Kur plečiasi Visata?

[Mekabciel]

Vienintelis kurinys sukurtas realybeje yra zmogus.

Tai, kad neatradome nežemiškos gyvybės, nereiškia, kad žmogus visatoje toks yra vienintelis. Nesame ištyrę netgi nei vieno procento visatos vietų, o tai parodo, kad visatos žemėlapyje esame žali, galbūt yra pilna tokios gyvybės kaip žmogus kitur ir ji taip sureikšmina savo būtį, nes taip pat savo planetoje būdami vis dar neatranda protingesnių už save.

Visi tie visatos principai, kuriuos tu nurodai yra išrandami iš proto pamąstymų, bet tai neįrodo, kad visas mąstymas yra ne materialus. Realiai visi žinome, kad pasaulis yra daugiau nei 5 pojūčiai ir, kad matome daug iliuzinių reiškinių, bei dar daugiau įvairių egzistuojančių dalykų nesugebame pamatyti. Jei matome vaizdą ne tokį koks yra, nereikėtų būti užtikrintiems, kad mąstymas ne iliuzinis. Visas mąstymas remiasi būtent materialiojo pasaulio vaizdiniais, tad protas gali klysti ir labai stipriai.

Visiskai apie skirtingus dalykus snekame. Uzteks tam kartui.

[idenmeyou]

Tai, kad žmogus gali kažką keisti visatos mąstu yra New Age ir kitų didžiulė propoganda. Pilna internete straipsnių kur neva užsiiminėjant tam tikromis praktikomis ir išlaisvint protą galima keisti aplinką, deja, bet tokie dalykai negalimi. Visi to minimi dalykai siejasi su kvantine fizika, kur vienas objektas susietas su kitu ir pnš, bet lokalioje mūsų matomoje visatoje žmogus žemiau už visatą ir tai parodo dauguma dėsnių, gyvenimo aspektų.

Man parodykit nors vieną žmogų, kuris galėtų perskirti jūras, iš vienos medžiagos pakeisti į kitą arba tiesiog keisti savo materialų kūną į visiškai kitokį, tokių dalykų nėra. Tai, kad žmogus nustūmęs visus savo ego susilies su gamta nepagrįsta, visatai nėra jokio principo, kad žmogus kažkuo keistųsi, ne žmogus jos šeimininkas.

Be to visi ego, normalus dalykas, taip jau atsitiko, kad dauguma instinktų ir savybių išsivystė pradinėje žmonių atsiradimo stadijoje, kai žmogus tik pradėjo pažinti žmogų, gamtą.

Didžiausia žmonių klaida, kad jie įsivaizduoja jog savo suvokimu, protu yra nepriklausomi nuo šio pasaulio, gali vieną dieną tapti sąmoningais, pakilti aukščiau savęs. Deja beveik didžiąją dalį žmogaus pasirinkimų nulemia pasąmonė, kuri viską renka iš gyvenimo patirties, įspūdžiu ir matytų vaizdų.

Visi tie sąmoningumai ir jausmai tik cheminiai procesai. Tu gali būti blogiausias pasaulio žmogus ir nieko nesidomintis, o kitas geras ir viskuo besidomintis, bet skirsis tik jūsų požiūris, pasaulį matysite vienodai, tai tik įrodo, kad ne sąmonė diktuoja pasaulio vaizdą ir jį kurią, o visata padiktuoja tam tikrą vaizdą ir žmogaus smegenys jį priėmusios padaro jis mums suprantamu, iliuziniu. Manyti, kad esame bendra visuma su visata yra rizikinga, nežinome visko apie visatos medžiagą, o jei tiksliau beveik nieko nežinome, nežinome kas už jos kraštų.

[Mekabciel]

Pasikartosiu dar karta, nesneku apie visatos itakojimus, juolab stebuklu darymus.  Kai sneku apie zmogu nesneku  apie zmogaus kuna, kuris visiskai priklausomas nuo desniu ir aplinkos.
1)Visatai yra principas, kad zmogus keistusi - del to, kad Kurejas sukure kurini ir ji pripilde.  O pripildymo zmogus nejaucia.

