Žmogus, siela ir evoliucija

[Sielomanas]

Skaičiau forume diskusijas apie žmogaus sielą ir evoliuciją ir man užstrigo vienas dalykas.

Kai kurie čia teigia, kad per milijardus metu žmogus tiesiog pakopomis evoliucionavo ir tapo tuo kas dabar yra. Kaip ir viskas čia gerai. Einame laiku atgal ir grįžtame prie štai tokio dalyko:

"Sahelanthropus tchadensis yra iškastinė žmogbeždžionė, anksčiau klasifikuota kaip galima seniausia žmogaus šeimos rūšis, tačiau vėliau priskirta Mioceno žmogbeždžionėms, susijusioms su žmogumi bei šiuolaikiniais Afrikos primatais."

Jeigu kas nors ir nesutiks su tokiu aprašymu, kad Sahelanthropus tchadensis neva yra žmogaus rūšis, o ne žmogbeždžionė tai visvien nieko nepakeis - prisikasime ir iki paprastų beždžionių.

Kaip mes žinome beždžionės, tai ne žmonės, tai gyvūnai. Gyvūnai sielos neturi (bent jau taip skelbiama. Štai visai neseniai popiežius paaiškino, kad šunys į dangų nekeliauja).

Klausimas paprastas: nuo kokio etapo evoliucijoje, stebuklingai žmogus gavo sielą?

[crystal]

Na, panašų klausimą jau bandžiau čia forume užduoti (http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3382.msg61252#msg61252). Tai bent jau iš paragrafo78 supratau, kad pati Bažnyčia dar neturi konkretaus atsakymo, ties panašiais klausimais dar dirbama.

[idenmeyou]

Jei žmogus ir turi sielą apie kurią kalbama, tai tą paslėptą gyvastį turėjo įgauti nuo pat pradžios, man nesitiki visi sielos evoliucionavimai, kai jo labiau nėra kaip jos patikrinti. Kad žmogus evoliucionavo fiziškai sutinku, bet toje evoliucijos eigoje keitėsi išvaizda, psichika.

[Kopernikas]

Klausimas paprastas: nuo kokio etapo evoliucijoje, stebuklingai žmogus gavo sielą?

Žmogus stebuklingai negavo sielos. Tai siela vystosi nuo žemiausių formų kol tampa tiek sąmoninga, kad galėtų įsikūnyti žmogiškoje formoje. Savo ruožtu gamta kuria vis sudėtingesnes formas leidžiančias sielai vystytis toliau.

[idenmeyou]

Žmogus stebuklingai negavo sielos. Tai siela vystosi nuo žemiausių formų kol tampa tiek sąmoninga, kad galėtų įsikūnyti žmogiškoje formoje. Savo ruožtu gamta kuria vis sudėtingesnes formas leidžiančias sielai vystytis toliau.

Taigi, tavo nuomone kuo skyrėsi žmogus be sielos nuo žmogaus, kuris jau turėjo sielą?

[Kopernikas]

Keista, kad klausi kai atsakymas yra žinutėje. Nėra besielių žmonių, besielių gyvūnų bei besielių augalų.

[Vitus]

Žmogus stebuklingai negavo sielos. Tai siela vystosi nuo žemiausių formų kol tampa tiek sąmoninga, kad galėtų įsikūnyti žmogiškoje formoje.

Keletas klausimukų.

Kokia yra pati žemiausia sielos forma, kaip ji atsiranda ir kame pirmiausia įsikūnija?
Kokiu momentu gimus žmogui siela įsikūnija? Ar pažengusi siela žino iš anksto kas išaugs iš kūdikio (banditas ar šventasis) ir įsikūnija tik į doro žmogaus kūną?

[idenmeyou]

Taip tavo atsakymas buvo, bet tikėjausi kažkokių argumentų. Žmogus sąmoningas tampa ne dėl sielos vystymosi, o visiškai materialių smegenų. Po kol įrodyta tik tiek, kad protingas ar kvailas, bet masto tik galvą, susitrenks koks profesorius savo galvą stipriai ir baigsis visi sąmoningumai.

