Dvasinis atgimimas

[Steiblys]

Šio pasaulio išmintį Dievas pavertė kvailyste.

[paragraf 78]

@Steibly jei toliau varysi šią propagandą, temą rakinsiu

Žinau, juk kaip nuoširdus katalikas taip ir turėtum padaryti.
Žmogų su kitokia nuomone būtina pažeminti, apšmeižti, nuteisti, išsityčioti...

Reikia skirti Dievo žodžio skelbimą nuo jo brukimo.
Skelbiant būna atsivertimai, brukant tik pasipriešinimas.
Tai ką darai tu yra diletantiškas Jėzaus brukimas nuo kurio kaip pastebėjai visus forume jau seniai pykina.
Skelbimas nereiškia buko kriokimo "Jėzus Viešpats, o jei netiki tada tu niekšas".
Atsimeni ką Paulius sakė: būkite gudrūs kaip žalčiai, bet nekati kaip balandžiai.
O apie tavo skelbimą Paulius turbūt pasakytų: jo skelbimas bukas kaip avino, o nekaltumas kaip karvės stiklo dirbinių parduotuvėje.
Reikia mokėti skelbti, o ne varyti kaip kokiam sektantui užsiciklinus ant vienos plokštelės.
Aš irgi pradžioje toks pats buvau ir galiu iš asmeninės patirties pasakyti, kad tokiu būdu žmones tik atbaidai nuo Dievo nei juos pritrauki.
Nes dabartinė tavo taktika primena komunizmo partijos suvažiavimo dalyvio kalbas

Ir pasakysiu tau atvirai, tu skelbi ne Kristaus mokymą, bet kreacionizmą, na sakykime Mak Arturo mokymą taip kad makartūriste, užteks apsimmetinėti krikščionimi

[Vytautas]

Reikia mokėti skelbti, o ne varyti kaip kokiam sektantui užsiciklinus ant vienos plokštelės.

Bet mokančio skelbti ir brukančio galutinis tikslas yra vienodas kad žmogus patikėtų dievu. Kitu atveju tikėjimas tiesiog išnyktų. Marketingo gudrybės. Pažįstamas vienų produktų platintojas. Akivaizdžiai matosi kaip išmokytas skelbti. Jokio brukimo nenaudoja. Tarsi iš kalbos nukrypstama reikiama tema. Žmogaus psichologija išstudijuota iki smulkmenų ir naudojama žmogaus valdymui. Sudėtinga eiliniam žmogeliui  kai visi nori jo dūšios. 

[paragraf 78]

Skelbimas nuo brukimo skirsiasi tuo, jog tavo tikslas paskelbti, o žmogus pats laisvas rinktis ar jam tikėti ar ne. Brukimo atveju, ką mes ir matome Steiblio atveju, tu PRIVALAI patikėti, arba būsi melagis, žudikas, vagis ar kaip ten jis rašė. Brukimas tai ne bandymas supažindinti ir net neskelbimas, tai tiesiog psichologinė ir dvasinė prievarta prieš nitą žmogų (tiesa kartais per tą brukimą prieinama ir prie fizinio smurto, ką mes matome Irake, kur krikščionys neperėję į islamo sektos tikėjimą būna žudomi)

[Steiblys]

Reikia skirti Dievo žodžio skelbimą nuo jo brukimo.
Skelbiant būna atsivertimai, brukant tik pasipriešinimas.
Tai ką darai tu yra diletantiškas Jėzaus brukimas nuo kurio kaip pastebėjai visus forume jau seniai pykina.
Skelbimas nereiškia buko kriokimo "Jėzus Viešpats, o jei netiki tada tu niekšas".
Atsimeni ką Paulius sakė: būkite gudrūs kaip žalčiai, bet nekati kaip balandžiai.
O apie tavo skelbimą Paulius turbūt pasakytų: jo skelbimas bukas kaip avino, o nekaltumas kaip karvės stiklo dirbinių parduotuvėje.
Reikia mokėti skelbti, o ne varyti kaip kokiam sektantui užsiciklinus ant vienos plokštelės.
Aš irgi pradžioje toks pats buvau ir galiu iš asmeninės patirties pasakyti, kad tokiu būdu žmones tik atbaidai nuo Dievo nei juos pritrauki.
Nes dabartinė tavo taktika primena komunizmo partijos suvažiavimo dalyvio kalbas