2)Asmeniskai as nerasiau niekur, kad zmogus yra nepriklausomas nuo sio pasaulio. Priklausomas nuo savo egoistiniu savybiu. Deka kuriu negaliu jausti priezastiniu procesu.

3) Taip pat neminejau niekur kad ego reik atsisakyt ar anuliuot.

4)Dar karta pakartosiu, vienas zmogus nesidomes niekuo, jaus tik pasekme, o kitas atskleis pasleptaja kurinijos dali ir jaus dar ir priezasti. Vienas matys viena monetos puse, kitas dar ir kita. Velgi, jau rasiau, kad zmogaus noras (samone) su ketinimu del saves, jaucia viena pasaulio vaizda, su priesingu ketinimu jaucia visai kita vaizda. Tavo atzvilgiu realybe nesikeicia, mano atzvilgiu keiciasi. Tik ta kita ketinima galima isauginti tik rysyje su ktiais. Kas cia nelogisko? Ir tai ne kune vykstanti chemija.Tai zmogaus  ketinimo transformacija.  Ir i tokia samone iena visai kitoks pojutis. Kodel tai nechemija? Del to, kad tai kuriama rysyje su kitais ir tai yra objektyvu, dabartiniu pojuciu atzvilgiu. Ir tai taip pat objektyvu del to, kad as jauciuosi neatsietas nuo kurinijos.

Kam ten kapstytis kazkur uz visatos ribu ir kvantuose kai santykije tarp zmoniu galiu atskleist kur kas daugiau, ir pajust tai, o ne identifikuot? Dabar kvantineje fizikoje sneka apie kvantine samone,  ir galimi pasiulymai - medituot, einant miegot gaudyt toki snuduriavimo momenta, kai samone atsijungineja, vat cia samoningi sapnai prasideda, ir visa tai yra grynai materialus dalykai su dvasingumu nieko bendro neturintys.  Del to, kad ego siuose procesuose nedalyvauja. O dvasingumas be ego niekur.

[idenmeyou]

Oj nėra tokių žmonių, kurie perprastų visatos dėsnius. Jei kas būtų perpratęs senai turėtumėme vieningą visatos aiškinimo teoriją, o dabar žiūrint iš klasikinės fizikos yra daug skylių, žiūrint iš tos pačios kvantinės vėlgi.

Tie patys sąmoningi sapnai, tai geras dalykas, bet tai dar labiau iliuzinis nei, kad tikrovėje, ten gali ir žūti ir kentėti, kitą kartą sapnuodamas vėl būsi normalus , be sapnus kuria pasąmonė, kuri priklausoma nuo materialių smegenų.
Minėjai kvantinę mechaniką, visgi juk kvantinėje mechanikoje priežastį ir supratimą dar sunkiau rasti nei klasikinėje. Kvantinėje galime tirti kažką ar padaryti ir tikėtis jau rezultato pagal tikimybes, logiką ar bet ką kitą, deja viskas gaunasi chaosiškai ir nesuprantamai. Be to niekada rimtų mokslininkų nebuvo teigta, kad žmogus sąmonės dėka kvantiškai gali kažką keisti visatoje, tokią idėją bando plėtoti šiek tiek apie kvantinę mechaniką pasiskaitę ezoterikai, kurie pučiai burbulą apie sąmonės lygius neva remdamiesi kvantinę mechaniką.

[Bla]

Oj nėra tokių žmonių, kurie perprastų visatos dėsnius. Jei kas būtų perpratęs senai turėtumėme vieningą visatos aiškinimo teoriją, o dabar žiūrint iš klasikinės fizikos yra daug skylių, žiūrint iš tos pačios kvantinės vėlgi.

