Kančia – vengti ar priimti?

[a.t.sielis]

No problem, jeigu netinka paaiškinimai, tai netinka

Kodėl negaliu duoti konkrečių pavyzdžių? Pirmas dalykas, aš pats tokių įspūdžių ir patirties neturiu, antras dalykas, mes kalbam apie tai, kas nesuvokiama ir žodžiais neperduodama. O palyginimus jau aptariau.

Dabar, sakai, tai ką parašiau, yra manipuliavimas. Taip nemanau, tiesiog pasidalinau, ką pats apie tai suprantu ir esu sužinojęs. Tai sisteminis dvasinis žinojimas, neatsiejamas nuo Dievo, jeigu tau toks žinojimas ir Dievas nepriimtinas, tai nepriimtinas. Jokios manipuliacijos tame nėra. Aš tau jį pateikiu tik tam, kad žinotum, jog tokios sampratos egzistuoja, net ne tam, kad svarstytum ar jas priimti ar nepriimti kaip atsakymą, tiesą ar netiesą. Svarstymas jau reikalauja įdirbio.

[DesolatedColors]

Kokio įdirbio?

[a.t.sielis]

Ieškojimų, domėjimosi, savianalizės, mąstymo, gyvenimo patirties, akiračio plėtimo ir t.t. T.y. kai žmogus turi interesą, per laiką susipažįsta su įvairiomis religijomis ir dvasinio tobulėjimo keliais, pats yra atkreipęs dėmesį į savo vidinę būtį, jos ir didesnio pasaulio santykį, t.y. jau kažkiek žino "su kuo valgomi" tie dalykai, tada jis gali juos kažkiek realistiškiau svarstyti. Jeigu žmogui dar tik atrodo, kad religionistai - niekšai ir manipuliatoriai, tai pats supranti, labai pradinė pozicija, besiremianti ne per didele patirtimi.

Kodėl leidžiu sau taip sakyti? Per 20 metų šiokių tokių pastangų ir domėjimosi supratau, kad mano pradinės pozicijos buvo labai supaprastintos, ir po 20 metų savo patirtį tebelaikau ribota ir pradine. T.y. net kad 20 metų yra labai mažas laiko tarpas kažką suprasti, labai mažas įdirbis.

---

Bernardinuose neseniai buvo Dalai Lamos straipsnis, kažkiek į temą. Budistinė perspektyva:

Kaip laimę pasiekti

Pradžioje visas laimės ir kančios rūšis galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: mentalinę ir fizinę, iš kurių mentalinė kur kas veiksmingesnė. Kol nesergame mirtina liga ar nestokojame pagrindinių dalykų, fizinė būklė mūsų gyvenime vaidina šalutinį vaidmenį. Jei kūno poreikiai yra patenkinami, mes paprastai savo kūną ignoruojame. Tačiau protas fiksuoja kiekvieną įvykį, kad ir kokį mažą. Todėl rimčiausias pastangas turime skirti proto ramybei pasiekti.

Iš savo paties, kad ir riboto patyrimo atradau, jog aukščiausia vidinė ramybė pasiekiama ugdant meilę ir atjautą.

Kuo labiau rūpinamės kitų laime, tuo geriau jaučiamės patys. Puoselėjant šiltus ir širdingus jausmus kitiems protas savaime nurimsta. Tai padeda išnykti įvairioms baimėms, nesaugumo jausmui ir suteikia mums jėgų įveikti sunkumus, su kuriais susiduriame. Tai - pagrindinis gyvenimo sėkmės šaltinis.

Gyvendami šiame pasaulyje neišvengiamai patenkame į vienokią ar kitokią sunkią padėti. Jei tuo metu prarandame viltį ir pasijuntame bejėgiai, sumažėja mūsų sugebėjimas įveikti sunkumus. Antra vertus, jei prisiminsime, kad kančių patiria visi žmonės, ne tik mes, toks realistiškas požiūris suteiks mums daugiau ryžto, ir sunkumus galėsime įveikti. Iš tikrųjų su šia nuostata į kiekvieną naują kliūtį žvelgsime kaip į dar vieną vertingą galimybę patobulinti mūsų protą!

Taigi, jei sieksime tapti vis labiau atjaučiantys, jei ugdysime nuoširdžią atjautą kitų kančioms, tai padėsime jiems iš tų kančių išbristi. To rezultatas - išaugs mūsų pačių ramybė ir vidinė stiprybė.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-04-atjauta-ir-musu-asmuo/143813

[time]

Iš kitos pusės, neapžvelgiau aplinkybių. Manau, pagrindinė aplinkybė savęs nuteikinėjimas prieš savo valią.

[DesolatedColors]

Ieškojimų, domėjimosi, savianalizės, mąstymo, gyvenimo patirties, akiračio plėtimo ir t.t. T.y. kai žmogus turi interesą, per laiką susipažįsta su įvairiomis religijomis ir dvasinio tobulėjimo keliais, pats yra atkreipęs dėmesį į savo vidinę būtį, jos ir didesnio pasaulio santykį, t.y. jau kažkiek žino "su kuo valgomi" tie dalykai, tada jis gali juos kažkiek realistiškiau svarstyti. Jeigu žmogui dar tik atrodo, kad religionistai - niekšai ir manipuliatoriai, tai pats supranti, labai pradinė pozicija, besiremianti ne per didele patirtimi.

Jei apie tai, tai pas mane to "įdirbio"nemažai, nes kuris laikas yra praleistas svarstant ir analizuojant tokius. O manipuliacija yra kai davatkos bando atversti, pažeidžiamus, pasimetusius žmones...

Man asmeniškai Budizmas "limpa" (bet sekuliarus Budizmas, tai reiškia atmetant visokius ten antgamtinius marazmus). kitos Rytų religijos taip pat nepaišo IKI TOL, kol kas nebando man primest savo pažiūrų.

[idenmeyou]

Jei turi galimybę rinktis jos išvengti, geriausią būtų tai ir padaryti, jei galimybės nėra ir kančia, bet kokiu atveju tave prigriebs, tuomet turi ją priimti, nes bus lengviau, suvoksi visą įvykių seką kaip pamoką.