu galime ištirti, kad jos pagrindinis ir vienintelis po kol kas žinomas faktorius žmonių sąmoningumai pagal tave yra iliuzinis. Kas yra akivaizdu, tu pamini tai kaip iliuzinį dalyką, na gerai, bet tuomet kaip galima įrodyti, kad tavoji teorija teisinga, ji galbūt taip pat iliuzinė, o jo labiau ją kur kas sunkiau pagrįsti nei tai, kad smegenys egzistuoja.

Niekas tau to negali irodyt, tik pats sau.

Visu pirma reik noret to ir  tiket tuo, kad tai imanoma.
Antra, reik turet aplinka, kuri taip pat tuo tiketu ir noretu. Aplinka tave formuoja, keicia.
Na ir darbas su aplinka.

Visos dvasines pakopos, pasauliai, dievas ir malonumai yra rysyje tarp musu.

[Vitus]

Straipsnis šia tema Delfi:

http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/paradoksai-galintys-i-sipulius-sudauzyti-musu-suvokima-apie-visata.d?id=67087204

[Mekabciel]

Straipsnis šia tema Delfi:

http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/paradoksai-galintys-i-sipulius-sudauzyti-musu-suvokima-apie-visata.d?id=67087204

Realybeje egzistuoja vienintelis paradoksas: "Jei ne as sau tai kas man." ir "Nera nieko kito tik dievas"  "Jei ne as sau..." butent tame kad atskleist kad "Nera nieko kito tik Jis".

Is sito paradokso isplaukia visi kiti gyvenimiski paradoksai.
Ir tai net ne paradoksas, o savybiu neatitikmuo. Zmogus visiskai priesingas savo savybemis su gamta, dienu, kureju. Zmogaus ketinimas visiskai priesingas gamtos ketinimui. Ir del to is priesingu savybiu zmogus tirdamas realybe susiduria su gausybe paradoksu. O tai vienas ir tas pats savybiu neatitikmuo tarp Noro gaut ir noro duot. Tarp ju nera saveikos, rezonanso, analogisko ketinimo.

Kai sitie du poliai sueina i susikirtimo taska visi paradoksai, gyvenimiska painiava, sunkumai, kancios, trukumai isnyksta.