Tie patys sąmoningi sapnai, tai geras dalykas, bet tai dar labiau iliuzinis nei, kad tikrovėje, ten gali ir žūti ir kentėti, kitą kartą sapnuodamas vėl būsi normalus , be sapnus kuria pasąmonė, kuri priklausoma nuo materialių smegenų.
Minėjai kvantinę mechaniką, visgi juk kvantinėje mechanikoje priežastį ir supratimą dar sunkiau rasti nei klasikinėje. Kvantinėje galime tirti kažką ar padaryti ir tikėtis jau rezultato pagal tikimybes, logiką ar bet ką kitą, deja viskas gaunasi chaosiškai ir nesuprantamai. Be to niekada rimtų mokslininkų nebuvo teigta, kad žmogus sąmonės dėka kvantiškai gali kažką keisti visatoje, tokią idėją bando plėtoti šiek tiek apie kvantinę mechaniką pasiskaitę ezoterikai, kurie pučiai burbulą apie sąmonės lygius neva remdamiesi kvantinę mechaniką.

Vargu, ar turėsime kada nors vieningą Visatos dėsnių supratimo teoriją. Tiesiog verta priminti Giodelio neapibrėžtumo teoremas. Populiariai tariant, jokia teorija negali savęs įrodyti. O to pilnai pakanka, kad Visatos suvokime visada bus kažkoks elementas, kurio pilnai nepaaiškinsime. Kita vertus, gal tai ir gerai? Tada tą elementą, kurio nepaaiškiname, smulkinsime, kol galiausiai prieisime prie atskiro kvanto, ir tada suvoksim, kad galime pasiremti pranašesniu mąstymo metodu, kuriame neapibrėžtumų gerokai mažiau.

[Mekabciel]

Oj nėra tokių žmonių, kurie perprastų visatos dėsnius. Jei kas būtų perpratęs senai turėtumėme vieningą visatos aiškinimo teoriją, o dabar žiūrint iš klasikinės fizikos yra daug skylių, žiūrint iš tos pačios kvantinės vėlgi.

O kam tuos desnius perpratinet?
Zmogui tereik zinot kaip veikia noro mechanika(minimaliai) ir kaip teisingai apsivienyti su kitais. Viskas.

Nesidomiu nei ezoterika nei kvantiniu pasauliu. Yra keletas momentu kuriuos reik zinot is kvantines fizikos, kaip pavyzdzius ir viskas, visas bendrai mokslas nepragmatiskas lieciant esminius klausimus.

[idenmeyou]

Na aš nesutinku, kad galime nustatyti teisingą žmogaus gyvenimą pagal kvantinius dėsnius. Kaip Ričardas Feinmanas sakė

"Manau, kad galiu nebijodamas pasakyti, kad nėra kas supranta kvantinę mechaniką". R.Feinmanas

Ar kvantinė mechaniką mums davė supratimo apie pasaulį, vargu iš esmės ir taip ir ne. Bet faktas, kad apie pasaulį aiškumo sumažėjo, padaugėjo nesupratimo.
Svarbiausias dalykas kurį kvantinė mechanika parodo, tai, kad ilgą laiką tikėta klasikine ir Einšteino teorijos nėra pakankamai pilnos, o taip pat ir žmonių nuomonė, jog pasaulį tvarkingai veikia nuspėjamos jėgos ir dalelės. Kuo daugiau žinių daugėja iš kvantinės fizikos, tuo daugiau neaiškumų kyla apie pačią visatą. Jei ankščiau ir turėta nuomonė jog tam tikra dalelė tam tikru metu turi būti tam tikroje vietoje, tai kvantinė fizika parodė, kad, bet koks manymas priežasties - pasekmės tikėjimasis ar apskaičiavimas gali būti visiškai netikslus, arba išvis jo nebūti, tai įrodė, kad, bet koks filosofinis pamąstymas naudojantis jau esamomis teorijomis nėra teisingas, nes aš galiu tikėti pasauliu koks jis yra, bet pradėjus tyrimus kvantinėje fizikoje aš niekada nebūsiu teisus.

