Creatio ex nihilo arba kas buvo prieš Big Bang'ą

[mangirdas.bu]

Kaip ir buvau minėjas, kad Creatio ex nihilo reikštu žmogaus atsiradimą, sukurimą ir panašiai. Kad tas big bangas nebuvo toks jau big bangas. Kad daug tų didžiųju sprogimų buvo. Kad visata sproginėja ir sproginės, kad tai tėra jos augimas. Braška, čarška ir šoka pagal laikroržio rodykle. O gal pagal ir prieš tuo pačiu metu?

https://www.youtube.com/watch?annotation_id=annotation_2038963649&feature=iv&src_vid=tXFEU3mw4E4&v=dcxdgTam-40

Čia video kuris gana idomiai papasakoja apie sprogimą. Ir esme pagrindžia mano teorija apie eilini sprogimą. Nors video autorius jį vadina, pavadinkim pakutenimu

Ką aš žinau. Tai, kad tas pavadinimas yra visai teisingas, kad sprogimas sukūrė žmogu. Apie tai, kad tas sprogimas nulėmė žmogaus atsiradimą, o sprogimas reikštu žmogaus sukurimą.

Tarkim- tą pradžią kai atsirado vadinamas pirmasis žmogus. Adomas? Apeikim religija, kokia ten kalba hebraju ir dar kelios, kad adomas ar odom reiškia pirmąjį žmogų. Kad tai nėra vardas o apibūdinimas, pavadinimas. Tik poto atsirado vardas, kai kaškas sugalvojo bičiuka adoma pavadinti Adomu. O gėlele ieva pavadino Ieva.
Galėčiau aišku pradėt samokslo teorija, o gal teisinga teorija. Kad viskas išgalvota ir dėl to biblija sugalvojo savo daug nesamoniu kurios daug skirtingu kalbu patvirtintu žodžio reikšmę. Oj ne aš tam per senas kam pradėt jeigu viskas ir taip aišku, be žodžiu.

Ir, kad žmonės klaidingai jį apibūdina, kad jį laiko visatos pradžia, visuotinės givybės ar panašiai, per daug sureikšmina ir atsirando klaidos.
TIKSLIAU klaida nuo pat pradžios, o tai veda prie klaidingos teorijos ir prasimanimu, kurie gali buti laikomi teisingais. Kaip kaškokio mafijozo darvino teorija. Aj nepradėsiu. Beždžionžmogiai atakuoja. Songokas į pagalbą> Deja, bet mes nesam pusiau beždžiones, neturim uodegų ir negalim skraidyt dideliu greičiu. Nors uodegikauli turim :O

Tų sprogimų daug ir skirtingu dydžiu. O tas sprogimas tėra mūsu kurį žmonės apibudina klaidingai. O ką galėčiau pridurt, kad mano teorija buvo ir yra teisinga ir su laiku atsiranda ir atsiras vis daugiau tų kurie tai įrodis ir patvirtins.  Šiuo atveju aš apie Big Bango teorija ir Darvino

[idenmeyou]

Tai, kad sprogimas nulėmė ir visos visatos atsiradimą, bent jau tiek kiek mes žinome dabar. Nes apie kažkokius elementų egzistavimus prieš sprogimą neturime net užuominos, viskas ką įmanoma užfiksuoti atsirado po sprogimo. Žmogų vargu ar verta kišti, po sprogimo galėjo egzistuoti daug gyvių ir daug jų išnykti, žmogus tai viena vėliausių visatos mums žinomo laiko pakopų.

[mazatikis]

jei tikrai norėtum sužinoti - čia neklaustum.

Atatinkamas klausimas: 'kas aš buvau prieš gimstant?' - pirmyn, kibk į darbą ir garantuoju rezultatas bus, jei šis klausimas užvaldys tavo visą esybę...

[idenmeyou]

jei tikrai norėtum sužinoti - čia neklaustum.

Atatinkamas klausimas: 'kas aš buvau prieš gimstant?' - pirmyn, kibk į darbą ir garantuoju rezultatas bus, jei šis klausimas užvaldys tavo visą esybę...

Būtų labai įdomu sužinoti kokiu būdu galima tokius dalykus išsiaiškinti. Vien motyvacijos ir noro nepakanka, pasaulyje yra daugybės žmonių, kurie savo gyvenimus paskyrė kažkuriai sričiai, kuri juos domino, suprantama tie žmonės sužinojo daug, praplėtė savo žinių bagažą, bet galutinio atsakymo taip ir nerado.

[mazatikis]

Pirmas žingsnis - palikti ramybėje žmones ir ką jie surado ar nesurado. Čia esminis esi Tu. Tu nori surasti atsakymą. Tu ir ieškok. Ne knygose, ne mintyse, ne pas kitus glėbiuose... O realiai. Potyriais. Savyje. 'Tokius dalykus išsiaiškinti' būdas esi Tu pats. Ką tavyje sužadina klausimas: 'kas aš buvau prieš gimstant' ? Nerk gylyn dėmėsiu į save. Be jokių samprotavimų. Nors... gali ir samprotauti, kol tave persmelks kiaurai 'nušvitimas', kad protas niekur nenuveda. Dėmėsys bus tavo vėdlys. Tik reik sukaupt valios ir pajudėti iš galvos į kitas kūno vietas... širdis, o ne protas yra susijungusi tiesiogiai su Kosmosu, ten ir reikia eiti. Realiai, faktiškai, kinestetiškai - ne filosofiškai, intelektualiai.

