Kabala ir pasaulio iliuziškumas

[Mekabciel]

Gali laikyti save kuo tik nori, gali užsiimti metų metus įvairiomis jogomis ar praktikomis, bet tu netapsi iš žmogaus gyvūnų ar kuo kitu, gyvensi pagal žmogaus išsivysčiusius fizinius procesus ir nieko nepakeisi.
Būna tokių kur save irgi mintimis gydo, tik kai pasiligoja gulasi į ligonines kažkodėl.

As apie meditacijas ir jokias praktikas nesnekejau. Rasiau apie ego isstatyma kitu atzvilgiu. Visi fizikiniai desniai veikia taip pat ir zmoguje. Tik pas ji veikia santykije su kuriancia jega igyjant priesinga savybe.
Rasiau apie laisvuju elektroju grandine. Tas pats ir zmogaus santykije su gamta. Rysyje su kitais jis gali sukurt tokia sistema, kad komfrontacijoje, sanduroje su gamta atskleistu paslepta rysi. Ir tokiu pavyzdziu begale, viskas gamtoje veikia per + ir - tik zmogaus lygmeny to dar nera. Nes jam palikta padaryt paskutini potepi, paciam pasirinkti ir sukurt tai.

[idenmeyou]

Kur pilna tokių pavyzdžių, žmogaus organizmas taip sutinku sudėtingas, bet lyginant su visata vieni juokai. Jei mūsų vidus mums yra matomas visatos veidrodis, tai mūsų kūnuose turėtų užvirti mini juodosios skylės, kai kuriuose vietose išsiskirti radiacija, bet taip juk nėra. Visata neturi jokio įstatymo, o jei ir yra koks, tai nieko apie jį nežinome.

[Mekabciel]

Kur pilna tokių pavyzdžių, žmogaus organizmas taip sutinku sudėtingas, bet lyginant su visata vieni juokai. Jei mūsų vidus mums yra matomas visatos veidrodis, tai mūsų kūnuose turėtų užvirti mini juodosios skylės, kai kuriuose vietose išsiskirti radiacija, bet taip juk nėra. Visata neturi jokio įstatymo, o jei ir yra koks, tai nieko apie jį nežinome.

Toks ispudis susidaro, kad savo vidu laikai zarnas.
Savo kuna (menama sensoriu, su 5 jutimo organais) ir visata, kuria jauti su menamais jutiminiais organais jauti savajame AS. Tik tokia inversija ant taves uzmesta. Akiniai isbalansuoti, uzmesta migla, iliuzija ir jauti, kad viskas yra netavyje.
Tos juodosios skyles ir egzistuoja tavyje, bet tai ne tokia israiska kaip kad matome materialu pasauli, o jegu, savybiu lygmeny. Cia tik projekcija tavo vidaus. O nejauti viduje, nes priesingas savo pacio savybems, viska atmeti, atspindi. Jei tos juodosios skyles nebutu tavyje, tai tu ju ir isoreje nematytum - nebutu savybiu panasumo, visiskai nerezonuotum su tom savybem ir savo gyvenimo filme ju tiesiog niekur nematytum ir apie jas internete net nebutu informacijos. Taip pat su visais zmonem ir ju "blogosiom" ir "gerosiom" savybem. Jos taip pat visos tavyje, jei ju nebutu tavyje tu tokiu zmoniu isoreje nematytum.

[Pensininkas]

Na aš dažnai galvoju tą klausimą, bet sakyčiau tai žiauriai rimta tema. Prifantazuoju visokių nesamonių, pvz kaip per hortoną, kad visata yra ta ,,dulkelė" ir ta dulkelė yra kitame pasaulyje Bet šis klausimas neturi atsakymo, belieka fantazuoti 

[idenmeyou]

Na aš dažnai galvoju tą klausimą, bet sakyčiau tai žiauriai rimta tema. Prifantazuoju visokių nesamonių, pvz kaip per hortoną, kad visata yra ta ,,dulkelė" ir ta dulkelė yra kitame pasaulyje Bet šis klausimas neturi atsakymo, belieka fantazuoti 

Visata kuri matuojama masteliu ir kažkam ji atrodo kaip dulkelė atrodo neįmanoma, bet visai galimas variantas. Mes galima pažiūrėti į kokį daiktą pro mikroskopą ir pamatyti bakterijų pasaulį, lygiai taip pat kažkas galėtų žiųrėti į mūsų visatą, nors tai sunkiai patikima, bet įmanoma, nes mes nežinome visatos ribų ir ar ji turi baigtinumą, uždarumą.