[Mekabciel]

Na aš nesutinku, kad galime nustatyti teisingą žmogaus gyvenimą pagal kvantinius dėsnius. Kaip Ričardas Feinmanas sakė

"Manau, kad galiu nebijodamas pasakyti, kad nėra kas supranta kvantinę mechaniką". R.Feinmanas

Ar kvantinė mechaniką mums davė supratimo apie pasaulį, vargu iš esmės ir taip ir ne. Bet faktas, kad apie pasaulį aiškumo sumažėjo, padaugėjo nesupratimo.
Svarbiausias dalykas kurį kvantinė mechanika parodo, tai, kad ilgą laiką tikėta klasikine ir Einšteino teorijos nėra pakankamai pilnos, o taip pat ir žmonių nuomonė, jog pasaulį tvarkingai veikia nuspėjamos jėgos ir dalelės. Kuo daugiau žinių daugėja iš kvantinės fizikos, tuo daugiau neaiškumų kyla apie pačią visatą. Jei ankščiau ir turėta nuomonė jog tam tikra dalelė tam tikru metu turi būti tam tikroje vietoje, tai kvantinė fizika parodė, kad, bet koks manymas priežasties - pasekmės tikėjimasis ar apskaičiavimas gali būti visiškai netikslus, arba išvis jo nebūti, tai įrodė, kad, bet koks filosofinis pamąstymas naudojantis jau esamomis teorijomis nėra teisingas, nes aš galiu tikėti pasauliu koks jis yra, bet pradėjus tyrimus kvantinėje fizikoje aš niekada nebūsiu teisus.

O as ir neminejau kad pagal kvantines desnius galime nustatyti teisinga zmogaus gyvenima. Kaikurie kvantiniai desniai padeda noro mechanika, zmogui priimtinesniais pavyzdziais, paaiskinti.

Kvantines fizikos neimanoma zmogaus egoistiniui protui suprast.

[idenmeyou]

Kvantines fizikos neimanoma zmogaus egoistiniui protui suprast.

Ką tuo nori pasakyti? Pasaulyje daug įvairių žmonių, bet niekas jos dar nesuprato.

[Mekabciel]

Kvantines fizikos neimanoma zmogaus egoistiniui protui suprast.

Ką tuo nori pasakyti? Pasaulyje daug įvairių žmonių, bet niekas jos dar nesuprato.

Zmogus operuodamas egoistinem savybem, negali suprast visatos. Tam, kad suprast visata reik but laidininku, integraliai veikiancia sistemos dalimi. Zmogus siuo metu nepraleidzia pro save jokios informacijos, o ja savyje anuliuoja. Del to ir malonumas iskarto isnyksta(tik prisilietus prie jo) ir visatos minties suprast neimanoma.

[idenmeyou]

Bet nemanau, kad žmogus yra toks išskirtinis objektas, kad per jį galėtų tekėti visos visatos srautas. Tarkim ar žmogui įmanoma pratekinti per save, susijungti su radioaktyviu dideliu atomų srautu, žinome, kad ne žmogus tiesiog mirs, jo ląstelės suirs. Visatoje yra vietų kur pačios visatos kūriniai negali jaustis, kaip tarkim priartėjus prie juodosios skylės. Juk tiek kažkoks objektas, tiek juodoji skylė yra toje pačioje erdvėje, toje pačioje visatoje, bet tam objektui tikrai nieko gero patekti į juodąją skylę.

Žmogų visatos mąstu lyginčiau kaip su tašku ant žmogaus kūno. Ar žmogus daug praras jei milimetrinis taškelis dings nuo jo kūno, tikrai ne, žmogaus organizmas ir psichikos sistema veiks kaip ir veikė ir taškelis buvo tik to pačio organizmo produktas, bereikšmis. Taip ir visata, visos dalelės juk išliks, net jei ir žmonių nebūtų, galbūt netgi atsirastų nauja organine visai kitokia gyvybė, bet visada pradinis matas būtų visatos mažiausios dalelės, o dalelių lyg ir kontrolę turi fundamentalios jėgos, o žmogus tik tas kuris yra iš dalelių ir vergauja pagal tuos pačius fundamentalių jėgų dėsnius, kiek jau duota žmogui, tiek. Pakeitus visatos modelį, pasikeistų ir žmogus, jei tik neišnyktų.

