Kabala ir pasaulio iliuziškumas

[Mekabciel]

Vadinasi sistema niekada nebūna ramybės būsenoje, ji visąlaik pasimetusi ir chaosiška. Jei aš, tu ir kiti esame vienas ir tas pats, tai karai, pasaulio konfliktai, žudymai ir kitos baisybės tik įrodytų, kad mūsų bendrumas nuolatos disbalanse, juk kam eiti prieš patį save, kam žudyti priešą jei jis yra tavo dalis.

Sistema pasimetusi ir chaotiska tavo savybese. Ne tavyje nekintanti sviesa, kuri tavo savybese jauciama, kaip kreivas pasaulis. Nera mano bendrumo su kitais, nes neturiu dvasinio rysio su kitomis savo dalimis.

Be to jeigu esame viena dalis, tai kažkuriam žmogui nutikus psichinei nelaimei, turėtų atitinkamai suveikti ir kitos, kaip koks virusas, kol sužlugdytų visą sistemą. Tavo manymas gali apgauti, nes mes žmonės panašūs, bet vidumi ir siekiais skirtingesni. Egzistuojame visi, jei žmogus galėtų savo gyvenimą valdyti pats, tai tuomet jo kančios nesibaigtų depresija, išprotėjimu, jis tai pakeistų, deja jis net ir savosios psichikos negali visiškai paveikti.

Sitas pavyzdys su psichiniu ligoniu toks pats kaip ir su mirstanciu zmogumi.
Velgi apie psichopata sprendi is savo savybiu. Kokia funkcija ir kodel isvis yra psichiskai sergantys zmones is sitos plokstumos zmogus negali suprast. Tai yra struktura, sistema. Ta nasta, kuria psichiskai sergantis zmogus gavo, nenesa kitas zmogus. Visa lygu ivairove, visa aibe gyvenimisku sunkumu, tai visapusiskos noro gaut priesingos savybes, dievo savybems. Kaipant zmogaus kuno oda keiciasi, kartais buna zaizdu, taip ir zmonija analogiskai. Kazkas serga, kazkas sprogsta, kazkas mirsta, kazkas isvis nefunkcionuoja. Bet velgi tai grynai priesingosiose egoistinese savybese matomas toks vaizdas. Esant savybiu panasume, viskas radikaliai keciasi. Ne kazkas prisideda ar siek tiek pakinta, o radikaliai.
Pas visus siekiai yra visiskai vienodi. Jausti dieva, nera kazkokio kito pas zmogu noro. Ir net negali but. Tiesiog visi per skirtingas formas stengiasi ji pajust. Vieni per cocacola, kiti per garbe treti per pinigus. Malonumas tai dievo pojutis. Tik kad sitie visi malonumai netiesioginiai ir gaunami egoistinese savybese, kas iskarto anuliuoja malonuma. O tie nusivilimai, pastoviai keicia zmogaus norus ir norai vis gryneja, kol galiausiai zmogus prieina dvasiskumo noro. Visi siekia ir nori vieno ir to pacio.

Nereik keist gyvenimo. Reik tik santyki i sita prasisukinejanti filma keist.

[idenmeyou]

Sistema pasimetusi ir chaotiska tavo savybese. Ne tavyje nekintanti sviesa, kuri tavo savybese jauciama, kaip kreivas pasaulis. Nera mano bendrumo su kitais, nes neturiu dvasinio rysio su kitomis savo dalimis.

Jei žmogus yra kūrėjas, tai ir savybės turi būti jo sukurtos, antraip kažkas kitas žmogui davė tokias savybes, vadinasi žmogus nėra kūrėjas pilnateisis, nes yra nuo kažko priklausomas.