Žmonių evoliucijoje žmogus vystėsi fiziškai, o taip pat ir psichiškai, bet tai galima tirti medicina ir smegenys, kuriuose slypi žmonių protas taip pat materialu. O kalbant apie sielą daug mistikos, įvairios rašliavos kuri negali patvirtinti nieko.

[Kopernikas]

Kokia yra pati žemiausia sielos forma, kaip ji atsiranda ir kame pirmiausia įsikūnija?

Pagal tavo pateiktus klausimus sunku susigaudyti ką tu laikai siela. Aš sielą laikau Absoliučios sąmonės arba tiesiog Absoliuto suasmeninta kibirkštim. Žodžio Dievas nevartoju sąmoningai, nes daugeliui jis siejasi su labai skirtingais dalykais.

Kokiu momentu gimus žmogui siela įsikūnija? Ar pažengusi siela žino iš anksto kas išaugs iš kūdikio (banditas ar šventasis) ir įsikūnija tik į doro žmogaus kūną?

Pats netyrinėjau šių dalykų. Rašoma, kad galimi įvairūs variantai, t.y įsčiose, gimstant arba kiek vėliau po gimimo. Nėra nustatytos taisyklės.
Antras klausimas mano manymu nevykęs todėl nesivarginsiu atsakinėdamas. Beje, gal gali man paaiškinti kas yra doro žmogaus kūnas?

Taip tavo atsakymas buvo, bet tikėjausi kažkokių argumentų. Žmogus sąmoningas tampa ne dėl sielos vystymosi, o visiškai materialių smegenų. Po kol įrodyta tik tiek, kad protingas ar kvailas, bet masto tik galvą, susitrenks koks profesorius savo galvą stipriai ir baigsis visi sąmoningumai.

Aaa, tu apie argumentus. Čia gali būt sunku neišsiaiškinus kas apie ką kalba. Tu sakai, kad žmogus tampa sąmoningas dėl materialių smegenų nors toks teiginys moksliškai nepagrįstas, nes jei teisingai suprantu tu visame kame ieškai mokslinio ir loginio pagrindimo. Natūraliai kyla klausimas kuo tu pats laikai sąmonę kai mokslas neturi jokio padoresnio atsakymo?
Man sąmonė nėra kažkokia mistika, o labai konkretus dalykas kuris apčiuopiamas ne jusliniu, bet intuityviu arba superjusliniu būdu jei naudotumėmės materialistų mėgiamu žodynu. Tai yra sąmoninga jėga arba energija be kurios nebūtų nei manęs, nei tavęs, nei apskritai kūrinijos.
Kalbant apie profesorių nesutinku su tavimi, nes jis netenka ne sąmonės, o tik gebėjimo aktyviai naudotis jos protiniu lygmeniu. Jeigu rimtai domėjaisi NDE tai turėtum žinoti, kad smegenų mirtimi niekas nesibaigia.

Jei aš būčiau tavimi, tuomet prioritetu pasirinkčiau rimtą turimos informacijos atnaujinimą, nes ji jau neatitinka realijų.

[mangirdas.bu]

Klausimas paprastas: nuo kokio etapo evoliucijoje, stebuklingai žmogus gavo sielą?
Givunai bei žmones turi sielas. Apskritai visa- kas gyva.
Kaip ir suprasta šiuo atveju klausimo jau nebera kadangi visa kas gyva, turint omeny givuniją, bei žmonija- turi sielas.
Būtent nuo kokio etapo tai ivyksta. Ogi nuo tada kai tu pats pajauti, supranti, patiri naujus jausmus. Kad tu pats turi siela.
Turi tą kitą savą dalelytę savęs.

Labai pritarčiau kopernikui, kad kai tu pats žengiai savo pakopos laiptais, taip tu atsiskleidei iki vis stipriau jautei tą sielą.