[idenmeyou]

Kaip taisyklė tas kas remiasi vien savo potyriais padaro didžiulę klaidą. Labai dažnas atvejis kada žmogus gyvename savame pasaulyje ir nemato aplinkos, ypač tai aktualu psichinėse ligoninėse. Galima matyti vaizdą ir galvoti, kad jį suvoki, bet tiriant jos charakteristikas supranti, kad pakliuvai į optinę apgaulę. Tad jutimai labai slidus reikalas.

[a.t.sielis]

Viena iš abraomiškų religijų filosofijos idėjų yra creatio ex nihilo, t.y. sukūrimas iš nieko.
Aš dabar susidomėjau mokslo filosofija ir iš jos išplaukiančiais dalykais.
Taigi, neseniai pradėjau galvoti, kad va gamtoje, niekas iš nieko neatsiranda, tad gal ir visata atsirado iš kažko, o ne iš nieko. Iš kur gi tas bib bangas, jei nieko nebuvo?

<...>

Kas yra tas niekas?

Pagal mane, creatio ex nihilo turėtų reikšti, kad absoliutusis visatos kūrėjas nenaudoja nieko, išskyrus savo kūrybines galimybes. T.y., kūrimas tik iš kūrėjo galios. Iš nieko kito.

Niekas, savaime aišku, yra tai ko nėra, kažko nebuvimas.

Šita etimologija leidžia suprasti dar vieną aspektą - neišreikštumą. Visata, kaip reiškinys, ir to reiškinio nebuvimas. Arba neišreikštumas.

Fizikoje kalbama apie singuliarumą, kuris yra kažkas panašaus. A la situacija, kai viskas iki begalybės sukoncentruota viename taške, erdvės kaip ir nėra, ir velniai žino kur tuo metu besąs laikas ir dėsniai. Laikas stovi nulio taške, o dėsniai neveikia.

Sakykim, mes norim sukurti virtualų pasaulį (kompiuteryje).

Pradžiai reikia programos ir kompiuterio.

Tada sėdi prie balto popieriaus lapo (t.y. tuščio failo) ir kuri programos kodą.

Iš to pavyzdžio intuityviai galima išvesti, kad reikia bent kelių dalykų, kad visata, kuri irgi yra kuriamas pasaulis, galėtų startuoti.

Iniciatoriaus, kuris turi "kompiuterį", t.y. įvairias galias ir sugebėjimą protauti.
Noro ir veiksmo.
Projekto.
Pirminių fundamentalių santykių/parametrų/sąlygų uždavimo ("programinė įranga"). Dėsnių visuma.
Veikiančio kodo, "paprogramių", etc.

Rytietiškos filosofinės sistemos gilinasi į proceso stadijas: kas iš ko, kas po ko, kas su kuo kaip susiję. Bet mano protas per mažas, todėl ko neįsisavinau, neaptarinėsiu.

Bet galima matyti, kad visatos priežastys arba kūrimo šaltiniai bei etapai laipsniuojasi nuo subtilių (tokių, kaip noras, ar sugebėjimas protauti) iki "kietų" ir tirštėjančių (tokių, veiksmas, veiksmo įgyvendinimas, t.y. judintojo atliekamas judinimas, kitaip sakant, energija; kaip erdvė ir jos užpildymas konkrečiais elementais, bei formų sukūrimas iš tų elementų).

Sakykim, jeigu erdvė bei dėsniai yra apibrėžiama kažkokiu santykiniu būdu, ir tada erdvė aktualizuojasi, ir į ją paduodama energija bei išjudinami visi elementiniai principai, vis vien šaltinis kaip matom, yra kūrėjo noras veikti, noras kurti ir sugebėjimas protauti. Bei turėjimas būties, kurioje visa tai bus įgyvendinta.

Tai kaip ir išeina, kad iš principo, net "begalinio tankio materija" nereikalinga, iš viso nereikalinga materija kad pradėti kurti. Visada žiūriu į kūrimą kaip į informacinio, protinio, sąmonės, norėjimo pobūdžio, kuris sugeba išskleisti tai į tolesnius, atrodytų "kietus" elementus.

Todėl pradžiai kūrėjui nereikia nieko, tik jo paties būties ir galimybių.

[idenmeyou]

Tavo pavyzdys su kompiuteriu tai nėra kūrimas iš nieko. Jeigu dėmesį sutelksi tik į kompiuterio gautą simuliaciją tuomet atrodys, kad viskas atsirado iš nieko, tiesiog atėjo laikas kai simuliacijos pirmoji diena prasidėjo, bet kūrėjas buvo žmogus, kuris kūrė simuliaciją, gyveno savo kitokį gyvenimą, jam egzistavo laikas, nors simuliacijoje jis laiku galėtų manipuliuoti. Todėl ir visata, mums ji atrodo sudėtinga, mes ieškome atsakymų į jos formą, dydį, sudėtį, bet negalime būti tikri ar neegzistuoja išorinis veiksnys valdantis mūsų visatą, kaip žmogus nuolatos rašantis naujus kodus simuliacijai.

Nors daugelio nuomone visata galėjo gimti iš nieko, iš mūsų supratimo pusės tai niekaip neįmanoma, bet koks objektas turi savo sudėtį, kurios sudėtis susidarė iš kitos sudėties ir taip toliau, bet mes randame daleles, kurios yra atsakingos už kitų dalelių susidarymą, tad kaip pasistūmėjome į priekį link tuštybės kuri viską kūrė. Turbūt logiškai neįmanoma atsakyti ar suvokti į esminį klausimą iš kur atsirado būtent tokios dalelės kokios yra dabar. Paprastai tirdami pieną, batoną, smėlį ištirsime jo sudėtį ir tai atrodys ganėtinai paprasta, bet tiriant daleles ir skverbiantis kiekvieną kartą labiau į mikropasaulį mes net nepajuntame kaip bandome tirti pamatus, kurie visiškai neaiškūs.