Sitas pavyzdys su psichiniu ligoniu toks pats kaip ir su mirstanciu zmogumi.
Velgi apie psichopata sprendi is savo savybiu. Kokia funkcija ir kodel isvis yra psichiskai sergantys zmones is sitos plokstumos zmogus negali suprast. Tai yra struktura, sistema. Ta nasta, kuria psichiskai sergantis zmogus gavo, nenesa kitas zmogus. Visa lygu ivairove, visa aibe gyvenimisku sunkumu, tai visapusiskos noro gaut priesingos savybes, dievo savybems. Kaipant zmogaus kuno oda keiciasi, kartais buna zaizdu, taip ir zmonija analogiskai. Kazkas serga, kazkas sprogsta, kazkas mirsta, kazkas isvis nefunkcionuoja. Bet velgi tai grynai priesingosiose egoistinese savybese matomas toks vaizdas. Esant savybiu panasume, viskas radikaliai keciasi. Ne kazkas prisideda ar siek tiek pakinta, o radikaliai.
Pas visus siekiai yra visiskai vienodi. Jausti dieva, nera kazkokio kito pas zmogu noro. Ir net negali but. Tiesiog visi per skirtingas formas stengiasi ji pajust. Vieni per cocacola, kiti per garbe treti per pinigus. Malonumas tai dievo pojutis. Tik kad sitie visi malonumai netiesioginiai ir gaunami egoistinese savybese, kas iskarto anuliuoja malonuma.

Nereik keist gyvenimo. Reik tik santyki i sita prasisukinejanti filma keist.

Yra daug Dievu tikinčių žmonių, bet būdami sveiko proto tikintieji ir patys pasakytų, kad tikėjimu pasaulio neapversi ir nesukursi pasaulio pagal savo architektūrinį planą.

Bet koks žmogaus noras yra praktiškai egoistinis, nesvarbu tu nori šios žemės geidulingų malonumų ar atrasti Dievą, skirsis tik norai ir vertybės, bet tikslas tas pats patenkinti save. Siekis suvokti taip pat yra egoistinis. Išskirčiau vienintelį žmogaus neegoistinį poelgį - pasiaukojimą dėl kito, kai savo gyvybę gali aukoti tam, kad kitas gyventų. Bet ir kas aukotų gyvybę dėl visiškai nereikšmingo žmogaus, galima aukotis tik dėl brangių, brangius žmones pririšame prie savęs ir nelaimėje negalime paleisti, todėl tas žmogus tampa netgi svarbesniu nei esi pats sau, tad pasiaukojimas geriausia išeitis.

O tie nusivilimai, pastoviai keicia zmogaus norus ir norai vis gryneja, kol galiausiai zmogus prieina dvasiskumo noro. Visi siekia ir nori vieno ir to pacio.

Pagal tokią idėja visi pasaulio blogiausieji ir degradai tam tikru momentu turėtų atsiversti ir pažinti kitokią tiesą, kitaip gyventi. Tokių atvejų būna, bet labai retai ir tai dažnai žmogus dar nebūna tiek sugedęs, o istorija rodo, kad įvairūs žudikai, nusikaltėliai ir toliau tęsia savo pradėtus žygdarbius.

[Mekabciel]

Jei žmogus yra kūrėjas, tai ir savybės turi būti jo sukurtos, antraip kažkas kitas žmogui davė tokias savybes, vadinasi žmogus nėra kūrėjas pilnateisis, nes yra nuo kažko priklausomas.

Nesi tu kurejas tiesiogine to zodzio prasme. Ne tu sita darba pradejai ne tu ir baigsi. Visos tavo savybes duotybe. Tau tik pastanga reik padaryt atskleist, kad yra tik viena jega ir ja jausti ir jausti ja dar realiau nei sitas gyvenimas.

Yra daug Dievu tikinčių žmonių, bet būdami sveiko proto tikintieji ir patys pasakytų, kad tikėjimu pasaulio neapversi ir nesukursi pasaulio pagal savo architektūrinį planą.

Bet koks žmogaus noras yra praktiškai egoistinis, nesvarbu tu nori šios žemės geidulingų malonumų ar atrasti Dievą, skirsis tik norai ir vertybės, bet tikslas tas pats patenkinti save. Siekis suvokti taip pat yra egoistinis. Išskirčiau vienintelį žmogaus neegoistinį poelgį - pasiaukojimą dėl kito, kai savo gyvybę gali aukoti tam, kad kitas gyventų. Bet ir kas aukotų gyvybę dėl visiškai nereikšmingo žmogaus, galima aukotis tik dėl brangių, brangius žmones pririšame prie savęs ir nelaimėje negalime paleisti, todėl tas žmogus tampa netgi svarbesniu nei esi pats sau, tad pasiaukojimas geriausia išeitis.