[Vitus]

Na aš dažnai galvoju tą klausimą, bet sakyčiau tai žiauriai rimta tema. Prifantazuoju visokių nesamonių, pvz kaip per hortoną, kad visata yra ta ,,dulkelė" ir ta dulkelė yra kitame pasaulyje Bet šis klausimas neturi atsakymo, belieka fantazuoti 

Tai "matrioškos" visatos modelis, kai viena visata egzistuoja kitos visatos erdvėje, ta - dar kitoje visatoje ir t.t. Negirdėjau, kad būtų kokie nors moksliniai duomenys patvirtinantys šią teoriją.

Astronominių stebėjimų duomenys rodo, kad mūsų visata yra atvira ir plečiasi į visas puses vienodai, kokiame visatos taške bebūtum. Kuo toliau nuo mūsų yra objektas, tuo greičiau jis nuo mūsų tolsta. Visata plečiasi savo pačios erdvėje ir jokių jos ribų nėra...

[idenmeyou]

Dabar yra mėgstama mokslininkų prielaida, kad išsipletė ne visatos kraštai, o pati visada kaip guma iš vidaus buvo ištempta. Aišku jeigu visata plečiasi artimu šviesos greičiu mes niekaip nespėtumėme matuoti visatos kraštų net jei ir užfiksuotumėme kur jie yra.

[gidas]

Labai Įdomu buvo perbėgti diskusiją  su M, nors tiksliau būtų tarti, kad M bendravo  pats su savimi, nes žmonės ir jų savybės -   

Jos taip pat visos tavyje, jei ju nebutu tavyje tu tokiu zmoniu isoreje nematytum.

Kitais žodžiais tik

jauti, kad viskas yra netavyje.

Gi visa "išorė" tėra

tik projekcija tavo vidaus.

Iš peties logiškai sumaitota ir atmiežta mistine 4⁰  sąmone, Kūrėju ir pan.  solipsizmo atmaina,  bet jau ką-ką, o įvardžius derėtų vartoti atsargiau  -  vietoj "netavyje"   korektiškiau   skambėtų "nemanyje", vietoj "tavo" - "mano" ir t.t. Nors ką gali žinoti - gal tokia ir yra solipsistinio "samprotavimo" maniera, leidžianti bent jau neatrodyti... Tik neaišku, kam neatrodyti - ar  sau, ar "projekcijai"?

Trumpai tariant, M nesupratau, o giliau preparuoti (pagal M - "projektuoti") jojo sąmonę nėra jokio reikalo. Pats išsipreparuos - šiame reikale jis specas...

[Mekabciel]

kad M bendravo  pats su savimi, nes žmonės ir jų savybės -   

Na tai aisku kad bendraujam visad su savo tobula busena per kitus, del priesingu savybiu gamtai.
Ir taip pat gaunam atsakymus per kitus is savo galutines busenos. Tai, kad jauciu jog bendrauju su kazkokiais zmonem tai mano priesingu savybiu iliuzines fluktuacijos. Koma. Be dievo ir vienos sielos mums visiems nieko daugiau nera.

Solipsizmas yra atmaina.

mano, tavo, manyje, tavyje - semantinka.

[idenmeyou]

@Mekabciel 

Kaip galima žinoti pasaulio iliuziškumą, kuris apibendrinus išvis yra svarstomas tik proto pagalba. Jei pasaulis yra iliuziškas ir pagal tave yra Dievas vienintelis, tai kur yra tas taškas kada tu gali sakyti, kad ir Dievas nėra iliuziškas. Lyginant mūsų matomą pasaulį ir apkalbamą Dievą, visi pliusai būtų uždėti šiuo momentu ant mūsų pasaulio, nes Dievą pastebėti dar sunkiau.

Jeigu yra Dievas, o mes susieti su juo, tai ir šis pasaulis yra susietas ir taip pat realus, materialus pasaulis taptų Dievo dalimi, kuri yra tikra, nes jeigu pasaulis nėra tikras, tuomet neegzistuojame ir mes, o tai jau įrodytų, kad neturime nieko bendro su Dievu.