Ir pasakysiu tau atvirai, tu skelbi ne Kristaus mokymą, bet kreacionizmą, na sakykime Mak Arturo mokymą taip kad makartūriste, užteks apsimmetinėti krikščionimi

Ok, popiežiste (jeigu aš makartūristas), kam tas pyktis ir tavasis šmeižtas? Šiame forume, aš nieko nebruku ir net neskelbiu, tik dalinuosi savo nuomone. Tema - dvasinis atgimimas. Aš išreiškiau savo nuomonę būtent šiuo klausimu, o tu užsipuoli ir nubėgi nuo temos ir pradedi smerkti, kad nesu katalikas? Juk čia diskusijų forumas, nieko neverčiu priimti mano tikėjimo, neginu protestantizmo ir nežeminu katalikybės. Na turiu nuomonę apie katalikų silpnąsias vietas, bet ir apie protestantus galiu drąsiai paberti kritikos, kad pvz., jie nors neturi popiežiaus, bet turi stabų, laikomų aukštesniais už Dievo ir Biblijos autoritetą - proto neklystamumas, postmodernioji kultūra ir t.t. Bet vėlgi, čia tema dvasinis atgimimas - taigi norėčiau sužinoti tavo nuomonę apie tai, jei mano nuomonė klaidinga tai argumentuok kuo?

P.S. Negaliu vadintis makartūristu , nes yra keli dalykai su kuriais nesutinku su gerbiamo teologo Mak Artūro įsitikinimais (pvz., kalvinizmas, išrinkimas ir t.t.)

[Vytautas]

Na su pasirinkimo laisve viskas tvarkoj. Pačios diskusijos tarp dviejų rimtai tikinčių pakanka susidaryti nuomonei.  Esmė kad tikėjimai net viduje yra konflikto priežastis, nes kažkas kažką ne taip supranta. Ką jau kalbėti apie skirtingus tikėjimus. Tik žmonių vidiniai stabdžiai stabdo nuo vienas kito naikinimo vardan tikėjimo. Diskusijos atveju tai vyksta delikačiai. Bet esant ekstremalioms sąlygoms sunku prognozuoti žmogaus elgesį. Žodžiu žmonės gudriai įvelti į beprasmius konfliktus.

[paragraf 78]

Čia diskusija vyksta labiau ne dėl tikėjimo dalykų, o dėl pseudomokslo pristatomo kaip vienintelio kelio į išsigelbėjimą. Su tikėjimu viskas, ok, su nuomone irgi, tik su brukimu ir oponento nesiklausymu problemos kyla.

Nereikia išskirti tik religinės terpės kur žmonės gatavi gerklę perkasti, religinėje terpėje jie bent jau apsimeta, kad viskas ok, o tu nueik į polikliniką ir pažiūrėsi kad ten didesnė tikimybė perkasta gerkle išeiti nei kur kitur.

[puodukas]

Pačios diskusijos tarp dviejų rimtai tikinčių pakanka susidaryti nuomonei. 

Jei žmogus įtiki, nuo to dažniausiai automatiškai nepasikeičia. Palieka visos aistros (puikybė, išdidumas, pripažinimo troškimas.....), bet atsiranda motyvas kovoti su tuo, ir pagalba.
p.s netaikau niekam konkrečiai, tiesiog proga įkišti trigrašį.

[Vytautas]

Kiek pastebiu gyvenime žmogaus  "kokybė" nuo to ar jis kuo tiki ar netiki nepriklauso. Bet kai žmogus prie ko nors stipriai prisiriša savotiškai "apanka". Čia nebūtinai tikėjimai tas galioja turtui, garbei, meilei, politikai, darbui ir kitiem labai žemiškiem dalykams. Tokioje būsenoje žmogaus priimti sprendimai prasti tiek jam tiek kitiems. Manau kiekvienas nesunkiai surasim savo gyvenime tokių prisirišimų situacijų. Ypač jaunystėje pameti dėl kokios galvą o iš tikro aplinkui pilna dar puikesnių, bet esi tam kartui aklas 

[.L.U.T.H.O.R.]