Dvasinis tikejimas tai atidavimo savybe - istaisymas savo egoistinio ketinimo. Aiskus pojutis dievo ir stipresnis n kartu uz sito materialaus pasaulio pojuti. O ne aklas tikejimas kad kazkur yra dievas ir jis visiems daro gera.
Pasiaukojimas taippat egoistinis isskaiciavimas. Nera zmogaus savybese ne egoistinio isskaiciavimo. Neegoistini iskaiciavima galima igyt tik rysyje su kitais, norint rysyje su kitais atskleist kureja. Deka savybiu panasumo desnio. Ivyksta inversija zmogaus kompiuteryje 360laipsniu.

Pagal tokią idėja visi pasaulio blogiausieji ir degradai tam tikru momentu turėtų atsiversti ir pažinti kitokią tiesą, kitaip gyventi. Tokių atvejų būna, bet labai retai ir tai dažnai žmogus dar nebūna tiek sugedęs, o istorija rodo, kad įvairūs žudikai, nusikaltėliai ir toliau tęsia savo pradėtus žygdarbius.

Mes visad buvome globalus, bet tik dabar tai pradejome jausti, deka interneto, transport - per kelias h galime nuskrist i kita kampeli pasaulio. Tik dabar pradedame jausti, jog uzpylus kinijoj fabrikus, jauciasi kainu svtravimas visame pasaulyje, tik dabar internete suzinome, kad sokolada gaminant dalyvauja daugiau nei 15saliu ir t.t. Ir tik dabar pradeame jaustis priklausomi vienas nuo kito. Dabar visi yra suristi tarpusavyke taip smarkiai, kad jokio skirtumo, kuriame piramides laiptelyje sedesi, jei sedesi savo labui, gaudinesi kiekviename zingsnyje po smugi. Net tas pats karas vyksta daugiau jau informaciniame lygmenyje. Viskas virtualeja.Nes visi pradeda suprast jog visi gyvename viename kaime ir kovojant tikrai nebus kazkuri puse laimejusi. Visi pralos. Atominiu bombu daugiau nei reik.
Zudikai ir blogiukai tai potencialios musu savybes, isreikstos materialia forma kituose zmonese.
Tereik 10proc. ir viskas apsivercia aukstyn kojom. Tik klausimas kokia forma, ar per kancias ar savarankiskai pats zmogus pasirinkdamas. Bet pasikeist teks visiems. Tokia ta gamta ir desniai.

[Kopernikas]

I nezinia ir nebuti dingtu.

O kokios nežinios ir nebūties koordinatės? Ar ta nežinia materiali ir jei taip tai kokia jos forma?

Sita realybe yra visiska iliuzija. Ir viskas tai vyksta kaip sapne, komos busenoje. Is sito sapno reik pabust.

Bundi? Jei taip tai kaip?

Abstrakti forma(abstrakcija) - forma atsieta nuo nesiotojo (materijos). Sakykime yra stalas, tai mediena yra materija(nesiotoja), o stalo forma yra forma.

Be galo įdomu. Žodžiu pats savaime stalas ne medinis, taip? O kaip jis tuomet tampa mediniu?

Taip, kai jis pats savaime tada jis nesudarytas is medziagos, del to kad tik materijoje (nesiotojuje) forma igauna medziagiskuma.

Su tuo "pats savaime" pas tave mano galva nesueina galai. Nes kai kažkas yra nesudarytas iš medžiagos tai jis nėra tas kažkas kurį mes vadiname tuo kažkuo, t.y. nėra kompiuterio, nėra stalo. Paprasčiausiai dar nėra. Tai gali būti priežastis, idėja ar idėja-prototipas, bet ne daiktas. Daiktais mes vadiname kažką materialų turintį pavidalą. Ar šitoj vietoj nerandi šiokio tokio prieštaravimo?

Abstrakcija ir esme netiriamos kategorijos.

Kodėl gi? Žmonės gebantys abstrakčiai mąstyti gali tirti abstrakcijas be problemų. Esmei tirti naudojama koncentracija.

Zmogaus AS(noras) yra materija. Ne stalas, ne kede, ne telefonas ir ne atomas.

Aha, reiškia AŠ susideda iš atomų, elektronų, protonų. Kažin kodėl tuomet prietaisai AŠ nemato? Ir reiškia kai aš kažko noriu tai galima tą norą sunaikinti išskaidant jį į atskiras daleles. Gal galėtum atskleisti metodiką?

[Mekabciel]

O kokios nežinios ir nebūties koordinatės? Ar ta nežinia materiali ir jei taip tai kokia jos forma?

Nezinau as.

Bundi? Jei taip tai kaip?