Žiurint kitaip kaip ir yra žmoniu besieliu- givulių arba ne. Kad ir kaip bebūtu tai tik pavadinimas žmogaus poelgiui, kaip jis pasielgė ar jis besielis ar beširdis.
Žiurint taip, kad ir šuo, žiurėk- kiek yra istoriju kaip jie pasielgė. Ir šeip geriausias žmogaus draugas- laikomas visgi. O dėl tų popiežių ir kitų šventiku tai tyliu, nes jų nelaikau šventais ir tai, kad jų žodis nulio reikšmės, tik tiek, kad yra "neišmanelių" tikinčiųju "aklai" kiekvieno tokio popiežiaus ar bet kokio kito personažo žodžiu.

Jeigu apibendrinus. Tai visą, kas gimsta turi sielas. Tai galėčiau priskirti įsikūnijimui ar netgi bet kokiam kitam žodžiui, bet šis žodis turi daugeliui suprantamą pavadinimo reikšmę. Toliau yra žengiama kiekvienam skirtingai, turint omeny asmeninę evoliuciją, nes tik tokia egzistuoja. Vieniem viskas lengviau, kitiem sunkiau. Turint mintį savęs tobulinimą, naujų pojučių patyrimą, o tai ir atskleidžia koks tu nesi paprastas "mesainis".

[idenmeyou]

Man sąmonė nėra kažkokia mistika, o labai konkretus dalykas kuris apčiuopiamas ne jusliniu, bet intuityviu arba superjusliniu būdu jei naudotumėmės materialistų mėgiamu žodynu. Tai yra sąmoninga jėga arba energija be kurios nebūtų nei manęs, nei tavęs, nei apskritai kūrinijos.

Ir tu laikai sąmonė aukščiau materialaus pasaulio? Kodėl tuomet negali pamatyti atomų, įvairių spindulių, labai jau siauras žmogaus jutimo ir suvokimo galimybės, būtent dėl smegenų veikimo principo.

NDE nėra rimtas argumentas, čia taip pat kaip pijokams "balti arkliai" vaidenasi. Atlikta nemažai tyrimų, kad žmogaus sąmonė gana jautriai reaguoja į įvairus pokyčius ir nevalingai pradeda kurti iliuzijas, tokių dalykų patiria ir astronautai, būtent specialiai ir yra atliekami testai, žiūrima kaip reaguos prieš skrydžius.

[Kopernikas]

Ir tu laikai sąmonė aukščiau materialaus pasaulio? Kodėl tuomet negali pamatyti atomų, įvairių spindulių, labai jau siauras žmogaus jutimo ir suvokimo galimybės, būtent dėl smegenų veikimo principo.

Ką reiškia aukščiau? Materija yra sąmonės kūrinys arba sutankinta sąmonė. Kodėl siauros? Siauros tik kalbant apie juslinį fizinio pasaulio pažinimą. Bet fizinis pasaulis yra tik vienas iš.

NDE nėra rimtas argumentas, čia taip pat kaip pijokams "balti arkliai" vaidenasi. Atlikta nemažai tyrimų, kad žmogaus sąmonė gana jautriai reaguoja į įvairus pokyčius ir nevalingai pradeda kurti iliuzijas, tokių dalykų patiria ir astronautai, būtent specialiai ir yra atliekami testai, žiūrima kaip reaguos prieš skrydžius.

Kolkas NDE yra turbūt pats rimčiausias reiškinys paneigiantis materializmą moksliniu metodu. Tik va panašu, kad bijoma materializmo paneigimo ir dėl to bet kokie įrodymai yra atmetami pažeidžiant elementariausius mokslinius principus. Mokslininkų poziciją apibūdinčiau kaip iracionalų, atvirą reiškinio ignoravimą ir vengimą jį ištirti. Esu tokių anekdotų skaitęs kaip rimti mokslo dėdės vaikiškai atsikalbinėja, kad net nepatogu už juos darosi

[gidas]

tai turėtum žinoti, kad smegenų mirtimi niekas nesibaigia.