@Steiblys nuomonės reiškimas: Ateinu pas Steiblį į namus ir kasdien jam pasakoju, kokios šlykščios jo kambarių sienos ir siūlau persidažyti ta pačia spalva kaip yra pas mane, nes pas mane pati gražiausia, ir gražesnių net būti negali.

[Steiblys]

@Steiblys nuomonės reiškimas: Ateinu pas Steiblį į namus ir kasdien jam pasakoju, kokios šlykščios jo kambarių sienos ir siūlau persidažyti ta pačia spalva kaip yra pas mane, nes pas mane pati gražiausia, ir gražesnių net būti negali.

Bet esmė ir yra ta, kad tu liepi man persidažyti. Visa tai ką paskutiniu metu rašai - savęs pervertinimas ir kitų niekinimas - kitaip tariant, puikybė.

[.L.U.T.H.O.R.]

Aš neliepiu, siūlau, mano nuomonė tokia.

[Teroras]

Man tai Steibliui toks klausimas kylo: jeigu tu taip aklai gyveni pagal Biblija, baznycios mokyma ir t.t. ar tau kartais anomalijos tinklapio lankymas neuzskaitomas kaip nuodome? Cia pilna informacijos apie magija, prekeikimus, uzkalbejimus, astrologija ir panasius dalykus kurie nesidera su baznycios mokymu... Ar nepagalvojai apie tai?

[Steiblys]

Terore,
1. Aš negyvenu aklai pagal Bibliją. Reiktų žinoti, kad Biblijos centras yra Jėzus Kristus. Pagal Bibliją žmogui būtinas praregėjimas, kuris įmanomas tik tuomet kai žmogus atgimsta dvasiškai. Taigi, šiuo atveju, pagal Bibliją akli yra tie, kas nepažino Kristaus.
2. Norėčiau paklausti, kas tavo manymu yra nuodėmė?
Manau, kad uždavei klausimą dėl nuodėmės, nes esi religingas. Esmė tame, jog daugelis religinių sistemų reikalauja, kad žmogus kažką darytų ar kažko nedarytų, bet krikščionybės esmė yra tikėjimas, kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes ant kryžiaus ir prisikėlė iš mirties. Jėzus sumokėjo pilną kainą už mūsų nuodėmes, kad mes galėtume bendrauti su Dievu.
3. Matai, pati informacija apie prakeikimus ir magiją, kaip ir pvz., informacija apie narkotikus nėra blogis. Nors žinoma patys narkotikai sukelia didelį blogį, lygiai tas pats ir su astrologija, magija ir t.t.

[TinSoldier]

Esmė tame, jog daugelis religinių sistemų reikalauja, kad žmogus kažką darytų ar kažko nedarytų, bet krikščionybės esmė yra tikėjimas, kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes ant kryžiaus ir prisikėlė iš mirties. Jėzus sumokėjo pilną kainą už mūsų nuodėmes, kad mes galėtume bendrauti su Dievu.

Vienas amoraliausių dalykų, kokius tik fantazija gali sugalvoti. Šlykšti idėja, kad kito žmogaus/nežmogaus mirtis gali išpirkti tavo nuodemes. Pasak Hitchens'o, tokia idėja primityviose visuomenėse viduriniuose rytuose pasireikšdavo taip, kad visa gentis 'sukraudavo' visas savo nuodemes ir blogybes ant ožkos, kurią pasiųsdavo į dykumą mirti iš alkio ir troškulio. Tipo, "scapegoating". O tuomet visi gyventojai jausdavosi išsivalę nuo savo blogybių, išpirkę visą kaltę. Krikščionybė, panašu, perėmė šitą siaubingą tradiciją.

Šlykštu. Visiškas asmeninės atsakomybės atsikratymas. Jeigu išganymui tereikia tikėti, kad kitos būtybės kančia panaikino atsakomybes nuo visų blogų veiksmų - neįsivaizduoju, kaip nors lašelį sąžinės turinčiam žmogui gali tai atrodyti patrauklu ir moralu.