[Mekabciel]

Bet nemanau, kad žmogus yra toks išskirtinis objektas, kad per jį galėtų tekėti visos visatos srautas. Tarkim ar žmogui įmanoma pratekinti per save, susijungti su radioaktyviu dideliu atomų srautu, žinome, kad ne žmogus tiesiog mirs, jo ląstelės suirs. Visatoje yra vietų kur pačios visatos kūriniai negali jaustis, kaip tarkim priartėjus prie juodosios skylės. Juk tiek kažkoks objektas, tiek juodoji skylė yra toje pačioje erdvėje, toje pačioje visatoje, bet tam objektui tikrai nieko gero patekti į juodąją skylę.

Žmogų visatos mąstu lyginčiau kaip su tašku ant žmogaus kūno. Ar žmogus daug praras jei milimetrinis taškelis dings nuo jo kūno, tikrai ne, žmogaus organizmas ir psichikos sistema veiks kaip ir veikė ir taškelis buvo tik to pačio organizmo produktas, bereikšmis. Taip ir visata, visos dalelės juk išliks, net jei ir žmonių nebūtų, galbūt netgi atsirastų nauja organine visai kitokia gyvybė, bet visada pradinis matas būtų visatos mažiausios dalelės, o dalelių lyg ir kontrolę turi fundamentalios jėgos, o žmogus tik tas kuris yra iš dalelių ir vergauja pagal tuos pačius fundamentalių jėgų dėsnius, kiek jau duota žmogui, tiek. Pakeitus visatos modelį, pasikeistų ir žmogus, jei tik neišnyktų.

zmogus tai ne dvikojis kalbantysis. zmogus tai dvasine konstrukcija turinti dvasines savybes.

zmogaus kunas ir visata su visom juodosiom skylem jauciasi paciame zmoguje. Manajame As. ne zmoguje nieko neegzistuoja.

Integralioje sistemoje bent vieno integralo isnykimas reikstu visos sistemos griuti. Tad tas vienas taskas yra taip pat esminis taskas. Kiekviename zmoguje yra taskas, uzuomazga bendro noro. Rysyje su kitais galima sulipdyt bendra puzle. Tiek kiek jos sudeliosime tiek jausime malonumu.

Fundamentalios jegos ir desniai turi viena ir ta pati saltini, kureja. Zmogaus noruose jauciami kaip atskiri veiksniai, vel gi del savybiu ir velgi ne manyje tu daleliu neegzistuoja.  Ne zmogus, sudarytas is fundamentaliu daleliu, egzistuoja visatoje, o visata ir savojo kuno pojutis egzistuoja manyje, kuris tyrimu deka issiaiskinta, kad sudarytas is fundamentaliu daleliu. Viskas atvirksciai.

Vienintele realybeje sukurta materija tai noras gaut malonuma - AS.

[idenmeyou]

Tai, kad žmogus dvasinė būtybė tik tikinčiųjų prielaidos. Nesakau, kad žmogus tik fizinis, nes turi ir eterinį kūną, bet visvien tai tame pačiame matomame pasaulyje. Nėra net pačio mažiausio įrodymo, kad žmogus mirdamas kažką pakeičia visatoje, ar jo dalelės gali pavirsti į kažką neįtikėtino, viskas vyksta ta pačia natūralia gamtine, fizine tvarka.