[Mekabciel]

@idenmeyou 

1) Jei zmogus nezino ar sitas pasaulis yra realus ar iliuziskas ir uzduoda klausima ar sitas pasaulis yra realus ar iliuziskas, tai sitas pasaulis jam yra iliuziskas. Nes zmogus nezino koks jis yra istikro.
Tas pats ir su siela ir su valios laisve.
2) Jei zmogus galvoja kad jo AS yra siela, o tai kad jis pasirenka tai ka nori ir nedaro tai ko nori yra jo valios laisve, o pasigilinus gyliau supranta, kad istikro nezino ir 100% neisitikines, kad jo AS yra siela ir nezino istikruju jog valios laisve yra pasirinkime tai ko nori vienu atveju ir kitu atveju nedaryt tai ko nenori, tai tada jis ir sielos neturi ir valios laisves.
Ir istikro taip yra. Zmogus nei sielos neturi, nei valios laisves neturi ir realiame gyvenime negyvena. Nes jis nieko nezino ir nieko istikro nejaucia. O jei nezinau tai reiskias ir atjungtas nuo situ visu kategoriju kaip SIELA, VALIOS LAISVE, VIENA JEGA ir t.t.
3)Dievas nera iliuziskas auksteneje pakopoje, zemesnes atzvilgiu - laiptine savybiu panasumo. Taip pat ir objektyvumas gali egzistuot tik zemesnes pakopos atzvilgiu. Siaip lygint kas yra objektu ir subjektyvu nematant dvieju medalio pusiu - neimanoma.
4)Bet velgi, viena jega zmogus jaucia taip pat savyje, koks yra dievas pats savaime neaisku. Zmogus tik jaucia, vienos jegos poveiki ir zmogaus rekacija i ja. Esant analogiskoms savybems dievui, tai jauciama kaip viena jega. Dievas yra objektyvus ir nera iliuziskas isskaidytos realybes atzvilgiu, nes negali egzistuoti relaybeje daugiau negu viena jega. Zmogaus priesingos savybes viska skaido.
5) Kvantines fizikos riba yra ties tuo momentu, kai fizikai pastebejo, jog daleles pasekme nera visiskai determinuota ir apibrezta priezasties materialiame pasaulyje, yra dar kazkoks veiksnys uz musu materialaus pasaulio. Mokslas to negali tirti, nes tai jau uz mokslo tyrimo ribu. Kad yra kazkoks veiksnys "is auksciau"(istirta) tik jo pajusti musu jutiminiais organais neimanoma.
6)Taip - egzistuoja vienas pasaulis. Bet sitas pasaulis tai tavo priesingu savybiu piesinys, fliuktuacijos, "eziukas ruke". Tai tavo, pradinio atskaitos tasko, iliuzines savybes, kurios istikro neegzistuoja. Nera tokio dalyko realybeje kaip egoizmas. Tai uzmauta zmogui iliuzija, kad is priesingu egoistiniu savybiu galetu atskleisti viena jega. Del to ir visas sitas pasaulis yra iliuzinis.
Zmonija ir dabar yra tobuloje busenoje ir dabar visi viska daro vienas del kito, tik uzmauta iliuzija, kad mes visi egocentrikai ir darome viska tik del saves, isnaudojame vienas kita, zudome ir t.t.
Sito materialaus pasaulio neegzistuoja kaip po tokio objektyvaus ir jis isvis isnyks is zmogaus pojuciu. Egzistuoja vienintele realybe - begalybes pasaulis, busena kurioje zmogus yra 100% lygus dievui. Taciau ir dabar  zmogus egzistuoja begalybes pasaulyje - visas kosmosas begalybe, bet ta begalybe jauciama inversijoje. Zmogus gimsta su menamu prigimtiniu ketinimu - del saves. Del to ir sita materiali realybe yra menama.
7) Materialiame pasaulyje kiekvienas zmogus turi uzuomazga - savaji AS. Tai uzuomazga jo sielos, kuria atskleist galima tik rysyje su kitais, del to, kad kiti zmones ir yra zmogaus siela. Ar zmogaus egzistavima galima pavadint egzistavimu? Uzuomazga yra - taskas. Toks ir egzistavimas - taskinis. Tokie ir pojuciai - taskiniai. Tiek ir manes - taskelis. Tai zemiau kategoriju - mirtis ir gyvenimas. Nes mirti imanoma tik gyvenant dvasiskai. O negimus ir mirti neimanoma.
Materialus gyvenimas ir mirtis, tai velgi tik holograma, projekcijos egoistinese savybese, visiskai priesingose gamtos savybems.
Viska reikia spresti pagal savas dabatines savybes. Jei as pries save matau automobili, tai man tai yra objektyvu. Jei matau dar ir kita medalio puse, tai kas stovi uz automobilio(jegos, savybes), tada sprendziu pagal tai, kas yra man objektyvu ir realu.