Tik rysyje tarp musu galima atskleist likusia kurinijos dali. Kiekvieno is musu taskai jungdamiesi sudaro materija. Pats taskas savaime nesudaro materijos. Tai tiesiog taskas ir i taska gali tik lasas malonumo ikrist. O rysyje tarp tasku susidaro "plotme" materijos, integrali sistema, kurioje malonumo begales karto daugiau - nesulyginamai.

Be galo įdomu. Žodžiu pats savaime stalas ne medinis, taip? O kaip jis tuomet tampa mediniu?

Stalas pats be formos negali but medinis. Nes be formos jis tiesiog neegzistuotu. Ir mediena ir jos forma galima tirti tik ju rysyje tarpusavyje. Elementariosios daleles taip pat turi ir forma ir materija. Bet visa bendrai realybe yra mano forma atsispaudzianti mano materijoje. O visi objektai su savo formom tai mano noru aibe.

Su tuo "pats savaime" pas tave mano galva nesueina galai. Nes kai kažkas yra nesudarytas iš medžiagos tai jis nėra tas kažkas kurį mes vadiname tuo kažkuo, t.y. nėra kompiuterio, nėra stalo. Paprasčiausiai dar nėra. Tai gali būti priežastis, idėja ar idėja-prototipas, bet ne daiktas. Daiktais mes vadiname kažką materialų turintį pavidalą. Ar šitoj vietoj nerandi šiokio tokio prieštaravimo?

Jei to dar nera, tai to dar nera.
Jei gebi minty apciuopti ir tirti, valio. Jei "stalas" yra tik idejos lygmenyje, jo tirti neimanoma. Tai abstrakti forma.

Kodėl gi? Žmonės gebantys abstrakčiai mąstyti gali tirti abstrakcijas be problemų. Esmei tirti naudojama koncentracija.

Zmones gebantys abstrakciai mastyti vadinami filosofais. Tas pats leicia ir esme. Ir siaip esmes tirti neimanoma, del to, kad tai yra uz zmogas pazinimo rybu. Mes galime tirti tik is esmes iseinancia abstrakcia forma, kuri ieina i materija ir gauname kad turime forma ir materija. Mes galime tirti tik is esmes iseinancios abstrakcios formos poveiki ir mano reakcija i ta poveiki. Kokia pati ta forma, ne mano jutikliuose, neaisku. Ne manyje tik esme ir abstrakti forma.
Mastyt niekas nedraudzia, ka nori galima prisimastyt. Bet tirti to neimanoma. As sneku grynai apie empirinius dalykus, neatsietus nuo materijos.

Aha, reiškia AŠ susideda iš atomų, elektronų, protonų. Kažin kodėl tuomet prietaisai AŠ nemato? Ir reiškia kai aš kažko noriu tai galima tą norą sunaikinti išskaidant jį į atskiras daleles. Gal galėtum atskleisti metodiką?

Tavasis as, tavo samone, tavasis noras yra materija.Forma, kuria sitą materiją pripildo yra visa supanti realybe. Jei sakyt, kad visas likes pasaulis esi tu, tai tada taip, tu sudarytas, pripildytas forma is atomu. Bet atomus jauti deka savo savybiu. Realybe nera isskaidyta, ji isskaidyta tavo noruose. Egoistinis ketinimas ir forma tada jauciama kaip supanti realybe sudaryta is atomu.
Prietaisai AS nemato, del to, kad viska tiria per egoistines savybes. O ju tyrimo diapozonas labai ribotas - 5 jutiminiai organai.
Na saves tu tai tikrai nesunaikinsi. O kad "isskaidei" visa realybe i atskiras daleles, norus tai manau  akivaizdu.
Nereik cia nieko skaidyt reik viska surinkt atgal, apvienyt, pasikeist supancios realybes atzvilgu, kad pamatyt,  atskleist kad yra tik viena.

[Kopernikas]

@Mekabciel Neatsakei dar nei į vieną užduotą klausimą.

[Mekabciel]

@Kopernikas

I visus klausimus atsakiau.
O apie savo asmeninius pojucius nerasysiu.