Nejau pats iš tikro žinai, kad niekas - tu, idenmeyou, aš, apskritai visi smegeniniai individai - nesibaigia, nusibaigus smegenims?
Jei taip - pradžiuginai, sakau nuoširdžiai.
Tik nedrąsiai pasiūlysiu - gal nenurašom tų mūsų vargšelių smegenėlių visiškai. Kaip ne kaip, o jose susigrūdę apie 100 milijardų visokiausių neuronų ir apie 100 trilijonų (kas tai per skaičius net nežinau) sinapsių. Sako, kad tų sinapsių daugiau, nei žvaigždžių Visatoje...
Blogiausiu atveju įkurdinkime sąmonę smegenyse nors trumpam (Lietuvoje daleiskim 70m.) - sąmonei laikina buveinė tame neuronų ir sinapsių jovale manau būtų prie širdies...

[Vytautas]

Įsiterpsiu su savo keistu požiūriu.  Kaip esu sakęs  dvinarės esybės. Viena poros dalis randasi šioje materijoje ir šiame kūne. Kita poros pusė randasi ne materijoje. Šiaip visiškai atskiros dvi esybės tik žmogišku supratimu priešingų ličių. Ryšys tarp šių esybių vyksta per nuojautą. Toks optimalus abiejų sprendimas. Kritiškais atvejais anapusinė esybė perima kūno valdymą. Pvz spaudi gazą o koja kažkokia medinė ir nespaudžia. Teko pačiam tai pajusti. Sudalyvavau 3 avarijos ir keliose avarinėse situacijose. Absoliučiai nieko. Mano tėvas taip pat gimęs antrą kartą bent 3 kartus. Žmonos sesuo keletą kartų vertėsi su automobiliu. Bet tą vienintelį kartą neprisisegė diržo. Tai  ir išgelbėjo gyvybę. Tiesiog "buvo paguldyta" tarp sėdynių, o stogas visiškai sulygintas su automobilio rėmu. Telefonas visiškai išsiskaidęs į dalis bet "gražiai" padėtas keleivio vietoje po kojomis. Realiai jokių sužeidimų tik stresas. Bet juk būna situacijų kada žmonės žūsta visai elementariose situacijose. Čia ir slypi visa paslaptis. Ne visi turi tą antrą pusę anpus kuri visai realiai padeda šiame gyvenime. Tokie žmonės patys turi labai saugotis. Aišku turintys antrą pusę anapus taip pat neturi daryti nesąmonių.
Kas liečia evoliuciją tai užduotis šiame pasaulyje labai kukli. Pažinti pačią materiją ir išmokti gyventi laikantis laisvos valios principo. T.Y. mano laisvė negali būti prievarta niekam kitam. Bet visais kitais atvejais gyvenu kaip man patinka. Tik tiek nieko daugiau. Jokių tikėjimų, dvasinių ugdymų, prisirišimų. Labai žemiškas poreikis kad visa tai tvarkingai veiktų jokių žalingų įpročių. Sočiai veiklos bent daugumai žmonių.
Koks galutinis tikslas? Kai tapsim taip labai paprastai tobuli tiesiog daugiau neįsikūnysim šioje žemėje tapsim su tą antrąja puse tokiais pat kūrėjais kaip ir tie kurie sukūrė mus. Savos visatos ir savų žmonių kūrimas ir užtikrinimas jiems sąlygų vystytis bei nesikišimas į jų vystymąsi.  Absoliučiai nieko mistiško.

[idenmeyou]

Aš supratau vieną dalyką žmogaus suvokimas toks menkas ir žemas, kad jis nesugeba įvertinti savo  smegenų, kurios nuolatos triūsa ir dirba, kuriuose vyksta įvairūs procesai. Tad žmogus negalėdamas suvokti, ką turi galvoje pradeda ieškoti atsakymų kitur, neva suvokimas negali slypėti smegenyse.