[Kopernikas]

@Mekabciel Gal nežinai, yra atskira tema apie Kabalą. Nemanai, kad būtų geriau rašyti joje? Nes čia - įsisenėjęs offtopas.

[Mekabciel]

@Mekabciel Gal nežinai, yra atskira tema apie Kabalą. Nemanai, kad būtų geriau rašyti joje? Nes čia - įsisenėjęs offtopas.

Kad as apie kabala cia nesusirasineju. Rasau temos atzvilgiu apie realybes suvokima, o tai glaudziai susije su tema.

[idenmeyou]

1) Jei zmogus nezino ar sitas pasaulis yra realus ar iliuziskas ir uzduoda klausima ar sitas pasaulis yra realus ar iliuziskas, tai sitas pasaulis jam yra iliuziskas. Nes zmogus nezino koks jis yra istikro.
Tas pats ir su siela ir su valios laisve.

Kur yra žinojimas, jo nėra, yra tik mūsų įsitikinimas, kuris mąstant, mokantis keičiasi. Vaikystėje aš būčiau pažiūrėjęs į dangų ir pamatęs vaivorykštę ir nesupratęs, kad tai tik suvokimo apgaulė. Tas pats ir su žvaigždėmis galime kai kurias fiksuoti, jų spinduliavimą, nors jos jau milijonai metų kaip išnykusios, bet vistiek žiūrėsime pro teleskopą ir tikėsime, kad jos tikrai yra, bet tai tebus spinduliavimas, kuris atitinkamai vėluoja, nes žvaigždes toli. Dauguma reiškinių atrodytų teisingi, bet kai pasidomi daugiau, supranti, kad tai iliuzijos, tai nereiškia, kad tą ką mes matome neegzistuoja, tai reiškia, kad mes suprantame neteisingai. Tas pats ir suvokimu, suvokimas per daug priklausomas nuo psichikos veiksnių, kad žmogus galėtų pažvelgti daugiau nei už žmogaus prizmės.

5) Kvantines fizikos riba yra ties tuo momentu, kai fizikai pastebejo, jog daleles pasekme nera visiskai determinuota ir apibrezta priezasties materialiame pasaulyje, yra dar kazkoks veiksnys uz musu materialaus pasaulio. Mokslas to negali tirti, nes tai jau uz mokslo tyrimo ribu. Kad yra kazkoks veiksnys "is auksciau"(istirta) tik jo pajusti musu jutiminiais organais neimanoma.

Kvantinėje fizikoje visiškai nėra pasekmės ir priežasties, tai galioja klasikinėje fizikoje. Kvantinėje fizikoje nuolatos gali būti kažko daugiau, nei turėtų ar visai kitoje vietoje, bet kokiu atveju išaukdami priežastį galime laukti 100 metų ir nesulaukti pasekmės. Čia ypač tai įrodo, kad visatoje materijos daug daugiau kartų nei antimaterijos, nors pagal priežasties - pasekmės prielaidą, turėtų būti po lygiai, kiek atsiranda materijos, tiek turėtų atsirasti atvirkščiai ir antimaterijos, bet taip nėra.

[Mekabciel]

Kvantinėje fizikoje visiškai nėra pasekmės ir priežasties, tai galioja klasikinėje fizikoje.

1)
2) Taip, bet tik is kvatines fizikos galima suprast, kad klasikines fizikos determinuoti procesai nera visiskai determinuoti. O yra dar ir kazkas uz materijos, darantis itaka, ko istirti neimanoma.