[idenmeyou]

Dvasinis tikejimas tai atidavimo savybe - istaisymas savo egoistinio ketinimo. Aiskus pojutis dievo ir stipresnis n kartu uz sito materialaus pasaulio pojuti. O ne aklas tikejimas kad kazkur yra dievas ir jis visiems daro gera.
Pasiaukojimas taippat egoistinis isskaiciavimas. Nera zmogaus savybese ne egoistinio isskaiciavimo. Neegoistini iskaiciavima galima igyt tik rysyje su kitais, norint rysyje su kitais atskleist kureja. Deka savybiu panasumo desnio. Ivyksta inversija zmogaus kompiuteryje 360laipsniu.

Kaip žmogus apgaulingai jaučia pagal 5 jutimo organus, taip pat apgaulingai gali jausti, kad su juo yra Dievas. Parodykite nors vieną, kuris valdytų savo protą, ten veikiančius cheminius procesus, tokio žmogaus nėra, tad manymas, jautimas, kad suvoki gali būti visiškai apgaulingas, nes jis kyla tik iš dabartinių žinių.

[Mekabciel]

Kaip žmogus apgaulingai jaučia pagal 5 jutimo organus, taip pat apgaulingai gali jausti, kad su juo yra Dievas. Parodykite nors vieną, kuris valdytų savo protą, ten veikiančius cheminius procesus, tokio žmogaus nėra, tad manymas, jautimas, kad suvoki gali būti visiškai apgaulingas, nes jis kyla tik iš dabartinių žinių.

Realybeje yra tik du veiksniai. Sakykime kazkokia abstrakti sviesa ir zmogaus noras. Ta abstrakti sviesa zmoguje paiso realybes paveiksla. Zmogus sudarytas is tokios sistemos, kad sviesa toje sistemoje isspausdama, paiso tokia realybe. Nieko zmogaus smegenyse nevyksta. Zmogus ne su savo smegenim masto. Kaip ir jaucia malonuma nes su savo kunu. Tai iliuzija, kad mes per savo kuna pajauciame malonuma. Viskas vyksta tavajame nore. Kaip ir kuno pojutis yra tavo nore.
Visos tos chemijos vykstancios smegenyse tai tik apiforminimas vykstanciu procesu. Aceit tu turi kuna ir 5 jutiminius organus ir aceit su jais jauti supancia realybe. Tai iliuzija.
Tavasis AS yra galutinis sensorius, o ne kunas, per kuri gauni informacija i savaji AS. Kunas taip pat jauciamas tavyje. O ne tu sedi kune ir is kuno matai supancia realybe.
Chemija vykstanti zmogaus galvoje ir zmogaus Asmenybeje, nore, nieko bendro neturi. Tavo protas ir jausmai virs kuno. Sitas kunas laikinas egoistinis noras. Kaip rubas. Pasensi numirsi, gausi kita. Nes egoistines savybes tavame nore, paiso toki ralybes paveiksla.

Tai nera apgaulinga del to, kad tai veikia  nepriklausomai nuo chemijos ir rysyje su kitais, galima su kitais tarpusavyje ta patikrinti. Tai kyla ne is ziniu, tai kyla is tikejimo savybes(atidavimo), tai nera aklas tikejimas, o gamtos savybe. Suteikianti objektyvu matyma. Skirtumas tame, kad visa realybe jaucia zmogus esancia jame, jaucia, kad tai piesiama vienos jegos ir kad uz visu veiksniu stovi viena jega. Ir velgi, tai objektyvu zemesnes pakopos atzvilgiu. Tik kontraste galima suprast kas tikra, o kas apgaulinga.
Zmoguje supancios realybes atzvilgiu to dabar nera. Zmogus valdo tik minusa, o pliuso nera pajunges i savo sistema. Ta reik isauginti. Tame ir palikta zmogui valios laisve. Paciam tapt tokiu kaip dievas.

[idenmeyou]

Realybeje yra tik du veiksniai. Sakykime kazkokia abstrakti sviesa ir zmogaus noras. Ta abstrakti sviesa zmoguje paiso realybes paveiksla. Zmogus sudarytas is tokios sistemos, kad sviesa toje sistemoje isspausdama, paiso tokia realybe. Nieko zmogaus smegenyse nevyksta. Zmogus ne su savo smegenim masto. Kaip ir jaucia malonuma nes su savo kunu. Tai iliuzija, kad mes per savo kuna pajauciame malonuma. Viskas vyksta tavajame nore. Kaip ir kuno pojutis yra tavo nore.
Visos tos chemijos vykstancios smegenyse tai tik apiforminimas vykstanciu procesu. Aceit tu turi kuna ir 5 jutiminius organus ir aceit su jais jauti supancia realybe. Tai iliuzija.