Tai, kad už viso kūrybos proceso turi egzistuoti kūrėjas irgi tik prielaida, žmonės negali įsivaizduoti ko nors be hierarchijos. Beveik visiems atrodo, kai jei yra kažkoks objektas, tai tam objektu atsirasti reikia statytojo, bet čia nueisime prie pat to senojo klausimo, kas gi sukūrė kūrėją ir jau žinau, kad bus man atsakyta, jog kūrėjui nereikia, kad jį kažkas sukurtų, bet to niekas apskritai negali įrodyti.
Tai, kad kūrėjui nereikia, kad jį kažkas sukurtu jokiais būdais negalime laikyti argumentu, lygiai taip pat kaip ir visatai reikia viską valdančios jėgos, po kol kas mes tik tikime, galbūt norime, įsivaizduojame, kad taip turėtų būti, deja tokio atradimo ne iš tolo dar nematyti.

[Mekabciel]

Tai, kad žmogus dvasinė būtybė tik tikinčiųjų prielaidos. Nesakau, kad žmogus tik fizinis, nes turi ir eterinį kūną, bet visvien tai tame pačiame matomame pasaulyje. Nėra net pačio mažiausio įrodymo, kad žmogus mirdamas kažką pakeičia visatoje, ar jo dalelės gali pavirsti į kažką neįtikėtino, viskas vyksta ta pačia natūralia gamtine, fizine tvarka.

Tai, kad už viso kūrybos proceso turi egzistuoti kūrėjas irgi tik prielaida, žmonės negali įsivaizduoti ko nors be hierarchijos. Beveik visiems atrodo, kai jei yra kažkoks objektas, tai tam objektu atsirasti reikia statytojo, bet čia nueisime prie pat to senojo klausimo, kas gi sukūrė kūrėją ir jau žinau, kad bus man atsakyta, jog kūrėjui nereikia, kad jį kažkas sukurtų, bet to niekas apskritai negali įrodyti.
Tai, kad kūrėjui nereikia, kad jį kažkas sukurtu jokiais būdais negalime laikyti argumentu, lygiai taip pat kaip ir visatai reikia viską valdančios jėgos, po kol kas mes tik tikime, galbūt norime, įsivaizduojame, kad taip turėtų būti, deja tokio atradimo ne iš tolo dar nematyti.

1) Apie mirti isvis nesnekejau.
2) Da koks skirtumas, kad ir egzistuoja tai kas sukuria absoliuta ir egzistuoja tai, kas sukure absoliuto kureja. Apie esme taipogi as nesneku, nes ner ten ka sneket. Tai nepasiekiama. Pasiekiama tik to saltinio poveikis i mane, ir mano reakcija i ta poveiki. Is tos reakcijos jauciasi, kad saltinis yra vienas.
Ar kureja sukure dar kazkoks kurejas, tai ne zmogaus pazinimo ribose ir sitas filosofinis klausimas niekur neveda. Velgi, del to, kad tai nepasiekiama.

Niekas negali irodyt, kad realybeje egzistuoja viena jega zmogui, kuris to nemato/nejaucia.


Mazas vaikas prieina prie vandens ciaupo sienoje, atsuka, paleidžia vandeni. Jam atrodo, kad pasaulis sukurtas taip, kad is ciaupo sienoje bega vanduo. Jis nežino, kas yra uz sienos. Vaikui vandens saltinis - ciaupas. Taip mokslas ir suvokia viska, kas vyksta, - tyrineja musu pasaulio „sienas", o apie tai, kas egzistuoja uz „sienos", nekalba.

[Sharikovas]

Zmogaus pazinimo riboms nera limito, visi atsakymai tera laiko klausimas. Priesingai tvirtina tik religingi zmones, jie ta laika ir prailgina. Jei zmonijai pavyktu nusimesti religini parazita nuo kupros, atsakymai ateitu daug geiciau. Siame amziuje mes jau drasiai galime konstatuoti, kad Dievas ar Absoliutas, jega piesiama religiju, neegzistuoja. Prie tokio atsakymo uztikrintai veda tiek tikslusis mokslas, tiek filosofija. Klausimas toks, kada valdantieji pasitelks jegos strukturas issivalyti nuo senoves prietaru, seno prasmirdusio parazito nuodijancio visas mokslo srytis ?