Nėra tokio žmogaus, kuris be funkcionuojančių smegenų galėtų mąstyti ar jausti. Jei pažeistos smegenys, pažeistas ir suvokimas, o taip pat ir tie patys apgaulingi pojūčiai. Atrodytų, kad smegenys nuolatos klaidina ir kuria pasaulio iliuziją, bet pažeidus smegenis dingsta, bet koks suvokimas, nėra įmanoma net ir už to iliuzinio užsikabinti. Be smegenų neįmanoma ir 5 pojūčių sistema, kokia ji bebūtų, bet smegenys atsakingos už visa tai. Galime netikėti tuo ir neigti, bet tai ir patys matome ir tyrimai parodo.

O vat ką kalbi tu, to niekas neįrodo apskritai, jeigu mintis kurtų tiek smegenis, tiek pasaulį, tai pasaulis keistųsi kiekviena nauja mintimi, be to ta viską kurianti mintis suvoktų ir kiekvieną visatos elementą, akivaizdžiai žinome, kad to pasakyti negalime. Nepavyko to padaryti nei mokslininkams, nei bažnyčios atstovams ar kokiems jogams.

[Mekabciel]

Nėra tokio žmogaus, kuris be funkcionuojančių smegenų galėtų mąstyti ar jausti. Jei pažeistos smegenys, pažeistas ir suvokimas, o taip pat ir tie patys apgaulingi pojūčiai. Atrodytų, kad smegenys nuolatos klaidina ir kuria pasaulio iliuziją, bet pažeidus smegenis dingsta, bet koks suvokimas, nėra įmanoma net ir už to iliuzinio užsikabinti. Be smegenų neįmanoma ir 5 pojūčių sistema, kokia ji bebūtų, bet smegenys atsakingos už visa tai. Galime netikėti tuo ir neigti, bet tai ir patys matome ir tyrimai parodo.

. Jei zmogaus smegenys pazeistos tai pazeistas jo ego noras, kuris projektuojasi, kaip smegenys turincios pazeidimu.
Mano kunas, tai egoistinis noras. Jei zmogus aklas tai i jo nora neieina atitnkama informacija, ir zmogus apanka. Zmoguje yra 5dezutes su skirtingom informacijom. Jei zmogui nefunkcionuoja smegenys tai jo ego neveikia prideramai. Beabejo jis negales mastyt ar jausti. Bet cia ne smegenyse problema. Kad smegenys nefunkcionuoja tai velgi apiforminimas, projekcija to, kad zmogaus egoizmas nepilnavertiskai ar visiskai nefunkcionuoja. Yra psichiskai nesveiki zmones, bet jie taip pat kaip ir like zmones atitidirbineja tam tikras funkcijas sistemoje, gal ir nesamoningai, bet neturi reiksmes.
Tavo smegenys yra visa visata. Tik reik prisijungt prie ju. Sitos materialios smegenys ir visa matoma realybe tai egoistinio noro piesinys. Iksreivinta realybe.

O vat ką kalbi tu, to niekas neįrodo apskritai, jeigu mintis kurtų tiek smegenis, tiek pasaulį, tai pasaulis keistųsi kiekviena nauja mintimi, be to ta viską kurianti mintis suvoktų ir kiekvieną visatos elementą, akivaizdžiai žinome, kad to pasakyti negalime. Nepavyko to padaryti nei mokslininkams, nei bažnyčios atstovams ar kokiems jogams.

Tai pasaulis ir keiciasi kiekviena nauja mintim, pries save matai savo minti, pastoviai gimsta vis naujos mintys ir norai ir tenkini juos. Tik kadangi viska per ego skaiciuotuva praleidi tai ir nejauti visatos ir nejauti savo savarankisko dalyvavimo. Juk priesingos savybes. Tu visiskai priesingas visatai. Jei dalele gali but vienu metu ir banga tai tu gali but tik dalele, bangos savybiu neturi. Tam, kad igyt bangos dalele, reik iseit is savo ego.
Juk nerasiua, kad mintis kuria. Tu cia nesavarankiskas. Tau tiesiog uzdejo toki realybes filma, vat ir gyveni. Tavoji materija, tavasis AS su egoistine prigimtine forma, kuria toki realybes ir pojuciu paveiksla. Savaime.

[idenmeyou]

Nesikeičia pasaulis su kiekviena mintimi, greičiau tu pats keitiesi. Jei pasikeičia tavo mąstysena, minčių srautas tai kitimai tik tavo viduje. Čia taip pat kaip žmonės įsimyli, jiems tos pačios pilkos gatvės atrodo spalvingesnės, parkai švaresni, žmonės draugiškesni, bet visą tai vyksta tik tavo galvoje, kitų atžvilgiu vaizdas toks pat, nes ir tu ir jie mato tą patį vaizdą, tik į jį reaguojame skirtingai.

Mes galime užsiimti įvairiomis praktikomis ir pasaulį matyti gražesnį, geresnį, bet tai tik dėlto, kad mes pakeičiame savo mąstymą į pozityvesnį, bet pasaulis išlieka toks pat, žmogui priklauso tik požiūrio laisvė.

[Mekabciel]

Nesikeičia pasaulis su kiekviena mintimi, greičiau tu pats keitiesi. Jei pasikeičia tavo mąstysena, minčių srautas tai kitimai tik tavo viduje. Čia taip pat kaip žmonės įsimyli, jiems tos pačios pilkos gatvės atrodo spalvingesnės, parkai švaresni, žmonės draugiškesni, bet visą tai vyksta tik tavo galvoje, kitų atžvilgiu vaizdas toks pat, nes ir tu ir jie mato tą patį vaizdą, tik į jį reaguojame skirtingai.

Taip, tik tu keitiesi. Pasaulis tai konstanta.

Mes galime užsiimti įvairiomis praktikomis ir pasaulį matyti gražesnį, geresnį, bet tai tik dėlto, kad mes pakeičiame savo mąstymą į pozityvesnį, bet pasaulis išlieka toks pat, žmogui priklauso tik požiūrio laisvė.

As ne apie nusistatyma ir pozityvias mintis nesneku. Tai nera vien tik poziuris, o tuo paciu ir zmogaus savybiu pokytis. Tai du skirtingi dalykai. Tai jau virs laiko, judejimo ir erdves, virs musu 5 jutiminiu organu.
Visas materialus pasaulis tik skirtingu dazniu bangos. 5jutiminiai organai rezonuoja su kietaisiais kunais del to juos zmogus jaucia kaip kieta materialu pasauli. Sitas rezonansas ir tokio pasaulio pojutis jauciamas grynai del zmogaus savybiu. Pakeitus savybes, zmogui nelieka materialaus pasaulio apribojimu, jo pazinimas prasiplecia radikaliai.

[idenmeyou]

Pasaulis gal ir konstanta, bet žmogus tos konstantos vienetas, dalis. Keisdamasis viduje visiškai neįtakoji sistemos, visatos, o tik šiek tiek keiti savo psichologinį balansą. Nėra tokio žmogaus ar gebėjimo įtakoti visatą, labai lengva kalbėti kai apskritai žmogui pasisekė, kad atsirado tokios sąlygos, skirtųsi visatos jėgų stiprumas vos keliais procentais, net nebūtų greičiausiai buvę galimybės atsirasti tokiai gyvybei.

[Mekabciel]

Pasaulis gal ir konstanta, bet žmogus tos konstantos vienetas, dalis. Keisdamasis viduje visiškai neįtakoji sistemos, visatos, o tik šiek tiek keiti savo psichologinį balansą. Nėra tokio žmogaus ar gebėjimo įtakoti visatą, labai lengva kalbėti kai apskritai žmogui pasisekė, kad atsirado tokios sąlygos, skirtųsi visatos jėgų stiprumas vos keliais procentais, net nebūtų greičiausiai buvę galimybės atsirasti tokiai gyvybei.

1) Visa visata manyje, kiek pasikeiciu pats tiek matau pokyti "isoriniame" pasaulyje. Realybe tobula ir viskas aplinkui tobula, tik savybes rodo, kad cia kazkas negero vyksta. Ta ka matome isoreje, galima savo viduje pereit.
2)Jei nezmogus tai neegzistuotu ir visata. Nebuvo ir nevyksta jokie atsitiktinumai.
3) Zmogus nera dalis konstantos. Ne manyje egzistuoja tik nekintanti "sviesa", dievas. Savo priesingose savybese jauciu ja, ji kaip besikeicianti pasauli, nes pats keiciuosi.